A-492-2278-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2278/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6) ir prašė įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją per teismo sprendimu nustatytą terminą suformuoti V. P. 492 kv. m žemės sklypą buvusioje natūrinėje vietoje, suteikiant sklypui namų valdos paskirtį, nustatyti servitutus arba įpareigoti patvirtinti jau parengtus 492 kv. m žemės grąžinimui planus, nuosavybės teisėms atkurti natūra Trakų m., Trakų g., parengtus UAB „Geokristal“, licencijos Nr. G-616-(930), kvalifikuoto specialisto.

Paaiškino, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 0,0492 ha žemės sklypą, priklausiusį tėvui G. V. (G. V.), esantį Trakų mieste. Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 16 d. su prašymu kreipėsi į Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybą. Pažymėjo, kad 2002 m. spalio 17 d. prašymu Nr. P-105 kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti jai nuosavybės teisę suteikiant naują sklypą individualiai statybai, o 2003 m. kovo 19 d. pateikė prašymą grąžinti žemę natūra. Akcentavo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. AP3-2126 nusprendė ir apie tai 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 979 informavo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, kad ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai.

Pareiškėja teigė, kad šiame sprendime nenurodyti teisės aktai ir konkretus žemės sklypo adresas, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatų dėl detaliųjų planų tvirtinimo. Taip pat aiškino, kad iš Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. vasario 15 d. atsakymo Nr. AP3-707 matyti, kad žemės sklypai nėra suformuoti, daiktinės teisės į juos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Teigė, kad ginčo žemės sklypo padėtis nebuvo tiksliai nustatyta, nes nebuvo atlikti prie priskirtino pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžintino Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų kadastriniai matavimai ir sudaryti detalieji planai. Aiškino, Trakų rajono savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 22 straipsnio reikalavimus dėl detaliųjų planų rengimo tvarkos. Teigė, kad paveldėto sklypo vieta nebuvo nurodyta, išduodant bendro plano išrašą su sprendimu.

Pažymėjo, kad patyrė materialinį nuostolį dėl galimai neteisėto Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. AP3-2126. Pažymėjo, kad išlikusi dalis neužstatytos, laisvos paveldimos žemės ribojasi su namo Trakų g. (duomenys neskelbtini) nesuplanuota žemės teritorija, ties kuria pareiškėjos seneliai nuosavybės teise valdė 150 sieksnių, t. y. 0, 0683 ha žemės sklypą Trakų m. Tai patvirtina 2002 m. birželio 18 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas su liudininkų parašais ir 1923 m. laikinas Trakų m.

žemės sklypų savininkų sąrašas. Aiškino, kad nustatė paveldėto natūrinio žemės sklypo padėtį, atliko tikslius kadastrinius matavimus, patikslino sklypo buvimo vietą. Nurodė, kad grąžintino žemės sklypo natūroje plotas 0,0492 ha atitinka teismo nustatytą plotą. Nurodė, kad 2010 m. liepos 26 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė patikslintą prašymą Nr. AP2-1721, tačiau atsakovas 2010 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme Nr. AP3-2930 pareiškėją informavo, jog žemė į kurią pretenduoja pareiškėja yra priskirta valstybės išperkamai.

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. lapkričio 5 d. rašte Nr.3B-(7.5)-P-1083-1479 nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. AP3-2126 priskirti grąžintiną natūrinę žemę valstybės išperkamai, neparengus ir nepatvirtinus teritorijos, priklausančios daugiabučiams ir grąžintinos žemės, detaliųjų planų, prieštarauja teisės aktams. Nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. prašymu Nr. AP2-1679 pakartotinai prašė Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus, geruoju atšaukti 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. AP3-2126 ir suformuoti natūrinį žemės sklypą arba patvirtinti jau suformuotą ir paženklintą žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra, pateikti pasiūlymus dėl žemės sklype esančių nutiestų komunikacijų (vandentiekio ir dujotiekio) servitutų nustatymo.

Trakų rajono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3-1604 atsisakė atkurti nuosavybės teises, nurodydama, kad Trakų miesto bendrajame plane buvusio savininko G. V. žemės sklypo vietoje suplanuota daugiaaukštės statybos teritorija.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (I t., b. l. 92–93) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjos paveldėtoje žemėje šiuo metu yra daugiabučių namų kvartalas. Prie šių daugiabučių namų naudojami žemės sklypai nėra suformuoti ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl galimybės suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjai Trakų gatvėje nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius sutiko su pareiškėjos skundu.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo (toliau – ir Tvarka) 106 punktu. Paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. AP3-2126 nenurodyta, kokias dokumentais vadovaujantis žemė priskirta valstybės išperkamai, kuo ji užimta. Pažymėjo, kad iš pareiškėjai adresuoto Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 15 d. rašto Nr. AP3-707 matyti, kad ši žemė užimta daugiabučių namų kvartalu, tačiau prie šių daugiabučių namų naudojami žemės sklypai nėra suplanuoti ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (II t., b. l. 18–24) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 1991 m. gruodžio 16 d. pareiškimu paprašė nuosavybės teises prašė atkurti išmokant kompensaciją, o 2002 m. balandžio 11 d. prašymu – perduoti sklypą individualiai statybai. Teismas nustatė, kad pastarasis prašymas neįsiūtas į Nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau jis yra administracinėje byloje tarp pareiškėjos pateiktų dokumentų, o ant prašymo yra gavimo Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje žyma, dokumento kopija patvirtinta to paties skyriaus antspaudu. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2003 m. kovo 19 d. yra pateikusi ir trečią prašymą, tačiau šiame prašyme nenurodyta, kad ji pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teismas akcentavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį piliečiai turėjo teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki 2003 m. balandžio 1 d. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašymuose nėra nurodyta, jog ji prašo žemės sklypą grąžinti natūra, padarė išvadą, kad negalima vertinti, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėja išreiškė valią dėl sklypo grąžinimo būdo – grąžinimo natūra.

Teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 26 d. raštu Trakų rajono savivaldybė pareiškėjai nurodė, kad ji yra išreiškusi nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo paskiriant naują žemės sklypą bei informavo, kad pareiškėja yra įtraukta į eilę tokiam sklypui gauti. Vėlesni veiksmai nuosavybės teisių grąžinimo procese rodo, kad buvo imtasi veiksmų grąžinti žemės sklypą natūra. Tačiau teismas vertino, kad administravimo institucijos veiksmai negali būti pagrindu atsirasti teismo ginamam teisėtam lūkesčiui. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimais ir konstatavo, kad viešąjį administravimą vykdančios institucijos veiksmai teisėtų lūkesčių nesukelia.

Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kalbėdamas apie žemės grąžinimą natūra, pažymi, kad natūra žemę galima grąžinti turėtoje vietoje. Nurodė, kad Trakų senamiesčio istoriniame atraminiame plane yra pažymėtas G. V. sklypas. Iš šio plano matyti, kad ne mažesnė nei vienas trečdalis sklypo dalis yra užimta daugiaaukščio namo. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Geokristal“ parengtame plane numatytas grąžinti žemės sklypas yra akivaizdžiai kitokios formos, nei anksčiau turėtas ir tik dalyje atitinka tą, kurį turėjo G. V.. Todėl teismas vertino, kad negalima išvada, jog UAB „Geokristal“ parengtame plane numatytas sklypas yra toje pačioje turėtoje vietoje. Teismas akcentavo, kad Atkūrimo įstatymas neaptaria išimčių iš bendros 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taisyklės ir nenumato, kad nuosavybės teisę būtų galima grąžinti natūra ir tada, kai su senuoju sklypu sutampa tik dalis projektuojamo sklypo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pažymėta, kad turėta žemė buvo adresu Trakų gatvė (duomenys neskelbtini). Nukeliamos namų valdos įkainojimo akte taip pat nurodyta, kad V. V. priklausantis namas buvo Trakų g. (duomenys neskelbtini), Trakuose. Tuo tarpu UAB „Geokristal“ parengtame plane sklypas projektuojamas netoli daugiabučio namo, esančio adresu Trakų gatvė (duomenys neskelbtini). Todėl teismui kilo abejonių, ar UAB „Geokristal“ teisingai pažymėjo G. V. turėtą žemės sklypą Trakų istoriniame atraminiame plane. Pareiškėjos pateiktoje plano ištraukoje yra nurodyta, kad G. V. sklypas yra pažymėtas pagal Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 875. Prie šio rašto, kuriuo Trakų rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl Tvarkos 106 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, yra pridėta kartografinė medžiaga. Atsakovo pateikta medžiaga bei nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga rodo, jog kartografiniai duomenys nustatyti pagal 1923 metų planą bei 2002 m. birželio 18 d. Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo planą. Buvusios Žvejų gatvės vieta nėra tiksliai nustatyta nei iš Trakų istorinio atraminio plano, nei iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, kurią parengė UAB „Geokristal“. G. V. turėto sklypo pažymėjimas Trakų istoriniame atraminiame plane neatitinka sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo plano, nes sklypo vakarinė riba yra esmingai atitolusi nuo Trakų gatvės, kuri nurodyta sklypo vakarine riba Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo plane. Todėl teismas konstatavo, kad UAB „Geokristal“ parengtas planas neatitinka žemės sklypo grąžinimo natūra reikalavimų.

Iš atsakovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad nėra patvirtintas teritorijos detalusis planas. Pateikta ištrauka iš Trakų miesto bendrojo plano, kuriame teritorija pažymėta kaip skirta daugiaaukštei statybai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi ir konstatavo, kad teritorija prie Trakų gatvės (duomenys neskelbtini)namų priskirta daugiaaukštei statybai, todėl mažaaukštei statybai teritorija be Bendrojo plano pakeitimo negali būti skiriama.

Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėja nėra tinkamai išreiškusi valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, atsižvelgus į UAB „Geokristal“ parengto plano trūkumus, teismas laiko šiuos argumentus esminiais šio ginčo sprendime ir detaliai neanalizuoja galimumo atkurti nuosavybės teises į G. V. priklausiusį žemės sklypą natūra bei visuomenės poreikių į buvusiam savininkui priklausiusį sklypą realumą ir pagrįstumą. Teismas paaiškino, kad tokia analizė nėra galima ir dėl to, kad G. V. priklausiusio žemės sklypo vieta nėra neginčijamai pažymėta kartografinėje medžiagoje.

III. Pareiškėja V. P. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 27–31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nėra tinkamai išreiškusi valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Paaiškino, kad 2003 m. kovo 19 d., t. y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė gražinti jai priklausantį 492 kv. m žemės sklypą, esantį Trakų g. (duomenys neskelbtini) (buvusi Žvejų g. (duomenys neskelbtini)) Trakuose. Akcentuoja, kad nurodytą prašymą, kaip tinkamą valios išreiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, vertino ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius.

2. Pažymi, kad pareiškėja pretenduoja į tą dalį, kuri nėra užstatyta ir yra 0,0492 ha. Paaiškina, kad Trakų senamiesčio istoriniame atraminiame plane yra pažymėtas G. V. sklypas, kad apie trečdalį žemės sklypo, nurodyto kartografinėje medžiagoje (0,0683 ha ploto sklypas) užima daugiabutis namas, kita dalis yra laisva ir neužstatyta.

3. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Tarnybos 2010 m. lapkričio 5 d. aiškinamąjį raštą Nr. 3B-(7.5)-P-1083-1479 bei Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus atsiliepime išdėstytą poziciją.

4. Nurodo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal miesto bendrąjį planą numatyta daugiaaukščių namų statyba nėra pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai, todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą nurodydamas, jog nepakeitus bendrojo plano sprendinius, teritorija mažaaukštei statybai negali būti skiriama.

5. Pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja pretenduoja į žemę, kurioje nėra pastatytų ar statomų pastatų, statinių ar įrenginių, ją nenumatyta panaudoti visuomenės poreikiams, kad šį teritorija nėra detaliai suplanuota.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 52) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjos V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro miesto žemės sklypo, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo vertinimas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą padarė išvadas, kad nėra pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos valią atkuriant nuosavybės teises susigrąžinti ginčo žemės sklypą natūra, bei kad pareiškėjos pateiktas prašomo grąžinti natūra žemės sklypo UAB „Geokristal“ parengtas planas neatitinka faktinių buvusio nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribų, nesvarstė galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra ir nevertino ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka, nes jos neatitinka byloje surinktų duomenų, teismas netinkamai įvertino pareiškėjos valią patvirtinančius dokumentus, apie žemės sklypo buvimo vietą sprendė remdamasis bendro pobūdžio teiginiais, nesant byloje specialisto ar eksperto išvados, nors tokioms išvadoms pagrįsti reikalingos specialios žinios. Kadangi liko neišnagrinėtos ginčo esmę sudarančios faktinės aplinkybės apie pareiškėjos galimybes atkurti nuosavybės teises natūra bei liko neįvertinta, ar pagrįstai žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str.).

Administracinėje byloje pateikiamas pirmas pareiškėjos V. P. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvui G. V. priklausiusį žemės sklypą, kuriame nurodė, kad pasirenka kompensaciją, buvo pateiktas 1991 m. gruodžio 16 d. (I t., b. l. 182). Pareiškėja vėliau, 2003 m. kovo 19 d., pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, prašymą, kuriuo prašė grąžinti 492 kv. m žemės sklypą, buvusį Žvejų g. (duomenys neskelbtini), Trakuose, nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatytas sklypo valdymo nuosavybės teisėmis juridinę reikšmę turintis faktas (I t., b. l. 17). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos prašymas grąžinti tą patį konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį ir atkuriamos nuosavybės teisės, laikytinas tinkamu valios pareiškimu atkurti nuosavybės teises natūra, toks prašymas buvo pateiktas per įstatyme numatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nebuvo išreiškusi valios dėl žemės sklypo grąžinimo būdo natūra neatitinka faktinių aplinkybių byloje.

Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kad natūra žemę galima grąžinti turėtoje vietoje, įvertinęs Trakų senamiesčio istoriniame atraminiame plane pažymėto G. V. priklausiusio žemės sklypo ribas, bei UAB „Geokristal“ parengtą planą, konstatavo, kad plane numatytas grąžinti žemės sklypas yra akivaizdžiai kitokios formos ir tik jo dalis atitinka valdytą nuosavybės teisėmis. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimus nesutinka, nes jis nėra pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis – t. y. tiksliais matavimais. Pažymėtina, kad atsakovas tokių argumentų byloje apskritai neteikė, ir savo poziciją grindė išimtinai ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei faktu. Tokia atsakovo pozicija nėra kliūtimi teismui vertinti, ar prašomas suformuoti grąžinimui natūra žemės sklypas yra buvusio nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje, laisvoje neužstatytoje žemėje, nes administraciniame procese teismas yra aktyvus ir gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus duomenis, reikšmingus bylai teisingai išnagrinėti (ABTĮ 57 str. 4 d.). Tačiau specialių žinių reikalaujantys faktai turėtų būti konstatuojami, ypač esant dėl to ginčui, ne bendro pobūdžio teiginiais, bet specialisto ar eksperto išvadomis (ABTĮ 61 str., 62 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negali pripažinti teismo sprendime padarytos išvados apie prašomo suformuoti žemės sklypo ribų neatitikimą turėto nuosavybės teisėmis žemės sklypo riboms pagrįsta, nes tokia aplinkybė nėra įrodyta byloje.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui..., išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. AP3-2126 „Dėl žemės sklypo formavimo“ informavo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, kad žemė Trakų mieste pagal pridėtą kartografinę medžiagą yra priskirta valstybės išperkamai (I t., b. l. 22).

Taigi šioje administracinėje byloje nustatytinos dvi esminės aplinkybės – ar pareiškėjos nurodomoje vietoje, kurioje buvo jos tėvo nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas, pagrįstai žemė priskirta valstybės išperkamai, ir jei yra laisvos žemės, ar gali būti suformuotas žemės sklypas atkurti nuosavybės teises natūra. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams at įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų, kt. Atsakovas byloje savo atsikirtimus grindė argumentu, kad Trakų miesto bendruoju planu ginčo teritorija priskirta daugiaaukštei statybai, ir, nors detaliuoju planu nėra suplanuota, žemės sklypas reikalingas pastatams, esantiems šiame žemės sklype, eksploatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teritorijos priskyrimas bendruoju planu daugiaaukštei statybai savaime nėra kliūtimi atkurti nuosavybės teises natūra. Nesant detaliųjų planų, kuriais būtų suformuoti esantiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, byloje turi būti nustatyta, ar visas žemės sklypas yra būtinas visuomenės poreikiams. Remiantis teisės aktų reikalavimais nustačius, kokio dydžio žemės sklypai objektyviai reikalingi esantiems pastatams eksploatuoti, turėtų būti įvertinta, ar likusioje laisvoje žemėje gali būti formuojamas natūra grąžinamas žemės sklypas. Byloje nėra duomenų apie žemės sklype esančių pastatų aukštį bei tūrį, todėl nėra galimybės spręsti, kokio teisės aktuose numatyto dydžio žemės sklypai jiems eksploatuoti turi būti suformuoti, tuo pačiu nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjos pateiktas UAB „Geokristal“ suplanuotas žemės sklypas gali būti objektyviai formuojamas.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų šalims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, ar tos teritorijos ribose, kurioje nuosavybės teise žemės sklypą valdė pareiškėjos tėvas, yra laisvos (neužstatytos) žemės, bei įrodymus, ar visam laisvos žemės sklypui yra pagrįstas visuomenės poreikis. Tik nustačius šias bylai iš esmės išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, galėtų būti daroma išvada apie galimybę pareiškėjai suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžinamą žemės sklypą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė