b65f369f-227c-4fe2-b124-ec74ac4d2aa8 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-579/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07820-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.2.4.1.2.8; 2.4.6.1 (S) L I E T U V O S A P E L I A C I N I S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, nuteistojo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. A. K., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu. IÅ¡ A. K. priteista: - nukentėjusiajam A. L. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai 6 595,61 Eur iÅ¡laidų sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje, kavinės-baro patalpose, adresu P. LukÅ¡io g. 38, Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį dėl to, kad A. L. nenupirko alkoholinių gėrimų ir apkalbėjo, iÅ¡tempė nukentėjusįjį iÅ¡ baro patalpų į koridorių, kur tyčia sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau 16 kartų A.

L. į įvairias kÅ«no vietas – galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, žanduose, smilkiniuose, deÅ¡iniame skruoste, pereinant į žandÄ , akių vokuose, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame kelyje, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, akiduobių lateralinių sienelių, kairio žandinio ančio visų sienelių skeveldrinius, deÅ¡inio žandinio ančio lateralinės sienelės, nosikaulių skieveldrinius, skruostikaulių lankų skeveldrinius, pleiÅ¡takaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, deÅ¡inių VI, VII, VIII, IX, XII, kairių VII, IX, X Å¡onkaulių, daugybinius juosmens 1-3 slankstelių skersinių ataugų lūžius, plaučių sumuÅ¡imÄ , oro ir kraujo susikaupimÄ pliauros ertmėse, ko pasėkoje dėl pleiÅ¡takaulio priekinių nuožulniųjų ataugų lūžių, plaučių sumuÅ¡imo, komplikavusių Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, reikalavusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A.

L. sveikatÄ . A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis iÅ¡tempė nukentėjusįjį A. L. iÅ¡ baro patalpų į koridorių, yra nelogiÅ¡ka, nes to niekas nematė, nors baras ir buvo pilnas lankytojų. Liudytojas G. V. parodė, kad stovėjo lauke, kur rÅ«kė apie 10 minučių, bet nematė, kad kas bÅ«tų išėjęs iÅ¡ baro, o grįžus į barÄ prie staliuko sėdintis E. Å . liudytojui pasakė, jog nukentėjusysis A.

L. nukrito. Nors liudytojas G. V. nepatikėjo tokiu paaiškinimu, bet tai tėra liudytojo subjektyvi nuomonė, nes G. V. paties įvykio nematė. Šis liudytojas patvirtino bandęs pasodinti ant kėdės nukentėjusįjį, paskui jį nutempęs į koridorių prie vyrų tualeto, kur bandė pasodinti ant grindų. Kitas liudytojas E. N. nurodė, kad jam E. Š. sakė, jog sudavė smūgį A. L.. Taigi, nė vienas iš liudytojų nieko nenurodė apie A. K., kas tik patvirtina, jog įvykio metu nuteistasis jau buvo išėjęs iš baro.

Taip pat jokių ryÅ¡ių, siejančių A. K. su nusikaltimu, nenustatyta ir ekspertizės metu iÅ¡tyrus nuteistojo vilkėtÄ striukę. 2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į akivaizdžiai melagingus liudytojos K. B. parodymus, neva liudytoja nebuvo su A. K. tÄ dienÄ ir nesilankė bare. Skundo autorius tvirtina, kad K. B. įvykio dienÄ buvo bare, bet meluoja, nes, tikėtina, kerÅ¡tauja dėl to, jog nuteistasis buvo susipykęs su liudytoja, jai pasakė, jog nebus pora. Be to, K. B. teigė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ kaimyno S. Å ., o pastarasis nurodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ Å¡ios liudytojos. 2.3.

Skundo argumentai dėl neiÅ¡samiai iÅ¡tirtų bylos aplinkybių motyvuojami tuo, kad nebuvo apklausti A. K. artimieji (motina E. K., brolis R. K.), kurie bÅ«tų patvirtinę, kur nusikaltimo dienÄ buvo nuteistasis ir kada grįžo namo. Taip pat tyrėjai nepatikrino aplink barÄ esančių kamerų vaizdo įrašų, kas bÅ«tų padėję nustatyti, kada ir kas išėjo iÅ¡ baro bei kada ir su kuo atėjo į barÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas apsiribojo pateiktos telefoninių pokalbių su dviem asmenimis iÅ¡klotinės vertinimu, nors tuo metu nuteistasis kalbėjosi su daugeliu asmenų ir tuose pokalbiuose buvo kalbama, kad jis yra nekaltas.

Kita vertus, net ir teismo vertintuose telefoniniuose pokalbiuose nėra nurodyta, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«tent A. K.. 2.4. Taip pat skunde nesutinkama su iÅ¡vada, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo pats nuteistasis, reikalaudamas nupirkti degtinės, o A. L. nenupirko. Tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nes skundo autorius (A. K.) žinojo, kad nukentėjusysis neturi pinigų ir nusikaltimo dienÄ pats buvo vaiÅ¡inamas kito asmens, todėl nebuvo prasmės nukentėjusiojo ko nors praÅ¡yti. Skunde tvirtinama, kad A.

K. neturėjo jokio motyvo sužaloti A. L., prieÅ¡ingai, apeliantas teigia padėjęs jam susitvarkyti socialinę paÅ¡alpÄ , ne vienÄ kartÄ yra palydėjęs iki namų, kad Å¡is nugriuvęs nesuÅ¡altų, A. K. nukentėjusysis nėra nieko blogo padaręs. Net baro savininkė J. D. apibÅ«dino nuteistÄ jį kaip normalų lankytojÄ , dėl kurio elgesio niekas nesiskundė. 2.5. Skundo autoriaus teigimu, ankstesni teistumai turėjo bÅ«ti iÅ¡nykę, be to, vien ankstesnis teistumas savaime nepatvirtina, kad jis (apeliantas A.

K.) sužalojo A. L..

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 4. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas, remdamasis byloje iÅ¡tirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, kad bÅ«tent A.

K. tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A. L. sveikatÄ . Nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta bausmė – teisinga ir proporcinga. Dėl A. K. kaltės 5. A. K. nuteistas už sunkų nukentėjusiojo A. L. sveikatos sutrikdymÄ . Pats nuteistasis viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tuo tarpu nukentėjusysis įvykio detalių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tiksliai neprisiminė. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi A. L. parodymais dėl A.

K. smūgio jam (nukentėjusiajam) sudavimo (jog nuteistasis sudavė smūgį bare, prie stalo, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus), tokie nukentėjusiojo parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais – jog A. K. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį pagrindinėje baro patalpoje nepatvirtino nei vienas toje patalpoje buvęs ir byloje apklaustas liudytojas. Apygardos teismo nuosprendyje aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat nurodyta, jog veika buvo padaryta ištempus A.

L. iš baro patalpų į koridorių, ne pagrindinėje baro patalpoje. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. L. parodymais, kiti byloje surinkti duomenys buvo įvertinti tinkamai, o A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.

6. Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nustatymÄ Å¡ioje byloje apsunkino dalies liudytojų, o taip pat ir paties nukentėjusiojo bÅ«sena įvykio metu – tiek A. L., tiek liudytojai G. V. ir E. Å . įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus. G. V. nurodė nuo ryto kartu su A. L. bare gėręs degtinę ir alų, E. Å . teigė į barÄ atėjęs apie 12 valandÄ , bare gėręs tuos pačius (kaip nukentėjusysis su G. V.) alkoholinius gėrimus. Liudytojas A. A. P. įvykio dienÄ taip pat buvo bare, tačiau kartu su minėtais liudytojais ir nukentėjusiuoju alkoholinių gėrimų nevartojo, nurodė buvęs prie loÅ¡imo aparato ir iki 15 val. iÅ¡gėręs pusantro bokalo alaus, viskÄ gerai pamenantis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡io liudytojo parodymai yra tiksliausi tiek dėl konflikto, kilusio tarp A. K. ir A. L., tiek dėl pastarojo iÅ¡vedimo iÅ¡ baro patalpos į koridorių, kur nukentėjusysis buvo sužalotas, priežasčių ir aplinkybių. Liudytojas A. A. P. nurodė girdėjęs dvi konfliktines situacijas tarp A. K. ir A. L. – pirmÄ kartÄ nuteistasis reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo A. L., jog jis nupirktų butelį degtinės, kadangi Å¡is A. K. buvo pralošęs biliardo partijÄ , antrÄ kartÄ konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad nuteistasis A.

L. kaltino dėl neįvardintų asmenų įskundimo. Po antrojo konflikto A. K., kartu su liudytoju E. Å ., iÅ¡vedė nukentėjusįjį iÅ¡ baro patalpos, kitas liudytojas, G. V. tuo metu liko salėje. Å iÄ aplinkybę (dėl nukentėjusiojo iÅ¡vedimo) patvirtino ir E. Å .. Praėjus gal penkiolikai minučių G. V. priėjo prie A. A. P. ir pasiÅ«lė iÅ¡eiti parÅ«kyti. Tik atidarę baro duris, netoli vyrų tualeto jie pamatė ant Å¡ono pasvirusį, gulintį veidu žemyn A. L.. Pamanęs, jog pastarasis guli ten dėl girtumo, A. A.

P. kartu su G. V. išėjo į laukÄ , parÅ«kė, o grįždami nusprendė pasodinti A. L.. Atvertę pamatė kruvinÄ nukentėjusiojo veidÄ .

7. Kaip matyti iÅ¡ aptartų liudytojo A. A. P. parodymų, į patalpÄ , kur vėliau buvo rastas sužalotas, nukentėjusįjį nuvedė bÅ«tent A. K.. Kartu su jais ėjęs E. Å . nurodė, jog Å¡ioje patalpoje nuteistÄ jį A. K. ir A. L. paliko vienus. Netrukus po minėtų asmenų išėjimo iÅ¡ baro patalpos, praėjus penkiolikai minučių, išėję A. A. P. ir G. V. rado A. L. jau sužalotÄ . Duomenų apie tai, kad iki A. L. suradimo iÅ¡ baro bÅ«tų išėję kiti jame buvę asmenys, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė nei vienas liudytojas.

Taigi tam tikrÄ laiko tarpÄ , išėjus E. Å ., patalpoje prie tualeto, kur vėliau buvo surastas, A. L. liko vienas su nuteistuoju. Nors aptarta įvykių eiga nepaneigia A. K. versijos, neva nukentėjusysis susižalojo nukritęs nuo laiptų, aplinkybę, jog fizinį smurtÄ A. L. atžvilgiu, sutrikdydamas jam sveikatÄ , naudojo bÅ«tent nuteistasis, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, liudytojui A. A. P. nukentėjusysis iÅ¡ karto po sužalojimo nurodė, jog jį sumušė (o ne, kad nukrito nuo laiptų) „ruda striukė“.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu A. K. namuose buvo rasta ruda striukė (su A. K. asmens dokumentu joje), o dauguma liudytojų, kurie lankėsi bare, patvirtino, jog nuteistasis nuolat dėvėjo rudÄ odinę striukę. Taigi nukentėjusysis iÅ¡ karto po jo sužalojimo nurodė iÅ¡skirtinį jį sužalojusio asmens požymį, dėvėtÄ rudÄ striukę, kuri, kaip nustatyta, buvo nuolatinė nuteistojo aprangos detalė. Aplinkybė, jog ant striukės nebuvo rasta jokių nusikaltimo pėdsakų (pavyzdžiui, kraujo žymių), A.

K. kaltės nepaneigia.

8. Aplinkybę, jog A. L. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada dėl jo sužalojimų bei galimo jų atsiradimo mechanizmo (1 t., b. l. 127-129). Nustatyti sužalojimai A. L. padaryti kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina, koja (ar kojomis), apauta batu, ne mažiau Å¡eÅ¡iolika trauminių poveikių; poodinės kraujosruvos kairėje alkÅ«nėje bei deÅ¡iniame kelyje galėjo iÅ¡sivystyti ir griuvimo metu. Kaip matyti, tik keli sužalojimai galėjo atsirasti dėl griuvimo, tuo tarpu visi kiti, tarp jų ir patys sunkiausi, lėmę sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ (pleiÅ¡takaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, kurios įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžiai, plaučių sumuÅ¡imas, kuris komplikavosi Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu), buvo padaryti koja (kojomis), tai yra spardant.

Tokia specialisto iÅ¡vada, visų pirma, paneigia nuteistojo versijÄ , neva nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir taip susižalojo, antra, aplinkybė, jog sužalojimai buvo, tikėtina, padaryti A. L. spardant, paaiÅ¡kina, kodėl jokie pėdsakai nebuvo rasti ant nuteistojo striukės.

9. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-229-495/2021).

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl A. L. sužalojimo, tam tikrÄ laikÄ buvo klausomasi A. K. asmeninių pokalbių ((duomenys neskelbtini) str.), Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo užfiksuoti keli pokalbiai, kurių metu nuteistasis kalbėjo apie A. L. sužalojimo aplinkybes. Pokalbio su K. B. metu pastaroji nuteistajam nurodė, jog „reikėjo eit medį padaužyt prieÅ¡ l.“ (A. L. pravardė), „ten tu turėjai jį normaliai suvaryt“, į kÄ A. K. atsako „turėjai ar suvariau“ (2 t., b. l. 104-107), taip, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtindamas smurto prieÅ¡ A.

L. naudojimo faktÄ . Kalbėdamas su G. V. nuteistasis prašė pastarojo, jog Å¡is sakytų, kad A. L. nukrito nuo laiptų („Ten karoče, jeigu kas, sakyk nuo laiptų jisai“, 2 t., b. l. 108, 109). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir liudytojo R. A. parodymus, kuomet jis nurodė iÅ¡ paties nuteistojo girdėjęs, kad A. L. sumušė bÅ«tent jis (A. K.). Nors aptarti duomenys yra tik netiesioginiai padaryto nusikaltimo įrodymai, jie visgi papildo anksčiau aptartus įrodymus (paties nukentėjusiojo iÅ¡ karto po įvykio nurodytÄ aplinkybę, jog jį sumušė bÅ«tent A.

K. („ruda striukė“), specialisto iÅ¡vadÄ dėl sužalojimų mechanizmo) bei padeda formuotis vidiniam teismo įsitikinimui dėl A. K. kaltės.

10. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, jog nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nenurodė jo, kaip prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ naudojusio asmens (2.1. punktas), taip pat teigia, kad apklausus (A. K.) artimuosius jie bÅ«tų patvirtinę, kad įvykio metu nuteistasis jau buvo grįžęs namo, be to, nuteistojo išėjimo iÅ¡ baro laikas galėjo bÅ«ti nustatytas peržiÅ«rėjus aplink barÄ esančių vaizdo kamerų įraÅ¡us (2.3.). Galiausiai, teismo iÅ¡vada, neva konfliktÄ iÅ¡provokavo A.

K., anot skundo autoriaus, yra nepagrįsta (2.4. punktas). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisingÄ teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 270 straipsniu teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės bylos aplinkybėms iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti. Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintinos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020, 2K-29-976/2022).

11. A. K. viso proceso metu tvirtino smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojęs, teigė, neva sužalojimai A. L. atsirado pastarajam nukritus nuo laiptų. Nuteistasis A. K. nurodė, jog nukentėjusįjį tik palydėjo iki tualeto durų ir paliko, tuomet kartu su K. B. užlipo laiptais ir išėjo iÅ¡ baro, išėjęs girdėjo, kaip kažkas nukrito (nuo laiptų), tačiau pažiÅ«rėti, kas atsitiko, negrįžo. Siekdamas patvirtinti tokiÄ Ä¯vykio versijÄ apeliaciniame skunde nuteistasis, kaip jau minėta, praÅ¡o apklausti jo artimuosius, kurie galėtų patvirtinti jo grįžimo namo laikÄ , bei peržiÅ«rėti aplink barÄ esančių vaizdo kamerų įraÅ¡us.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik liudytojų, bet ir paties A. K. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti praÅ¡ymai yra pertekliniai, neturintys jokios įrodomosios reikÅ¡mės vertinant skundo autoriaus veiksmus. Visų pirma, A. K. pats nurodė, jog iÅ¡ baro jis išėjo tuo metu, kai A. L., nuteistojo teigimu, galimai nukrito nuo laiptų ir susižalojo, taigi apelianto artimųjų apklausa dėl jo grįžimo namo laiko netenka prasmės. Nukentėjusysis A. L. buvo rastas prie pagrindinės baro patalpos, netoli laiptų ir tualeto patalpų.

Liudytojas A. A. P. patvirtino matęs, jog link Å¡ios patalpos kartu su liudytoju E. Å . A. L. už parankių nuvedė bÅ«tent A. K. (kartu vedęs nukentėjusįjį patvirtino ir E. Å .). Nors liudytojų, mačiusių nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, Å¡ioje byloje nustatyta nebuvo, tačiau atsižvelgiant į A. L. radimo vietÄ , jis, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo sužalotas bÅ«tent minėtoje patalpoje, tai yra pastato viduje. Atsižvelgiant į tai, neturi jokios prasmės aplink barÄ esančių vaizdo kamerų įrašų (juolab, kad duomenų apie tokių vaizdo kamerų buvimÄ byloje nėra) peržiÅ«ra.

Vienintelė vaizdo kamera patalpų viduje, kaip nurodė liudytoja J. D., neveikia, Å¡i kamera, kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, yra laiptų virÅ¡uje (ne apačioje, kur buvo sužalotas A. L.), be to, nukreipta į kitÄ pusę nei laiptai, vedantys link nukentėjusiojo sužalojimo vietos (1 t., b. l. 35-39, 46-53).

12. Nors skunde nuteistasis praÅ¡o vadovautis G. V. parodymais (2.1. punktas), kaip minėta anksčiau, įvykio dienÄ Å¡is liudytojas dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus, be to, aptarto pokalbio su A. K. metu, kuris vyko jau po nukentėjusiojo sužalojimo, pats teigė nematęs paties sužalojimo aplinkybių. Tai, kad tam tikru momentu liudytojas buvo išėjęs parÅ«kyti ir nematė asmenų, iÅ¡einančių iÅ¡ baro (Å¡ios aplinkybės akcentuojamos skunde), jokios reikÅ¡mės A. K. veiksmų vertinimui neturi.

Liudytojas G. V. patvirtino rÅ«kyti ėjęs ne vienÄ kartÄ , taigi dėl suvartoto alkoholio kiekio galėjo tiksliai neprisiminti dienos eigos. Be to, liudytojas A. A. P. patvirtino, jog tuo metu, kai nuteistasis su liudytoju E. Å . vedė nukentėjusįjį iÅ¡ baro, pats G. V. liko pagrindinėje baro patalpoje, parÅ«kyti su A. A. P. išėjo jau po to, kai pamatė gulintį ant grindų nukentėjusįjį. Skunde taip pat akcentuojami liudytojo E. N. parodymai, kuomet jis nurodė girdėjęs iÅ¡ E. Å ., jog smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė ir jis.

Pažymėtina, jog sudavęs smūgį nukentėjusiajam apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats liudytojas E. Š. (2 t., b. l. 9, 10), tačiau šios apklausos metu jis nurodė galėjęs tai padaryti pagrindinėje baro patalpoje, sėdint prie stalo, juokais. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių galimus liudytojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje nėra.

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami liudytojos K. B. parodymai pažymint, jog Å¡i liudytoja melavo teigdama, neva įvykio dienÄ su nuteistuoju nebuvo (2.2. punktas). Kaip matyti, Å¡i liudytoja buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 22, 23), į posėdžius pirmosios instancijos teisme ji neatvyko, surasti K. B. nepavyko. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas, motyvuodamas A. K. kaltę dėl A. L. sužalojimo, Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesivadovavo. Taigi nagrinėjamu atveju skunde nuteistasis kaip melagingus nurodo parodymus asmens, kurio nurodytos aplinkybės teismo net nebuvo vertinamos.

Be to, aplinkybę, jog liudytojos įvykio dienÄ bare iÅ¡ tiesų nebuvo, patvirtina kitų liudytojų parodymai – jog su nuteistuoju ir kitais bare buvusiais asmenimis bÅ«tų buvusi moteris nenurodė nei liudytojas A. A. P., nei liudytoja D. D., dirbusi barmene. Liudytojas G. V. aplinkybės dėl su A. K. buvusios draugės tiksliai neprisiminė, E. Å . ikiteisminio tyrimo metu antrojoje apklausoje teigė, jog įvykio dienÄ Ä¯ barÄ buvo atėjusi nuteistojo draugė (K. B.), tačiau kuriuo metu tai buvo ir kiek laiko K.

B. neva praleido bare, liudytojas neprisiminė (2 t., b. l. 9, 10), taigi pagrindo vadovaujantis tokiais liudytojo parodymais teigti, jog K. B. įvykio dienÄ iÅ¡ties buvo bare, Å¡iuo atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, neaktualÅ«s nagrinėjamu atveju yra ir prieÅ¡taravimai tarp K. B. ir liudytojo S. Å . parodymų dėl to, kuris iÅ¡ kurio sužinojo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, kadangi nei vienas iÅ¡ jų įvykio dienÄ bare nesilankė ir įvykio patys nematė.

14. Proceso dalyvių praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Nors nuteistasis A. K. neigė naudojęs smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tokius jo parodymus paneigia aukščiau aptarti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir tinkamai įvertinti.

Liudytojai A. A. P. ir E. Å . patvirtino, jog A. L. iÅ¡ pagrindinės baro patalpos iÅ¡vedė bÅ«tent nuteistasis (kartu su liudytoju E. Å .), netrukus, praėjus penkiolikai minučių, koridoriuje prie baro nukentėjusysis buvo rastas sužalotas. Specialistas, iÅ¡tyręs A. L. sužalojimus, nustatė, jog dauguma jų, taip pat ir patys sunkiausi, buvo padaryti naudojant fizinį smurtÄ , tai yra spardant (koja (kojomis)). Nuteistasis A. K., po įvykio kalbėdamas su artimu žmogumi, liudytoja K. B., pastarajai patvirtino smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Pakankamai tikslias A. L. sužalojimo aplinkybes nuteistasis nurodė ir liudytojui R. A.. Teisėjų kolegija, dar kartÄ patikrinusi apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, atmetusi nuteistojo versijÄ dėl nukentėjusiojo susižalojimo nukritus nuo laiptų, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent A. K.. Dėl chuliganiÅ¡kų paskatų 15. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog konfliktÄ su nukentėjusiuoju iÅ¡provokavo bÅ«tent jis.

A. K. teigia, jog jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo normalÅ«s, netgi draugiÅ¡ki (2.4. punktas). Kaip matyti, iÅ¡ esmės nuteistasis ginčija jo veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tai yra kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

16. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-120-628/2018, 2A-2-458/2021).

17. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog konfliktÄ iÅ¡provokavo pats A. K., pasinaudodamas menkaverte dingstimi (reikÅ¡damas nukentėjusiajam reikalavimus nupirkti degtinės dėl praloÅ¡tos bilijardo partijos, ar reaguodamas esÄ Ä¯ jo atžvilgiu iÅ¡sakytus necenzÅ«rinius žodžius). Jog įvykio dienÄ tarp nuteistojo ir A. L. buvo kilusios kelios konfliktinės situacijos, patvirtino liudytojas A. A. P., kaip minėta anksčiau, jis nurodė girdėjęs nuteistojo pretenzijas nukentėjusiajam A.

L. dėl nenupirkto degtinės butelio, taip pat dėl to, jog nukentėjusysis neva įskundė neįvardintus asmenis. Kaip matyti, visos aptartų konfliktų priežastys iÅ¡ esmės buvo mažareikÅ¡mės, kas patvirtina nuteistojo veiksmų chuliganiÅ¡kas paskatas. Be to, tuo metu, kai buvo iÅ¡vestas iÅ¡ pagrindinės baro patalpos, nukentėjusysis dėl suvartoto alkoholio kiekio sunkiai paėjo (dėl to jį ir vedė nuteistasis bei liudytojas E. Å .), kaip nurodė liudytoja D. D., pieÅ¡ iÅ¡vedimÄ A.

L. buvo padėjęs galvÄ ant stalo ruoÅ¡damasis miegoti. Tokia nukentėjusiojo bÅ«klė smurto prieÅ¡ jį naudojimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis, smurtaudamas prieÅ¡ pasiprieÅ¡inti negalintį sunkiai apgirtusį asmenį, tiesiog siekė pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. Taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, paskirtos bausmės 18.

Skunde A. K. teigia, jog ankstesni jo teistumai nuosprendžio priėmimo metu turėjo bÅ«ti iÅ¡nykę (2.5. punktas). Be kita ko įvertinęs ankstesnius jo teistumus, pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. pavojingu recidyvistu, taigi atsakydama į šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija taip pat įvertins A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrįstumÄ .

19. BK 27 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę teismui asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgus į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes tik tada, kai nustatytos bylos aplinkybės, visų pirma, atitinka formalias BK 27 straipsnio 2 dalies sÄ lygas arba bent vienÄ iÅ¡ jų. BK 27 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau teistas, ir naujai padarytų deriniai, kurie sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situacijÄ .

Tokius derinius atitinkančių aplinkybių byloje nustatymas yra formalus pagrindas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu remiantis BK 27 straipsnio 3 dalimi. BK 27 straipsnio atskirų dalių nuostatos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne atskirai viena nuo kitos, bet nuosekliai kaip visuma, tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, visų pirma, teismas patikrina, ar byloje nustatytos aplinkybės atitinka bent vienÄ iÅ¡ BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, ir tik tada teismas, naudodamasis jam BK 27 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe vertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar reikia asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, priima sprendimÄ .??? ??? 20.

Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. K. buvo teistas du kartus (trečiasis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs): 20.1. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, tai yra už tyčinį nužudymÄ . A. K. buvo paskirta Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė, atlikęs kuriÄ skundo autorius paleistas 2009 m. liepos 1 d. 20.2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ,145 straipsnio 1 dalį subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, nusikalstamos veikos buvo padarytos 2012 m. rugpjūčio 14 d.

Iš pataisos įstaigos A. K. buvo lygtinai paleistas 2015 m. kovo 20 d., iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2015 m. birželio 5 d.

21. Sankcija už 1961 m. BK 104 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ numatė laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvylikos metų, taigi pagal Å¡iuo metu galiojančio BK nuostatas Å¡is nusikaltimas bÅ«tų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Remiantis 1961 m. BK nuostatomis, teistumas asmenims, nuteistiems ne didesne nei Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausme, iÅ¡nykdavo praėjus penkeriems metams (1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Å iuo metu galiojančio BK 97 straipsnio nuostatos teistumo laikÄ sieja su padaryto nusikaltimo sunkumu – asmenys laikomi turinčiais teistumÄ penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimÄ , aÅ¡tuonerius metus – jei jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatos).

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jeigu turintis teistumÄ asmuo padaro naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , teistumo iÅ¡nykimo eiga nutrÅ«ksta; Å¡iuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡nykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ atlikimo; asmuo laikomas teistu už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ tol, kol iÅ¡nyksta teistumas už sunkiausiÄ iÅ¡ jų.

22. Kaip matyti, atlikęs pirmuoju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę (iÅ¡ pataisos namų paleistas 2009 m. liepos 1 d.), antrÄ kartÄ A. K. nusikalto 2012 m. rugpjūčio 14 d., tai yra neiÅ¡nykus teistumui už nužudymÄ . Kadangi nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, teistumo už nužudymÄ iÅ¡nykimo eiga jam nutrÅ«ko ir buvo pradėta skaičiuoti iÅ¡ naujo nuo bausmės už naujÄ nusikaltimÄ atlikimo – atlikęs didžiÄ jÄ dalį antruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės A. K. buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos 2015 m. kovo 20 d,, iÅ¡ probuojamųjų asmenų registro jis iÅ¡registruotas 2015 m. birželio 5 d.

Å ioje byloje A. K. nuteistas už nusikaltimÄ , kurį vėlgi padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, taip pat ir už nužudymÄ â€“ sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas padarytas 2020 m. vasario 22 d. Taigi nagrinėjamu atveju tenkinama BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga – turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ (nužudymÄ ), A. K. padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ (sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų).

23. Pripažindamas A. K. pavojingu recidyvistu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino jo asmenybę. Kaip matyti, visi ankstesni A. K. nusikaltimai yra smurtinio pobÅ«džio – pirmÄ kartÄ jis buvo nuteistas už nužudymÄ , antrÄ jį kartÄ už grasinimÄ nužudyti savo motinÄ , nesunkų jos sveikatos sutrikdymÄ , nagrinėjamoje byloje A. K. pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nusikalstamos veikos nuteistojo motinos atžvilgiu, kaip ir veika, nagrinėjama Å¡ioje byloje, buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio.

Abiem atvejais tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Fizinį smurtÄ A. L. atžvilgiu nuteistasis naudojo be aiÅ¡kios priežasties, tuo metu, kai nukentėjusysis dėl girtumo negalėjo jam pasiprieÅ¡inti, nukentėjusiajam A. L. buvo suduota ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iolika smÅ«gių, dalis kurių – į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ . A. K. nukentėjusiojo neatsiprašė, nesigailėjo, nedėjo jokių pastangų siekdamas atlyginti bent dalį nukentėjusiajam padarytos žalos.

Papildomai įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu.

24. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė laisvės atėmimo bausmės terminÄ , Å¡iek tiek didesnį nei numatytas bausmės vidurkis – septynerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo reikÅ¡mės veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaip jau minėta, visos A. K. padarytos nusikalstamos veikos smurtinio pobūdžio, jokio gailesčio dėl nukentėjusiojo sužalojimo apeliantas neišreiškė. Todėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir proporcinga padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumui. Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų 25. Byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai – Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl A. L. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 148-150) bei nukentėjusiojo A.

L. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos jam atlyginimo (3 t., b. l. 168). Abu civiliniai ieÅ¡kiniai buvo patenkinti visiÅ¡kai, toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas. Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys iÅ¡spręstas vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis dėl deliktinės atsakomybės, tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, taip pat įvertino A. L. patirtus iÅ¡gyvenimus, padarytų sužalojimų pobÅ«dį, ilgÄ gydymosi laikotarpį.

Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. A. L. priteistas neturtinės žalos dydis (6 000 Eur) Å¡iuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

26. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nurodant, jog iÅ¡ nuteistojo A. L.priteistina suma už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 86,60 Eur.

27. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ ir dėl proceso iÅ¡laidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atlyginimo. PraÅ¡ymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso iÅ¡laidų faktÄ ir dydį, turi bÅ«ti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Å¡iuo atveju - iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo turėjo bÅ«ti paskelbtas ir dėl Å¡io praÅ¡ymo kitiems proceso dalyviams turėjo bÅ«ti užtikrinta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamÄ rungimosi principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Å¡iuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismÄ kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2022 m. sausio 10 d. (4 t., b. l. 173), teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2022 m. sausio 20 d. DeÅ¡imties dienų terminas praÅ¡ymui dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo paruoÅ¡ti teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamas. Kadangi Å¡ių reikalavimų nebuvo laikytasi (praÅ¡ymas pateiktas teismo posėdžio dienÄ , tačiau pastarajam jau pasibaigus), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas. n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ . Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta