b671fdb3-8f38-4911-af28-1f09e6c845a9 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-365-210/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03320-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;3.3.1.20.; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. A.

J. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-84-776/2020 pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovams P. A. J. ir L. J., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo I. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tvarkÄ pagal pridedamÄ UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieÅ¡kovas atskirai naudojasi 137 kv. m ir 41 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieÅ¡kovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl., ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad siekė nusistatyti naudojimosi tvarkÄ ne teismo keliu, todėl įteikė atsakovui jo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos projektÄ , atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovas į juos atsižvelgęs pasiÅ«lė naujÄ naudojimosi tvarkÄ , tačiau atsakovas į pakartotinį paklausimÄ ir siÅ«lymÄ interesus derinti ne teismo keliu vėl atsakė neigiamai. IeÅ¡kovo nuomone, jo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendruosius žemės teisinių santykių reguliavimo ir bendraturčių lygybės principus, atitinka visų namų valdos bendraturčių interesus, nes bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis, visi bendraturčiai turėtų atskirus įvažiavimus į kiemÄ .

3. Atsakovas P. A. J. nesutikdamas su ieÅ¡kiniu nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad suformuotas ginčo žemės sklypas atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ar yra atitinkamų institucijų įsiteisėję teisės aktai, leidžiantys padidinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ nuo 0,0498 ha iki 0,0830 ha. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas pagal jo skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-1546-(14.31.100), kuriuo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas tyčia veikdamas prieÅ¡ teisę ir piktnaudžiaudamas teise siekia gauti daugiau negu mirusioji E. J. turėjo ir valdė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstÄ keliÄ ir sÄ moningai tyčia siekia užkirsti keliÄ su žemės Å«kio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

4. Atsakovė L. J. prašė ieÅ¡kinį atmesti, skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir pusę Å¡ios sumos priteisti atsakovei bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad ieÅ¡kovas veikia prieÅ¡ įstatymÄ , nori įteisinti neteisėtai įrengtÄ bereikalingÄ akmenimis grįstÄ antrÄ keliÄ Ä¯ kiemÄ bei siekia neteisėtai pakeisti nuo 1971 m. nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

5. Trečiasis asmuo I. J. nurodė, kad atsakovai nuolat kelia konfliktus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, todėl bÅ«tina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ pagal pridedamÄ 2019 m. sausio mėnesį UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieÅ¡kovas S. J. atskirai naudojasi 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai P. A.

J. ir L. J. atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl. Lygiomis dalimis iš atsakovų P. A. J. ir L. J. priteisė ieškovui S. J. 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 100,00 Eur žyminį mokestį ir 128,39 Eur kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 14,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismo skaičiavimu, ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „GeoJusMa“ parengtoje žemės valdos naudojimo schemoje įraÅ¡ant indeksu 1 pažymėtos dalies, kurios kraÅ¡tinių ilgiai 2,00 m, 17,53 m, 2,00 m ir 17,53 m, plotÄ padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, vietoj 35 kv. m, nurodant 41 kv. m. Pagal nurodytus linijų ilgius apskaičiavus žemės sklypo dalies plotÄ gaunama 35 kv. m. (17,53 m x 2,00 m = 35,00 kv. m). Tai, kad padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, patvirtina ir schemoje pateikta žemės valdos paskirstymo lentelė, kurioje nurodyta, kad S. J. individualiai paskiriama naudotis 172 kv. m. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, suformuluodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o paskirti atskirai naudotis 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, todėl sprendime nagrinėjo bÅ«tent tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

8. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra 0,0830 ha ploto, ir jis yra atidalytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 iš ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha), o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha).

Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nėra, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos klausimas nebuvo sprendžiamas. Todėl atsakovo argumentus dėl ginčo žemės sklypo dydžio ir ribų teismas pripažino nepagrįstais, nes ginčo žemės sklypo dydį ir ribas nustato įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.100) tik įgyvendina.

Be to, ieÅ¡kovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ nėra nuginčyta, todėl nesutiko su atsakovais, kad ieÅ¡kovas nėra teisėtas ginčo žemės sklypo bendraturtis. Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo sutektas adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, šį žemės sklypÄ atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nebegalioja naujai 2018 m. suformuotam ginčo žemės sklypui.

Todėl ieÅ¡kovas teisėtai siekia įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teisę nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkÄ , bendraturčiams dėl jos nesutariant.

9. Vertindamas ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ , teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte nenukrypstama nuo jau 2014 m. nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. IeÅ¡kovui atskirai naudotis paskiriama 172 kv. m, atsakovams atskirai naudotis paskiriama taip pat 172 kv. m. bei bendrai naudotis paliekama po 243 kv. m. ir iÅ¡ viso 486 kv. m, t. y. kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Palyginęs ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ su Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta iki atidalijimo buvusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, teismas matė, kad Å¡alims bÅ«tų suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimis, kuriomis Å¡alys naudojosi iki 0,6476 ha ploto žemės sklypo atidalijimo, nežymiai padidinant bendro naudojimo plotÄ nuo 450 kv. m iki 486 kv. m. Atsakovų argumentÄ , kad ieÅ¡kovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstÄ keliÄ ir sÄ moningai tyčia siekia jiems užkirsti keliÄ su žemės Å«kio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , teismas pripažino nepagrįstu.

IeÅ¡kovas atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯sirengė galiojant Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatytai iki atidalijimo buvusiam žemės sklypui naudojimosi tvarkai. Atsakovai turi galimybę patekti į besiribojantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ per atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nesinaudodami ginčo žemės sklypu. Teismas vertino, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkÄ liks bendro naudojimo plotų, tačiau jie bus bÅ«tini bendrosios nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o tai, prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovai, leis iÅ¡vengti galimų Å¡alių ginčo dėl bendros teritorijos tvarkymo ir priežiÅ«ros, o svarbiausia – ginčų dėl įvažiavimo į ginčo žemės sklypÄ , nes kiekviena iÅ¡ Å¡alių turės atskirÄ Ä¯važiavimÄ .

Teismas atmetė atsakovų argumentus apie žemės sklypo naudojimÄ iki jo įsigijimo privačion nuosavybėn (apie Å iaulių rajono „Didžiojo Spalio“ kolÅ«kio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimus), nes jie nesusiję su 2018 m. vasario 1 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu suformuoto žemės sklypo naudojimu. Be to, ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka užtikrins ieÅ¡kovui galimybę patekti į gyvenamojo namo rÅ«sį per jam priskirtÄ ginčo žemės sklypo dalį, taip iÅ¡vengiant bendraturčių konfliktų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka visų Å¡alių interesus, teikia prielaidų iÅ¡ esmės Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ . Atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas siÅ«lomas naudojimosi tvarkos projektas yra netinkamas, ydingas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino.

10. Pagal bylos duomenis teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam skirtina bauda. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi po tai, kai atsakovai atsisakė ne teismo tvarka nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ . Ta aplinkybė, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatymo ne teismo tvarka, negali bÅ«ti laikoma pagrindžiančia ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, todėl teismas atsisakė skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. A. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Apelianto teigimu, teismas nustatė netinkamas įrodinėjimo aplinkybes, o bylÄ nagrinėjo ne pagal ieÅ¡kinio turinį.

Taip pažeistas atsakovų teisėtų lÅ«kesčių principas. Ginčo žemės sklypas ieÅ¡kovui bei atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami, dalinė nuosavybė nepasibaigia. Tai reiÅ¡kia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ . 11.2. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ dėl jo įrengto įvažiavimo, nes per visÄ turto valdymo istorijÄ to nebuvo, todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯sirengė galiojant Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatytai iki atidalijimo buvusiam žemės sklypui naudojimosi tvarkai, yra nepagrįsta.

Apelianto įsitikinimu, teismas vertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 11.3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-4214-764/2019 priims sprendimÄ , nes Å¡ioje byloje skundžiamas 2018-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.110.).

12. Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Siekiant įvertinti bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmus, apeliantė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorÄ , nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme sprendžiant klausimÄ dėl 2018-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1546- (14.31.110.) teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo.

Apeliacinį skundÄ apeliantė praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso bÅ«du. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, atvirai veikdamas ieÅ¡kovo naudai, pažeidė įstatymus, įteisino ieÅ¡kovo neteisėtai pasididintÄ namų valdos plotÄ nuo 0,0493 ha iki 0,083 ha ir be atitinkamų privalomųjų projektų bei valstybinių institucijų derinimų savavaliÅ¡kai įsirengtÄ akmenimis grįstÄ keliÄ . 12.2. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo P. A.

J. praÅ¡ymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡spręsta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas 2018-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1546-(l4.31.110.) teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nevertino atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kovo veiksmų suklastojus mirusios mamos E. J. testamentÄ , jam tapus testamentiniu paveldėtoju ir ginčo turto bendraturčiu. 12.3.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas remdamasis neteisėtais UAB „GeoJusMa“ matininko A. B. sudarytais privalomaisiais projektais, jau daug metų vykdo savavaliÅ¡kas statybas bei veikia prieÅ¡ingai įstatymui, neaiÅ¡ku, ar turėdamas leidimus, bendraturčių sutikimus, atitinkamus privalomuosius projektus, atitinkamai suderinimus su valstybės įgaliotomis institucijomis, S. J. įteisina savavaliÅ¡kas kelio statybas, siekia įteisinti to paties UAB „GeoJusMa“ matininko A. B. nusikalstamai sudarytus namų valdos žemės sklypo padalijimus į 5 (penkis) atskirus sklypus, per prievartÄ paskirti apeliantei L.

J. ir P. A. J. jų neprašomus atskirus 110 kv. m ir 62 kv. m sklypus viename namų valdos sklype.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. J. praÅ¡o apelianto P. A. J. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Skundžiamame sprendime teismas vertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pasisakė dėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, atskleidė Å¡ios bylos esmę, tiksliai ir suprantamai iÅ¡dėstė nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ . 13.2.

Apeliantas nenurodo, kokie konkretÅ«s teisėti jo lÅ«kesčiai pažeisti, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo argumentacijos galima spręsti, kad ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017. Pagal šį teismo sprendimÄ buvo atidalyta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybes, suformuojant 5 žemės sklypus: S. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko du atskiri sklypai. P. A. J. ir L.

J. asmeninės nuosavybės teise atiteko taip pat du atskiri sklypai, o penktas sklypas liko ieÅ¡kovo ir atsakovų bendrÄ ja daline nuosavybe. Visi penki žemės sklypai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Suformavus 5 žemės sklypÄ kaip atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ pagal žemės sklypų formavimo taisykles kaip taisyklingÄ stačiakampį, ir nustačius jo turtinį režimÄ bendroji daline nuosavybė, bendro naudojimo žemės plotas padidėjo nuo 450 kv. m (pagal 2014-06-23 teismo sprendimÄ ) iki 830 kv. m (pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimÄ ), visi įvažiavimai į namo kiemÄ tapo bendri.

Å ioje byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos. 13.3. IeÅ¡kovas neneigia, kad nustačius naudojimosi žemes sklypu tvarkÄ bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, tačiau nenustačius konkrečios naudojimosi Å¡io sklypo dalimi tvarkos, atsakovai ėmė piktnaudžiauti savo teisėmis. Teismo sprendimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarko privalumas yra tas, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių, tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantas, turės po atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ bendrÄ kiemÄ iÅ¡ Rožių gatvės puses.

IeÅ¡kovas savo lėšomis įsirengė įvažiavimÄ , kuris nėra statinys, nėra savarankiÅ¡kas nekilnojamasis daiktas, neturi unikalaus numerio, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad įvažiavimui įrengti buvo reikalingas kito bendraturčio leidimas. 13.4. Teismas 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡ytine nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmetė. IeÅ¡kovas nėra Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos proceso dalyvis, o tai rodo, kad jo teisėms ar pareigoms Å¡ios bylos nagrinėjimas įtakos neturės. Apeliaciniame skunde nemotyvuojama, kodėl apeliantas praÅ¡o žodinio bylos nagrinėjimo, todėl žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. J. praÅ¡o apeliantės L. J. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimo, neiÅ¡reiÅ¡kė jokių abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. 14.2. Apeliantė nenurodo, kokias konkrečiai apeliaciniame skunde nurodomų įstatymų normas teisimas pažeidė ir kaip tai susiję su ieÅ¡kinio dalyku ar pagrindu. 14.3.

Nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas per prievartÄ , nesutinkant atsakovams P. A. J. ir L. J. paskyrė atskirus 110 kv. m ir 62 kv. m sklypus. Iki kreipiantis į teismÄ , ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovams du naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, atsakovai nei su vienu iÅ¡ jų nesutiko, savo projekto neparengė, byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. 14.4. Nekilnojamasis daiktas vieÅ¡ajame registre yra įregistruotas, registracija nėra ginčijama, todėl administracine tvarka nagrinėjama byla nesudarė jokių kliūčių iÅ¡nagrinėti Å¡iai civilinei bylai.

Å ios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ir ieÅ¡kovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Apeliantė nepagrįstai praÅ¡o nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

15. Atsiliepimu į apeliantės L. J. apeliacinį skundÄ atsakovas P. A. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Skundžiamu teismo sprendimu yra sukelta didžiulė prieÅ¡prieÅ¡a tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų, dirbtinai sukelta didžiulė nesantaika ir nepatogumai. Ä®statymo leidėjas nesuteikė teismui įgaliojimų be atitinkamų projektų suderinimo su valstybės institucijoms įteisinti savavaliÅ¡kai įrengtus inžinerinius statinius ir be bendraturčių sutikimų ar leidimų, vienÄ namų valdos žemės sklypÄ padalyti į penkis atskirus žemės sklypus, taip tyčia sukeliant nesantaikÄ ir prieÅ¡prieÅ¡Ä tarp bendraturčių.

16. Atsiliepime į apelianto P. A. J. apeliacinį skundÄ atsakovė L. J. iÅ¡ esmės laikosi tos pačios pozicijos iÅ¡dėstytos savo pateiktame apeliaciniame skunde. Papildomai atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas skundžiamu sprendimu įteisino UAB „GeoJusMa“ matininko A. B. nusikalstamai sudarytus namų valdos žemės sklypo padalijimus į 5 atskirus sklypus, per prievartÄ paskyrė apeliantei L. J. ir P. A. J. jų nepraÅ¡omus atskirus 110 kv. m ir 62 kv. m sklypus viename namų valdos sklype.

Teismo sprendimas kirÅ¡ina Å¡alis, kursto nesantaikÄ , ir teismas priima tik ieÅ¡kovÄ S. J. tenkinančius sprendimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 19. Apeliantai apeliaciniuose skunduose bylÄ apeliacine tvarka praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau argumentų Å¡iam praÅ¡ymui pagrįsti nepateikia. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į generalinį prokurorÄ 20. Siekiant įvertinti bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmus apeliantė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorÄ . CPK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorÄ , todėl apeliantės praÅ¡ymo netenkina.

Dėl ginčo esmės 21. Byloje nustatyta, kad 0,0830 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui S. J. ((duomenys neskelbtini) dalys) ir atsakovams P. A. J. ir L. J. ((duomenys neskelbtini) dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). IeÅ¡kovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ atsirado pagal Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), buvo atidalyti 5 žemės sklypai.

Å iaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

23. Apeliantas P. A. J. apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad teismas spręsdamas bylÄ dėl ginčo dalyko nustatė netinkamas įrodinėjimo aplinkybes, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo ne pagal ieÅ¡kinio turinį. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir įgyvendinant atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teises, nes nuo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, kaip bendraturtis, teismo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tvarkÄ pagal pridedamÄ UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus.

Bylos duomenys teismui patvirtina, kad atsakovams buvo suteikta teisė pasisakyti dėl ieÅ¡kinio esmes, pateikti įrodymus, tuo Å¡alys pasinaudojo. Atsakovai byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos neteikė. PrieÅ¡ingai, nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kitų su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesusijusių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai, pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįsta sprendimÄ , jog bendraturčio pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali ir nepažeidžia atsakovų teisių.

25. Nors apeliantas nenurodo, kokie konkretÅ«s teisėti jo lÅ«kesčiai yra pažeisti, apeliacinio skundo turinys patvirtina apelianto įsitikinimÄ , ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta, nes apeliantas netinkamai interpretuoja faktines bylos aplinkybes.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausė 0,6476 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 3238/6476 žemės sklypo dalis. Ä®siteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų teismas nustatė Å¡io 0,6476 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkÄ pagal 2013 m.

UAB „GeoJusMa“ parengtÄ Å¾emės valdos paskirstymo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui ir atsakovui P. A. J. kiekvienam individualiai buvo skirta naudotis po 2 žemės sklypus, o viena sklypo dalis, pažymėta indeksu b. n., 450 kv. m (122 kv. m po gyvenamuoju namu, 80 kv. m po Å«kio pastatais, 248 kv. m kiemo) ieÅ¡kovui ir atsakovui skirta bendrai naudosis, t. y. kiekvienam po ½ dalį žemės po gyvenamuoju namu, Å«kio pastatais ir kiemo, kiekvienam po 225 kv. m (b. l. 7). Å iuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas 2013 m.

UAB „GeoJusMa“ parengtas žemės valdos paskirstymo planas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre (b. l. 16).

27. Taigi, pagal Å iaulių apylinkės teismo 2014 n. birželio 23 d. sprendimu patvirtintÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nebeliko bendro įvažiavimo į kiemÄ , esamas įvažiavimas į kiemÄ paskirtas naudotis atsakovui P. A. J., kiekvienam iÅ¡ bendraturčių naudotis teko sklypo dalys, per kurias kiekvienas bendraturtis galėjo įvažiuoti į kiemÄ , taip iÅ¡vengiant bÅ«tinybės naudotis bendru įvažiavimu. Atsakovams teko įrengtas buvęs įvažiavimas į kiemÄ , o ieÅ¡kovas savo lėšomis įsirengė atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ kiemÄ per jam naudotis skirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Å iuo teismo sprendimu taip pat iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas gyvenamasis namas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise atitenka dalis pusrÅ«sio: sandėlis, 34,44 kv. m, plane pažymėtas Nr. 3, sandėlis, 6,76 kv. m, plane pažymėtas Nr.

4. Teismas pripažino ieÅ¡kovui teisę savo lėšomis įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ Å¡ias pusrÅ«sio patalpas pagal teismui pateiktÄ gyvenamojo namo paprastojo remonto projektÄ . Å iÄ teisę realizuodamas, ieÅ¡kovas prie jam skirtos rÅ«sio patalpos ant jam naudotis skirtos žemės sklypo dalies savo lėšomis įsirengė įėjimÄ Ä¯ gyvenamojo namo pusrÅ«sį iÅ¡ kairės gyvenamojo namo pusės. Akivaizdu, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių naudojosi atskirais įvažiavimais į kiemÄ ir tokia situacija juos tenkino.

28. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovai P. A. J. ir L. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami atidalyti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant 4 atskirus nekilnojamuosius daiktus. IeÅ¡kovas S. J. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas atidalyti iÅ¡ bendrosios dalines nuosavybės pagal pateiktÄ 2016 m. parengtÄ UAB „.GeoJusMa“ projektÄ , suformuojant 5 atskirus nekilnojamuosius daiktus. Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 patenkino S. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį, o P. A.

J. ir L. J. ieÅ¡kinį atmetė. Å iuo teismo sprendimu buvo atidalyta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybes, suformuojant 5 žemės sklypus: tiek S. J., tiek P. A. J. ir L. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko po 2 atskirus sklypus, o penktas sklypas 2016 m. UAB „GeoJusMa“ parengtame projekte pažymėtas indeksu 5, 830 kv. m, liko ieÅ¡kovo ir atsakovų bendrÄ ja daline nuosavybe teise, ieÅ¡kovui priklauso ½ Å¡io žemės sklypo dalis, o P. A. J. ir L. J. abiem bendrai ½ Å¡io žemės sklypo dalis (b. l. 26–29).

Taigi, pagal šį teismo sprendimÄ 5 žemės sklypai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti VÄ® Registrų centre. Žemės sklypas, kuris liko ieÅ¡kovo ir atsakovų bendroji daline nuosavybe, bendras plotas 830 kv. m, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovui įregistruota nuosavybės teise į 415/830 dalį Å¡io žemės sklypo. Suformavus šį žemės sklypÄ kaip atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , pagal žemės sklypų formavimo taisykles kaip taisyklingÄ stačiakampį, ir nustačius jo turtinį režimÄ â€“ bendroji daline nuosavybė, bendro naudojimo žemės plotas padidėjo nuo 450 kv. m (pagal 2014 m. birželio 23 d. teismo sprendimÄ ) iki 830 kv. m (pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimÄ ) ir visi įvažiavimai į namo kiemÄ tapo bendri.

Taigi, Å¡ioje byloje buvo praÅ¡oma atidalyti ir suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , ant kurio yra apeliantų ir ieÅ¡kovo gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, o klausimas dėl Å¡io bÅ«simo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo sprendžiamas. Taigi, nei S. J., nei P. A. J. ir L. J. neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ant kurio stovi jiems priklausantis gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, nes civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 buvo sprendžiamas tik žemės sklypo, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, suformavimo klausimas, jo dydis ir ribos.

Tik atidalijus šį 0,0830 ha žemės sklypÄ iÅ¡ 0,6476 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį įregistravus VÄ® Registrų centre, atsirado galimybė bendraturčiams realizuoti savo teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

29. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti naudojimosi žemes sklypu tvarka, kad bendraturčiams liktų kuo mažiau bendro naudojimo žemės, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turėtų atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ kiemÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarko privalumas yra tai, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių, tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantai, turės po atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ bendrÄ kiemÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės puses. Ä®vertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kiekvienas iÅ¡ nekilnojamojo daikto bendraturčių turi teisę į naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymÄ , todėl apeliantas P. A. J. neturi pagrindo teigti, kad teismas nustatydamas žemės sklypu tarp bendraturčių naudojimosi tvarkÄ , pažeidė jo teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad skundžiamu teismo sprendimu nustačius tokiÄ naudojimosi žemės sklypo tvarkÄ dalinė nuosavybė nepasibaigia. Tačiau teismų praktikoje taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai, kurių vienas – socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Laikantis interesu pusiausvyros, bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimų, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su Å¡ių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis. 4.93 straipsnio 1 dalis. 1.2 straipsnis). Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

31. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantų argumentus, kad teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka sukelia didžiulę prieÅ¡prieÅ¡Ä , nesantaikÄ ir nepatogumus tarp bendraturčių. Visų pirma, teismas vertina tai, kad ieÅ¡kovas, dar iki kreipimosi į teismÄ , atsakovams pateikė atsakovui du naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus, tačiau apeliantai nei su vienu iÅ¡ jų nesutiko. Antra, apeliantai ir Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir neteikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Trečia, pagal faktines bylos aplinkybes, Å¡iuo atveju nėra galimybės nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kad visiÅ¡kai neliktų bendro naudojimo žemės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo pateikta ir teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka leidžia kiekvienam bendraturčiui turėtų atskirus įvažiavimus į kiemÄ , turėti priėjimÄ prie Å¡ulinio ir tai vienintelis bÅ«das užtikrinti, kad kiemas liktų bendram Å¡alių naudojimui, naudojamos žemės plotas atitiktų turimas idealiÄ sias nuosavybės dalis, o tarp bendraturčių liktų tik minimalus bendras naudojimasis žemės sklypu.

32. Å iuo atveju neteisi apeliantė L. J., kad ieÅ¡kovas be bendraturčių sutikimo ir be atitinkamų privalomųjų projektų bei valstybinių institucijų derinimų savavaliÅ¡kai įsirengė akmenimis grįstÄ keliÄ . Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad įvažiavimas nėra statinys ir nėra savarankiÅ¡kas nekilnojamasis daiktas, todėl įvažiavimui įrengti nėra reikalingas kito bendraturčio sutikimas ar projekto derinimas su institucijomis. Å iuo atveju byloje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl neteisi apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas per prievartÄ atsakovams P. A.

J. ir L. J. nesutinkant paskyrė atskirus 110 kv. m ir 62 kv. m sklypus. VieÅ¡ajame registre bendras žemės sklypo plotas įregistruotas 0,083 ha, o ne 0,0493 ha, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas įteisino neteisėtÄ ieÅ¡kovo neįregistruotÄ namų valdos plotÄ . Apeliantė savo skunde iÅ¡ esmės kvestionuoja teismo sprendimu ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausiusio žemės sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimÄ . Nors apeliantė bando įtikinti teismÄ , kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka atsakovų interesų, tačiau teismo priimtas sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka visų bendraturčių interesus, o apeliantė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto nepateikė.

Å ios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ieÅ¡kovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti jos argumentus apie ieÅ¡kovo suklastotÄ E. J. testamentÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas tapo ginčo žemės sklypo bendraturčiu. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neteisingas ir iÅ¡skirtinai gynė tik ieÅ¡kovo interesus. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei pati atsakovė, nei jai atstovaujanti advokatė nuÅ¡alinimo teisėjui nereiÅ¡kė, taigi jokių abejonių teisėjo Å¡aliÅ¡kumu nebuvo.

Dėl civilinės bylos nesustabdymo 33. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki kol Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-4214-764/2019 priims sprendimÄ , kurioje skundžiamas 2018-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.110.). Su Å¡iais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Å iuo atveju ieÅ¡kovas S. J. nėra Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos proceso dalyvis, o tai patvirtina. kad jo teisėms ar pareigoms Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimas neturės įtakos.

Be to, žemės sklypų teisinė registracija teisme nėra ginčijama, žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarka nustatyta skundžiamu sprendimu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovams, todėl jų, kaip nekilnojamojo daikto bendraturčių, teisė nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendru daiktu iÅ¡lieka net ir panaikinus skundžiamÄ administracinį aktÄ . Taigi, administracine tvarka nagrinėjama byla nesudarė jokių kliūčių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ .

34. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantų argumentais, kad teismas netinkamai vertimo šalių pateiktus įrodymus ir įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimu, apeliantų nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

Dėl proceso baigties 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 37. IeÅ¡kovas iÅ¡ kiekvieno apelianto praÅ¡o priteisti po 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantų apeliacinius skundus, ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantų priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos po 150,00 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų P. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vytautas Kursevičius Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė