b664d1d6-e00b-4187-9cdc-cdf6253c4d51 · Utenos apylinkės teismas

?...Civilinė byla Nr. e2SP-3005-913/2021 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00446-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.20 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Jolanta Gasparavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų R. N. ir L. N. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kuria siekiama iÅ¡vengti ateityje tarp Å¡alių galinčio kilti teisminio ginčo dėl nepilnamečio sÅ«naus J.

N. iÅ¡laikymo. PraÅ¡ymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių procesinė teisė, kuriÄ lemia dispozityvumo principas. Å is principas reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis.

Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo iÅ¡raiÅ¡kos formų – Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi – nėra absoliutÅ«s, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas privalo patikrinti tikruosius Å¡alių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar Å¡alių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Dėl to teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine forma sudarytÄ ir jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrÄ teisinį tyrimÄ dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi bÅ«ti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti Å¡alis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 1.1 punkto, Å¡alys susitaria, kad R.

N. nepilnamečiam vaikui J. N. teikia iÅ¡laikymÄ , mokėdamas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) nuo 2021-07-01 iki vaiko pilnametystės. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Kiekvienu atveju iÅ¡laikymas vaikui turi bÅ«ti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius, jo tėvų galimybes.

Vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo lygį apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju susipažinus su praÅ¡ymo turiniu, taikos sutartimi ir pridėtais dokumentais, neturint duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, teismas neturi objektyvių galimybių įvertinti, ar taikos sutarties sÄ lyga atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo bei ar Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos, vaiko ugdymo iÅ¡laidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų iÅ¡saugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

Išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas.

IÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2009 m. gegužės 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiÅ¡kėjų L.

N. ir R. N. santuoka bei iÅ¡ R. N. priteistas 1500 Lt (434,43 Eur) iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai V. N., kuris daugiau nei tris kartus mažesnis už pareiÅ¡kėjų susitartÄ iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiui J. N.. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiÅ¡kumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, jog visi tėvo, iÅ¡ kurio priteisiamas (priteistas) iÅ¡laikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iÅ¡ tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamÄ normÄ jiems priteisiamo iÅ¡laikymo dydis paprastai turi bÅ«ti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

NukrypimÄ nuo lygybės principo pateisina tik labai svarbios aplinkybės, tačiau jų baigtinio sÄ raÅ¡o įstatyme nepateikta, todėl kiekvienu atveju Å¡is klausimas spręstinas teismo pagal konkrečios bylos aplinkybes. Viena jų, teikianti pagrindÄ vertinti, ar egzistuoja prielaidos taikyti nurodytÄ iÅ¡imtį dėl vaikų iÅ¡ skirtingų santuokų, taip pat gimusių ne santuokoje iÅ¡laikymo, yra skirtingų santuokų buvusių sutuoktinių nevienodos galimybės pakankamai užtikrinti protingus savo ir tėvo, iÅ¡ kurio priteisiamas iÅ¡laikymas, vaikų poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjams nepateikus duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, didesnes vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidas nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar taikos sutarties sÄ lyga atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tėvų finansines galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties ir vaikų lygiateisiÅ¡kumo principus bei ar Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestinas ir taikos sutartis netvirtintina.

PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismÄ , paÅ¡alinus aplinkybes, kliudžiusias patvirtinti taikos sutartį. Teismas vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, CPK 579-582 straipsniais, n u t a r i a : Atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjų R. N. ir L. N. pateiktÄ praÅ¡ymÄ patvirtinti 2021 m. birželio 24 d. jų sudarytÄ taikos sutartį. Å i nutartis neužkerta kelio pareiÅ¡kėjams paÅ¡alinus trÅ«kumus, kliudžiusius tenkinti praÅ¡ymÄ , pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jolanta Gasparavičienė