2025-01-22 Nr. AB-1334-3-61-3-05856-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-159-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05856-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-555-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. Š.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų susijusių su piliečio R. Š. nuosavybės teisių atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo; skundo dalį dėl įpareigojimo NŽT nesiimti jokių veiksmų susijusių su piliečio R. Š. nuosavybės teisių atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas, laikė nepaduotu ir gražino jį pareiškėjai.

Teismas, visų pirma, nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Teismas nustatė, kad iš prie skundo pridedamo voko, kuriuo pareiškėjai buvo siunčiamas Sprendimas, buvo matyti, kad Sprendimas jai buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. (siuntų sekimo duomenys: https://www.post.lt/siuntu-sekimas), todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2024 m. spalio 18 d. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2024 m. spalio 19 d., t. y. praleidusi terminą jam paduoti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pripažino, kad terminą skundui paduoti praleido, skundo tikslinime prašo jį atnaujinti, o termino praleidimo priežastimis nurodo atstovės advokato padėjėjos atostogas ir didelį darbo krūvį, kad terminą praleido nežymiai – tik vieną dieną. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių jos atstovės atostogas (nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d.) ir didelį darbo krūvį patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėja, gindama savo teises, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuriam skundo pateikimo teismui terminai ir sąlygos yra žinomos (atstovavimo sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 5 d.).

Teismas akcentavo, kad proceso dalyviai turi pareigą planuoti savo laiką taip, kad jų asmeniniai įsipareigojimai ar atostogos netrukdytų tinkamai ir laiku atlikti procesinius veiksmus, todėl pareiškėjos atstovės advokato padėjėjos atostogos nelaikytinos objektyvia kliūtimi skundo pateikimui laiku, kadangi tai buvo galima numatyti ir pasirūpinti, kad skundas būtų paduotas iki atostogų (nuo 2024 m rugsėjo 18 d. iki 2024 m. spalio 1 d.) arba iš karto po jų (nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. spalio 18 d.) ir nebūtų pavėluotas.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, o padidėjęs darbo krūvis negali pateisinti termino praleidimo. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja terminą praleido nežymiai dėl jos atstovės didelio darbo krūvio nelaikytinos objektyviomis ir leidžiančiomis atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja turėjo galimybę pasirinkti apdairaus ir rūpestingo elgesio variantą ir skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui paduoti nepraleisdama Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nustatyto termino jam paduoti. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių, o nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi praleisto termino atnaujinimui.

III. Pareiškėja L. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį, bei atnaujinti terminą skundui pateikti ir pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, jog termino praleidimą lėmė didelis jos atstovės darbo krūvis ir iš anksto suplanuotos atostogos, o pats termino praleidimas yra nežymus – viena diena. Pasak pareiškėjos, teismų praktikoje yra atvejų, kai nedidelis termino praleidimas nelaikomas reikšmingu, jei tai nesutrukdo teisingumo vykdymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi pažymėta, kad nežymus termino praleidimas gali būti toleruojamas, jei aplinkybės yra pagrįstos).

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos atstovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos atostogas, ir atkreipia dėmesį, jog teismas turi prieigą prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės, kurioje pareiškėjos atstovė buvo pažymėjusi savo atostogas minėtu laikotarpiu, o atostogų faktą ji buvo nurodžiusi ir teismui. Pareiškėjos atstovė atostogavo Lietuvoje, todėl neturi skrydžių bilietų ar kitų įrodymų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog jos atstovė terminą praleido nežymiai, todėl praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procesiniu pažeidimu. Pareiškėjos atstovė supranta teismo poziciją, kad terminų reikia laikytis, tačiau suprasdama, kad gali atsirasti nenumatytų procesinių dokumentų, kuriems yra taikomas procesinis terminas, elgdamasi sąžiningai bei protingai, pažymėjo savo atostogas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sistemoje daug anksčiau nei buvo gautas skundžiamas dokumentas.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pateiktose nutartyse minimi praleisti terminai yra ilgesni nei šiuo atveju. Papildomai pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundas buvo paduotas 2024 m. spalio 19 d. – šeštadienį, o tai parodo pareiškėjos atstovės siekį ir norą kuo skubiau pateikti teismui procesinius dokumentus.

Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kaip skundo priėmimas galėtų pažeisti kitų proceso šalių teises ir / ar interesus, todėl daroma išvada, kad pažeidimo nebūtų.

Pareiškėja, be kita ko, atskirajame skunde remiasi sąžiningumo, proporcingumo, operatyvumo, teisinio tikrumo, teisingumo, esmės viršenybės ir kitais principais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo terminą praleidusi dėl pareiškėjos atstovės iš anksto planuotų atostogų nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d. ir didelio atstovės darbo krūvio. Taip pat atkreipė dėmesį, jog terminas praleistas nežymiai – viena diena.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, paskutinė diena su skundu kreiptis į teismą buvo 2024 m. spalio 18 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 19 d., t. y. viena diena vėliau, nei nustatytas terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-700-602/2015), tad vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, itin priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nustatyta, jog trumpa termino praleidimo trukmė savaime, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-858-19/2012), tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-294/2012).

Nėra disputo ir dėl to, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad terminas paduoti skundą buvo praleistas tik 1 diena (pateiktas šeštadienį – nedarbo dieną), neturėtų būti pagrindas šiuo konkrečiu atveju apriboti pareiškėjos teises apginti savo galimai pažeistą teisę – atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą pagal Atkūrimo įstatymą, t. y. pareiškėja neturėtų prarasti teisės į teisminę gynybą dėl nežymaus termino praleidimo. Pareiškėjos atstovės žmogiškosios klaidos formalus vertinimas ir aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei nepagrįstai apribotų pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja išreiškė pasitikėjimą konkretaus jos pasirinkto atstovo (advokatės padėjėjos) atžvilgiu, bet negalėjo numatyti, jog bus nesilaikyta įstatymų leidėjo nustatytų kreipimosi į teismą terminų. Neturėdama pakankamai teisinių žinių, pareiškėja nežinojo ir negalėjo numatyti advokato padėjėjos uždelsimo paduoti skundą teisinių pasekmių.

Be kita ko, visiškas eliminavimas galimybės į teisminę gynybą, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo praleidus vienos dienos kreipimosi į teismą terminą, nebūtų suderinamas ir su proporcingumo principu.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, pažeidžia protingumo, teisingumo, realios ir veiksmingos teisminės gynybos principus, ginčo klausimu visiškai užkerta kelią pareiškėjai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius