2021-09-22 Nr. AB-19199-4-45-3-00290-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3945-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00290-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui S. A. (S. A.), jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams Ritai Zardasht ir Aryan Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (toliau – ir užsienietis) sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. lapkričio 18 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime paaiškino, kad:

2.1. Užsienietis pirmą kartą buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 1 d. Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Statikų k. apylinkėse. Su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Centre.

2.2. 2021 m. balandžio 21 d. užsienietis kartu su keturiais bendrataučiais pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet buvo sulaikytas Kalvarijos r. sav., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Sugrąžinus į Užsieniečių registracijos centrą, užsieniečiui dar kartą buvo išaiškinta, kad jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.3. 2021 m. balandžio 26 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį. Nuspręsta prieglobsčio nesuteikti, grąžinti užsienietį į kilmės šalį ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar neišnagrinėta (bylos Nr. eAS‑469‑789/2021).

2.4. 2021 m. gegužės 18 d. užsienietis kartu su kitais bendrataučiais pakartotinai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tos pačios dienos 20 val. 30 min. buvo laikinai sulaikytas.

2.5. Centras 2021 m. gegužės 19 d. teikimu Nr. 21-7K-525 kreipėsi į teismą prašymu sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Centro teikimą tenkino. Užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas.

2.6. Centras, atsižvelgęs į tai, jog užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Departamento buvo atmestas kaip nepagrįstas, teigia, kad prieglobsčio prašymo pateikimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas.

2.7. Pareiškėjas akcentavo, jog užsienietis paaiškino, kad pageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas paaiškino, kad užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, šiuo metu užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, todėl užsienietis gali bandyti pakartotinai pasišalinti.

2.8. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikė bendrininkų grupėje, kelis kartus bandė, jo paties teigimu, išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl pareiškėjas mano, kad užsienietis linkęs nevykdyti savo kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos. Dėl to tikėtina, kad bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis vėl bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje.

3. Pareiškėjo atstovas teikimą prašė tenkinti. Paaiškino, kad užsienietis būdamas sulaikytas laikėsi Centre nustatytos vidaus tvarkos, neturi duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

4. Užsienietis posėdžio metu su Centro teikimu nesutiko, prašė jo nesulaikyti. Pažymėjo, kad iš keturių asmenų, kartu neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, du iš jų laikomi švelnesnėmis sąlygomis, mano, kad visiems turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Pripažino, jog bandydamas bėgti pasielgė blogai, pažadėjo tokio poelgio nekartoti ir laukti galutinio sprendimo prieglobsčio byloje.

5. Užsieniečio atstovas advokatas su teikimu nesutiko, teigdamas, jog nėra pagrindo toliau laikyti užsienietį sulaikytą, nes jis laikosi nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir pritaikant mažiau asmens teises ir laisves varžančias priemones.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus organizuota išsiuntimo į kilmės šalį procedūra ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, du kartus jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai nustatyti, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, du kartus bandė savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje bei atimdamas galimybę iš kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų priimti ir vykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

8. Atsižvelgęs į tai, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, teismas padarė išvadą, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punkto prasme.

9. Teismas vertino, jog vien dėl to, kad užsienietis neturėjo asmens dokumentų, negalima teigti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais: asmuo prisistatė, nurodė duomenis, padėjusius jį identifikuoti, geranoriškai dalyvavo Departamento apklausose, atsakė į užduodamus klausimus, tvirtino, kad mobiliajame telefone turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauką. Teismas nustatė, kad Departamentas jau priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, dėl to, vadovaujantis teismų praktika, negalima teigti, kad asmens tapatybė nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo sulaikyti užsienietį nėra.

10. Atsižvelgęs į tai, jog galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, teismas sprendė, jog negalima teigti, kad užsieniečio motyvai prašyti prieglobsčio yra galutinai išaiškinti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 7 ir 11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, nėra pateikta duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, konstatavo, kad nėra tikslinga jam taikyti pačią griežčiausią priemonę (sulaikymą), todėl vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 ir 11 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nusprendė pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijos ribose, iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau nei užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Apeliantas tvirtina, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, taikant judėjimo apribojimus – esmingai nesiskiria nuo sulaikymo. Užsienietis paaiškino, kad nebeketina bėgti, savo elgesiu parodė, kad suprato neteisingą elgesį, kad dėl jo gailisi. Byloje nėra duomenų, jog užsienietis būtų padaręs kitų pažeidimų.

14. Atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą Centras prašo jį atmesti, pažymi, jog užsienietis jau du kartus buvo savavališkai pasišalinęs iš Centro, o sulaikytas paaiškino, kad vyksta į Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl manytina, jog Lietuvos Respublika nėra jo tikslas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo apribojimus. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

18. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

22. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo, kad byloje yra duomenų apie užsieniečio bandymus vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

24. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

26. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis du kartus bandė bėgti iš Centro, dar kartą neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos užsienio sieną, jo teigimu, bandant pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką ir taip keliant nelegalios migracijos Europos Sąjungos teritorijoje riziką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis