b65f9ca8-09f5-454b-972c-9fdff545ed09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-343-330/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00262-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1;

(S)

2.6.29.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. A. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas R. D. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo R. A. 89 782,21 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. jis paskolino atsakovui R. A. 310 000 Lt (89 782,21 Eur). Tuo pagrindu atsakovas pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Jame buvo nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja ieÅ¡kovui iki 2014 m. liepos 4 d. sumokėti 310 000 Lt.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad susitikimas ir pinigų perdavimas atsakovui vyko Kauno miesto Å ilainių turgavietėje, dalyvaujant liudininkams R. A. ir G. T. Suėjus atsiskaitymo terminui, atsakovui buvo pateiktas vekselis apmokėti, tačiau vekselis nebuvo apmokėtas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo bendravimas su atsakovu buvo grįstas pasitikėjimu, jis bandė taikiai iÅ¡spręsti skolos grÄ Å¾inimo klausimÄ ir ilgÄ laikÄ tikėjo atsakovo pažadais, todėl praleido įstatymo nustatytÄ vekselio pateikimo notarui terminÄ , dėl to neteko galimybės pasinaudoti teise praÅ¡yti notaro padaryti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä vekselyje Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) numatyta tvarka. ReikalavimÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ paskolos teisinių santykių.

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. PrieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad pasiraÅ¡ant paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį buvo susitarta, jog skolininkas ir kreditorius Å¡iuo vekseliu fiksuoja dvigubai didesnę grÄ Å¾intinÄ sumÄ su palÅ«kanomis, nei realiai buvo suteikta paskolos suma. Skolininkas gavo iÅ¡ viso 150 000 Lt (43 443 Eur), o likusi dalis (antra tiek realios paskolos) buvo kaip draudimo suma, jei skolininkas negrÄ Å¾intų suteiktos paskolos ir nemokėtų palÅ«kanų.

4. Atsakovo teigimu, jis sumokėjo visÄ gautos paskolos sumÄ su palÅ«kanomis, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jo mokėjimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E“ (toliau – ir bendrovė). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad mokėjimai UAB „E“ buvo atlikti kreditoriaus R. D. praÅ¡ymu, nes jis tuo metu buvo laisvės atėmimo vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 30 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovo R. A. 89 782,21 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas, remdamasis vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, taip pat liudytojų G. T. ir R. A. parodymais, nusprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovui buvo perduota 310 000 Lt suma.

7. Vertindamas atsakovo argumentų, kuriais remdamasis Å¡is teigė, kad skolÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino mokėjimais UAB „E“, pagrįstumÄ , teismas nusprendė, jog atsakovas pinigų pagal vekselį grÄ Å¾inimo aplinkybės neįrodė, nes atsakovo piniginiai santykiai su UAB „E“ niekaip nesusiję su ginčo vekseliu.

8. IÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitų teismas nustatė, kad atsakovas tiek gavo pinigų iÅ¡ UAB „E“, tiek ir mokėjo pinigus Å¡iai bendrovei; gautos ir atgal mokėtos sumos iÅ¡ esmės sutampa; mokėjimo dokumentuose nurodoma, kad perkamos akcijos, tačiau akcijos nebuvo pirktos, jų pirkimas niekaip neįformintas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad pasitvirtino liudytojo R. A. parodymai, jog tokiu bÅ«du buvo skolinami atsakovui pinigai iÅ¡ UAB „E“, kuriuos vėliau atsakovas grÄ Å¾ino bendrovei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyti mokėjimai nesusiję su ieÅ¡kovo suteikta paskola, ieÅ¡kovo paskolinti atsakovui pinigai nėra grÄ Å¾inti.

9. Teismas taip pat nusprendė, kad nepagrįsti yra ir atsakovo paaiškinimai apie tai, jog jis ieškovui mokėjo 3 proc. palūkanas, perduodamas pinigus liudytojui R. A.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. galutinį sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ liudytojų parodymams, ignoruodamas kitus į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad yra įrodytas 310 000 Lt sumos atsakovui perdavimas.

13.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra neįrodytas atsakovui paskolintos 150 000 Lt sumos grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai nei nusprendė teismas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo mokėjimai UAB „E“ bei Å¡ios bendrovės atlikti mokėjimai ieÅ¡kovui.

12. IeÅ¡kovas R. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais motyvais:

15.1. Vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui faktÄ patvirtina pats vekselio iÅ¡raÅ¡ymas, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojama grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 310 000 Lt (89 782,21 Eur) sumÄ .

15.2. Atsakovas iÅ¡kraipo faktines aplinkybes, siekdamas pagrįsti pinigų ieÅ¡kovui sumokėjimÄ , nors byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo negavo pinigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir faktinės ginčo situacijos

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

15. IeÅ¡kovas, remdamasis 2014 m. balandžio 14 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovas R. A. įsipareigojo iki 2014 m. liepos 4 d. sumokėti ieÅ¡kovui 310 000 Lt (89 782 Eur) (b. l. 6), reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 89 782 Eur skolÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus, nusprendęs, kad byloje įrodytas vekselyje nurodytos pinigų sumos, kaip paskolos, atsakovui perdavimo faktas, o atsakovas neįrodė paskolintos pinigų sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas (atsakovas) kvestionuoja tiek teismo iÅ¡vadų, kuriomis remiantis pripažinta, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 310 000 Lt (89 782 Eur) sumÄ , pagrįstumÄ , tiek ir teismo argumentus dėl gautos paskolos negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui.

17. Å alys sutinka su tuo, kad 2014 m. balandžio 14 d. vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl Ä®PVÄ® nustatytų terminų vekselį pateikti apmokėti ir pareikÅ¡ti reikalavimus pagal jį praleidimo, taip pat pripažįsta, kad tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nesutariama dėl paskolos dalyku esančių pinigų sumos ir tokios sumos perdavimo atsakovui fakto (atsakovas teigia, kad jam buvo paskolinta 150 000 Lt, o ne 310 000 Lt, kaip nurodyta vekselyje, suma) bei dėl skolos gražinimo (atsakovas įrodinėja, kad visa paskolos suma, t. y. 150 000 Lt buvo grÄ Å¾inta, pervedant lėšas UAB „E“). Remiantis Å¡alių procesiniuose dokumentuose apibrėžtomis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti, pagrįstumÄ ir teisėtumÄ vertina pagal paskolos santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, taip pat pagal procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ .

Dėl paskolos dalyku esančių lėšų perdavimo

18. Kaip nurodyta pirmiau, vienas esminių byloje kilusio ginčo aspektų yra tas, ar ieÅ¡kovas (paskolos davėjas) įrodė vekselyje fiksuotos pinigų sumos, kaip paskolos sutarties dalyko, perdavimÄ atsakovui (paskolos gavėjui).

19. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas).

20. Atsižvelgiant į paskolos sutarties ypatumus, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose, kuriose ginčas kilo dėl paskolos grÄ Å¾inimo, į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, kad Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas).

21. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Å¡alis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, nesutariama tik dėl to, kokia pinigų suma buvo paskolinta ir perduota atsakovui. Atsižvelgus į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , laikytina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui, siekiančiam, kad jo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų patenkinti, teko pareiga įrodyti, kad atsakovui kaip paskola buvo perduota bÅ«tent vekselyje nurodyta pinigų suma ‒ 310 000 Lt, o ne 150 000 Lt, kaip teigia atsakovas.

22. Sprendžiant dėl to, ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, bÅ«tina vadovautis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais Å¡iuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiame dokumente paprastai turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 37 punktas). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, ar atitinkamo lėšų kaip paskolos dalyko perdavimo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

23. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl vekselyje nurodytos sumos kaip paskolos atsakovui perdavimo, pripažino įrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

24. Atsakovo teigimu, Å¡alys iÅ¡ tiesų sutarė, kad ieÅ¡kovas suteiks atsakovui 150 000 Lt dydžio paskolÄ , tačiau vekselyje buvo nurodyta didesnė skolinamų pinigų suma (310 000 Lt), nes buvo numatytos už paskolos sumÄ (150 000 Lt) mokėtinos palÅ«kanas bei suteikiama garantija paskolos davėjui, kad sutartu laiku negrÄ Å¾inus paskolos, atsakovas sumokės dvigubai. Tokios apelianto nurodomos aplinkybės nėra paremtos jokiais leistinais įrodymais. PrieÅ¡ingai, vekselyje atsakovas paraÅ¡u patvirtino, kad įsipareigoja grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 310 000 Lt sumÄ , duomenų apie palÅ«kanų mokėjimÄ ar prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo užtikrinimo suteikimÄ nėra. Be to, vekselyje yra prieraÅ¡as, kad suėjus vekselio apmokėjimo datai, t. y. 2014 m. liepos 14 d., atsakovas atsisako vekselį apmokėti (b. l. 6). Vadinasi, atsakovas, ne tik pasiraÅ¡ydamas vekselį, bet ir darydamas prieraÅ¡Ä jame, matė ir suprato, kokio dydžio pinigų sumÄ jis įsipareigojo perduoti (grÄ Å¾inti) ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog prieraÅ¡as vekselyje buvo padarytas, tačiau neprisiminė, kad bÅ«tų jį pasirašęs. Nepaisant Å¡ių teiginių, atsakovas nei paties vekselio, nei jame esančių atskirų įrašų pasiraÅ¡ymo neginčijo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovas sutiko su vekselyje nurodyto dydžio piniginių įsipareigojimų prisiėmimu.

25. Aplinkybę, kad atsakovui buvo perduota vekselyje nurodyta pinigų suma, patvirtina liudytojų G. T. bei R. A., kurie kartu su ieškovu ir atsakovu dalyvavo perduodant lėšas pagal vekselį, parodymai teisme.

26. Liudytojai nurodė, kad jie matė, kaip ieškovas perdavė pinigus atsakovui, pastarasis juos perskaičiavo ir tik po to pasirašė (liudytojo R. A. parodymai 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, garso įrašas nuo 38.18 min. iki 38.45 min.; liudytojo G. T. parodymai 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, garso įrašas nuo 05.48 min. iki 06.05 min. ir nuo 11.16 min. iki 11.30 min.).

27. Be to, liudytojas G. T. paaiÅ¡kino, kad jo tėvas B. T. buvo paskolinęs ieÅ¡kovui R. D. virÅ¡ 300 000 Lt. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas perskolino atsakovui. G. T. dalyvavo pasiraÅ¡ant vekselį ir ieÅ¡kovui perduodant pinigus atsakovui, nes to prašė jo tėvas. Taip buvo siekiama įsitikinti, kad ieÅ¡kovui perduoti pinigai bus paskolinti atsakovui pasiraÅ¡ant paskolos dokumentus (liudytojo G. T. parodymai 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, garso įraÅ¡as nuo 06.50 min. iki 07.05 min.; nuo 08.12 iki 08.20 min. ir nuo 12.00 min. iki 12.45 min.).

28. Atsakovas taip pat tvirtino, kad pinigai (150 000 Lt) jam buvo perduoti 2014 m. liepos mėnesį, o vekselis pasirašytas 2014 m. balandžio mėnesį, tačiau tai, kad paskoliniai teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė 2014 m. pavasarį, t. y. jog pinigų perdavimas atsakovui įvyko būtent 2014 m. pavasarį, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. A. (2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, garso įrašas nuo 35.50 min. iki 36.00 min.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo aplinkybių kontekste atsakovo elgesys vertintinas pagal apdairaus ir atidaus asmens standartÄ , todėl laikytina, kad atsakovas, bÅ«damas verslininku, veikdamas apdairiai, rÅ«pestingai, privalėjo įvertinti Å¡alių susitarimo, kuris buvo įtvirtintas vekselyje, turinį, o jei jis (turinys) neatspindėjo tikrosios sandorio Å¡alių valios, turėjo apie tai pažymėti. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sÄ lygos atitinka jos valiÄ , turi teisę sutarties nepasiraÅ¡yti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-80-943/2021 31 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokiÄ sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Taigi atsakovas, nesutikdamas su vekselio turiniu, ar manydamas, kad jis neatspindi Å¡alių susitarimo esmės, turėjo apsisprendimo laisvę vekselio jame nurodytomis sÄ lygomis nepasiraÅ¡yti ar spręsti dėl jo turinio tikslinimo, o pasiraÅ¡ydamas – suvokti, kad tokiu bÅ«du jis prisiima vekselyje nurodyto dydžio piniginius įsipareigojimus ieÅ¡kovui.

30. Aptartos aplinkybės, t. y. Å¡alių patvirtinimas, kad jas siejo paskolos teisiniai santykiai, atsakovo paraÅ¡ais patvirtintas faktas dėl vekselyje nurodyto dydžio piniginės prievolės prisiėmimo, liudytojų parodymai, kad atsakovas perskaičiavo jam perduotus pinigus ir ginčo dėl perduotos sumos nekilo, leidžia teisėjų kolegijai pripažinti lėšų sumos, nurodytos vekselyje, perdavimo atsakovui faktÄ . Mažai tikėtina, kad atsakovas, suprasdamas vekselio sudarymo aplinkybes, prisiimamus piniginius įsipareigojimus, bÅ«tų pasirašęs dėl didesnės, nei jam buvo perduota, pinigų sumos grÄ Å¾inimo.

Dėl paskolos grÄ Å¾inimo fakto ir jo įrodinėjimo ypatumų

31. Skolininko prievolė, kilusi iÅ¡ paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke momento.

32. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui iÅ¡davęs prievolei patvirtinti skolos dokumentÄ , tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įraÅ¡as apie prievolės įvykdymÄ gražinamame skolos dokumente. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ arba grÄ Å¾inti skolos dokumentÄ , tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymÄ . Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimÄ reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (CK 6.65 straipsnio 1–3 dalys).

33. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

34. Nustačius bei Å¡alims neginčijant, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kuriuos patvirtina 2014 m. atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika raÅ¡ytinis turi bÅ«ti ir skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) aiÅ¡kiai patvirtintų, kad prievolė jam yra įvykdyta.

35. Siekdamas pagrįsti paskolos dalyku esančių lėšų ieÅ¡kovui gražinimÄ , atsakovas pateikė 2015 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 557321, kuriame fiksuota, kad R. A. pervedė UAB „E“ 10 000 Eur, nurodant, jog mokėjimas atliekamas už akcijas (1 t., b. l. 22), UAB „E“ 2016 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderį bei kasos pajamų orderio kvitÄ , serija KA Nr. 003, kurie patvirtina, kad R. A. į nurodytos bendrovės kasÄ pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įnešė 36 886 Eur (1 t., b. l. 22-23). Atsakovo aiÅ¡kinimu, kadangi ieÅ¡kovas buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo grÄ Å¾inamų pinigų priimti grynaisiais, paskolintos lėšos buvo grÄ Å¾intos atsakovo nurodytu bÅ«du.

36. Vertindama, ar atsakovo pateikti duomenys yra pakankami pinigų pagal Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius grÄ Å¾inimui patvirtinti, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į įstatymo nustatÄ , kad pagal paskolos teisinius santykius paskolos gavėjui perduoti pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti bÅ«tent paskolos davėjui; paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke momento (CK 6.873 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad paskola galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama ir pervedant ar perduodant pinigus kitam asmeniui – ne paskolos davėjui, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas paskolos davėjo sutikimas arba pateikti jo nurodymai dėl tokio pinigų grÄ Å¾inimo bÅ«do. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nurodymų atsakovui dėl paskolos dalyku esančių lėšų perdavimo tretiesiems asmenims nebuvo davęs. IeÅ¡kovo nesiejo santykiai su UAB „E“, ieÅ¡kovas nurodė, kad nėra buvęs įkalinimo įstaigoje, todėl nebuvo aplinkybių, atsakovui trukdančių paskolintas lėšas grÄ Å¾inti tiesiogiai ieÅ¡kovui.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti atsakovo pateikti duomenys (nutarties 37 punktas), patvirtina tik atsakovo mokėjimus UAB „E“ pagal tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius, bet ne vekselyje nurodytos paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. Juolab kad įstatymas numato, jog kreditorius turi patvirtinti grÄ Å¾inamų lėšų gavimÄ , o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas (kreditorius) neigia, kad su juo buvo atsiskaityta pagal ginčo vekseliu įformintus paskolos sutartinius teisinius santykius.

38. Liudytojas R. A. nurodė, jog UAB „E“ buvo jo valdoma bendrovė. Liudytojas parodė, kad atsakovas kreipėsi į jį dėl paskolos suteikimo, teigdamas, jog jo vadovaujama UAB „D.Ž.“ nori vystyti verslo projektÄ (įsigyti patalpas), tačiau tam reikia lėšų. R. A. valdoma UAB „E“ paskolino atsakovui dalį lėšų, o kitÄ dalį sutiko paskolinti ieÅ¡kovas. Liudytojas R. A. patvirtino, kad atsakovas su UAB „E“ atsiskaitė, tačiau Å¡ie atsiskaitymai buvo vykdomi įgyvendinant bendrovę ir atsakovÄ siejusius paskolinius teisinius santykius, o ne atliekant mokėjimus pagal ieÅ¡kovui iÅ¡duotÄ vekselį (2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 34.20 min. iki 40.38 min.). Liudytojas nurodė, kad atsakovui buvo paskolinta apie 150 000 – 160 000 Lt, kurie bendrovei buvo grÄ Å¾inti, todėl iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių ir liudytojo parodymų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo į bylÄ pateikti duomenys (nutarties 37 punktas) patvirtina jo atsiskaitymÄ su UAB „E“ pagal juos siejusius paskolinius teisinius santykius, bet nepatvirtina paskolos ieÅ¡kovui pagal vekselį grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nes juos patvirtina bylos medžiaga: UAB „E“ 2014 m. liepos 14 d. pervedė R. A. 155 000 Lt (1 t., b. l. 72), o atsakovo pateikti duomenys (nutarties 37 punktas) įrodo artimos sumos mokėjimÄ UAB „E“. Pastebėtina, kad aptartuose mokėjimo dokumentuose nurodyta, jog mokėjimai atliekami už akcijas, tačiau bylos Å¡alys ir liudytojai patvirtino, kad akcijų perleidimas nevyko ir nebuvo įvykdytas. Liudytojas R. A. paaiÅ¡kino, kad jis, kaip UAB „E“ vadovas ir akcininkas, skolino lėšas atsakovui su sÄ lyga, kad atsakovas perleis 51 proc. UAB „D. Ž“, kurios vadovas buvo atsakovas, akcijų, tačiau vėliau Å¡io sumanymo buvo atsisakyta, o paskolintas atsakovas lėšas grÄ Å¾ino UAB „E“ (2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 37.15 min. iki 41.20 min.).

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina byloje esanti medžiaga, ir konstatuoja, kad atsakovo mokėjimai UAB „E“, kuriais jis siekia pagrįsti atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu pagal ginčo Å¡alis siejusius paskolinius teisinius santykius (įformintus vekseliu), neįrodo atsakovo prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Apibendrindama nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Ä®PVÄ® bei CK normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai laikėsi pozicijos, kad byloje neįrodžius, jog atsakovas R. A. įvykdė skolinę prievolę ieÅ¡kovui, nėra pagrindo konstatuoti tokios atsakovo prievolės pabaigos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos bylos duomenimis ir padarytos tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles. Naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas neprašė atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų bei neteikė jas pagrindžiančių įrodymų.

42. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 786 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 786 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Teisėjai Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Gintaras Pečiulis