2013-11-28 Nr. ATPB-282-4-63-3-00003-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-65/2013

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00003-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judrės medis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Judrės medis“ (toliau – ir UAB „Judrės medis“, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) Kretingos rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5AM082528 ir Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 19 d. pretenziją Nr. (11)-LV4-33 dėl 7 240 Lt žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Judrės medis“ skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalį UAB „Judrės medis“ direktoriui R. R. už tai, kad 2013 m. kovo 1 d. UAB „Judrės medis“, vykdydama saugotinų medžių ir krūmų šalinimo darbus Kretingos mieste, žemės sklype tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės, savavališkai, neturėdama leidimo nukirto šešiolika vienetų karpuotųjų beržų, nepažymėtų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai 2013 m. vasario 26 d. išduotame leidime Nr. (6.19)-S2-3 saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, skyrė 300 Lt baudą.

Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komplektus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, už neteisėtai nupjautus medžius paskaičiuota kraštovaizdžiui padaryta žala – 7 240 Lt, kurią privalo atlyginti UAB „Judrės medis“.

Tai įvertinęs, teismas sprendė, jog skundžiama pretenzija dėl 7 240 Lt žalos atlyginimo kyla iš ginčijamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, o pareiškėjo teismui paduoto skundo dalykas – nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB „Judrės medis“ direktoriui R. R. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda bei bendrovė įpareigota atlyginti paskaičiuotą kraštovaizdžiui padarytą žalą. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d.

įstatymas Nr. XI-1142) (toliau – ir ATPK pakeitimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1143) (toliau – ir ABTĮ pakeitimo įstatymas) inter alia buvo pakeista nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo tvarka. Pagal nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ATPK redakcijos 291 straipsnį, šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose galima skųsti apylinkės teismui, o ne apygardos administraciniam teismui.

Be to, ABTĮ pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pripažintas netekusiu galios ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punktas, numatantis, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad administraciniai teismai nenagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylų, nes jų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad nutarimas skundžiamas apylinkės teismui, o ne Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Atskiruoju skundu UAB „Judrės medis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundą ir netinkamai nustatė skundo dalyką. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju prašė panaikinti Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 19 d. pretenzijoje Nr. (11)-LV4-33 nurodytą 7 240 Lt žalos atlyginimą, kaip neteisėtą ir skirtą ne tikrajam kaltininkui. Tvirtina, jog Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarimas skunde minimas tik dėl to, jog jame yra nurodytas žalos dydis ir jos paskaičiavimo metodika, tačiau pats žalos atlyginimas skirtas ne minėtu nutarimu, o Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 19 d. pretenzija Nr. (11)-LV4-33, kuri laikytina savarankišku individualiu valstybinės institucijos aktu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju jo skundas yra nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros įgaliotas pareigūnas 2013 m. kovo 15 d. R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 10–11) už tai, kad jis, būdamas UAB „Judrės medis“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr 206 II skyriaus 3 ir 3.7 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 III skyriaus 9 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį bei padarė ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi 2013 m. kovo 1 d. UAB „Judrės medis“, vykdydama saugotinų medžių ir krūmų šalinimo darbus Kretingos mieste, žemės sklype tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės, savavališkai, neturėdama leidimo nukirto šešiolika vienetų karpuotųjų beržų, nepažymėtų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai 2013 m. vasario 26 d. išduotame leidime Nr. (6.19)-S2-3 saugotinų medžių ir krūmų kirtimui. Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūra 2013 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 5AM082528 (b. l. 12–13) R. R. už ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 300 Lt baudą. Be to, priedu prie minėto 2013 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 5AM082528, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komplektus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-333 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, už neteisėtai nupjautus medžius buvo paskaičiuota žala gamtai – 7 240 Lt, kurią privalo atlyginti UAB „Judrės medis“ (b. l. 14). Atsižvelgęs į tai, Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 19 d. pateikė pretenziją Nr. (11)-LV4-33 UAB „Judrės medis“ dėl 7 240 Lt žalos atlyginimo, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.247 straipsnių bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, siūlė UAB „Judrės medis“ geranoriškai atlyginti padarytą žalą (7 240 Lt) ir nurodė, kad atsisakius geranoriškai atlyginti padarytą žalą, šiai sumai bus pateiktas ieškinys teisme.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiama pretenzija dėl 7 240 Lt žalos atlyginimo iš esmės kyla iš Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 5AM082528. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ATPK 37 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio (ATPK 37 str. 1 d.). Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.). Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju ginčas dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo spręstinas civilinio proceso tvarka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijama Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 19 d. pretenzija Nr. (11)-LV4-33 dėl 7 240 Lt žalos atlyginimo yra tik informacinio (rekomendacinio) pobūdžio ir pati savaime nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, joje tik siūloma pareiškėjui geranoriškai atlyginti gamtai padarytą žalą ir informuojama, kad atsisakius geranoriškai atlyginti padarytą žalą, bus pateiktas ieškinys teisme, todėl šis dokumentas negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Taigi, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktas 2013 m. balandžio 30 d. įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 23) patvirtina, kad pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį. Tačiau, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, minėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui, kaip sumokėtas nesant tam teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Uždarosios akcinės bendrovės „Judrės medis“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Judrės medis“ 2013 m. balandžio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 50 (penkiasdešimties) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys