b674783c-3681-445a-9f64-7a7e97fd8b0d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-2049-431/2014             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04513-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 63.3.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

R. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 16.553,16 Lt skolos, 9.051,77 Lt palÅ«kanų, 9.824,84 Lt delspinigių, 412,34 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 9,9 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (16.553,16 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. AB SEB bankas su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718055173-92, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB SEB bankas naudai. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB SEB bankas nutraukė Sutartį ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius ir kitas susijusias iÅ¡laidas. 2009 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovas su AB SEB bankas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ AB SEB bankas atlygintinai perleido ieÅ¡kovui visas reikalavimo teises į atsakovo skolÄ .

IeÅ¡kovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas jų nevykdė.Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame teismo internetiniame puslapyje, atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 25.991,47 Lt skolos, 5 procentus procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (25.991,47 Lt) nuo 2014 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 9,9 procentus sutartinių metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (16.553,16 Lt) nuo 2014 m. vasario 11 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 779,59 Lt žyminio mokesčio ir 1,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718055173-92 AB SEB bankas suteikė atsakovui 17.000 dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB SEB bankas naudai. Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl AB SEB bankas Sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB SEB bankas perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir atsakovÄ , kuris apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuotas 2009 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imu.

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ nėra, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 16.553,16 Lt negrÄ Å¾into kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad jeigu atsakovas nustatytu laiku negrÄ Å¾ina kredito dalies, jis privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ kredito davėjui, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos kredito dalies.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, jei netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ar prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.            Teismas atsižvelgė į tai, kad praÅ¡oma priteisti delspinigių suma virÅ¡ija pusę praÅ¡omos priteisti skolos sumos, sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės Å¡alies – vartotojo, į tai, kad ieÅ¡kovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ 2009 m. lapkričio 9 d., dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. vasario 10 d.

Teismas nusprendė, jog 0,1 proc. dydžio delspinigiai, sudarantys 9824,84 Lt sumÄ , yra aiÅ¡kiai per dideli, todėl mažintini iki 4912,42 Lt. Tokia netesybų suma laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieÅ¡kovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti Å¡alių teisių pusiausvyrÄ prievolės neįvykdymo atveju (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Teismas pažymėjo, jog palÅ«kanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis, kurios teismui leidžia mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir Å¡alių susitarimu nustatytas palÅ«kanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).

Todėl teismas nusprendė, jog Sutarties specialiosios dalies 2.4 p. nustatytos 9,9 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, sudarančios 9051,77 Lt sumÄ , yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl mažintinos iki 4525,89 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas užsiima skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), Å¡i veikla yra viena iÅ¡ jo Å«kinės-komercinės veiklos rÅ«Å¡ių, todėl iÅ¡laidos bendrovės tiesioginei Å«kinei-komercinei veiklai vykdyti negali bÅ«ti laikomos ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidomis (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus tik apie patirtas 1,50 Lt dydžio iÅ¡laidas už vieno paprasto praneÅ¡imo atsakovui siuntimÄ . Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1,50 Lt už paprastojo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Atsižvelgdamas į kasacinės instancijos formuojamÄ praktikÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovui priteisė 9,9 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (16.553,16 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. vasario 11 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. III. Apeliacinio skundo argumentai   IeÅ¡kovas UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 4.525,88 Lt palÅ«kanų, ir papildomai priteisti 4.525,88 Lt palÅ«kanų.          Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:          1) CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ .

PalÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos Å¡alių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: pirma, palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (toliau – mokėjimo arba pelno palÅ«kanos), antra, palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios arba procesinės palÅ«kanos).

Pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palÅ«kanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).

          2) Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palÅ«kanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Å iuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančiu teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Vartojimo kredito sutartyje Nr. 1750718055173-92 numatytos 9,9 % sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje nepriteistos 4525,89 Lt palÅ«kanos yra nepagrįstas ir neteisėtas.          Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepateikė.            IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutartyse numatyto palÅ«kanų dydžio sumažinimo. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. gruodžio 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718055173-92 atsakovui buvo suteiktas 17.000,00 Lt kreditas bÅ«sto remontui iki 2012 m. gruodžio 26 d.

Pagal Å¡ios sutarties 2.4 punktÄ atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 9,9 procentų dydžio palÅ«kanas (b.l. 18). Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismų praktikoje palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pirmos instancijos teismas sutartyje numatytas palÅ«kanas sumažino per pusę, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001 ir pripažindamas 9,9 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teismo teisė mažinti palÅ«kanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Tačiau Å¡ioje byloje buvo nagrinėjama paskolos sutartys, kuriose buvo numatytos 120 ir 168 procentų metinės palÅ«kanos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Vartojimo kredito sutartyje yra nustatytos tik 9,9 procentų metinės palÅ«kanos.  Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo Å¡alies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 9,9 procentų metinės palÅ«kanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesÄ Å¾iningomis.          Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas (LAT 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes.

Aplinkybių, tirtinų mažinant palÅ«kanas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir iÅ¡tirtų palÅ«kanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieÅ¡taraujančiu palÅ«kanų dydžiu gali bÅ«ti pripažinti įvairÅ«s palÅ«kanų dydžiai. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad įstatymams, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams neprieÅ¡tarauja nei 11 (LAT 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006), nei 14,75 proc. metinių palÅ«kanų dydis (LAT 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

 Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 17.000,00 Lt paskola buvo suteikta fiziniam asmeniui penkerių metų terminui, pats atsakovas nagrinėjant bylÄ procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų ir neginčijo Vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių sutarties sÄ lygas pripažinti nesÄ Å¾iningomis, konstatuoja, jog 9,9 procentų metinės palÅ«kanos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis bei nepažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindÄ vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su palÅ«kanų pagal Vartojimo kredito sutartį mažinimu, todėl nepagrįstai per pusę sumažino priteistinų palÅ«kanų dydį.

Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovo skundÄ ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl palÅ«kanų priteisimo, tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 9051,77 Lt palÅ«kanų. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 1075,00 Lt žyminio mokesčio ir 1,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus 85 %, bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 915,00 Lt žyminio mokesčio ir 1,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas sumokėjo 136,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl Å¡i suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį taip:Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 16.553,16 Lt skolos, 9.051,77 Lt palÅ«kanų, 4.912,42 Lt delspinigių, 5 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (30.517,35 Lt) nuo 2014 m. vasario 11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 9,9 proc. sutartinių metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (16.553,16 Lt) nuo 2014 m. vasario 11 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 915,00 Lt žyminio mokesčio ir 1,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“, j.a.k. 1251648234.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.          Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“, j.a.k. 1251648234, 136,00 Lt žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                        Jūratė Varanauskaitė