2025-01-22 Nr. AB-1505-3-64-3-01835-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-229-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01835-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. P. dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. P. (toliau – ir atsakovė) 30 080 Eur sumą, taip pat 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti turto areštą atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms 30 080 Eur dydžio sumai, įregistruoti turto areštą Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad Agentūros 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. KKL-939(10.6.1E) atsakovei buvo skirta 37 600 Eur dydžio parama projektui „Lovų gamybos „Karališkas baldų skonis“ veiklos steigimas“ įgyvendinti. 2020 m. spalio 21 d. atsakovei išmokėta pirmoji išmokos dalis (avansas) – 30 080 Eur. Pagal atsakovės prašymus, projekto (verslo plano) įgyvendinimo terminas buvo nukeltas iki 2023 m. gruodžio 31 d., įsipareigojimas pateikti mokėjimo prašymą – iki 2024 m. vasario 28 d. Atsakovė nei iki nurodyto termino pabaigos, nei pavėluotai (per 60 darbo dienų) nepateikė mokėjimo prašymo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, priėmė 2024 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SKP-186 (toliau – ir Sprendimas), kuriame nusprendė pritaikyti atsakovei sankciją, t. y. susigrąžinti 100 proc. išmokėtos paramos sumos. Atsakovė per 60 kalendorinių dienų negrąžino nurodytos sumos, todėl pareiškėjas pradėjo skaičiuoti 5 proc. dydžio metines palūkanas bei kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju egzistuoja abi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas; 2) siekiama susigrąžinti suma (30 080 Eur) yra akivaizdžiai didelė ir egzistuoja rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Pareiškėjas teigė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veikslų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Šis pareiškėjo prašymas atitinka aktualią teismų praktiką.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje netenkino pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Sprendimu, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka apskųstas ir panaikintas, prašė priteisti iš atsakovės 30 080 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Pareiškėjas pateikė savo reikalavimo argumentus, pagal kuriuos jo reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) gali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašymo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra fizinis asmuo. Sprendime nuspręsta susigrąžinti atsakovei išmokėtos paramos dalį, atsižvelgiant į tai, jog ji laiku nepateikė mokėjimo prašymo. Byloje nėra informacijos apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant gauti paramą jau teikiant pradinę paraišką dėl paramos (pvz., pradinės paraiškos teikimo metu akivaizdžiai neatitinkant teisės aktų reikalavimų ir sąlygų paramai gauti, atliekant neteisėtus veiksmus didesnei paramai gauti). Pareiškėjas nepateikė jokių kitų argumentų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ir nenurodė konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti jos veiksmų (ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos, tačiau tai, kad pareiškėjas tik prielaidomis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, abstrakčiai nurodydamas, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas ir dėl to gali būti padaryta didelė neatitaisoma žala Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetams, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovės turto areštą, ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė netenkinti aptariamo pareiškėjo prašymo.

III. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti pažeisti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniai interesai, ir tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino šiuos argumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja abi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o pareiškėjo pozicija dėl didelės tikimybės, kad atsakovė sieks nuslėpti savo turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, yra pakankamai pagrįsta. Atsakovė iš esmės pasisavino jai išmokėtas lėšas, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, ignoravo pareiškėjo pranešimus ir negrąžino paramos lėšų, o tokie veiksmai patvirtina jos nesąžiningumą. Teismas, nuspręsdamas netenkinti aptariamo pareiškėjo prašymo, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. taikyti turto areštą atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms 30 080 Eur dydžio sumai, įregistruoti turto areštą Turto arešto aktų registre.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia susigrąžinti iš atsakovės išmokėtą paramos sumą (30 080 Eur), taip pat prisiteisti 5 proc. metines palūkanas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – areštą atsakovės kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui (30 080 Eur vertės) – grindžia savo nuomone, kad prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai didelė ir kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose buvo patenkintas Agentūros prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės normomis, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir duomenis, atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju atsakovė yra fizinis asmuo, bei priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pagrįstas tik prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais apie tai, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetams.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra suderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (vadovaujantis ABTĮ 15 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) praktika bylose, kuriose buvo vertinami panašiais argumentais grindžiami Agentūros prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-379-520/2024, kurioje buvo netenkintas Agentūros prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siejamas su reikalavimu priteisti iš atsakovo (juridinio asmens) 30 080 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2024, kurioje buvo netenkintas Agentūros prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siejamas su reikalavimu priteisti iš atsakovo (juridinio asmens) 30 400 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-828-442/2024, kuria skundžiamoje nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir kurioje buvo netenkintas Agentūros prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siejamas su reikalavimu priteisti iš atsakovo (fizinio asmens) 47 209 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas).

Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, atkreipė dėmesį į teismų praktiką bylose, kuriose analogiški jo prašymai buvo patenkinti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos vieningos teismų praktikos, nes, pavyzdžiui, pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024 nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. minėtoje byloje atsakovas buvo juridinis asmuo, konstatuoti atsakovo teisei priešingi veiksmai buvo kitokio pobūdžio (atsakovas galbūt derino savo veiksmus su kitais subjektais, siekdamas gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, o toks elgesys leido daryti prielaidą apie atsakovo nesąžiningumą), prašoma priteisti suma buvo didesnė (48 608 Eur).

Taigi, pareiškėjas įrodymais nepagrindė, jog egzistuoja reali ir pakankamai didelė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos tikimybė tuo atveju, jei atsakovės turtui nebūtų pritaikytas areštas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis