b66ff922-69ee-4d22-92fa-b250ca012c48 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-41-883/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00944-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.7; 3.3.1.18.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apelianto (ieškovo) Z.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-941/2019 pagal ieÅ¡kovo Z. B. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), L. Å . (Z. R. teisių perėmėja), L. R. ir S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys byloje – V. K., E. K., K. G. bei G. P.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Z. B. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams NŽT, L. Å . (Z. R. teisių perėmėja), L. R. ir S. R. (tretieji asmenys byloje – V. K., E. K., K. G. bei G. P.), praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) atsakovų susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Z.

B. valstybei 83 Eur pašto išlaidų ir 173,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

3. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, nebūdamas namo ir žemės (duomenys neskelbtini) bendrasavininku ir/ar teisėtu valdytoju, negali būti ir sutarties, kuria nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, šalimi. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčijama sutartimi yra pažeidžiamos ieškovo teisės ar nepaisoma jo interesų, kuriuos saugo įstatymas; taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).Teismas konstatavo, kad ginčijamas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra teisėtas ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Z. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas peržengė reikalavimų ribas, nes sprendė dėl A. D. buto priklausomumo valstybei, nors tai nebuvo ginčo dalykas; teismas neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas negalėjo paveldėti buto ir naudotis ginčo sklypu; ginčijamas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neteisėtas, nes jį sudarė ne visi sklypo naudotojai, o tik savininkai, susitarimu aptarta ir ieÅ¡kovui priskirtinos naudotis žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, nukrypta nuo naudojimosi tvarkos nustatymo principų 5.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nurodo, kad ieÅ¡kovas Z. B. negali teisme kelti reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nes jis nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini) bedraturtis.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė L. Å . nurodė, kad su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, nes ieÅ¡kovas nebuvo ir neturėjo bÅ«ti ginčo susitarimo Å¡alimi, jo argumentai dėl susitarimo turinio neturi teisinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Z. B. nebuvo žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių bendraturtis. 2018-06-12 pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčijo žemės sklypo bendrasavininkų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, Z.

R., L. R. ir S. R. Klaipėdos rajono pirmajame notarų biure sudarytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-2248-1025/2019 pagal pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) 2019 m. sausio 21 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriuo Z. B. prašė nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butus (duomenys neskelbtini) nutraukta 2019-08-12 nutartimi.

8. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtÄ procesÄ , tai jam privalomi visi prieÅ¡ įstojant į procesÄ pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir prieÅ¡ingos Å¡alies prieÅ¡ tai atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimÄ , procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali bÅ«ti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiÄ sias teises asmuo perima ir teisę reikalauti Å¡ių teisių gynimo, taip pat pareigÄ atsakyti pagal prievoles.

Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo teisinio santykio pobÅ«dį ir nustatyti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ryšį su iÅ¡ bylos dėl mirties pasitraukusios Å¡alies asmeniu.

Tais atvejais, kai iÅ¡ ginčijamo santykio viena iÅ¡ Å¡alių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimÄ dėl procesinio teisių perėmimo, bÅ«tina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties Nr. 3K-3-10-421/2017 24, 25 punktus).

10. Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suformulavo ir apibrėžė savo neturtinį reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , teisinius santykius, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje reikalavimas neatsiejamai susijęs su ieÅ¡kovo Z. B. asmeniu, todėl teisių perėmimas nėra galimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o bylÄ nutraukia jeigu nustatomos Å¡io Kodekso 293 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, Å¡io straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iÅ¡ bylos Å¡alių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

12. Kadangi nagrinėjamu atveju teisių perėmimas nėra galimas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. BylÄ nutraukus minėtu pagrindu, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokėtinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 5 dalimi, 293 straipsnio 7 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ Nr. e2-295-941/2019 nutraukti. Teisėjos Rasa BartaÅ¡ienė Birutė Simonaitienė Irena StasiÅ«nienė