2022-05-04 Nr. AB-10897-3-61-3-04095-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-14-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04095-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 8 d. jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K; po reorganizacijos nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus PN), vykdant Departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas). Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2441-281/2019 panaikino Nutarimą, laikytina, kad pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą buvo perkeltas neteisėtai, pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas teigė dėl nepagrįsto perkėlimo patyręs nepatogumų (konvojavimas, kratos, kamerų keitimas, privatumo neužtikrinimas duše, neišduotas virdulys ir kt.). Pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. teko kalėti kameroje, kuri jam skirta neteisėtai, t. y. teismo sprendimu pareiškėjas paskirtas bausmę atlikti pataisos namuose, o ne kalėjime. Tokiu būdu taip pat neužtikrinta konstitucinė pareiškėjo teisė į laisvę.

3. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad ji nedalyvavo administracinėje byloje Nr. I-2441-281/2019, apie pastarosios bylos nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą sužinojo tik gavusi pareiškėjo skundą šioje byloje. Minėtoje byloje nebuvo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai. Šis atsakovo atstovas tik vykdė Nutarimą, jo vykdymas buvo privalomas. Įstaiga dėl pareiškėjo neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo jam kilo žala. Be to, perkėlus į Lukiškių TI-K, pareiškėjui buvo taikomas toks pat kalinimo režimas, tokios pačios kalinimo sąlygos kaip ir Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., o Lukiškių TI-K jis taip pat buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Taigi, perkėlimo į kitą įstaigą laikotarpiu pareiškėjas nepatyrė papildomų suvaržymų, teisių apribojimo.

5. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Departamentas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo pateikęs 9 skundus dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, visi šie skundai išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Dėl Nutarimo vykdymo pareiškėjas nepatyrė žalos. Nutarimas panaikintas tik dėl formalių pažeidimų, o ne todėl, kad pats perkėlimas pripažintas neteisėtu.

7. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs, jis nepagrindė neva patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo dydžio.

9. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

10. Tarnyba tvirtino, kad buvo pagrįstumas pareiškėjo perkėlimui į kitą pataisos įstaigą – Nutarimas. Šis Nutarimas panaikintas tik 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, dėl procedūros taisyklių pažeidimo. Taigi, pareiškėjo nurodyti galbūt patirti subjektyvūs, deklaratyviai įvardyti nepatogumai nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų pasekmė. Be to, Tarnybos įsitikinimu, ji turėtų būti pašalinta iš bylos kaip atsakovo atstovas, nes tarp jos ir pareiškėjo nebuvo susiklostę viešojo administravimo santykiai.

11. Pareiškėjas atsikirtime į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą į skundą, teigė, kad aplinkybė, jog minėtas atsakovo atstovas nebuvo įtrauktas į administracinės bylos Nr. I-2441-281/2019 nagrinėjimą neturi jokios reikšmės. Pareiškėjas prašė nustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus būtent nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad Nutarimas buvo privalomas vykdyti, nes įstaigos pirmiausiai turi vadovautis teisės aktais.

12. Pareiškėjas atsikirtime į Departamento atsiliepimą į skundą nesutiko su pozicija, jog jo teikti skundai buvo nepagrįsti, pavyzdžiui, pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, jam visą savaitę neišduotas virdulys, dėl to pareiškėjas buvo paskelbęs badavimą. Jei pareiškėjas nebūtų buvęs neteisėtai perkeltas į Lukiškių TI-K, jis su tokiais nepatogumais nebūtų susidūręs. Pareiškėjas pakartojo, jog jis turėjo būti laikomas toje įstaigoje, kuri nurodyta teismo nuosprendyje.

13. Pareiškėjas atsikirtime į Tarnybos atsiliepimą į skundą tvirtino, jog šis atsakovo atstovas akivaizdžiai bando išvengti atsakomybės, kadangi būtent jis įvykdė pareiškėjo perkėlimą (konvojavimą) į kitą įstaigą. Tarnyba šioje byloje pagrįstai nurodyta kaip atsakovo atstovas.

14. Pareiškėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą į skundą pažymėjo, kad šis atsakovas pateikė tik šabloninius pasisakymus ir neatsakė į konkrečius skundo argumentus.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. V. skundą.

16. Teismas nustatė, kad Departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Lukiškių TI-K. Departamento 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista Nutarimo rezoliucinė dalis, kuria nutarta perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K nuobaudai atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-2441-281/2019) panaikino Nutarimą.

17. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nebūtina vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant atlyginama neturtinė žala. Teismas pastebėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, nepateikti jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėjas, tvirtindamas, jog jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, turėjo detaliai nurodyti, kuo neteisėti atitinkamos valstybės institucijos veiksmai pasireiškė, ir įrodyti kilusią žalą. Pareiškėjo teiginiai, jog, pripažinus Nutarimą neteisėtu, savaime turėtų būti pripažįstamos ir netinkamos kalinimo sąlygos, nėra tarpusavyje susiję. Kaip teisingai tvirtino Departamentas, Nutarimo neteisėtumas pripažintas tik dėl formalių procedūrinių pažeidimų, tačiau ne tuo pagrindu, kad pareiškėjui buvo suteiktos netinkamos kalinimo sąlygos, pabloginusios jo padėtį. Be to, Nutarimo neteisėtumas ir nepagrįstumas pripažintas prieš tai minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Nutarimo neteisėtumo pripažinimas savaime patvirtina, kad neužtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

III. 18. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Akivaizdu, kad laikant pareiškėją kalėjime, kas prieštaravo teismo nuosprendžiui, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo teisės. Pareiškėjas pakartoja, jog dėl nepagrįsto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą jis patyrė įvairius nepatogumus (kelionė, kratos, buvimas laikinojo laikymo patalpose ir t. t.), buvo laikomas kitokiomis sąlygomis nei Pravieniškių PN-AK (mažesnės patalpose, užsiėmimų nebuvimas, neužtikrintas privatumas tualete ir kt.).

20. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. Pravieniškių PN-AK teigia, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

22. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Tarnyba tvirtina, kad teismo sprendime buvo atskleista pareiškėjo skundo esmė, t. y. konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai, pritaikytos materialiosios teisės normos. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įrodymų visuma, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų.

24. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Vilniaus PN nuomone, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas abstrakčiais teiginiais, nenurodant bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis. Teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

26. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27. Departamentas teigia, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas yra neteisingas, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo perkėlimu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K, atlyginimo.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

31. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad, vykdant Nutarimą, jis buvo perkeltas į Lukiškių TI-K, tačiau vėliau Nutarimas buvo panaikintas teismo sprendimu. Dėl Nutarimo vykdymo pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų, pavyzdžiui, ilga kelionė iš vienos įstaigos į kitą, kratos, netinkamos laikymo sąlygos Lukiškių TI-K (savalaikiai neišduotas virdulys, neužtikrintas privatumas ir pan.).

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2441-281/2019 tenkino to paties pareiškėjo kaip ir nagrinėjamoje byloje skundą bei panaikino Nutarimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo perkeltas į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas, taigi jam galėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalis dėl perkėlimo į kalėjimą nuobaudos atlikimui. Tačiau Nutarimas priimtas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles, įtvirtintas Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.8 papunktyje, Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje, t. y. priimant Nutarimą nebuvo gautas perkeliančiosios įstaigos – Pravieniškių PN-AK – teikimas perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą į Lukiškių TI-K, Departamentui nebuvo pateiktas nutarimo perkelti nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą projektas, šis projektas nebuvo suderintas su priimančiąja įstaiga – Lukiškių TI-K. Tokie procedūriniai pažeidimai lėmė, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas ne jo esamos įkalinimo įstaigos – Pravieniškių PN-AK, o paties Departamento, nepaisant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo priimti nutarimą perkelti nuteistąjį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą tik gavus perkeliančiosios įkalinimo įstaigos direktoriaus teikimą. Be to, Nutarimas priimtas formaliais pagrindais, atsižvelgiant tik į tai, kad pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, įvertinus jo elgesį pataisos namuose, tačiau nesant jokių kitų teisės aktuose nustatytų privalomų dokumentų, kurių pagrindu toks nutarimas turėtų būti priimamas.

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinio sprendimo panaikinimas savaime nereiškia, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai priimant tokį sprendimą buvo neteisėti (CK 6.271 str. kontekste), kadangi administraciniai sprendimai gali būti panaikinti dėl įvairių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritarė ir pareiškėjo pozicijai, kad, teismo sprendimu Nutarimą pripažinus neteisėtu, savaime turėtų būti pripažintos ir netinkamos bausmės atlikimo sąlygos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko išsamesnio Departamento veiksmų priimant Nutarimą teisėtumo tyrimo ir apsiribojo paties Departamento argumentais, kad Nutarimo neteisėtumas pripažintas tik dėl formalių procedūrinių pažeidimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip matyti, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti procedūriniai pažeidimai priimant Nutarimą nebuvo formalūs, nes jie pripažinti pakankamu pagrindu Nutarimui panaikinti; Departamentas nepasinaudojo savo teise apskųsti minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka.

35. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendime konstatuota, kad Nutarimas priimtas Departamentui negavus teisės aktuose nurodytų privalomų dokumentų – perkeliančiosios įstaigos teikimo ir nutarimo perkelti nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą projekto, suderinto su priimančiąja įstaiga. Dėl šių priežasčių susidarė situacija, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas ne teisės aktuose nurodyto subjekto. Be to, Nutarimas priimtas formaliais pagrindais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime padarytas išvadas, konstatuotina, jo valstybės įstaiga – Departamentas – neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

36. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kiti atsakovo atstovai atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas konkrečiais argumentais nepagrindė, jog Pravieniškių PN-AK, Tarnyba ir Lukiškių TI-K turėjo pareigą nevykdyti 2019 m. vasario 8 d. atliekant perkėlimą (konvojavimą) galiojusio Nutarimo arba kompetenciją tikrinti tokio administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kalėjimą nuobaudos atlikimui; Nutarimas panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų (dokumentų trūkumo), kurie kitiems atsakovo atstovams galėjo būti visiškai ar iš dalies nežinomi; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos buvo nesuderinamos su laikymo pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis (šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad laikymo sąlygos Lukiškių TI-K buvo kitokios nei Pravieniškių PN-AK, pvz., mažesnis užimtumas, mažesnio ploto kameros); pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK grąžintas 2019 m. gegužės 17 d., t. y. iki nuobaudos atlikimo termino pabaigos 2019 m. gegužės 21 d. ir Nutarimo panaikinimo 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimu (įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d.). Nors pareiškėjas užsiminė apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, šie jo teiginiai abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio (tai pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas), be to, administraciniame teisme jau buvo išnagrinėti tokie pareiškėjo nusiskundimai, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020 sprendė ginčą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Lukiškių TI-K jam neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir dušu, laikinojo sulaikymo patalpoje buvo daug žmonių, joje laikyta per ilgai, į kamerą savalaikiai neišduotas virdulys ir kt.

37. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

38. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Departamento veiksmų buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K ir laikomas pastarojoje įstaigoje nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimo ar laikymo Lukiškių TI-K sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (pareiškėjas nenurodė jokių pažeidimų jį konvojuojant, tik akcentavo patį konvojavimo faktą, jo trukmę; pareiškėjas tik abstrakčiai užsiminė apie su perkėlimu susijusias procedūras, pvz., kratų atlikimą, bet neįvardijo jų trūkumų; ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo nagrinėjami kitose bylose, jis šioje byloje nedetalizavo jokių konkrečių pažeidimų ir jų aplinkybių). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl neteisėto Nutarimo vykdymo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau jo deklaratyvaus pobūdžio argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo ir masto, jog galėtų būti pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, pareiškėjas neįrodė vienos iš valstybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neturtinės žalos, todėl jo reikalavimas priteisti tokios žalos atlyginimą netenkintinas.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai yra pašalinami šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė