b6711060-e6ed-4385-8d99-af90a933ba5c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1156-485/2010;

Pirmos instancijos teismo teisėja

Izolda Nėnienė;

procesinio sprendimo kategorijos:

128.2; 121.15.; 121.21.

 (S)

              Â

             KAUNO

APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                 2010 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Jurgitai Å iuparytei -

Kekienei,

dalyvaujant pareiškėjos A. G. atstovei

advokatei Vandai Laukevičienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos  atstovei Astai

Muluolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. G. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės

teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-147-273/2010 pagal pareiÅ¡kėjos A. G. pareiÅ¡kimÄ

dėl juridinio fakto nustatymo.

Kolegija  n u s t

a t ė:

pareiškėja

pareiškimu (b. l. 2-3) prašė nustatyti turintį

juridinės reikÅ¡mės faktÄ , kad A. G. vyro S. G. motina M. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 0,1550 ha

bendro ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimui.

Pareiškėja nurodė, jog jos vyro

S. G. motina M. G. ginčo žemės sklypÄ 1932 m.

pavasarį įsigijo iš savo brolio J. M., kuris 6156 kv. m. žemės buvo gavęs kaip kūrėjas - savanoris.

Žemės pirkimas - pardavimas tarp M. G. ir jos brolio J. M. buvo įformintas notarine sutartimi. Å iÄ sutartį M. G. prarado karo metu. Archyvuose

duomenų apie žemės pirkimo - pardavimo sutartį taip pat nėra išlikę, nes

sutartis buvo sudaryta 1932 m., o nacionalinis Hipotekos įstatymas, pagal kurį

apskrityje buvo steigiamos įstaigos, tvarkančios nekilnojamojo turto nuosavybės

teise, buvo išleistas tik 1936 m. 1991 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos vyras S. G. kreipėsi į Birštono ir Prienų

žemėtvarkos skyrių, kad jam bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į jo motinos M. G. iki nacionalizacijos valdytÄ

0,1550 ha bendro ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). S. G. mirė 1992-10-04, po jo mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja,

kuriai perėjo ir reikalavimo teisė į nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimÄ . 2007 m.

spalio 12 d. Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis,

faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, nutarė, kad pateiktų

dokumentų nepakanka dėl buvusio žemės savininko M. G. nuosavybės teisių atkūrimo.

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d.

sprendimu (b. l. 54-56) pareiškimo

netenkino, priteisė iš pareiškėjos valstybei 9,28 Lt pašto išlaidas.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos

pateiktas pareiÅ¡kimas apie tai, kad M. G. 0,1550 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). įgijo 1932 m.

pirkimo pardavimo pagrindu iš savo brolio J. M. niekuo neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu

nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad M. G. nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo pirkimo pardavimo pagrindu. Nors

pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, kad M. G. nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo pagrindu, tačiau iÅ¡

pareiškimo matyti, kad pareiškėja teigia, kad minėtas žemės sklypas įgytas

pirkimo pardavimo pagrindu ir šias faktines aplinkybes įrodinėjo liudytojų

parodymais. Pareiškėja ir jos atstovė reikalavimo pagrindo t.y. žemės sklypo

įgijimo pagrindo nepakeitė sutinkamai su CPK 141 str. reikalavimais. Teismas

laikė, kad pareiškėjos nurodytų įrodymų nepakanka nustatyti, kad M. G. iki nacionalizacijos nuosavybės

teise valdė 0,1550 ha bendro ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi

pareiÅ¡kėja neįrodė, jog M. G. įgijo žemės sklypÄ pirkimo pardavimo bÅ«du.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 58-59) prašo Prienų rajono apylinkės

teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios

instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su teismo

sprendimu dėl

šių motyvų:

1. pareiÅ¡kėja pateikė teismui leistinus įrodymus, t. y. liudytoja O. Ž. patvirtino faktÄ , kad M. G. po brolio J. M. mirties paveldėjimo bÅ«du gavo

ginčo žemę. Liudytojas A. G. patvirtino faktÄ , kad M. G. gyveno namuose, kuriuose gyvena

pareiškėja;

2. teismas nesuteikė pareiškėjai galimybių patikslinti savo

reikalavimÄ , nurodant, kad M. G. žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo pagrindu. PareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai

klydo, nurodydama, kad ginčo žemę M. G. pirko, o ne paveldėjo.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija

atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 64-65) praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2010

m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos

atstovė baigiamųjų

kalbų metu iÅ¡ esmės pakeitė pareiÅ¡kimo pagrindÄ ir paprašė teismo

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. G. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 0,1550 ha žemės

sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini),

įgytÄ

paveldėjimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005

m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę

reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p. numatyta,

kad pareiškime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas

privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį

leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu

ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas

laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių

materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėja

leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įgijimo pirkimo-pardavimo

sandorio pagrindu ir visiškai neįrodinėjo minėto žemės sklypo

įgijimo paveldėjimo

pagrindu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos

nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329

str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329

str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus

bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-03-15 Prienų rajono apylinkės teisme

buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjos A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo. Minėtos dienos

teismo sprendimu pareiškėjos pareiškimas buvo netenkintas, iš jos priteista

9,28 Lt pašto išlaidų valstybei ( b. l. 54-56 ).

Apeliantė

( pareiškėja ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo

jį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui

nagrinėti iš naujo. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja pateikė

teismui leistinus įrodymus, t. y. liudytoja O. Ž. patvirtino faktÄ , kad M. G. po brolio J. M. mirties paveldėjimo bÅ«du gavo ginčo žemę. Liudytojas  A. G. patvirtino faktÄ , kad M. G. gyveno namuose, kuriuose gyvena pareiÅ¡kėja. Be to,

pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjai galimybių patikslinti savo

reikalavimÄ , nurodant, kad M. G. žemės

sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo pagrindu. PareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai klydo, nurodydama, kad

ginčo žemę M. G. pirko, o ne paveldėjo.

Teisėjų

kolegija šiuos apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus pripažįsta

nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pateikė teismui savo

pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad M. G. 0,1550

ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)  įgijo 1932 m. pavasarį pirkimo pardavimo

pagrindu iš savo brolio J. M..

Pažymėtina, kad tiek jos pareiÅ¡kimÄ surašė, tiek jos interesus pirmosios

instancijos teisme atstovavo kvalifikuota teisininkė – advokatė. Pirmosios

instancijos teismas , nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ,

kad šis faktas niekuo neįrodytas. Pareiškėja šias faktines aplinkybes įrodinėjo

liudytojų parodymais. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato

2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „ Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę

reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p. numatyta,

kad pareiškime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas

privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį

leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios

instancijos teismo išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu leistinomis priemonėmis

pareiškėja neįrodė žemės įgijimo pirkimo pardavimo būdu. Todėl pirmosios

instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytų įrodymų

nepakanka nustatyti, jog M. G. iki

nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1550 ha bendro ploto namų valdos

žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , kadangi pareiÅ¡kėja neįrodė, jog M. G. įgijo žemės sklypÄ pirkimo pardavimo

būdu.

Dėl to

, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjai galimybių patikslinti

savo reikalavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjai surašė

kvalifikuota teisininkė – advokatė, ji pareiÅ¡kėjÄ atstovavo ir nagrinėjant bylÄ

pirmosios instancijos teisme. Pareiškime buvo nurodyta, kad pareiškėjos A. G. vyro S. G. motina M. G. ginčo

žemės sklypÄ Ä¯gijo pirkimo pardavimo bÅ«du. Å ios aplinkybės buvo įrodinėjamos ir

pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Tik baigiamųjų kabų

metu pareiÅ¡kėjos atstovė pareiÅ¡kė, kad pareiÅ¡kėja ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo

paveldėjimo būdu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo

išvada, kad pareiškėja ir jos atstovė reikalavimo, t. y. žemės sklypo įgijimo

pagrindo nepakeitė sutinkamai su CPK 141 str. reikalavimais. Todėl ir šis apeliantės

apeliaciniame skunde nurodytas argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant

į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios

instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ procesinių ir materialinių

teisės normų pažeidimų nepadarė, teisingai įvertino surinktus įrodymus, priėmė

teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais

argumentais nėra jokio pagrindo..

Tokiu

būdu apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo

sprendimas paliktinas nepakeistu.       Â

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i

a:

apeliacinį

skundÄ atmesti.

Prienų rajono apylinkės

teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                            Algirdas

Remeika

Teisėjai                                                                                  Ramūnas

Mitkus

                                                                                                        Egidijus

Tamašauskas