b6597ff3-fd25-494d-a659-d14e3184dd2c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-629-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-21929-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Raudonytei, atsakovui (apeliantui) A.

Å ., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. Å . ir UAB „Versus vertimai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir UAB „Versa vertimai“ dėl nuostolių atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų A. Å . ir UAB „Versa vertimai“ solidariai 9 595,75 Lt nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad patyrė nuostolius dėl atsakovų praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismo 2009-05-11 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – supaprastinto atviro konkurso vertimo (raÅ¡tu ir žodžiu) paslaugoms įsigyti pirkimo procedÅ«rų sustabdymo civilinėje byloje pagal A. Å . ir UAB „Versa vertimai“ ieÅ¡kinį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ministerijos viešųjų pirkimų komisijos 2009-04-14 sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovų pateikto pasiÅ«lymo pripažinimo atitinkančiu konkurso sÄ lygų reikalavimams.

Atsakovų ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų nuostolius, kuriuos ministerija patyrė dėl atsakovų praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 3 d.). IeÅ¡kovas apskaičiavo nuostolius kaip skirtumÄ tarp realiai sumokėtos kainos už vertimo raÅ¡tu ir žodžiu paslaugas, ir mokėtinos sumos, paskaičiuotos pagal palankiausiame pasiÅ«lyme, pateiktame konkursui, nurodytus įkainius.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p. numatyta procedÅ«ra leidžiama tik įsigyjant tas paslaugas, kurios yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos, siekiant reaguoti į Å¡iuos nenumatytus įvykius.

Atsakovų veiksmai – kreipimasis į teismÄ ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas, nelaikytini nenumatomu įvykiu; ieÅ¡kovas nepagrindė bÅ«tinybės skubiai įsigyti vertimo paslaugas. Atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kilusius ne dėl jų kaltės; vadovaujantis VPÄ® 95 str. 4 d. nuostolių patyrimo laikotarpis negali bÅ«ti ilgesnis nei 45 dienos nuo ieÅ¡kinio padavimo, taigi nuostolių suma turi bÅ«ti ženkliai mažesnė.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 9 595,75 Lt nuostolių ir 288 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas organizavo vieÅ¡uosius pirkimus vertimo paslaugoms (raÅ¡tu ir žodžiu) pirkti, kuriame dalyvavo ir UAB ,,Versa vertimai“, kurios vadovu yra A. Å .. Nepatenkinti vieÅ¡ojo pirkimo rezultatais, A. Å . ir UAB ,,Versa vertimai“ apskundė sprendimÄ teismui, kartu praÅ¡ydami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedÅ«rų vykdymÄ . Vilniaus apygardos teismas 2009-05-11 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino, t. y. sustabdė supaprastinto atviro konkurso vertimo (raÅ¡tu ir žodžiu) paslaugoms įsigyti pirkimo procedÅ«ras (pirkimo Nr. 73402), o 2009-10-20 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei panaikino minėta nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; sprendimas įsiteisėjęs. CPK 147 str. 3 d. numato, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė jo praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas sutiko, kad Ministerijos veikloje vertimo paslaugos yra bÅ«tinos, todėl sustabdžius pirkimo procedÅ«ras ir dėl to nepasiraÅ¡ius sutarties dėl vertimo (raÅ¡tu ir žodžiu) paslaugų, vertimo paslaugos buvo perkamos vadovaujantis VPÄ® 92 str. 3 d. 3 p., kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovui, kaip valstybinei institucijai, tinkamai atlikti teisės aktais priskirtÄ sias funkcijas bei užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Teismas konstatavo, kad tai buvo mažos vertės vienkartinis pirkimas, buvo ypatingos skubos atvejai, ir ieÅ¡kovas galėjo įsigyti paslaugas bÅ«tent tokiu bÅ«du ir forma (žodinės atrankos telefonu metu), o ne atsakovo siÅ«lomu tiekėjų apklausos faksu, kt. raÅ¡ytiniu bÅ«du pagalba. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, nukreiptais į Europos Teisingumo Teismo praktikos aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , kadangi nenustatyta, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų vykdęs tarptautinius pirkimus, kuriems tokia praktika galėtų bÅ«ti taikoma.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jam galimai atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo kyla tik už 45 dienas, t. y. už laikÄ , per kurį teismas turėjo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį (VPÄ® 95 str. 4 d.), taip pat nepagrįsta, nes yra sÄ lygota teisminio proceso, kurio įtakoti pats ieÅ¡kovas, negalėjo; juolab, kad praÅ¡ymas taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones yra Å¡alies teisė, ji, reikÅ¡dama tokį praÅ¡ymÄ , veikia savo iniciatyva ir savo rizika, todėl turi besÄ lygiÅ¡kÄ pagrindÄ atsakyti, atlyginti nuostolius, ieÅ¡kinio atmetimo atveju.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų reikalavimų ar praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio nepagrįstumu. IeÅ¡kovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ bendradarbiauti su jau žinomu ankstesniu vertimų partneriu, kurio pasiÅ«lyti įkainiai negali bÅ«ti laikomi neprotingai dideliais, todėl ieÅ¡kovo nuostolių skaičiavimas, paremtas sumuojant skirtumus tarp realiai sumokėtos kainos už vertimo raÅ¡tu ir žodžiu paslaugas ir mokėtinos sumos, paskaičiuotos pagal palankiausiame pasiÅ«lyme, pateiktame supaprastintam atviram konkursui vertimo (raÅ¡tu ir žodžiu) paslaugoms įsigyti, nurodytus įkainius, t. y.

UAB „Metropolio vertimai“ pasiÅ«lytus įkainius, nelaikytinas ydingu ar nelogiÅ¡ku, Å¡ios iÅ¡laidos yra realiai ieÅ¡kovo patirtos. Atsakovų, abiejų ieÅ¡kovų pagal iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ , kurioje jie reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama, jos atskirai įrodinėti nereikia, kitos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, teismo manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju yra pilnai įrodytos ir nustatytos.Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Viešųjų pirkimo įstatymo 92 str. 3 d. 3 p. normas, be pagrindo traktavo paslaugų įsigijimÄ vieÅ¡o pirkimo sustabdymo metu kaip leistinÄ .

IeÅ¡kovas įsigijo paslaugas nesant ypatingų aplinkybių situacijai, todėl pats yra atsakingas už tokio pirkimo pasekmes – nuostolių atsiradimÄ . Teismas be pagrindo nesivadovavo LAT ir ETT praktika, be pagrindo nurodė, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų vykdęs tarptautinius pirkimus, kuriems tokia praktika galėtų bÅ«ti taikoma. Pagal ETT suformuotÄ praktikÄ nacionalinės taisyklės (Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos) ir direktyvos nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vienodai, todėl ETT praktika dėl ypatingų aplinkybių sÄ vokos aiÅ¡kinimo yra privaloma teismams.

Apeliantas nesutiko su teismo iÅ¡vada, kad toks paslaugų pirkimas galėjo bÅ«ti atliktas žodinės atrankos telefonu bÅ«du, nes tai mažos vertės vienkartinis pirkimas; kitoje sprendimo dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti keletÄ vienkartinių pirkimų. Pagal bylos medžiagÄ bendra įsigytų paslaugų suma sudaro 43 892,83 Lt, o pagal ieÅ¡kovo suprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 10 punktÄ vykdant mažos vertės pirkimus privalėjo bÅ«ti sudaryta mažos vertės pirkimų komisija, kuri sudaroma, kai prekių ar paslaugų vertė virÅ¡ija 30 000 Lt.

Apeliantai nesutinka, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo funkcijų tinkamam įgyvendinimui buvo ypatingos skubos atvejai; teismas privalėjo traktuoti 26 pirkimus, atliktus konkurso sustabdymo metu kaip tęstinius ieškovo ir paslaugų tiekėjo santykius; kiekvieno atskiro pirkimo vertinimas kaip atskiro mažos vertės vienkartinio pirkimo yra nepagrįstas. VPĮ 95 str. 4 d. nustato, kad ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos.

Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad teismas laikysis įstatymo numatytų terminų, negalėjo numatyti valstybės institucijÄ pažeisiant bylos nagrinėjimo terminus, todėl už Å¡ias aplinkybes atsakovas neatsako. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovas, po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo teisės įsigyti vertimo paslaugų, nes sutartis su iki tol teikusiu paslaugas tiekėju buvo pasibaigusi, o nauja – nesudaryta. Teismas neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad perkančioji organizacija, kaip profesionalus paslaugų pirkėjas, privalėjo suplanuoti savo veiklÄ taip, kad esant galimam skundui dėl viešųjų pirkimo konkurso rezultatų, teisminis bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

IeÅ¡kovas, aplaidžiai planavęs pirkimo laikÄ taip pat yra atsakingas už atsiradusius nuostolius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis ieÅ¡kovo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų yra iÅ¡raÅ¡yta po 2009 m. spalio 20 d., nepateikiant įrodymų, kad minėtos paslaugos buvo užsakytos iki 2009 m. spalio 20 d.; ieÅ¡kovas apskritai neįrodė vykdęs tiekėjų apklausas telefonu.IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ministerijos veikloje vertimo paslaugos yra bÅ«tinos, todėl sustabdžius pirkimo procedÅ«ras ir dėl to nepasiraÅ¡ius sutarties dėl vertimo paslaugų, vertimo paslaugos buvo perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovui, kaip valstybinei institucijai, tinkamai atlikti teisės aktais priskirtÄ sias funkcijas.

Vykstant teisminiam nagrinėjimui, ministerija negalėjo skelbti naujo konkurso, todėl buvo priversta sudaryti eilę vienkartinių sutarčių ir mokėti brangiau, nei būtų mokėjusi pasirašius ilgalaikę sutartį. Kiekvienas atskiras pirkimas vertintinas kaip mažos vertės vienkartinis pirkimas, todėl vertimo paslaugų pirkimas buvo atliktas žodinės atrankos telefonu metu, nepažeidžiant VPĮ nuostatų ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos supaprastintų viešų pirkimų taisyklių reikalavimų.

Apeliantas nepateikė jokių argumentų, motyvų ar duomenų, įrodančių rinkos kainas tuo metu ir leidžiančių manyti, kad už vertimus sumokėta kaina yra neprotingai didelė. Ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas nepagrįstai nesirėmė LAT bei ETT praktika. Supaprastinti (nacionaliniai) sprendimai nedaro įtakos Europos Vidaus rinkos funkcionavimui, todėl diskrecija juos reguliuoti palikta pačioms valstybėms narėms; ministerijos įsigytos vertimo paslaugos pagal kiekvienos atskiros viešojo pirkimo sutarties vertę nepriskiriamos, todėl apeliantų minima ETT praktika nagrinėjamoje byloje netaikytina, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009.

Pareiga atlyginti nuostolius ieÅ¡kinio atmetimo atveju be iÅ¡lygų tenka ieÅ¡kovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieÅ¡kovo praÅ¡ymu; atsakovai, praÅ¡ydami jas taikyti veikė savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti nuostolius.Apeliacinis skundas atmetamas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas organizavo vieÅ¡uosius pirkimus vertimo paslaugoms (raÅ¡tu ir žodžiu) pirkti. UAB „Versa vertimai“, nepatenkinti konkurso rezultatais, apskundė sprendimÄ teismui, kartu prašė taikyti laikinÄ siais apsaugos priemones – pirkimo procedÅ«rų sustabdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino; 2009 m. spalio 20 d. ieÅ¡kinys buvo atmestas bei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Ä®siteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė atsakovo praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d. įst. red. iki 2011 m. spalio 1 d.). Å i norma yra speciali, joje įtvirtinta ieÅ¡kovo atsakomybės prezumpcija už nuostolius, atsiradusius dėl jo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; nagrinėjamoje byloje tai reiÅ¡kia, kad atsakovas UAB „Versa vertimai“, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vieÅ¡o pirkimo procedÅ«ros sustabdymo) byloje dėl konkurso rezultatų nuginčijimo, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už visas Å¡io procesinio veiksmo pasekmes.

Atsakovo atsakomybės prezumpcija reiškia, kad įrodinėjimo našta priklauso atsakovui, būtent atsakovai nagrinėjamoje byloje turėjo įrodinėti aplinkybes, atleidžiančias juos nuo atsakomybės; teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių aplinkybių buvimo atsakovai neįrodė. Teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovai negali atsakyti už ieškovo nuostolius, nes ieškovas atliko 26 mažos vertės vertimo pirkimus laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo atmesti ieškinį dėl konkurso rezultatų nuginčijimo neteisėtai.

Apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai įvertino tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų sustabdymo metu 26 paslaugų pirkimai atlikti pažeidžiant VPÄ® 92 str. 3 d. 3 p. ir ieÅ¡kovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, atmetami. Teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino VPÄ® 92 str. 3 d. normas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal bylos aplinkybes kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovo atliktų mažos vertės pirkimų neprieÅ¡tarauja paminėtoms VPÄ® bei ieÅ¡kovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatoms.

VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. numato, kad supaprastintos mažos vertės pirkimai gali būti atliekami neskelbiant apie pirkimus, kai yra ypatingos aplinkybės, kai būtina įgydyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantai, tai nėra vienintelis pagrindas, kuriuo perkančiajai organizacijai leidžiama atlikti supaprastintus mažos vertės pirkimus. VPĮ 93 str. 4 p. numato, kad atlikti supsprastintus pirkimus be skelbimo galima, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančios organizacijos nustatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas VPÄ® 92 str. 3 d. 3 p. numatytomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo; apelianto argumentas, kad ypatingų aplinkybių baigtinis sÄ raÅ¡as apibrėžtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (Taisyklių) 141.2 punktu (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ir kitos nenugalimos jėgos poveikiai), todėl ieÅ¡kovo mažos vertės pirkimų atlikimas apklausos žodžiu bÅ«du prieÅ¡tarauja Å¡io punkto nuostatos, atmetamas.

Dėl analogiÅ¡kų motyvų atmetami apeliantų argumentai, jog teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktikos dėl ypatingų aplinkybių sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo; ieÅ¡kovas pirko vertimo paslaugas VPÄ® 92 str. 3 d. 4 p. bei Taisyklių nenumatytais pagrindais ir tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės numato galimybę atlikti supaprastintus pirkimus apklausos bÅ«du, t. y. kviečiant tiekėjus pateikti pasiÅ«lymus raÅ¡tu arba žodžiu; kai sutarties vertė nevirÅ¡ija 30 000 Lt apklausa gali bÅ«ti atliekama žodžiu (Taisyklių 8, 19, 30, 141.1 punktai).

Perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kiek laiko galios teismo nutartis dėl pirkimo procedÅ«ros sustabdymo, kada įsigalios teismo sprendimas, todėl negalėjo numatyti, kokiai sumai teks įsigyti paslaugų per vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų sustabdymo laikotarpį; esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo veiksmai, kai buvo perkamos atskiros paslaugos pagal poreikį yra teisėti; kiekvieno tokio atskiro paslaugų pirkimo vertė nevirÅ¡ijo 30 000 Lt. Dėl iÅ¡dėstyto apeliantų argumentas, kad iÅ¡ viso per vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros sustabdymo laikotarpį buvo įsigyta vertimo paslaugų už sumÄ , didesnę nei 30 000 Lt, t. y. pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų nuostatų 141.1 punktÄ apklausa žodžiu negalėjo bÅ«ti atliekama, atmetamas – susumuoti visų 26 atliktų mažos vertės pirkimų ir laikyti, kad tai buvo vienos paslaugos pirkimas, kurio vertė virÅ¡ija Taisyklių 141.1 punkte numatytÄ sumÄ , nėra pagrindo.

Apeliantų argumentas, kad atliekant mažos vertės vienkartinius pirkimus nebuvo sudaryta mažos vertės pirkimų komisija pagal Taisyklių 10 punkto nuostatas, atmetamas, kaip neįrodytas.Pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybė nuostatas nuostolių faktÄ ir jo dydį įrodinėja ieÅ¡kovas; nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad vieÅ¡o konkurso sustabdymo metu, nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, atliko 26 vienkartinius atskirus vertimo paslaugų pirkimus (b.l. 21-46), apskaičiavo nuostolius kaip skirtumÄ tarp realiai sumokėtos kainos už vertimo raÅ¡tu ir žodžiu paslaugas, ir mokėtinos sumos, paskaičiuotos pagal palankiausiame pasiÅ«lyme, pateiktame konkursui, nurodytus įkainius.

Apeliantų argumentai, kad ieškovas netinkami apskaičiavo nuostolius, atmetami. Apeliantai nurodo, kad pagal VPĮ 95 str. 4 d. nuostatas ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos, todėl ieškovas nepagrįstai apskaičiavo nuostolius už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo, atmetamas. Atsižvelgiant į visų pakopų teismų darbo krūvį, civilinės bylos pagal ieškinį dėl viešo pirkimo rezultatų nuginčijimo išnagrinėjimo terminas laikytinas protingu ir pateisinamu.

Apeliantai nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, jog teismas laikysis imperatyviai įstatyme numatytų terminų, net ir bÅ«damas budrus ir atsakingas, negalėjo numatyti valstybės institucijÄ pažeisiant bylos nagrinėjimo terminÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl apeliantai, įsitikinę, kad teismui nepavyko iÅ¡nagrinėti bylos per įstatyme nustatytÄ 45 dienų terminÄ galėjo imtis priemonių tam, kad sumažinti potencialius ieÅ¡kovo nuostolius ieÅ¡kinio atmetimo atveju – praÅ¡yti pakeisti arba panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad nuostolių už ilgesnį, nei 45 dienas laikotarpį priteisimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principui; kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo sÄ Å¾iningai naudotis joms suteiktomis teisėmis (CPK str. 5 d. galiojusio iki 2011 m. spalio 11 d.), atsakovų ieÅ¡kinys dėl vieÅ¡o pirkimo rezultatų nuginčijimo buvo atmestas, apeliantai sprendimo neskundė, t. y. ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai ir apeliantai tai pripažino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesÄ Å¾ininga ir neprotinga bÅ«tų situacija, jeigu visi ar didesnė dalis nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal apeliantų praÅ¡ymÄ , bÅ«tų užkrauti ieÅ¡kovui nagrinėjamoje byloje, kurio veiksmai byloje dėl konkurso rezultatų įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovas, skelbdamas vieÅ¡Ä pirkimÄ , turėjo numatyti, kad pirkėjai, nepatenkinti vieÅ¡o pirkimo rezultatais, gali kreiptis į teismÄ ir privalėjo planuoti savo veiksmus taip, kad esant teisminiam nagrinėjimui jis turėtų galimybė naudotis galiojančiomis sutartimis su tiekėjais.

Å is argumentas atmetamas, nes tokios pareigos ieÅ¡kovui įstatymas tiesiogiai nenumato; prieÅ¡ingai, Å¡alies, kurios praÅ¡ymu laikinosios apsaugos priemones buvo taikytos, atsakomybės prezumpcija įstatymo yra numatyta, t. y. apeliantai turėjo įvertinti savo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir naudotis savo procesine teise reikalauti taikyti laikinÄ siais apsaugos priemones byloje tokiu apskaičiavimu, kad ieÅ¡kovo nuostoliai ieÅ¡kinio nepatenkinimo atveju bÅ«tų minimalÅ«s; apeliantų samprotavimai jų atsakomybės nepaneigia, jie atmetami.

Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuostolių apskaičiavimo trÅ«kumus, nes dalis PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų yra iÅ¡raÅ¡yta po 2009 m. spalio 20 d., nepateikiant įrodymų, kad paslaugos buvo užsakytos iki 2009 m. spalio 20 d. Kaip jau buvo paminėta, sprendimas, kuriuo apeliantų ieÅ¡kinys buvo atmestas, buvo paskelbtas 2009 m. spalio 20 d.; teismui atmetus ieÅ¡kinį, taikytos byloje laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d. įst. red. iki 2011 m. spalio 1 d.).

Sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 str. 1 d. įst. red. iki 2011 m. spalio 1 d.), t. y. draudimas sudaryti paslaugų pirkimo sutartį pagal konkurso rezultatus ieškovui galiojo dar 30 dienų. Apeliantų argumentas, kad teismas, vertindamas nuostolių dydį, nepagrįstai pripažino ieškovo nuostolius, patirtus po 2009 m. spalio 20 d. (teismo sprendimo, kurio buvo atmestas ieškinys paskelbimo dienos), atmetamas.Apeliantų argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog apskritai vykdęs tiekėjų apklausas telefonu, atmetamas dėl jau išdėstytų argumentų – įrodinėjimo našta nagrinėjamoje byloje priklausė atsakovams.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).IÅ¡ apeliantų valstybei priteisiamos paÅ¡to iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 135) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Versa vertimai“ ir A.

Å . lygiomis dalimis 8,60 Lt (aÅ¡tuonis litus, 60 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Kolegijos pirmininkė                                       T. Žukauskienė Teisėjai                                                    R.

Veniulytė-Jankūnienė                                                                  A. Auruškevičius