2019-08-07 Nr. AB-15166-3-61-3-03650-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1379-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03650-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“, dėl leidimo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 29 d. uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“ (toliau – ir Bendrovė) išduotą leidimą Nr. KN-17-45p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – Leidimas); 2) Tarnybos 2017 m. spalio 12 d. raštą Nr. (7)-1.7-4406 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjo nuomone, Leidimas negalėjo būti išduotas, nes nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl ketinamos vykdyti ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gegužės 27 d. išvada, jog Bendrovės planuojamam (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – Išvada) yra ginčijama administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017. Pareiškėjas nurodė, kad bendras plotas, kuriame ketinama vykdyti veiklą, yra 46,5 ha, todėl pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 1 priedo 2.4 punktą, yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, kuriame būtų kompleksiškai įvertinamas veiklos poveikis aplinkai. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba buvo informuota apie vykstančius teismo procesus dėl Agentūros Išvados, tačiau skundžiamu Raštu atsakė pareiškėjui, kad leidimo išdavimo procedūros nestabdys ir išdavė Bendrovei Leidimą, remdamasi Išvada, kurios galiojimas ginčijamas teisme. Tuo Tarnyba sudarė prielaidas Bendrovei vykdyti išteklių gavybą, nors gali paaiškėti, jog buvo privaloma vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – Taisyklės), 22.3 punktą pageidaujantis gauti leidimą asmuo be kitų dokumentų pateikia planuojamo žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimo ir (ar) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados kopiją. Pasak pareiškėjo, galiojanti, neginčijama ir visų interesus atitinkanti poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada yra būtina sąlyga leidimui gauti, o šiuo atveju Išvados galiojimas kelia didelių abejonių ir jos pagrindu Leidimas negalėjo būti išduotas. Be to, Taisyklių 48.3 punkte nurodyta, jog leidimas neišduodamas, jei leidimo turėtojas anksčiau jam išduoto leidimo galiojimo metu buvo pažeidęs Taisyklėse, sutartyje arba žemės gelmių naudojimo projekte ar naudojimo plane numatytas išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo sąlygas. Pareiškėjas pastebėjo, kad 2006 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutarties (toliau – ir Sutartis) 14 punktu buvo nustatytas įpareigojimas pradėti naudoti telkinį ne vėliau kaip per 5 metus, tačiau telkinys nėra pradėtas naudoti iki šiol, todėl Bendrovė (kaip UAB „Mabilta“ teisių perėmėja) turėjo būti laikoma pažeidusi minėtos Sutarties sąlygas ir Leidimas negalėjo būti išduotas taip pat ir dėl šios priežasties.

4. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 27–29) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Tarnyba paaiškino, kad Leidimas buvo išduotas Bendrovei naudoti žvyro išteklių dalį 16,4 ha plote. Šiuo Leidimu buvo leista naudoti išteklius papildomame 7,3 ha plote, išsidėsčiusiame neužstatytoje, mišku neapaugusioje laisvoje valstybinėje žemėje. Bendrovė pateikė visus Taisyklėse nurodytus Tarnybai pateikti būtinus dokumentus, taip pat ir Agentūros Išvadą. Informacijos, kad teismo sprendimu buvo laikinai sustabdytas Išvados galiojimas pareiškėjas Tarnybai nepateikė. Teisės aktai nenumato, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo šio sprendimo galiojimą. Esant tokioms aplinkybėms, Tarnyba neturėjo pagrindo Bendrovei neišduoti Leidimo. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas ir Taisyklės nenumato teisių ar leidimo naudoti žemės gelmių išteklius perėmimo. Bendrovė (UAB „Skaldenis“) ir UAB „Mabilta“ yra skirtingi juridiniai asmenys ir Bendrovė negali atsakyti už UAB „Mabilta“ vykdytą veiklą naudojant (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ atsiliepime (b. l. 64–67) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš pareiškėjo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Bendrovė nurodė, kad jos planuojama vykdyti ūkinė veikla – 16,5 ha ploto žvyro karjero, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimas neatitinka Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytų kriterijų, kuriems esant turėtų būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos vertinimas. Tai patvirtino ir Agentūra minėtoje Išvadoje. Šiuo aspektu pažeidimų nenustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl šios Išvados, todėl pareiškėjo teiginys, kad Leidimas Bendrovei negalėjo būti išduotas yra visiškai nepagrįstas. Agentūros Išvada buvo ir iki šiol yra galiojanti ir jos pagrindu Leidimas galėjo būti išduotas. Bendrovė paaiškino, kad jokių pareiškėjo nurodytų įsipareigojimų dėl veiklos vykdymo neprisiėmė ir negali būti atsakinga už kito juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus. Bendrovė nurodė, kad nėra UAB „Mabilta“ teisių perėmėja. Bendrovė neperėmė teisės į UAB „Mabilta“ išduotą žemės gelmių išteklių naudojimo leidimą, o gavo leidimą naudoti žemės gelmių išteklius dalyje ploto, kuris anksčiau buvo suteiktas naudoti UAB „Mabilta“. Pasak Bendrovės, tai negali būti laikoma teisių perėmimu.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu (b. l. 75–80) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjo Bendrovei 726 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

9. Teismas konstatavo, kad Bendrovei buvo išduotas pakartotinis leidimas patikslinus telkinio kasybos plotą (Bendrovė papildomai prašė leisti naudoti 7,3 ha plotą). Teismas nurodė, kad Bendrovė Tarnybai pateikė visus būtinus dokumentus Leidimui gauti. Taisyklėse nėra nustatytų sąlygų, kad leidimas būtų neišduodamas, jei ginčijamas Išvados teisėtumas ir pagrįstumas. Vien tik apeliacinio skundo padavimas, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, negali būti pagrindas išvadai, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai Taisyklėse nustatytų dokumentų.

10. Teismas nurodė, kad šioje byloje nevertina tarp bendrovių susiklosčiusių tarpusavio civilinių teisinių santykių, o vertina tai, ar Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją Taisyklių nustatyta tvarka Bendrovei išdavė pakartotinį leidimą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl UAB „Mabilta“ susitarimų ir veiksmų nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs.

11. Teismas, vertindamas ginčijamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad tik Taisyklių 44 punkte nustatytu atveju (kai Tarnyba kreipiasi į Vyriausybę, jeigu išteklių arba žemės gelmių ertmių naudojimas gali turėti įtakos kitos valstybės žemės gelmių būklei) gali būti sustabdyta leidimo išdavimo procedūra. Jokių kitų procedūros sustabdymo pagrindų Taisyklėse nėra numatyta. Teismas sprendė, kad Tarnyba ginčijamu Raštu pareiškėjui atsakė tinkamai, atsižvelgusi į prašymo turinį. Teismas nurodė, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas konstatavo, kad Bendrovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra priteistina iš pareiškėjo.

III. 13. Pareiškėjas T. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–85), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos išduotą Leidimą ir Raštą kaip nepagrįstus. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017 priims galutinį sprendimą. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

14. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad būtent Išvados pagrindu Tarnyba išdavė Bendrovei Leidimą. 2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 Išvadą panaikino. Atitinkamai, neliko ir pagrindo Leidimui galioti.

15. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 103–105) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017. Tarnybos nuomone, galutinis sprendimas minėtoje byloje neturi įtakos šiai administracinei bylai, tarp minėtų bylų nėra prejudicinio ryšio.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ atsiliepime (b. l. 92–99) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė taip pat prašo nestabdyti bylos nagrinėjimo bei priteisti iš pareiškėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Bendrovė nurodo, kad tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, o Tarnyba teisėtai ir pagrįstai jai išdavė Leidimą. Teisės aktai neįpareigoja Tarnybos sustabdyti leidimų išdavimo procedūrą arba neišduoti leidimo jeigu poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada yra apskųsta teismui. Bendrovė pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundo argumentus, kad jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Bendrovės nuomone, nagrinėjamu atveju nesvarbu, koks sprendimas bus priimtas administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017, nes nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pagal tuo metu galiojusius dokumentus Tarnyba teisėtai ir pagrįstai išdavė Bendrovei Leidimą bei atsisakė sustabdyti Leidimo išdavimo procedūrą.

17. 2019 m. birželio 11 d. Bendrovė pateikė teismui 2018 m. spalio 30 d. pakartotinai priimtą galutinę atrankos išvadą. Pasak Bendrovės, ši išvada savo turiniu atitinka dėl nepakankamo visuomenės informavimo LVAT panaikintos Išvados turinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Skaldenis“ išdavė Leidimą (b. l. 46) naudoti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas.

19. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-4214-624/2017. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 (buvęs Nr. A-4214-624/2017) 2018 m. gegužės 2 d. priėmė galutinį sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. vasario 21 d. Tarnyba išdavė UAB „Mabilta“ leidimą Nr. 2P-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Prie šio leidimo buvo sudaryta Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis (b. l. 20–21), kurios 4 punkte nurodyta, kad UAB „Mabilta“ kasybos sklypas skiriamas 7,3 ha plote, kuriame yra 405 000 m3 žvyro išteklių. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad minėti ištekliai aprobuoti Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos (toliau – Aprobavimo komisija) 2005 m. gruodžio 23 d. posėdyje (protokolas Nr. 4-28(235)). Sutarties 14 punktu numatyta telkinio naudojimo pradžia ne vėliau kaip 5 m. nuo leidimo įsigaliojimo dienos.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. gegužės 27 d. Bendrovei (UAB „Skaldenis“) ir kitiems suinteresuotiems asmenims išdavė Išvadą (b. l. 38–42), kurioje nurodė, kad planuojamai ūkinei veiklai – (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimui, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. Tarnyba Bendrovei išdavė leidimą Nr. KN-16-29 naudoti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalį (sutartimi skirtas 9,1 ha ploto kasybos sklypas) (toliau – leidimas Nr. KN-16-29) (b. l. 43).

22. Bendrovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 31 (b. l. 30) kreipėsi į Tarnybą, prašydama panaikinti leidimą Nr. KN-16-29 naudojamam 9,1 ha plotui ir išduoti naują leidimą prie naudojamo ploto prijungiant greta esančią (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį, kuriame esantys naudingieji ištekliai (apie 405 000 m3) yra patvirtinti Aprobavimo komisijos. Prie šio prašymo Bendrovė pridėjo Agentūros Išvadą.

23. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu (b. l. 50) sustabdyti bet kokias procedūras, susijusias su gavybos ploto išplėtimu, esamu leidimu ar jo pakeitimu, naujo išdavimu Bendrovei Agentūros Išvados pagrindu iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4214-624/2017, kurioje ginčijama minėta Agentūros Išvada.

24. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisija (toliau – Leidimų išdavimo komisija) posėdyje svarstė Bendrovės prašymą išduoti pakartotinį leidimą, patikslinant (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygas, t. y. praplėsti kasybos sklypo ribas – papildomai leisti naudoti 7,3 ha plote slūgsančius detaliai išžvalgytus spėjimai vertingus šio telkinio žvyro išteklius, sudarančius 405 000 m3, išžvalgytus UAB „Mabilta“ užsakymu ir aprobuotus 2005 m. gruodžio 23 d. posėdyje. Leidimo išdavimo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokole Nr. 39 (toliau – Protokolas) (b. l. 43–44) nurodyta, kad leidimas naudoti šios telkinio dalies išteklius buvo išduotas UAB „Mabilta“, tačiau leidimo turėtojui skirtame naudoti objekte nepradėjus nurodytos veiklos per 5 metus nuo leidimo išdavimo dienos, UAB „Mabilta“ išduoto leidimo galiojimas 2017 m. balandžio 7 d. buvo panaikintas. Protokole pažymėta, kad pateiktoje Agentūros Išvadoje nurodyta, jog planuojamai ūkinei veiklai – (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Protokolo nutariamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui išduoti Bendrovei pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalį. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 20.2 ir 64.5 punktais bei atsižvelgdamas į Tarnybos Leidimų išdavimo komisijos Protokolo nutariamąją dalį, 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 1-275 (toliau – Įsakymas) (b. l. 45), kurio 2 punktu išdavė Bendrovei ginčijamą Leidimą.

25. Išdavusi Bendrovei Leidimą (2017 m. spalio 12 d.), Tarnyba ginčijamu Raštu (b. l. 61) atsakė pareiškėjui, kad teisės aktai (Taisyklės) nenumato, jog Tarnyba turi sustabdyti leidimo išdavimo procedūrą pareiškėjo nurodytos informacijos pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos atsakymu ir su tuo, kad Bendrovei buvo išduotas Leidimas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Raštą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad pritaria Tarnybos Rašte nurodytai informacijai, jog teisės aktai nenumato, kad Agentūros Išvados ginčijimas teisme galėtų būti pagrindas leidimo išdavimo procedūros sustabdymui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ginčijamu Raštu Tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymą sustabdyti Leidimo išdavimo procedūras, tačiau, kaip minėta, ginčijamo Rašto priėmimo metu (2017 m. spalio 12 d.) leidimo išdavimo procedūros jau buvo baigtos (Leidimas Bendrovei buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 29 d.), t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti pasibaigusią procedūrą objektyviai nebuvo įmanoma. Vien ši aplinkybė lemia, kad nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymas nebegalėjo būti Tarnybos patenkintas.

26. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos Bendrovei išduotą Leidimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus, neturėjo teisinio pagrindo neišduoti jai Leidimo. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (būtina sąlyga leidimui gauti yra galiojanti, neginčijama ir visų interesus atitinkanti poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada, be to, Bendrovė buvo pažeidusi Sutartyje numatytas išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo sąlygas).

27. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė laikytina UAB „Mabilta“ teisių perėmėja, kuriai perėjo ir UAB „Mabilta“ įsipareigojimai pagal UAB „Mabilta“ su Tarnyba 2006 m. vasario 21 d. sudarytą Sutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad UAB „Mabilta“ ir Tarnybos Sutartis buvo sudaryta prie UAB „Mabilta“ išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, kurio galiojimas 2017 m. balandžio 7 d. buvo panaikintas. Bendrovei (UAB „Skaldenis“) 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas kitas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (leidimas Nr. KN-16-29), kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. Tarnybos direktoriaus Įsakymo 1 punktu taip pat buvo panaikintas. Prijungus anksčiau UAB „Mabilta“ suteiktą 7,3 ha ploto kasybos sklypą, Bendrovei buvo išduotas pareiškėjo ginčijamas Leidimas, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Bendrovei taikytini UAB „Mabilta“ su Tarnyba sudarytos Sutarties įsipareigojimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mabilta“ leidimo galiojimas panaikintas.

28. Dėl pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, kad leidimui gauti būtina sąlyga yra turėti poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą, kuri nebūtų ginčijama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. liepos 17 d.) 22 punkte yra nurodyti dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis gauti leidimą. Taisyklių 20.2 punkte nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Nagrinėjamu atveju Bendrovė kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl pakartotinio leidimo išdavimo, norėdama patikslinti sutarties sąlygą, nurodytą Taisyklių 35.5 papunktyje, t. y. patikslinti išteklių naudojimo ribas (prie Bendrovei skirto 9,1 ha ploto kasybos sklypo prijungiant papildomą 7,3 ha ploto sklypą, anksčiau skirtą UAB „Mabilta“). Taisyklių 31 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimo turėtojas, Taisyklių 20.2 papunktyje numatytu atveju pageidaujantis gauti pakartotinį leidimą, pateikia tik tuos Taisyklių 22 punkte minėtus dokumentus, kuriuos nurodo Tarnyba. Taigi, kai asmuo kreipiasi dėl pakartotinio leidimo išdavimo, Taisyklės nustato Tarnybos diskreciją dėl reikalautinų dokumentų.

29. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, kreipdamasi su prašymu dėl pakartotinio leidimo išdavimo, Tarnybai pateikė Agentūros Išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos plotas apima 16,5 ha (b. l. 14). Ši Agentūros Išvada paminėta Leidimų išdavimo komisijos Protokole, į kurio nutariamąją dalį atsižvelgdamas Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą dėl ginčijamo Leidimo Bendrovei išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A-1810-624/2018) Agentūros Išvadą panaikino.

30. Bendrovė pateikė teismui duomenis, kad Agentūra 2018 m. spalio 30 d. priėmė naują Galutinę atrankos išvadą dėl (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Nauja išvada) (b. l. 108–114), kuria konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai – (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimui (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Agentūros Nauja išvada yra ginčijama teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. (turėtų būti – 2019 m., rašymo apsirikimas) birželio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1360-643/2019 šiuo metu nėra įsiteisėjęs). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo ginčijamas Leidimas buvo priimtas, be kita ko, įvertinus Bendrovės pateiktą Agentūros Išvadą, todėl Naujos išvados išdavimas, vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai Bendrovei buvo išduotas ginčijamas Leidimas, neturi teisinės reikšmės.

31. Dėl pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, kad Leidimas Bendrovei galėjo būti išduotas tik tuo atveju, jei Agentūros Išvada yra galiojanti ir neginčijama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimo išdavimo metu (2017 m. rugsėjo 29 d.) Agentūros Išvada buvo galiojanti. Taigi, esminis pareiškėjo argumentas, kodėl teismas turi panaikinti Leidimą, yra tas, kad Tarnyba Leidimą išdavė nepagrįstai, nes dėl Agentūros Išvados teisėtumo ir pagrįstumo tuo metu (Tarnybai sprendžiant dėl Leidimo išdavimo) vyko teisminis ginčas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio (sustabdymo) efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant ginčą teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintą teismo teisę pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte (ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą). Būtent ši reikalavimo užtikrinimo priemonė yra skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai (LVAT 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-670/2014). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė (Agentūros Išvados galiojimo laikinas sustabdymas) administracinėje byloje Nr. I-657-561/2017, kurioje buvo ginčijama Išvada, nebuvo pritaikyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, jog Tarnyba, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus, taip pat ir Agentūros Išvadą, kuri tuo metu buvo galiojanti, neturėjo teisinio pagrindo neišduoti pakartotinio Leidimo.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Kaip minėta, Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti iš pareiškėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Bendrovė pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 100–102).

34. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bendrovės prašoma priteisti suma (726 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1 R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (1,3 x 850,80 Eur), todėl Bendrovės prašymas tenkinamas ir Bendrovei iš pareiškėjo priteisiama 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, Bendrovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“ priteisti iš pareiškėjo T. L. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė