b6687cec-6392-4e92-abc0-7bb4c57e8e83 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-713-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01197-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.3; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.6; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-856-1130/2022 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Scandinavian Seafood Factory“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020.

Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja UAB „Scandinavian Seafood Factory“ (toliau – pareiÅ¡kėja, bendrovė, skolininkė) pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 priimti naujÄ procesinį sprendimÄ - atmesti UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG (toliau – kreditorė) praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

2. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai tapo žinoma, jog 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 priėmė nutartį, kuria patvirtino bendrovės ir Šveicarijos Konfederacijoje registruotos bendrovės SH Petroleum AG taikos sutartį. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinus bendrovę paaiškėjo, kad bendrovė nebeturi jokio nekilnojamojo turto, kadangi pastarasis buvo perleistas kreditorei, taip pat buvo pastebėta, kad dar 2020 m. byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, taip pat užvestos kitos bylos tarp bendrovės ir kreditorės. Atkreipė dėmesį, kad kreditorė byloje dėl vykdomojo dokumento kreipėsi tik po to, kai sužinojo, kad bus atšaukta iš bendrovės vadovo pareigų.

Pažymėjo, kad bendrovė su taikos sutartimi ir nutartimi, kuria buvo patvirtinta nutartis susipažino tik 2021 m. gruodžio 7 d., nei teismo nutartis, nei taikos sutarties nėra bendrovės patalpose, šios niekada neperdavė naujajam bendrovės vadovui buvęs vadovas, o susipažinus su taikos sutartimi bendrovei nėra žinoma apie taikos sutartyje numatytas aplinkybes. Paaiškino, kad taikos sutartį pasirašė: bendrovės vardu – buvęs vadovas, kreditorės vardu – buvęs vadovas ir jo tėvas.

Bendrovės įsitikinimu paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bendrovei bylos nagrinėjimo metu, kreditorė ir bendrovė nebuvo veiksnios, t. y. nebuvo atstovaujamos tinkamų atstovų, nutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų į bylÄ nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ nutartį. Atkreipia dėmesį, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios egzistavo priimant nutartį, buvo Å¡ios: kreditorę ir bendrovę atstovavo tas pats asmuo (buvęs vadovas), Å¡i aplinkybė egzistavo taikos sutarties sudarymo metu.

Nurodė, kad bendrovė sudarydama taikos sutartį nežinojo, jog kreditorės vardu sudaryti taikos sutartį turi teisę tik D. Å . (J. S.). Bendrovė tik 2021 m. gruodžio 7 d. susipažinusi su byla ir sutartimi pastebėjo, kad pagal pačios kreditorės atstovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, kreditorės vadovas turintis vienasmenio atstovavimo teisę yra ne taikos sutartį pasirašęs asmuo (pasirašę asmenys), o D. Å ., kuris nepasirašė taikos sutarties.

3. Kreditorė SH Petroleum AG pateikė atsiliepimÄ ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkei vadovaujant D. Å . skolininkė įsipareigojo įkeisti savo turimÄ turtÄ , kaip užtikrinimo priemonę kreditorei, tačiau D. Å . savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taigi, skolininkės turto įkeitimo pareiga atsirado ne iÅ¡ taikos sutarties, o iÅ¡ eilės paskolų sutarčių, kurių dalis buvo pasiraÅ¡ytos pačios skolininkės pagrindinio akcininko. Absoliučiai visas skolininkės finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais.

Nurodė, kad pasikeitus direktoriui, kreditorei buvo įkeistas turtas, kaip tai buvo numatyta paskolos sutartyse, galiausiai skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų kreditorei, kreditorė pasinaudojo teise padengti dalį savo suteiktų paskolų skolininkės turtu. Paaiškino, kad skolininkei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas ne 2021 m. lapkričio 29 d., o 2021 m. liepos 7 d., taikos sutarties pasirašymo metu kreditorės vardu sandorius galėjo pasirašyti arba D. Š. vienasmeniškai (ir ši jo teisė galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.), arba I.

P. (I. P.) ir J. P. kartu (nuo 2021 m. kovo 1 d. kreditorės vardu sandorius galėjo pasiraÅ¡yti tik I. P. arba J. P. vieno paraÅ¡o teise). Pastebėjo, kad ne taikos sutartis sukÅ«rė įsipareigojimus skolininkei, nes skolininkė jau buvo skolinga kreditorei iki taikos sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad tik kreditorės nuolatinio finansavimo dėka skolininkė turėjo ikrų žaliavų, kurias galėjo perdirbti ir parduoti, taip pat lėšų gavimÄ patvirtina bankiniai pavedimai. Nurodė, kad skolininkė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir turi juos pagrindžiančius dokumentus, taigi, akivaizdu, kad praÅ¡ymas buvo tik piktybiÅ¡kas skolininkės veikimas.

Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. skolininkės raÅ¡te minimas skolos padengimas nekilnojamuoju turtu, padengė ne suteiktas paskolas žaliavos įsigijimui, o padengė kreditorės suteikta paskolÄ to paties nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. skolininkė buvo neatsiskaičiusi su kreditore pagal 2018 m. gegužės 14 d. notarinę skolos perkėlimo ir statinių pirkimo – pardavimo sutartį ir buvo skolinga 390 000,00 Eur, Å¡i skola buvo padengta atliekant nekilnojamojo turto pirkimÄ â€“ pardavimÄ , taikos sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad skolininkė yra skolinga 548 722,37 JAV dolerių, 15 000,00 Eur ir 390 000,00 Eur.

PaaiÅ¡kino, kad į taikos sutartį įtrauktas Loan Agreement SHP/SSFUAB07/20, pagal kurį taikos sutarties pasiraÅ¡ymo datÄ , buvo įtraukta tik 15 000,00 Eur, tačiau pilna suma pagal minėtÄ paskolos sutartį yra 150 000,00 Eur. Nurodė, kad likusi skola yra 384 637,50 JAV dolerių. Pabrėžė, jog skolininkė apie taikos sutarties sudarymÄ Å¾inojo nuo jos sudarymo dienos, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalies terminas yra praleistas. Teigia, kad ne direktorius (kaip fizinis asmuo) sudarė sutartis, o juridinis asmuo, kurio vardu pasirašė direktorius.

Nurodo, kad nėra ginčo, jog kreditorė pervedė pinigines lėšas, jai buvo vykdomi lėšų grÄ Å¾inimai, todėl skolininkės vadovas nepagrįstai nesutikdamas su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ , kaip tik apsunkintų skolininkės padėtį, nes nepagrįstai padidintų bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pažeistų pagrindinio skolininkės kreditoriaus teisėtus interesus, aiÅ¡kiai žinodamas, apie teisėtų kreditorės reikalavimų egzistavimÄ . Pabrėžė, kad kreditorės vardu taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasiraÅ¡yti vienasmeniÅ¡kai D.

Å . arba J. P. ir I. P. bendro paraÅ¡o teise, kreditorė pateikė oficialius dokumentus iÅ¡ Å veicarijos juridinių asmenų registro įrodančius jų teisę pasiraÅ¡yti sandorius kreditorės vardu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Scandinavian Seafood Factory“ 3 512,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų SH Petroleum AG.

5. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti bylÄ bÅ«tent CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepateikė jokių reikÅ¡mingų naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, iÅ¡dėstytus praÅ¡yme, todėl teismas sprendė, kad nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesÄ .

6. Teismas taip pat nustatė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie taikos sutartį pasiraÅ¡iusių įmonių atstovų interesų konfliktÄ . PrieÅ¡ingai, teismas vertino, jog iÅ¡ byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad buvo vykdomi įprastiniai sandoriai Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti pagrindai atnaujinti procesÄ .

7. Kadangi taikos sutartyje nėra nuspręsta ar pasisakyta dėl neįtrauktų i? bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisiu? ar pareigu?, todėl, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas atnaujinti procesÄ grindžiant CPK 366 straipsnio 7 dalies 7 punkto pagrindu yra atmestinas.

8. Ä®vertinęs uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ nurodytas aplinkybes bei iÅ¡analizavęs jas visų civilinės bylos Nr. e2SP-11438-419/2020 aplinkybių kontekste, teismas sprendė, jog nenustatyti jokie CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl proceso civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 neatnaujino. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „Scandinavian Seafood Factory (apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-856-1130/2022 ir priimti naujÄ nutartį - atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eA2-856-1130/2022; atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. eA2-856-1130/2022 priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ atmesti UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1.

PareiÅ¡kėjos teigimu, pareiÅ¡kėjos atstovas sudarė taikos sutartį, prieÅ¡taraujančiÄ pareiÅ¡kėjos interesams. Buvęs vadovas sudarė taikos sutartį su kreditore, kuria pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditorei 548 722,37 USD, 15 000,00 Eur ir 390 000,00 Eur, neva tai kylančias iÅ¡ paskolos sutarčių (toliau – Paskolos sutartys) iki 2021 m. gegužės 1 d. Å iuos reikalavimus pareiÅ¡kėja užtikrino įkeisdama pareiÅ¡kėjai tuo metu priklausiusį visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė siekė 390 000,00 Eur (toliau – Nekilnojamas turtas).

Vertintina, kad tokios taikos sutarties sudarymas, patvirtinant neegzistuojančius skolinius įsipareigojimus kreditorei, Å¡iuos papildomai užtikrinant nekilnojamuoju ir kitokiu pareiÅ¡kėjos turtu, pažeidė jos interesus. 9.2. Teismas netinkamai įvertino faktinių aplinkybių ir ko iÅ¡ tiesų siekė pareiÅ¡kėjos atstovas sudarydamas taikos sutartį. Teismas neįvertino ar Paskolos sutartys iÅ¡ tiesų buvo suteiktos. Be to, sudarius taikos sutartis buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjai priklausančiu Nekilnojamuoju turtu, tačiau mano, kad tokia užtikrinimo priemonė, pareiÅ¡kėjai, vykdančiai sėkmingÄ ir pelningÄ veiklÄ yra itin nenaudinga, kadangi netinkamai įvykdžius finansinius įsipareigojimus, pareiÅ¡kėja nebegalėtų tęsti Å«kinės – komercinės veiklos.

Nors pareiÅ¡kėja ne tik savo noru perleido NekilnojamÄ jį turtÄ kreditorei, tačiau taip pat savo noru perleido ir visÄ Ä¯rangÄ , naudojamÄ gamyboje, be kurios nėra jokios galimybės toliau tęsti bendrovės Å«kinę-komercinę veiklÄ , tačiau toks elgesys negali bÅ«ti laikomas racionaliu ir atitinkančiu pelningai veikiančios bendrovės interesus. 9.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kreditorę ir bendrovę atstovavo tas pats asmuo (buvęs vadovas) – o tai yra akivaizdus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.135 straipsnio 1-2 dalių (interesų konfliktas) pažeidimas ir CK 2.134 straipsnio pažeidimas (atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra).

Å iuo atveju, bendrovės (skolininkės) vadovu buvo J. P. (buvęs vadovas). Kreditorės vardu pasirašė tas pats asmuo (buvęs vadovas), kartu su savo tėvu I. P.. Bendrovė sudarydama taikos sutartį nežinojo, jog kreditorės vardu sudaryti taikos sutartį turi teisę tik D. Å . (J. S.)., o ne I. P. ir J. P.. 9.4. Bendrovė neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kios valios, patvirtindama teisę buvusiam vadovui sudaryti sandorius su kreditore, kurio vardu ji taip pat veikė. Buvęs vadovas, ne tik, kad negavo aiÅ¡kaus bendrovės valios iÅ¡reiÅ¡kimo sutinkant sudaryti taikos sutartį, tačiau apskritai net nesikreipė į juridinio asmens dalyvius siekdamas praneÅ¡ti apie jo, kaip vadovo, veiklÄ interesų konflikte.

Mano, kad Å¡ias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip pagrįstÄ pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kurioje teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytÄ buvusio vadovo, veikusio interesų konflikte ir apie tai nepraneÅ¡usio kitiems juridinio asmens dalyviams. 9.5. Taikos sutarties patvirtinimas teisme negrįžtamai patvirtino pareiÅ¡kėjos reikalavimus kreditorei ir ji netenka galimybės kitu bÅ«du ginčyti nei taikos sutarties nei Paskolos sutarčių, manydama, kad iÅ¡ tiesų neturi jokio pagrindo vykdyti neva tai turimus kreditorinius reikalavimus kreditorei. 9.6.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį nežinojo aplinkybes: buvusio vadovo, pasiraÅ¡iusio taikos sutartį interesų konfliktÄ ir nepraneÅ¡imo bendrovės organams ir dalyviams apie esantį interesų konfliktÄ ; Taikos sutarties neatitikimo bendrovės interesams; Taikos sutartimi patvirtintų skolinių įsipareigojimų nepagrįstumÄ ; ir kitų su taikos sutartimi susijusių aplinkybių. Tikėtina, kad žinodamas Å¡ias aplinkybes teismas taikos sutarties nebÅ«tų patvirtinęs. 9.7. Teismas nepagrįstai atmetė bendrovės argumentus, kad patvirtintus taikos sutartį buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų (bendrovės kreditorių, kadangi iÅ¡ esmės didžioji dalis turto buvo perleidžiama vienam selektyviam kreditoriui).

Nepaisant to, kad kreditorę ir bendrovę byloje atstovavo tas pats asmuo – J. P., taikos sutartimi Å¡i esmės buvo nuspręsta visÄ bendrovę (visÄ turtÄ ) atiduoti vienai kreditorei – kreditorei, tokiu bÅ«du apeinant visus kitus galimus bendrovės kreditorius. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos kitų kreditorių teisės bei bendrovės akcininkų teisės, sudarius taikos sutartį ir jÄ patvirtinus iÅ¡ esmės bendrovės tolimesnis veikimas neįmanomas – bendrovė tikėtinai bus likviduojama. 9.8.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nevertino, ar tokia sutartimi nebus pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, todėl teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , netinkamai taikė CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar patvirtinus taikos sutartį, nebus pažeistas vieÅ¡asis interesas ir kitų kreditorių teisės, todėl buvo padaryta aiÅ¡ki proceso teisės normos taikymo klaida, lėmusi, jog buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių ir netgi bendrovės akcininkų interesus.

10. Kreditorė SH Petroleum AG atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinke?s teismo nutartį. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Kreditorė nurodo, kad skolininkės turto įkeitimo pareiga atsirado ne iÅ¡ taikos sutarties, o iÅ¡ eilės paskolų sutarčių, kurių dalis buvo pasiraÅ¡ytos pačios skolininkės pagrindinio akcininko.

Visas skolininkės finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais ir visi pavedimai yra pateikti kartu su sutartimis s?ioje byloje, tode?l kreditorei nesuprantama, kaip skolininkė teigia, kad kreditorės reikalavimai yra fiktyvÅ«s. 10.2. Skolininkė mini CK 2.87 straipsnį, kaip tariamÄ teisės pažeidimÄ , dėl kurio neva ture?tu? bÅ«ti atnaujintas procesas bei panaikinta taikos sutartis, tačiau CK 2.87 straipsnio pažeidimo atveju (tai visu? pirma ture?tu? bÅ«ti įrodyta) yra taikoma civiline? atsakomybe?, o ne sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Jei skolininkė mano, kad toks pagrindas egzistuoja, ji gali juo pasinaudoti, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje. 10.3. IÅ¡ S?veicarijos juridiniu? asmenų registro matyti, kad kreditorės vardu taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasiraÅ¡yti vienasmeniÅ¡kai D. Å . (J. S.). arba J. P. ir I. P. bendro paraÅ¡o teise. Abi taikos sutarties Å¡alys turėjo teisnumÄ ir veiksnumÄ , atstovaujamas tam įgaliojimus turinčiu? asmenų?. Vertinant, ar kreditorė turėjo teisnumÄ /veiksnumÄ skolininkė turėtų? pateikti argumentacijÄ , atsižvelgiant į Å veicarijos teisės reguliavimÄ , tačiau to nepadarė? ir niekaip nenuginčijo kreditorės vardu pasiraÅ¡iusių? asmenų? teisės pasiraÅ¡yti taikos sutartį.

Taip pat iÅ¡ skolininkės įstatai parodo, kad akcininku? pritarimo taikos sutarties pasiraÅ¡ymui nereikia. 10.4. Taikos sutartis sudaryta tinkamai, skolininkė apie sudarytÄ taikos sutartį žinojo, kaip ir žinojo, kad nuo pat J. P. paskyrimo direktoriumi yra tiek k vienas iÅ¡? kreditorės ir skolininkės akcininku?, tiek ir valdymo organu?. 10.5. PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, pareiÅ¡kėja turi nurodyti materialiÄ ja teisės norma pagrįstÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesÄ , taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstu? jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Å iuo atveju praÅ¡ymÄ teikia ne skolininkės kreditorius, kurio tariamai teisės pažeistos taikos sutartimi, o skolininkė. Taigi, proceso atnaujinimo pagrindas negali bÅ«ti taikomas ne tik dėl to, kad juo naudojasi netinkamas subjektas, bet ir dėl to, kad taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. 10.6. Skolininkė nepateikė? jokiu? nauju? įrodymu? ir duomenų?, kuriu? nebuvo civilinėje byloje e2SP-11438-419/2020, arba kurie paneigtu nutartį.

Skolininkė nenurodo jokiu? aiÅ¡kių? teisės normų?, kurias pažeidė? teismas, o tik nurodo, kÄ apskritai bÅ«tu? galima pasvarstyti sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, nors nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl tokie klausimai turėtų? bÅ«ti svarstomi. Skolininkė formaliai nurodo, kad taikos sutartis jai užkerta keliÄ ginčyti gautas paskolos sutartis. Tačiau skolininkė nepateikė? visiÅ¡kai jokiu? argumentu?, kokiu pagrindu ji ginčytu? suteiktas paskolas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditorė yra pateikusi nenuginčijamus įrodymus dėl paskolų suteikimo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų prijungimo 13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Kreditorė SH Petroleum AG kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus papildomus įrodymus – užklausÄ MB „Naktis“ ir MB „Naktis“ atsakymÄ . Nurodė, jog Å¡ie įrodymai gauti jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o jų? pateikimo poreikis atsirado todėl, kad pareiÅ¡kėja (skolininkė) UAB „Scandinavian Seafood Factory“ primygtinai laikosi melagingos pozicijos, kad nėra gauti buhalteriniai dokumentai iÅ¡? buhalterines paslaugas teikusios bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai kreditorės pateikti duomenys gali turėti reikÅ¡mės pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, įvertinant, kad minėti dokumentai pateikti kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, kuriam atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ bei kartu su juo pateikti kreditorės dokumentai buvo iÅ¡siųsti bei įteikti bei nenustačius, kad kreditorė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

16. Taip pat 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kėja pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus. IÅ¡ Å¡ių praÅ¡ymų turinio nustatyta, jog jame pareiÅ¡kėja nurodo, anot pareiÅ¡kėjos, naujas aplinkybes, argumentus ir motyvus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina pareiÅ¡kėjos byloje pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. teisme gautų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų prie atskirojo skundo turinį, darytina iÅ¡vada, jog tokio pobÅ«džio praÅ¡ymais siekiama papildyti jau pateiktÄ byloje atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties.

CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. teisme gautus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus prie atskirojo skundo ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimÄ jų nevertina.

17. Pažymėtina, jog 2022 m. kovo 9 d. kreditorė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ aukščiau minėtus pareiÅ¡kėjos papildomus paaiÅ¡kinimus. Kadangi teismas atsisakė priimti minėtus pareiÅ¡kėjos papildomus paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus, teismas kreditorės atsiliepimÄ Ä¯ minėtus papildomus paaiÅ¡kinimus taip pat atsisako priimti. Dėl proceso atnaujinimo CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindais 18. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė praÅ¡o atnaujinti procesÄ CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios egzistavo priimant nutartį – buvusio vadovo, pasiraÅ¡iusio taikos sutartį interesų konfliktÄ ir nepraneÅ¡imo bendrovės organams ir dalyviams apie esantį interesų konfliktÄ ; taikos sutarties neatitikimo bendrovės interesams; taikos sutartimi patvirtintų skolinių įsipareigojimų nepagrįstumÄ .

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

21. Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ . Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis bÅ«das įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti siekiant iÅ¡vengti jo neteisėtumo. Å is institutas negali bÅ«ti taikomas siekiant dar kartÄ pasibylinėti sudarant sÄ lygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

Pažymėtina, kad jeigu praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimÄ , jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buvo D. Å . (J. S.)., o nuo 2020 m. gegužės 13 d. J. P. (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedas Nr. 1). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG taikos sutartį.

23. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkės turto įkeitimo pareiga atsirado ne iÅ¡ taikos sutarties, o iÅ¡ eilės paskolų sutarčių, kurių dalis buvo pasiraÅ¡ytos pačios skolininkės pagrindinio akcininko. Be to, visas skolininkės finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais ir visi pavedimai yra pateikti kartu su minėtomis paskolų sutartimis (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedai Nr. 4 – 10). Taip pat iÅ¡ pateiktų paskolos sutarčių, bankiniu? pavedimu? kopijų, Å¡alių susiraÅ¡inėjimų (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedai Nr. 12 – 13) matyti, jog skolininkė žinojo apie paskolas bei apie turimus įsipareigojimus kreditorei įkeisti turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne taikos sutartis sukÅ«rė konkrečius įsipareigojimus skolininkei, nes ji jau buvo skolinga kreditorei iki taikos sutarties sudarymo, bei turėjo pareigÄ Ä¯keisti, o ne atiduoti skolininkės turtÄ . Taigi, jokių naujų reikalavimų taikos sutartimi iÅ¡ skolininkės kreditorės atžvilgiu nebuvo sukurta ar įteisinta.

24. Taip pat pareiÅ¡kėja remiasi CK 2.135 straipsnio nuostatomis. Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi bÅ«ti konstatuotas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nebuvo įrodyta, pareiÅ¡kėja tokių įrodymų nepateikė.

Pripažintina, kad apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principÄ (CPK 12, 178 straipsniai), apeliantė (pareiÅ¡kėja) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taigi, taikos sutartimi nebuvo pažeistas CK 2.135 straipsnyje numatytas interesų konfliktų vengimo principas, o prieÅ¡ingai, buvo pasiekti naudingi rezultatai skolininkei, nes buvo atidėti skolų mokėjimo terminai, kurių skolininkė negalėjo įvykdyti.

Taip pat jokių papildomų apsunkinimų skolininkei nebuvo sukurta, kurių ji neturėjo.

25. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių apie buvusio vadovo, pasiraÅ¡iusio taikos sutartį interesų konfliktÄ ; taikos sutarties neatitikimo bendrovės interesams; taikos sutartimi patvirtintų skolinių įsipareigojimų nepagrįstumÄ atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

26. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti pagrindai atnaujinti procesÄ , t. y. procesas atnaujinamas, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymÄ .

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡is apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato kÄ kita. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o Å¡io straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek skolininkės, tiek kreditorės akcininkais buvo D. Å . (J. S.)., J. P. ir I. P.. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje pateiktų skolininkės įstatų (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedas Nr.

2) matyti, jog kreditorei jokio akcininkų patvirtinimo taikos sutarties ar paskolų sutarčių sudarymui nereikėjo. Taip pat iÅ¡ byloje pateikto Å veicarijos juridinių asmenų registro matyti, kad kreditorės vardu taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasiraÅ¡yti vienasmeniÅ¡kai D. Å . (J. S.). (Å¡i teise? galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.) arba J. P. ir I. P. (galiojo nuo 2021 m. kovo 1 d.) bendro paraÅ¡o teise (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedas Nr. 3), o skolininkės vardu J.

P. (nuo 2020 m. gegužės 5 d.) (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedas Nr. 1). Taigi, taikos sutartis sudaryta tarp skirtingu? Å«kio subjektu?, skirtingų juridinių asmenų – kreditorės ir skolininkės, t. y. ne J. P. pats su savimi sudarė? sutartį. Pažymėtina ir tai, kad J. P.a negalima laikyti nei skolininku, nei kreditoriumi, nes jis nėra vienintelis kreditorės ar skolininkės dalyvis. Taip pat J. P. nepriklauso kreditorė, o tik tam tikra dalis kreditorės akcijų?, todėl J.

P. yra tik finansinio turto, t. y. tam tikro kiekio kreditoriaus akcijų?, savininkas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog taikos sutartis 2020 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta tam įgaliojimus turinčių asmenų ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

29. Pažymėtina, jog D. Å . (J. S.)., bÅ«damas bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ (skolininkės) direktoriumi (nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.) ir akcininku, o taip pat SH Petroleum AG akcininku ir vienu iÅ¡ paraÅ¡o teisę turinčių asmenų, žinojo apie sudarytas sutartis su SH Petroleum AG (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priedas Nr. 5 – paskolos sutartis SHP/SSFUAB02/19, kuriÄ kaip kreditorės atstovas pasirašė pats D. Å ., priedai Nr. 12- 13).

30. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti bylÄ CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat nepateikė jokių reikÅ¡mingų naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, iÅ¡dėstytus praÅ¡yme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju nenustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies tiek 2 punkte, tiek 6 punkte įtvirtinti pagrindai atnaujinti procesÄ . Dėl proceso atnaujinimo CK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais 31. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys gali paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, numatančiu, kad procesas civilinėje byloje gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė? dėl neįtrauktu? į bylos nagrinėjimÄ asmenų? materialiųjų? teisiu? ar pareigu?.

32. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių? ginti savo pažeistu? teisiu? ir teisėtų? interesu? kitais teismu? procesiniu? sprendimu? teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais – naudotis instancine teismu? sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintele? Å¡io asmens galimybe? ginti savo teises ir teisėtus interesus. Å iuo pagrindu procesas atnaujinamas, jei nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindiniu? sÄ Å¾iningo teismo proceso principu? – teise? bÅ«ti iÅ¡klausytu (audiatur et altera pars). Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų? pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė? dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisiu? ar pareigu?, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisiu? ar jo pareigu?, teismo sprendimas sukuria teisiu? ar pareigu? arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (AT 2009 m. kovo 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė bendrovės argumentus, kad patvirtintus taikos sutartį buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, t. y. bendrovės kreditorių, kadangi iÅ¡ esmės didžioji dalis turto buvo perleidžiama vienam selektyviam kreditoriui.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teikia ne skolininko kreditorės, kurių tariamai teisės pažeistos taikos sutartimi, o skolininkė. Sutiktina su kreditorės argumentais, jog Å¡is proceso atnaujinimo pagrindas negali bÅ«ti taikomas ne tik dėl to, kad juo naudojasi netinkamas subjektas, bet ir dėl to, kad taikos sutartyje nėra nuspręsta ar pasisakyta dėl neįtrauktų? i? bylos nagrinėjimÄ ? asmenų? materialiųjų? teisiu? ar pareigu?, o jei bÅ«tų koks kreditorius, tai pirmenybė turėtų bÅ«ti teikiama ne proceso atnaujinimui, o jo teisių gynybai kitais bÅ«dais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ atnaujinti procesÄ grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

36. Taip pat apeliantės teigimu, teismas neišsiaiškino, ar patvirtinus taikos sutartį, nebus pažeistas viešasis interesas ir kitų kreditorių teisės, todėl buvo padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, lėmusi, jog buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių ir netgi bendrovės akcininkų interesus. Kad buvo padaryta teisės taikymo klaida pareiškėja argumentuoja iš esmės nurodydama anksčiau aptartas aplinkybes.

37. Pažymėtina, jog asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ ?, privalo įrodyti esant bent viena? CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytu? proceso atnaujinimo pagrindu?, t. y. nurodyti aplinkybe?, kuri turėtų? esmine? reikÅ¡mę? bylai ir bÅ«tų? neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų? užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2013).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nedetalizuoja proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėja (skolininkė) nenurodo jokiu? aiškių? teisės normų?, kurias pažeidė pirmosios instancijos? teismas, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl tokie klausimai turėtų? būti svarstomi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidas atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

39. Pažymėtina ir tai, kad skolininkei nutartis neužkerta galimybės kreiptis i? teismÄ ? ir ginčyti dėl faktu? ir/ar teisiniu? santykiu?, nustatytu? įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė tokia teise yra pasinaudojusi civilinėje byloje. Nr. e2-3402-794/2021, kurioje ji ginčija sudarytas sutartis tarp kreditorės ir skolininkės.

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nenustatyti jokie CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai proceso civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 neatnaujino.

41. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, arba vertintini bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, todėl dėl jų teismas iÅ¡samiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 42. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ , todėl naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

44. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, kreditorė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .

45. Kreditorė pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, t. y. 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kreditorei 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ kreditorei SH Petroleum AG 600,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas