2026-05-27 Nr. AB-11236-3-62-3-00163-2026-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-850-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00163-2026-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.31

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Nacionalinei teismų administracijai, Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2026-00009 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba atsisako pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teismuose prieš Lietuvos valstybės institucijas, nors žino, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jo sveikatos ir finansinė būklė yra labai prasta. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos vedėjai S. Š., sprendžiant pareiškėjo teisinės pagalbos prašymus, kyla interesų konfliktas, nes Tarnyba yra atsakovu teisminiuose procesuose, tačiau Tarnyba nesikreipė į Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl išaiškinimų, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Tarnyba sprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja Valstybės garantuojama teisine pagalba, nors žino, kad jos sprendimai, kuriuose pareiškėjas pripažintas piktnaudžiaujančiu, yra apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka ir nėra išnagrinėti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovai ignoruoja tiesioginę paskirtį tarnauti valstybei ir jos piliečiams, laikytis konstitucinių principų ir įstatymų, nuosekliai trukdo pareiškėjui įgyvendinti pareiškėjo teises, teisėtus lūkesčius ir procesines teises.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. vasario 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumams:

1) jeigu atsakovais nurodomi Koordinacinė taryba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinė teismų administracija, nurodyti, kokius jų administracinius aktus, veiksmus ar neveikimą pareiškėjas skundžia arba jų netraukti atsakovais;

2) netraukti byloje atsakovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Seimo, nes, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu;

3) patikslinti skundo antrąjį reikalavimą taip, kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje, pavyzdžiui, prašyti įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, nenurodant papildomų aplinkybių;

4) patikslinti skundo pagrindą, nurodyti, dėl kokių priežasčių Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas. t. y. trumpai, konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;

5) patikslinti savo skundą, nurodyti atskiras aplinkybes, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. tiksliai ir aiškiai įvardinti neteisėtus atsakovų veiksmus, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kaip jie susiję su prašoma priteisti neturtine žala, jos dydžiu, ir pan.;

6) skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) pateikti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis;

7) pateikti įrodymus, kad pareiškėjas negali iš atsakovų išsireikalauti visus jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. (bent jau nuo 2022 m.) iki esamo laiko;

8) sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinantį įrodymą pateikti teismui.

Regionų administraciniame teisme 2026 m. vasario 4 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą nutarė laikyti nepaduotą ir grąžino jį pareiškėjui, nes pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytų visų skundo trūkumų nepašalino.

Teismas nurodė, kad 2026 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo patenkintas iš dalies – pareiškėjas įpareigotas sumokėti dalį žyminio mokesčio (15 Eur), tačiau pareiškėjas pateikė analogišką prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas sprendė, kad dar kartą spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ypač, kai analogiškas prašymas jau yra išspręstas, nėra pagrindo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, todėl teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi, be kita ko, vadovaudamasis minėta ABTĮ nuostata, pareikalavo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą atlyginti žalą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, o vėl pateikė analogišką prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, kurį dar kartą spręsti nėra jokio pagrindo. Teismas konstatavo, kad šis esminis skundo trūkumas dėl 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo yra nepašalintas.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo dalyko bei pagrindo. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, turėjo įvardinti skundžiamus Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos administracinius aktus, veiksmus, neveikimą arba jų netraukti atsakovais, tačiau to nepadarė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje buvo išaiškinta, jog, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Respublikos Seimas negali būti proceso dalyviais konkrečioje administracinėje byloje, tačiau pareiškėjas patikslintame skunde vėl šias institucijas nurodo atsakovais.

Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas formaliai pateikė patikslintą skundą, tačiau jo turinys iš esmės liko tapatus pirminiam skundui ir buvo papildytas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinio išsilavinimo neturėjimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neprieinamumą, subjektyviai vertinamą teisinio reguliavimo neteisėtumą bei nepasitikėjimą teismu ir valstybės institucijomis, tačiau pareiškėjas taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių skundžiamas Tarnybos Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių naujų ar papildomų įrodymų, leidžiančių teismui preliminariai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą. Teismas laikė, kad tai taip pat yra esminiai skundo trūkumai ir pareiškėjas jų nepašalino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą bylą nagrinėti iš esmės; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungiant ją su kitomis susijusiomis bylomis; šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Regionų administracinis teismas, žinodamas, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir negali gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nepiktnaudžiauja, nevykdo diskriminacijos ir nesudaro kliūčių į nešališką teismą; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nepažeidžia lygybės prieš įstatymą principo, apribodamas teisę į nešališką teismą; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar paskirtas teisėjas S. J., kurio specializacija Aplinkos apsauga, teritorijų planavimas, Statyba, t. y. neatitinka bylos esmės, nepažeidė pareiškėjo teisių į nešališką teismą; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar esamas teisinis nesureguliavimas nesuteikia galimybės teismams piktnaudžiauti neįteisintomis įstatymų interpretacijomis ir sudaryti kliūtis pareiškėjui į nešališką teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nepateikė reikiamo dokumentų kopijų skaičiaus, nes teismas vis tiek dokumentu skaitmenizuoja ir nebūtina dokumentu siųsti paprastu paštu. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir kreipiasi į teismą be pagrindo, todėl nesutinka su teismo sprendimu įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas paaiškina, kad neturi pagrindo sutikslinti proceso šalis, nes tarpusavyje susiję teisminiai procesai ir bylų medžiaga yra geriausias įrodymas dėl tyčinio pareigų neatlikimo ir neteisėtos veikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotas ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atkreipia dėmesį, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas prašo šią bylą sujungti su kitomis nagrinėjamomis bylomis. Šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, ir nėra nagrinėjama byla iš esmės pagal pareiškėjo skundą. Bylų sujungimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 68 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo bei teisėjų šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025; kt.). Pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Regionų administracinio teismo teisėjas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2026 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2026-00009 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. vasario 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumams – patikslinti šalis, nurodyti, kokius jų administracinius aktus, veiksmus ar neveikimą pareiškėjas skundžia arba jų netraukti atsakovais; netraukti byloje atsakovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Seimo; patikslinti skundo antrąjį reikalavimą, pavyzdžiui, prašyti įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, nenurodant papildomų aplinkybių; patikslinti skundo pagrindą, nurodyti, dėl kokių priežasčių Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas. t. y. trumpai, konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas; skunde tiksliai ir aiškiai įvardinti neteisėtus atsakovų veiksmus, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kaip jie susiję su prašoma priteisti neturtine žala, jos dydžiu, ir pan.; skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) pateikti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis; pateikti įrodymus, kad pareiškėjas negali iš atsakovų išsireikalauti visus jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. (bent jau nuo 2022 m.) iki esamo laiko; sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinantį įrodymą pateikti teismui.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad teismo nustatyti patikslinto skundo trūkumai, konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netrukdė pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi pareiškėjas patikslintame skunde pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, nurodė nesutikimo argumentus.

Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas ir skunde, ir patikslintame skunde aiškiai neįvardijo atsakovų neteisėtų veiksmų (vilkinimu atlikti veiksmus, neveikimu), su kuriais sieja neturtinės žalos, kurią vertina 5 000 Eur suma, atsiradimą ir kokios neigiamos pasekmės, kurios galėtų būti laikomos neturtine žala, jam kilo. Sutiktina, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, neįvardino Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos administracinių aktų, veiksmų, neveikimo, kuriuos skundžia. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šie reikalavimai neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją (ABTĮ 36 str.), todėl už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi pagrįstai atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą ir įpareigojo sumokėti pusę žyminio mokesčio (15 Eur). Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas jį nepagrįstai pripažino piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, tačiau pareiškėjas turėjo sumokėti dalį žyminio mokesčio (15 Eur) už minėtą žyminiu mokesčiu apmokestinamą reikalavimą, bet pagal byloje esančius duomenis to nepadarė. Pareiškėjas kartu su skundu ir patikslintu skundu nepateikė daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio visiškai.

Kadangi pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio dalies ir nepateikė duomenų, partvirtinančių žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, aiškiai neįvardijo neteisėtų veiksmų, su kuriais sieja neturtinės žalos, kurią vertina 5 000 Eur suma, atsiradimą, neįvardino Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos administracinių aktų, veiksmų, neveikimo, kuriuos skundžia, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino 2026 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytų esminių trūkumų, reikšmingų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą negali būti priimtas nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis