b6629377-ebfe-4d00-821d-e84a24e31183 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Danguolė Šiugždinytė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-238/2014;Teisėja Irma Blekaitienė             Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00139-2011-8             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nuteistiesiems I.

N., N. N., jų gynėjui advokatui Laimiui PlatÅ«kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. N. ir N. N. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: I. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (S. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (A. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (A.

P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 163 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, Å¡velnesnes keičiant griežtesne, sudėjus iÅ¡ dalies, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.N. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Tenkintas Alytaus vaikų globos namų, atstovaujančių nepilnamečio A.

P. interesams, civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ I. N. ir N. N. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta Alytaus vaikų globos namų administracija.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. N. nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. vasario–kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušė mažametę S. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodama jai ne mažiau kaip 4 smÅ«gius elektros laidu į kojas, sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmÄ .Be to, ji nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušė mažametę A.

M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodama ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai A. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl krÅ«tinės, veido ir kairio žasto sumuÅ¡imo, odos nubrozdinimo žemiau kairės ir deÅ¡inės menčių, poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje pusėje žemiau mentės, kairio žasto virÅ¡utinio trečdalio nugariniame pavirÅ¡iuje, ties kairės ausies kauÅ¡elio priekiniu pavirÅ¡iumi, kairio skruosto srityje.Be to, ji nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 24 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušė mažametį A.

P., gim. (duomenys neskelbtini), su kabeliu suduodama ne mažiau kaip trylika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas bei sugriebdama ranka už kapÅ¡elio, sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl odos nubrozdinimo virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io riboje deÅ¡inėje, kairės ausies kauÅ¡elio virÅ¡utinėje dalyje, kairės speninės ataugos srityje, deÅ¡inės pėdos I pirÅ¡to Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairės pėdos IV pirÅ¡to pamatinės falangos nugariniame pavirÅ¡iuje, kairės pėdos I pirÅ¡to galinės falangos Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kapÅ¡elio kairėje, smakro deÅ¡inėje, kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijoje, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje, deÅ¡inio peties sÄ nario nugariniame pavirÅ¡iuje.

Be to, ji nuteista pagal BK 163 straipsnį už tai, kad 2011 m., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«dama mažamečių nukentėjusiųjų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja, bei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo N. N. sutuoktine, turėdama pareigas, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, LR Civilinio kodekso 3.165 str., sudaryti vaikams tinkamas sÄ lygas augti, vystytis, auklėti humaniÅ¡kai, tinkamai juos prižiÅ«rėti, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, piktnaudžiavo savo kaip globėjos teisėmis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė Å¡eimoje globojamus vaikus, taikydama jiems fizines bausmes, tyčia versdama mažamečius A.

P., S. M. ir A. M. kaip bausmę klÅ«pėti ilgÄ laikÄ , o klÅ«pant laikyti iÅ¡keltÄ Ä¯ viršų kėdę, ir tuo sukeldama nukentėjusiesiems S. M., A. M. ir A. P. fizinį skausmÄ bei padarydama nukentėjusiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų abiejų kelių sÄ narių priekiniuose pavirÅ¡iuose. Be to, ji nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2012-05-24, turėdama tikslÄ daryti poveikį nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00139-11, susitikdama su mažamečiais nukentėjusiaisiais asmenimis A.

P., A. M. bei S. M. bei palaikydama su jais kontaktus mobiliojo ryÅ¡io telefonais bei kitomis ryÅ¡io priemonėmis, siekė įgyti jų palankumÄ , bendravimų metu teikė A. M. ir S. M., jos kaip įtariamosios dalyvaujant procese sužinotus duomenis apie nukentėjusiojo A. P. parodymus apklausiant jį teisme, vertė nukentėjusįjį A. P. pakeisti parodymus duotus apklausiant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00139-11 dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sužalojimo, slapta, be vaikÄ globojančios institucijos žinios, susitikdama su A.

P. Alytaus vaikų globos namuose, teikdama jam vokus laiÅ¡kams ir nurodydama raÅ¡yti laiÅ¡kÄ , kuriame jis turėtų prisipažinti melavęs, nurodytų, jog apklausiamas davęs neteisingus parodymus ir įtariamųjų Å¡eimoje nebuvęs sužalotas, o susižalojęs pats, darydama pokalbio su nukentėjusiuoju A. P. įraÅ¡Ä , ir teikdama Å¡iuos duomenis prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, per savo atstovÄ praÅ¡ydama arba inicijuodama, jog mažamečiai nukentėjusieji bÅ«tų papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir tokiu bÅ«du nukentėjusysis A.

P. pakeistų savo parodymus, o apklausiamos nukentėjusiosios A. M. ir S. M. paliudytų, jog nei vieno nukentėjusiojo atžvilgiu įtariamieji nenaudojo smurto, tokiu bÅ«du siekė paveikti mažamečius nukentėjusiuosius A. P., A. M. ir S. M., kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.N. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, mažamečiui A. P., gim. 1997-12-13, sudavęs kumščiu ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl nosies lūžimo.

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. N. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir iÅ¡teisinti jÄ dėl BK 140 str. 2 d., 163 str. ir 233 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis priimtas neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl bylos aplinkybių, kurios nebuvo visiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos byloje, tuo pažeidus procesines teisės normas ir netinkamai jas pritaikius.

Dėl šių pažeidimų apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantės kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neįrodyta. Teigia, kad nepagrįstos teismo padarytos išvados dėl fizinio skausmo sukėlimo S. M., kadangi apylinkės teismas nesivadovavo specialisto išvadomis ir teiginiais, jog S. M. sužalojimai kelių srityje yra smulkūs, neinformatyvūs, jų susidarymo mechanizmo nustatyti nėra galimybės. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti bet kokiomis aplinkybėmis, o nesant joms aiškioms, atsakyti į ekspertui užduotus klausimus nėra galimybės. Objektyvių duomenų, kad tie sužalojimai kelių srityje galėjo atsirasti klūpant, byloje nėra.

Ekspertas taip pat negalėjo patvirtinti, ar tie sužalojimai atsirado klÅ«pant, ar dėl kito poveikio keliams (teismo posėdis 2013-09-04). Eksperto 2011-11-18 iÅ¡vadoje Nr. pG 129-296/11(06) nurodyta, kad iÅ¡ pateiktų liudytojų parodymų matyti, jog liudytojai nėra specialistai, turintys medicininį iÅ¡silavinimÄ , todėl jų parodymai negali bÅ«ti teismo medicininio tyrimo objektu, ir ekspertas, nesant objektyvių medicininių duomenų, neturi galimybės spręsti fizinio skausmo sukėlimo S. M. klausimo.

Teismas dėl specialisto L. U. pateiktos iÅ¡vados ir jo teiginių visiÅ¡kai nieko nepasisakė ir atmetė juos kaip nereikÅ¡mingus. Padarytų S. M. sužalojimų faktų konstatavimui objektyvių duomenų byloje nėra. Teismas neturėjo remtis vien liudytojų parodymais, darydamas apkaltinamÄ jÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės kaltės. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstas yra apylinkės teismo nuosprendis ir dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. M., kadangi 2013-09-04 teismo posėdžio metu specialistas L.

U. patvirtino faktÄ , kad A. M. padaryti sužalojimai medicininiu požiÅ«riu galėjo atsirasti tiek smÅ«gių, tiek jai kritus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, o paties sužalojimo mechanizmo nustatyti nėra galimybės dėl objektyvių medicininių duomenų trÅ«kumo. Specialistas patvirtino, kad mergaitei sužalojimai galėjo atsirasti tiek jai žaidžiant, tiek kritus nuo laiptų. Specialistas akcentavo, kad tokie sužalojimai bÅ«dingi atsitrenkimui į pavirÅ¡ius, be to, jie yra smulkÅ«s ir galėjo atsirasti buityje.

Kad jie galėjo atsirasti buityje, neneigė ir pati nukentėjusioji. Kokiomis aplinkybėmis atsirado nukentėjusiajai padaryti sužalojimai šioje byloje, specialistas atsakyti negali. A. M. padaryti sužalojimai kelių srityje yra smulkūs, neinformatyvaus pobūdžio, jų susidarymo mechanizmo nustatyti nėra galimybės. Kad sužalojimai atsirado mergaitei klūpant, objektyvių duomenų nėra. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota A.

M., nepaneigta byloje esanti versija, kad ji galėjo susižaloti mokykloje nustumta nuo laiptų. Konflikto faktas tarp jos ir A. C. patvirtintas, tačiau mažai tikėtina, kad jis bÅ«tų prisipažinęs nustÅ«męs jÄ nuo laiptų. Specialisto teiginiais ir iÅ¡vadomis teismas nesivadovavo. Byloje nenuginčijamų įrodymų, kad tie sužalojimai atsirado dėl panaudoto smurto, nėra. Taigi, teismo padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neobjektyvios. Nei vienas iÅ¡ liudytojų, kurių parodymais teismas rėmėsi Å¡iame epizode, A.

M. sveikatos sutrikdymo nematė. Nuteistoji teigia, kad nepagrįstas yra apylinkės teismo nuosprendis ir dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. P., kadangi specialistas 2013-09-04 teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam padaryti sužalojimai taip pat galėjo atsirasti buityje, jam kritus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar kitomis aplinkybėmis. Ar kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgių, nėra galimybės nustatyti, žalojantis daiktas nerastas. Dėl objektyvių duomenų trūkumo sužalojimai medicininiu požiūriu yra smulkūs, kokiomis aplinkybėmis jie atsirado ir kada, objektyviai nustatyti negalima.

Specialistas parodė, kad kapÅ¡elio sužalojimas galėjo atsirasti jį liečiančio daikto poveikio, tačiau, kad jis atsirado, sugriebus jį ranka, mažai tikėtina. Taip pat specialistas negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad sužalojimai ant A. P. kelių atsirado bÅ«tent nuo klÅ«pėjimo. Byloje nustatytas faktas, kad A. P. 2011-04-23 nukrito nuo malkų ir susižalojo, nepaneigta versija, kad jis susižalojo mokykloje, atsitrenkęs į sienÄ , liudytojai patvirtino, kad jis buvo aktyvus, dažnai bėgiodavo ir susitrenkdavo.

Tačiau apylinkės teismas nesivadovavo specialisto L. U. iÅ¡vadomis ir teiginiais. Nuosprendyje liko neiÅ¡sklaidytos abejonės, kaip ir kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti A. P. konstatuoti sužalojimai. Kad jie atsirado kaip smurto pasekmė, objektyvių duomenų nėra. Teismo iniciatyva apklaustas gydytojas E. J. J. parodė, kad A. P. galėjo nukristi ant kieto pavirÅ¡iaus ir taip susižaloti nosį, tačiau teismas nesivadovavo ir jo parodymais. Nuosprendis grindžiamas tik A. P. parodymais, kad klÅ«pant vaikams liepdavo laikyti iÅ¡keltÄ Ä¯ viršų kėdę, taikė jiems fizines bausmes.

Apeliantės nuomone, nėra pakankamai duomenų jos kaltei pagrįsti dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ar pareigomis, kadangi I. N. nieko bendra neturi su A. P. globėjos statusu. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-04-04 nutartimi berniuko globėju paskirtas N. N.. Byloje apklausti liudytojai E. R., J. P., J. P., J. K., Z. Å ., R. Ž., R. G., S. M., O. G., R. G. Navickų Å¡eimÄ charakterizavo teigiamai, parodė, kad tėvai domisi savo globotiniais, vaikai niekada nesiskundė smurtu, sumuÅ¡ti nebuvo.

Gydytoja J. P. akcentavo per vaikų medicinines apžiūras ant jų kūnų pastebėjusi mėlynes. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Navickai rūpinosi savo globotiniais, jiems neabejingi. Taigi, byloje nėra įrodymų ir dėl to, kad I. N., būdama globėja, piktnaudžiavo globėjos teisėmis ar pareigomis. Nuteistoji teigia, kad nepagrįstas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis ir dėl poveikio nukentėjusiesiems A. P., A. M. ir S. M., kadangi tarp globotinių ir globėjų buvo nusistovėjęs glaudus ryšys, tačiau teismui pateikta informacija buvo netinkamai įvertinta.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad glaudus ryšys yra išlikęs ir iki šiol, o vaikai apie globėjus nieko bloga nėra sakę. Byloje pateikti 2012-02-14 teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės aktai Nr. 103MS-19/2012, Nr. 103MS-20/2012 ir Nr. 103MS-21/2012, kurių išvada gerokai skiriasi ir akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms dėl galimo poveikio nukentėjusiems, todėl ja vadovautis būtų neteisinga. Teismas nepagrįstai sureikšmino kelių susitikimų su A.

P. faktÄ , globotinių siunčiamus jai laiÅ¡kus, nepagrįstai kaip pagrindinį įrodymÄ vertina A. P. parodymus, kuriuos laiko patikimais ir jais grindžia apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantės nuomone, visų liudytojų parodymai, kuriais grindžiami kaltinimai nepilnamečių vaikų sužalojimu, yra iÅ¡vestiniai, netiesioginiai, kadangi jie paties sužalojimų fakto nematė, todėl nieko konkretaus negalėjo apie juos pasakyti. Visi kaip vienas atkartoja A. P. pasakojimus apie jo neva patirtÄ smurtÄ Å¡eimoje arba kažkÄ girdėjo iÅ¡ nepatvirtintų Å¡altinių.

A. P. 2011-04-28 gydėsi Lazdijų ligoninės stacionare, tačiau pagal jo tos dienos praneÅ¡imÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ko bÅ«ti negalėjo. NeaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis tos dienos data buvo suraÅ¡yti net 4 jo praneÅ¡imai. Ä® Å¡iuos klausimus atsakymo nerasta. Kilus abejonėms, ar A. P. nėra manipuliuojama, I. ir N. N. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , tačiau tai davė prieÅ¡ingÄ rezultatÄ â€“ poveikiu nukentėjusiesiems buvo apkaltinta pati I. N.. Byloje nebuvo paÅ¡alinti visi neaiÅ¡kumai, prieÅ¡taravimai, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiomis aplinkybėmis A.

P. 2011-04-28 surašė 4 pranešimus policijai, jeigu jis tuo metu gydėsi ligoninės stacionare, ir pagal medicininius dokumentus, jautėsi silpnai, kyla abejonės ir dėl jo pareiškimų turinio, kurie yra surašyti ne kaip nepilnamečio vaiko, o minčių dėstymas yra logiškas, nuoseklus, įvykiai aprašyti chronologiškai. Nustatyta, kad D. G. lankėsi ligoninėje, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad A. P. pranešimas galėjo būti surašytas jos kabinete, tačiau tai yra neįtikėtina, kadangi tuo metu jis gydėsi stacionare.

Ä® Å¡iuos klausimus liko neatsakyta. Be to, Å¡ioje byloje padaryta ir procesinių pažeidimų. B. J. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jam nėra žinoma, kur A. P. parašė keturis 2011-04-28 praneÅ¡imus, tačiau jam jis jų nerašė; gydytojas G. J. epikrizėje nurodo, kad A. P. 2011-04-28 svaigo galva, pykino, jis buvo nualpęs, todėl natÅ«raliai kyla klausimas, ar esant Å¡iems simptomams, jis iÅ¡ viso galėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime procesinių veiksmų atlikime. 2011-04-29 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu leista atstovui pagal įstatymÄ Lazdijų VTAS specialistei D.

K. dalyvauti procese, nors nuo 2011-04-29 procese privalo dalyvauti tik Alytaus valstybinių globos namų atstovas. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu procesiniuose veiksmuose dalyvauja asmenys, kurie pagal įstatymÄ net neturi teisės atstovauti nepilnamečių vaikų interesams. Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje tiek procesiniuose veiksmuose, tiek ir neprocesiniuose veiksmuose dalyvauja asmenys, kurie yra nesusiję su globos įstaiga. Apeliantės nuomone, tai yra akivaizdus tam tikrų institucijų atsakingų darbuotojų suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau koks, bylos nagrinėjimo metu taip ir neatsakyta.

Kyla abejonė, ar byloje renkant įrodymus, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso normų reikalavimai. Apylinkės teismas konstatavo, kad visi byloje gauti įrodymai yra surinkti nepadarius BPK pažeidimų, tačiau apeliantė mano, kad Å¡iame baudžiamajame procese nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių I. N. dalyvavimÄ jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Byloje jos kaltę nenuginčijamai patvirtinančių įrodymų nėra. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Apylinkės teismas nuosprendį grindė iÅ¡skirtinai tik liudytojo A. P. parodymais, kÄ ir pats pažymėjo apkaltinamajame nuosprendyje, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl atmeta apeliantę teisinančius įrodymus. Todėl teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 str. reikalavimų. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas, o Alytaus vaikų globos namų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.Nuteistojo N. N. apeliaciniame skunde dėstomi iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai kaip ir I.

N. apeliaciniame skunde, nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis dėl apelianto kaltės įrodytumo, sukėlus nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmÄ ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, o esantys įrodymai įvertinti vienpusiÅ¡kai ir neteisingai. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, o surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta apeliantÄ teisinančius įrodymus, jų net netyrė ir nieko dėl jų nepasisakė. Ä®rodymų vertinimas apylinkės teisme atliktas pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus, nekaltumo prezumpcijÄ , o apkaltinamasis nuosprendis grįstas vien tik A. P. parodymais. Dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis naikintinas, o Alytaus vaikų globos namų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Teismo posėdyje nuteistieji I.

N. ir N. N., jų gynėjas Laimis PlatÅ«kis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė J. V. prašė nuteistųjų Inetos ir N. N. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų I. N. ir N. N. apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , patikrinusi skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį Inetos ir N. N. atžvilgiu, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Pagrindiniai nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. I. N. ir N. N. apeliacinius skundus grindžia argumentais, kurie savaip interpretuoja buvusius įvykius, iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotas faktines aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Ineta ir N. N. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ visuose epizoduose bei priėmė motyvuotÄ ir įrodymų visuma pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti neturi. Nuteistoji I. N. iÅ¡ esmės ginčija jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., aplinkybes visuose trijuose epizoduose, tai yra ji neigia kaltę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukėlusi nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmÄ , A.

M. – fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o A. P. – fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai, kad ji naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ globojamų vaikų atžvilgiu, byloje nustatyta ikiteisminio tyrimo metus surinktais, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais ir jais pagrįstomis skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija nustatė, kad teisme apklaustų liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina I. N. veiksmuose esant BK 140 str. 2 d. nusikalstamos veikos požymius nukentėjusiųjų atžvilgiu.

O bÅ«tent, smurtÄ nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu įrodo liudytojos V. P. parodymai, kur ji nurodė, jog fizinio lavinimo pamokos metu atbėgusios mergaitės jai pasakė, kad S. M. sumuÅ¡ta, tuomet ji ir mokytoja A. K. apžiÅ«rėjo mergaitę ir jos kÅ«ne matė sužalojimus (rėžius ant Å¡launų). S. M. nurodė, kad jÄ laidu mušė I. N., bet prašė jos „neiÅ¡duoti“, niekiam nesakyti, ypač I. N., nes jos bijo. Liudytoja A. K. patvirtino, kad prieÅ¡ kÅ«no kultÅ«ros pamokÄ atbėgusios mergaitės jai pasakė, jog sumuÅ¡ta Sabina, kad jos kojos mėlynos, apžiÅ«rėjus mergaitę, ant Å¡launų matėsi mėlyni rėžiai.

Paklausta, kas jÄ sumušė, ji nurodė I. N. ir patvirtino, kad ji muÅ¡a jÄ , A. M., A. P.. Liudytoja E. R. patvirtino faktÄ , kad S. M. buvo sumuÅ¡ta, kad liudytoja kvietėsi pokalbio I. N., kuri pripažino, kad tai buvo vienkartinis atvejis, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad vaikų muÅ¡ti negalima. Liudytoja B. T. parodė, kad jos dukrai, su kuria kartu mokėsi S. M., Å¡i yra sakiusi, jog už neigiamÄ pažymį pamotė muÅ¡ kompiuterio laidu, gavusi neigiamÄ pažymį, ji praÅ¡ydavo mokytojos paraÅ¡yti geresnį.

Vėliau liudytojos dukra matė per kÅ«no kultÅ«ros pamokÄ ant Sabinos kojų dryžius, paklausta mergaitė pasisakė, kad yra muÅ¡ama už viskÄ â€“ už blogus pažymius, už kambarių nesutvarkymÄ , keletÄ kartų buvo neleidžiama į mokyklÄ , kol mėlynės neužgis. Buvo atvejis, kai mergaitė atėjo į mokyklÄ sumuÅ¡tu veideliu ir prisipažino, kad jÄ sumušė pamotė, o liepė sakyti, kad su rogutėmis. Nustatyta, kad smurtas globėjų Å¡eimoje buvo naudojamas ne tik S. M., bet ir globotinių A.

P. ir A. M. atžvilgiu. Liudytoja psichologė R. Ž. teisme patvirtino, kad jai A. P. skundėsi dėl smurto Å¡eimoje, matė sužalojimus, sumuÅ¡imus galvoje, juos apžiÅ«rėjo kartu su gydytoju V. B.. A. P. paaiÅ¡kino, kad buvo tampomas už lytinių organų, kad mušė virdulio laidu, su tuo jo galu, kuriame yra kiÅ¡tukas. Ant kojų buvo nuospaudos nuo klÅ«pojimo, sakė, kad klupdydavo su kėde rankose, kuriÄ reikėdavo laikyti iÅ¡kėlus, dar ant kėdės uždėdavo kibirÄ su sėklom, ir jeigu sujudėjus sėklos iÅ¡byrėdavo, reikėdavę klÅ«poti ilgiau.

Taip buvo elgiamasi ir su vyresniÄ ja mergaite. Apie tai pranešė VTAS vedėjai D. G.. Liudytoja Å¡eimos gydytoja J. P. parodė, kad jai buvo žinoma, jog abiejų mergaičių kelių oda buvo sustorėjusi, kad jos jai prisipažinusios, jog yra klupdomos už prasižengimus. Liudytojas gydytojas V. B. parodė, kad kolegei R. Ž. kilus įtarimui apie prieÅ¡ vaikÄ naudojamÄ smurtÄ , jis apžiÅ«ros metu pastebėjo keletÄ randų A. P. galvoje, buvo mėlynių, kurios atsirado, vaiko žodžiais, nuo klÅ«pojimo ant žirnių, kruopų, kelių oda sustorėjusi, vaikas akcentavo žodį „dratas“ (elektros laidas), matė mėlynę ir ant užpakalio.

Klupdydavo už nusižengimus, ant iÅ¡keltų rankų reikėdavę laikyti kėdę, ant kėdės padėdavo kibirÄ , keldavo 4-5 valandÄ nakties užkurti pečių, sakė, kad buvo tampomas už lytinių organų, kad tai darė globėja. Liudytoja D. G. parodė, kad A. P. jai papasakojo apie Å¡eimoje patirtÄ smurtÄ , kad gavusi signalÄ iÅ¡ gydytojo V. B. ir nuėjusi į Å¡eimos sveikatos centrÄ , informacija pasitvirtino – A. P. buvo sumuÅ¡tas, matėsi sužalojimai ant jo kÅ«no, jis jautėsi blogai, jam buvo silpna, nuliÅ«dęs, apsiverkęs, pasakojo, kad buvo sumuÅ¡tas.

Sakė, kad mušė lygintuvo laidu. Jai įstrigo atmintin laido smÅ«giai ir žymės jo kÅ«ne. Vaikas prašė paimti iÅ¡ globėjų, nenorėjo grįžti pas juos. Po Å¡io įvykio A. P. buvo paguldytas į Lazdijų ligoninę apžiÅ«rai. Andrius surašė paaiÅ¡kinimÄ , kad globėja smurtauja ir prieÅ¡ mergaites. Ä®tarimų, kad tai gali bÅ«ti iÅ¡galvota, jai nekilo. Vaikas sakė, kad N. N. mušė, dėl to jo nosis sulaužyta. Mergaičių pasakojimas, kad joms Å¡eimoje gyventi gera, nesutapo su esamomis aplinkybėmis.

Ant jų kÅ«no matėsi smurto žymės, neapleido nuojauta, kad kažkas negerai. A. P. paliko ligoninėje ir daugiau nebendravo. IÅ¡ psichologės sužinojo, kad A. P. bijo grįžti namo. 2011-04-28 praneÅ¡imÄ A. P. rašė savarankiÅ¡kai. Liudytojo J. B. parodymais nustatyta, kad A. P. jam sakėsi, kad jį globėja muÅ¡a laidu, buvo matyti sumuÅ¡imo žymės ant jo kÅ«no. Liudytojas D. P. parodė, kad Andrius į mokyklÄ ateidavo su pėdkelnėm net kai bÅ«davo Å¡ilta, pasakojo, kad mama mušė laidais.

Liudytojas J. G. patvirtino tÄ aplinkybę, kad esant Å¡iltam orui, A. P. vaikščiojo su pėdkelnėmis. Kad jis bÅ«tų kur nors susižalojęs nosį, jam girdėti neteko. Kai mokykloje vaikas susižaloja nosį, apie tai sužino visi, Å¡iuo atveju jis tokio įvykio negirdėjo. Liudytoja M. R. parodė, kad nosies Andrius mokykloje nebuvo susižalojęs, kažkada yra sakęs, kad jį muÅ¡a, tačiau kas konkrečiai, ji neužfiksavo. Liudytojas D. L. parodė, kad A. P. jam pasakojo, kad jam neduoda valgyti, kad Andrius dažnai bÅ«davo susižalojęs, tačiau lūžių nebuvo.

Kad mokykloje bÅ«tų susižalojęs, nematė. Jam pasakojo, kad mama lupdavo. Jis ateidavo su pėdkelnėm, nes mama liepdavo taip rengtis. Kaip Andrius susilaužė nosį, nežino nieko. VienÄ kartÄ matė mėlynę po akim, teko matyti nubrozdinimus ant kaklo. Liudytojas L. S. parodė, kad A. P. jam sakėsi, kad muÅ¡amas namuose, matė jį su pėdkelnėm vasarÄ , nieko negirdėjo apie tai, kad jis mokykloje susilaužė nosį. Liudytojas L. R. parodė, kad A. P. buvo sumuÅ¡tas laidais, ateidavo į mokyklÄ su pėdkelnėmis, sakė, kad gyvena su globėjais, miega rÅ«syje, kad jam neleidžia žiÅ«rėti televizoriaus, kad mokykloje Andrius bÅ«tų susižalojęs, jam neteko matyti.

Liudytoja R. G. parodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės VTAS vedėja jai pasakiusi, jog Andrių reikia vežti į globos namus, nes Å¡eimoje yra smurtaujama. Liudytojas tyrėjas B. J. parodė, kad atliekant tyrimÄ , buvo nustatyti sužalojimai ant A. P. kÅ«no, kad viskas yra užfiksuota, kad A. P. 2011-04-28 praneÅ¡imai buvo pateikti kartu su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Liudytojas G. J. parodė, kad atvežti į Lazdijų rajono ligoninę vaikai, ant kurių kÅ«nų buvo mėlynių, berniukui konstatuotas nosies lūžimas, kad A.

P. bÅ«klė užfiksuota 2011-04-28 epikrizėje. Liudytoja J. M. patvirtino aplinkybę, kad jai A. P. pasakojo apie smurtÄ , kurį patyrė iÅ¡ globėjų. Specialisto L. U. parodymais nustatyta, kad apžiÅ«ros metu A. P. nustatyti sužalojimai, užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kad sužalojimų metu vaikas galėjo jausti skausmÄ , kad nėra galimybės nustatyti, kokiu bÅ«du A. P. susižalojo nosį, kad jis negali konstatuoti, kokiu bÅ«du sužalotas Andriaus kapÅ¡elis.

Patvirtino specialisto iÅ¡vadas dėl abiejų mergaičių sužalojimų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2011-09-12 pažymoje Nr. 18/06-2011KI-12;1-116 konstatuota, kad Ineta ir N. N. prisipažino, kad mušė S. M. už vagiliavimÄ , nes neteko kantrybės – toks I. Ir N. N. elgesys VTA kontrolierės įvertintas kaip netoleruotinas ir nepriimtinas. Tyrimo metu kontrolierė nustatė, kad nepilnamečio A. P. teigimu, I. ir N. N. ne kartÄ naudojo smurtÄ prieÅ¡ globotinius (A. P., A. ir S. M.). Kontrolierė pateikė iÅ¡vadÄ , kad toks I. ir N. N. elgesys pažeidžia vaikų interesus, sudaro prielaidas spręsti klausimÄ dėl globėjų pareigų nevykdymo ar netinkamo jų atlikimo.

Kontrolierė konstatavo, kad I. ir N. N. teiginiai apie Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. G. veiksmus, nuteikinėjant A. P. meluoti medikams, kad jis buvo nualpęs, paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ , kad jis savo noru palieka globėjus, nepagrįsti jokiais įrodymais (Pažymos 4.2; 4.3 punktai, t. 5, b. l. 136-142). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 285/11(06) konstatuota, kad A. P. ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių padaryti kÅ«no sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimų metu jis galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 57-285/11(06) konstatuota, kad A. P. padarytas nosies lūžimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kad jis galėjo jausti skausmÄ , kad A. P. paaiÅ¡kino specialistui, jog 2011 m. kovo pabaigoje smÅ«gį kumščiu sudavė tėtis N. N.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 297/11(06) konstatuota, kad A. M. ne mažiau kaip 13 trauminių poveikių padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio metu ji galėjo jausti skausmÄ , kad A.

P., kuriam konstatuotas nubrozdinimas galvos pakauÅ¡io srityje ir nubrozdinimai kairėje ausyje ir virÅ¡ jos, papasakojo, jog globėjų namuose patyrė smurtÄ ne tik jis, bet ir Austėja ir S. M.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 80-297/11(06) konstatuota, kad sužalojimai A. M. galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giais, tiek jai kritus bei atsitrenkus į kietus bukus daiktus, kad apklausos metu A. P. papasakojo apie globėjų Å¡eimoje vartojamÄ smurtÄ ir prieÅ¡ mažametes A. ir S. M..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 296/11(06) konstatuota, kad S. M. ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 129-296/11(06) konstatuota, kad neatmetama galimybė, jog S. M. padaryti sužalojimai atsirado nuo klūpojimo ant kelių, kad yra duomenų apie tai, jog smurtaujama globėjų šeimoje.

Nepilnamečio liudytojo A. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nustatyta, kad jis nurodė, jog sužalojimai ant jo kÅ«no atsirado nuo klÅ«pojimo globėjų namuose, laikant iÅ¡keltÄ kėdę, kad globėja jį mušė laidu, kad jis buvo daužomas „drato“ galu, kad buvo prakirsta galva, bėgo kraujas, kad jis buvo muÅ¡amas per kojas ir per Å¡onus, kad kartÄ neiÅ¡laikius jam iÅ¡keltos kėdės klÅ«pant, globėja prasegė kelnes ir griebė už lytinio organo, tampė jį, suleidusi nagus, berniukui labai skaudėjo, kitÄ kartÄ globėja spyrė koja jam į nugarÄ , nuo ko jis krito ir susimušė nosį, kitais atvejais globėja sukinėdavo ausis.

Nosį sužalojo tėtis kovo pabaigoje, trenkęs kumščiu. Tai, kad jis buvo muÅ¡amas, matė ir Sabina ir A. M. (t. 1, b. l. 100-101). Nepilnametės liudytojos A. M. apklausos protokole užfiksuota, kad A. P. yra sakęs, kad darys viskÄ , kad tik iÅ¡ globėjų namų iÅ¡važiuotų (t. 1, b. l. 63).Aukščiau paminėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina nuteistosios I. N. kaltę nežymiai sutrikdžius A. M. ir A. P. sveikatÄ , sukėlus fizinį skausmÄ A. M., S. M. ir A. P., todėl jos veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. dėl visų trijų nukentėjusiųjų kvalifikuoti teisingai ir ji pripažinta kalta pagrįstai.

AnalogiÅ¡kai kaip ir I. N. savo kaltę apeliaciniame skunde neigia nuteistasis N. N., tai yra nepripažįsta, kad jis 2011 m. balandžio mėnesį, sudavęs kumščiu ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veido sritį mažamečiui A. P., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl nosies lūžimo. Byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtino kaltinimus N. N. dėl A. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

Kad nosį nukentėjusiajam sulaužė bÅ«tent N. N., patvirtino nukentėjusiojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 101), kurie yra analogiÅ¡ki ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1, b. l. 106-108), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. pateiktoje iÅ¡vadoje Nr. G 57-285/11(06) apraÅ¡ytos įvykio aplinkybės, kad atliekant A. P. apklausÄ , vaikas nurodė, kad smÅ«gį į nosį jam sudavė tėtis N. N. (t. 1, b. l. 50); atlikus nukentėjusiojo medicininę apžiÅ«rÄ , 2011-04-29 nustatytas nosies lūžimas, vaikas gydytojai papasakojo, kad globėjo namuose patyrė smurtÄ ; specialistas L.

U. konstatavo, kad A. P. nosies lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 50-51); teisme specialistas sužalojimo aplinkybes nukritus nuo malkų vertino kaip mažai tikėtinas, be to, nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti A. P. nosies susižalojimo mokykloje fakto. Liudytoja D. G. teisme parodė, kad vaikas jai sakė, kad jį mušė ir nosį jam sužalojo N. N.; Lazdijų M. G. gimnazijos direktorės raštas patvirtina, kad A. P. nei 2011 m. sausio–balandžio mėnesiais, nei kitu laiku gimnazijoje nosies nesusilaužė, toks įvykis neužfiksuotas (t. 6, b. l. 66).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs nukentėjusiojo A. P. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, sugretinęs juos su liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada, prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių N. N. smurto faktÄ A. P. atžvilgiu, kurio metu berniukui buvo sulaužyta nosis, nenustatė. Esant neprieÅ¡taringiems nukentėjusiojo parodymams, kuriuos patvirtina ir kita aukščiau paminėta bylos medžiaga, netikėti jo parodymų objektyvumu ir patikimumu pagrindo apylinkės teismui nebuvo, jo nėra ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai.

Taigi, pagrindo netikėti A. P. parodymais, nesivadovauti jais ir juo labiau juos atmesti nuteistojo N. N. apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl N. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo A. P..Nėra pagrindo sutikti su I. N. apeliacinio skundo motyvais, kad ji nepiktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis. Šios nusikalstamos veikos požymiai neabejotinai nustatyti jos veiksmuose, kadangi I. N., būdama 2010-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta S. M. ir 2010-01-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu paskirta A.

M. globėja bei N. N., kuris Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-04-04 nutartimi paskirtas A. P. globėju, sutuoktine, turėdama pareigÄ sudaryti vaikams tinkamas sÄ lygas augti, vystytis ir tinkamai juos prižiÅ«rėti, piktnaudžiavo globėjos teise, fiziÅ¡kai, psichiÅ¡kai gniuždydama Å¡eimoje globojamus vaikus, taikydama jiems fizines bausmes, sukeldama fizinį skausmÄ ir dviem iÅ¡ jų (Austėjai ir Andriui) padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nusikalstamos veikos faktÄ apylinkės teismas nustatė teisingai, pagrindęs nukentėjusiojo A.

P. parodymais, kad globėjų namuose jis buvo verčiamas klÅ«pėti, laikydamas rankose kėdę, buvo muÅ¡amas elektros laidu, jam buvo prakirsta galva, globėja sužalojo berniuko lytinį organÄ , sugriebdama jam ranka, tampydama, vėliau nuo spyrio į nugarÄ jis griuvo ir susimušė nosį. Nukentėjusysis parodė, kad globėja jį vertė klÅ«poti ne kartÄ , o taip pat ir SabinÄ ir A. M.. Nors abi mergaitės neigė, kad globėja piktnaudžiavo teisėmis ir pareigomis, tačiau liudytoja J.

P. teisme parodė, kad didesnė mergaitė aiÅ¡kino, kad prasižengusios, jos buvo klupdomos. Liudytojas V. B. parodė, kad jis kalbėjo su kolege psichiatre R. Ž., kuri jam sakiusi, kad jai kilo įtarimai, jog prieÅ¡ vaikÄ (Navickų globotinį) yra naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nes ji matė sužalojimus ant vaiko kÅ«no, kad vaikas jai skundėsi muÅ¡imu, ant jo galvos buvo randų, ant kÅ«no – mėlynių, jis sakė, kad buvo klupdomas ant žirnių, kruopų. Vaikas vartojo žodį „dratas“.

Esant šioms aplinkybėms, aukščiau išdėstytiems įrodymams dėl vaikams padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, nėra pagrindo abejoti A. P. parodymais, kad daugybę kartų klūpojęs yra ne tik jis, bet ir jo sesutės. Rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. P. 2011-04-28 pranešimas Lazdijų rajono vaiko teisių skyriui, parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedais rodo, kad A. P. buvo verčiamas klūpėti, buvo mušamas laidu; liudytojos R.

G. parodymai, kad jai 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje Lazdijų r. savivaldybės VTAS vedėja pasakė, jog Andrių reikia vežti į globos namus, kadangi šeimoje naudojamas smurtas; liudytojos šeimos gydytojos J. P. parodymai, kad didesnioji mergaitė jai sakė, kad už prasižengimus buvo klupdomos, Sabinos kelių oda buvo sustorėjusi; B. J. parodymai, kad apklausų metu Lazdijų vaiko teisių apsaugos tarnyboje A. M. pripažino, kad A. P. globėjai liepdavo klūpoti už bausmę, kad jis kambaryje yra kelis kartus klūpojęs (t. 3, b. l. 197);

A. P. praneÅ¡imas 2011-04-28 Lazdijų r. VTAS, kuriame jo paties ranka suraÅ¡ytos smurto prieÅ¡ jį aplinkybės; Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2011-09-12 pažymoje Nr. 18/06-2011KI-12;1-116 padarytos iÅ¡vados, tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtino, jog prieÅ¡ globotinius A. P., A. ir S. M. globėjų Å¡eimoje naudojamas fizinis smurtas, kad toks globėjų elgesys pažeidžia vaikų interesus, sudaro prielaidas spręsti klausimÄ dėl globėjų pareigų nevykdymo ar netinkamo jų atlikimo (t. 5, b. l. 6);

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 285/11 (06), Nr. G 285/11(06), Nr. G 297/11 (06), Nr. G 80–297/11 (06), Nr. G 296/11 (06) ir Nr. pG 129-296/11 (06) patvirtina, kad padaryti sužalojimai, vertintini kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai, globotiniams A. M., S. M. ir A. P. pastarojo nurodytomis aplinkybėmis globėjų namuose. Taigi, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino I. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 163 str., kadangi ji, būdama globėja, auklėdama globojamus vaikus, netinkamai vykdė savo globėjos funkcijas, piktnaudžiavo savo teisėmis, dėl ko buvo psichologiškai ir fiziškai gniuždomi globojamieji vaikai.

Kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliantės I. N. apeliacinio skundo argumentai dėl poveikio nukentėjusiesiems nusikalstamos veikos požymių nebuvimo jos veiksmuose. Bylos duomenimis įrodyta, kad I. N. siekė padaryti poveikį ir jį padarė, bendraudama su globos namuose buvusiais vaikais telefonu, susitikdama, inicijuodama rašyti laiškus, papildomas apklausas, siekdama, kad jie pakeistų savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, duotų melagingus parodymus. Nustatyta, kad A. P., A. M., S. M. byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, jie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir priėmus sprendimus jie buvo apgyvendinti globos namuose, valstybinės įstaigos paskirtos jų globėjais. Taip pat byloje nustatyta, kad 2011 m. vasaros laikotarpiu kelis kartus slaptai, nesiregistravusi apeliantė susitiko su A. P.. Be to, ji telefonu bendravo su A. M., S. M.. Globos namų žurnale užfiksuota, kad apeliantės vizitai 2011-06-04, 2011-06-27, 2011-07-21, 2011-08-08 buvo (t. 4, b. l. 18-23). TÄ aplinkybę, kad I. N. slaptai, nesiregistravusi lankė A. P. ir su juo bendravo patvirtino liudytojų R.

Ž., L. Č., G. R., L. Z. parodymai. Liudytoja R. G. teisme paaiÅ¡kino, kad lankė ligoninėje A. P., kad jis maigė telefonÄ ir sakė, kad jam nieko neatsitiko, kad jam liepė sakyti, jog nukrito, ir kad čia yra mažas melas. A. P. praÅ¡yme Lazdijų rajono vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad I. N. jam sakiusi nieko nepasakoti (t. 4, b. l. 134). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktuose Nr. 103MS-21/2012, Nr. 103MS-19/2012 ir Nr. 103MS-20/2012 tyrimÄ atlikusi ekspertų komisija iÅ¡vadose nurodė, jog globėjai Ineta ir N. N. gali daryti poveikį A.

P., A. M. ir S. M. duodamiems parodymams, tačiau A. P. duodamiems parodymams esminės įtakos tai neturėjo (t. 3, b. l. 12-17, 22-25, 29-35). Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamosios Austėja ir S. M. neigė globėjų daromÄ poveikį, daug kalbėjo apie D. G. daromÄ poveikį jų duodamiems parodymams, mergaitės yra prisiriÅ¡usios prie globėjų ir nori grįžti pas juos, tačiau byloje yra duomenys, paneigiantys D. G. daromÄ poveikį nukentėjusiųjų parodymams. Nukentėjusiosios tiek ekspertizės metu, tiek ankstesniuose parodymuose vartoja jos amžiui nebÅ«dingų sÄ vokų, pateikia suaugusiųjų iÅ¡sakomų argumentų.

Galima daryti prielaidÄ , kad nukentėjusiosioms globėjai gali daryti poveikį jų duodamiems parodymams. Nukentėjusioji A. M. patvirtino, kad su globėjais bendrauja telefonu, laiÅ¡kais. Ekspertizės akte nurodyta ir ekspertizės metu A. M. pripažinta aplinkybė, jog bÅ«dama globos namuose ji telefonu bendravo su globėjais, visiÅ¡kai atitinka A. P. ekspertams iÅ¡sakytus parodymus, kuriais jis patvirtino, jog tuo metu kai vyko tyrimas ir jie buvo patalpinti į globos namus, buvę globėjai telefonu bendravo su nukentėjusiosiomis ir darė jų parodymams įtakÄ .

Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamasis A. P. patvirtino globėjų daromÄ poveikį jo parodymams, paaiÅ¡kino globėjams siunčiamų laiÅ¡kų motyvus ir aplinkybes: „paskambina, primoko globėja visÄ laik, kad iÅ¡sisukt, sako, taip sakyk, bus geriau, atvažiuosim, aplankysim, sakyk, nemuÅ¡iau, viskas gerai buvo. Prašė raÅ¡yti laiÅ¡kus, kad jie nemušė, nekalti. Sakydavo niekam nesakyk nė žodžio, mes tave lankysime, rÅ«pinsimės. Sakydavo kÄ raÅ¡yti, turėdavo laiÅ¡kÄ , liepdavo paraÅ¡yti kam siunčiu, jie pasiimdavo ir iÅ¡siųsdavo.

Man pasirodė gerai, atveždavo saldainių, vaflių, pinigų, nes jų neturėjau. A. P. tyrimo metu teigė kad globėja skambindavo ir Sabinai, ir Austėjai, kad primokė ir jas“.Tiek Å¡iame epizode, tiek kituose epizoduose apeliantų kaltumas patvirtinamas byloje surinktais įrodymais, juos teismas nurodė nuosprendyje, padarė iÅ¡samiÄ analizę, pasisakė dėl visų abejonių, kurias kėlė apeliantai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo patikėjo A. P. parodymais ir jie yra vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas nustatydamas jų kaltę.

Pažymėtina, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi apeliantų kaltumas patvirtintas ne vien A. P. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie paminėti nuosprendyje, todėl nekartojami. Kaip nustatyta byloje, A. P. nurodytas aplinkybes dėl apeliantų smurto prieÅ¡ jį ir globojamas mergaites (A. M., S. M.), patvirtino specialistų iÅ¡vados, liudytojų parodymai. Taigi, A. P. parodymai atitiko kitus bylos duomenis ir jiems neprieÅ¡taravo, todėl teismas turėjo pagrindÄ jais tikėti ir jais remtis, nustatydamas apeliantų kaltumÄ .Nors abu apeliantai ginčija specialistų iÅ¡vadų teisingumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau Å¡iuo aspektu pasakytina tai, kad specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tačiau ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimas turi specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes prieÅ¡ingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan.

Tiriamoje byloje pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vadų teisingumu ir pagrįstumu ar netikėti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktų iÅ¡vadų objektyvumu nėra, tyrimus atliko kompetentingi specialistas ir ekspertai, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, jais vadovavosi kaip įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais duomenimis. Kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas Å¡ioje byloje bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungė visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir padarė apibendrinamÄ sias iÅ¡vadas, kurios yra vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pirmosios instancijos teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , apeliaciniuose skunduose nepateikta. Ta aplinkybė, kad teismas vertino įrodymus ne apeliantų naudai, negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumu.Nepagrįsti Inetos ir N. N. apeliacinių skundų argumentai, kad Å¡ioje byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

Å iuo požiÅ«riu pasakytina tai, kad nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nustatydamas Inetos ir N. N. kaltumÄ dėl nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų, įrodymus vertino netinkamai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai, nustatytas aplinkybes pagrindė prielaidomis ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ . Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Nustatyta, kad nuosprendyje teismas vertino tiek apeliantus kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino juos teisinančių įrodymų.Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė : nuteistųjų I.

N. ir N. N. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė             Danguolė Šiugždinytė Teisėjai             Giedrius Endriukaitis              Jurgis Kiškis