2023-02-01 Nr. AB-6015-3-61-3-04565-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1287-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04565-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 22S135796 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad grėsmė būti nužudytam jam kyla dėl to, jog jo tėvas buvo nužudytas dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam teko palikti dėl (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) žudo (duomenys neskelbtini), o jis yra (duomenys neskelbtini). 2015 m. jo gimtajame kaime (duomenys neskelbtini) buvo sudeginta (duomenys neskelbtini) bažnyčia, o 2019 m. (duomenys neskelbtini) palietė jį asmeniškai, kai 2019 m. rugpjūčio 1 d. naktį į pareiškėjo šeimos namus atėjo (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo, kad jo tėvas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), išsižadėtų savo religijos ir nustotų demaskuoti (duomenys neskelbtini) nusikaltimus. Tėvas atsisakė vykdyti minėtos (duomenys neskelbtini) organizacijos reikalavimus, todėl buvo nužudytas, o pareiškėjui pavyko pasislėpti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas norėjo tęsti savo tėvo veiklą, tačiau po kelių savaičių (duomenys neskelbtini) atėjo ir pas jį, reikalaudami išsižadėti savo religijos ir prisijungti prie jų, o vėliau ir atsiuntė grasinimo laišką. Praėjus 4 mėnesiams po tėvo mirties, pareiškėjas paliko (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, kad nurodyti įvykiai nėra aprašyti viešai prieinamuose šaltiniuose, savaime nesudaro pagrindo netenkinti prašymo suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas nedėjo jokių pastangų, kad išsiaiškintų nurodomų aplinkybių detales. Priešingai nei vertino Migracijos departamentas, vien dėl buvimo pareiškėjo kilmės valstybės teritorijoje jam kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, padarytos išvados, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

6. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis ESPA duomenimis (duomenys neskelbtini) valstijoje, kuri, anot pareiškėjo, buvo jo paskutinė gyvenamoji vieta, nevyksta ginkluotas konfliktas, ir todėl gubernijoje nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kaip apibrėžta Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punkte.

7. Atsakovas teigė, kad kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo, nes, nors tyrimo metu buvo rasta duomenų apie išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) valstijoje 2015, 2018, 2019 metais, tačiau nė viename iš pranešimų prieglobsčio prašytojo aprašyti įvykiai neminimi. Prieglobsčio prašytojo minimame laikotarpyje (2019 m. rugpjūčio mėn.) jokių pranešimų apie išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenę nerasta. Nerasta duomenų apie (duomenys neskelbtini) bažnyčią, nei apie jos sudeginimą. Tyrimo metu informacijos apie šį įvykį nerasta, nors ir atsižvelgus į įvykio mastą, yra pagrįsta tikėtis tokio pobūdžio informaciją rasti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Migracijos departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 22S135796 rezoliucinės dalies 3 punktą, ir išdėstė jį taip: „Uždrausti F. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą Sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taip pat įsiteisėjus sprendimui, panaikino teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio, kurį grindė tuo, jog jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) valstijos, kurioje (duomenys neskelbtini) žudo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jo tėvas buvo nužudytas grupuotės (duomenys neskelbtini) už tai, jog atsisakė išsižadėti savo religijos.

10. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2022 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 22S135796 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Konvencijos, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje dėl grėsmės būti nužudytam grupuotės (duomenys neskelbtini), kadangi jo tėvas buvo nužudytas dėl religijos. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad yra asmeniškai gavęs rašytinius grasinimus iš (duomenys neskelbtini), tačiau jų nepateikė. Teigė, kad pirmą kartą asmeniškai grasinimą gavo po tėvo mirties, tai buvo reikalavimas išsižadėti (duomenys neskelbtini), priimti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui atsiųstas rankraštis, jo vertinimu, (duomenys neskelbtini), jame buvo grupuotės logotipas. Apklausos metu nurodė, jog raštu yra gavęs du laiškus su grasinimais. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties jis tris kartus gavo grasinančius laiškus iš (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo reikalaujama atsisakyti savo religijos. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į valdžios atstovus dėl šių laiškų, tačiau jokios pagalbos nesulaukė.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigo laišką, surašytą anglų kalba, kurio turinys buvo išverstas į lietuvių kalbą teismo posėdžio metu. Laiške teigiama, jog pareiškėjas pabėgo per jo šeimos ir kaimo užpuolimą, įvykusį 2019 m. rugpjūčio 1 d., kai (duomenys neskelbtini) užpuolė ir nužudė jo šeimą dėl to, kad jie atsisakė priimti (duomenys neskelbtini).

14. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia daugybė ginkluotų grupuočių, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra laikoma galingiausia. Ji kovoja už pasaulietinės (duomenys neskelbtini) valstybės pavertimą (duomenys neskelbtini) valstybe, grindžiama griežtu (duomenys neskelbtini) laikymusi visoje šalyje. Pagal pasaulinį (duomenys neskelbtini) indeksą ši grupuotė 2019 m. užėmė antrąją vietą kaip daugiausiai aukų pareikalavusi (duomenys neskelbtini) grupuotė. (duomenys neskelbtini) valstybės atsakas į (duomenys neskelbtini) iš esmės buvo neveiksmingas. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo maždaug 2013 m. (duomenys neskelbtini) kaimo vietovių gyventojai kenčia nuo (duomenys neskelbtini) išpuolių. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą apie pareiškėjo kilmės valstybę nerado jokių duomenų apie jo minimą 2019 m. grupuotės (duomenys neskelbtini) išpuolį prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenę, (duomenys neskelbtini) bažnyčią, jos sudeginimą, taip pat nerado duomenų apie (duomenys neskelbtini) išpuolius (duomenys neskelbtini) apskrityje nuo 2015 m.

15. Įvertinęs byloje esančią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie grupuotę (duomenys neskelbtini) apklausos ir teismo posėdžio metu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) atitinka tikrovę, tačiau tai neįrodo pareiškėjui asmeniškai kylančios grėsmės pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Konvencijos priežasčių, t. y. būtent rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas savo iniciatyva nenustatė netiesioginių įrodymų dėl reikalaujamo priežastinio ryšio. Pareiškėjo baimė, jog jis gali būti nužudytas kilmės valstybėje dėl išpažįstamos religijos ((duomenys neskelbtini)), yra jo subjektyvi nuomonė, o ne kylanti grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl savo religijos, iš grupuotės (duomenys neskelbtini) asmeniškai patyrė persekiojimą, nes iki išvykimo jo atžvilgiu nebuvo vykdomi individualus pobūdžio veiksmai, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti laikomi persekiojimu Įstatymo bei Konvencijos prasme.

16. Teismas nurodė, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, jog po tėvo mirties susirado tarpininką, kuris už atlyginimą pažadėjo padėti jam nuvykti į (duomenys neskelbtini), surasti mokymo įstaigą ir gauti vizą kaip studentui. Sumokėjo 3 000 dolerių tarpininkui, kuris pareiškėją pasitiko oro uoste, tačiau vėliau paliko pareiškėją vieną ir nebesusisiekė. Iš (duomenys neskelbtini) sutikto asmens pareiškėjas sužinojo, kad situacija (duomenys neskelbtini) bloga, nėra ginamos žmogaus teisės. Pareiškėjui atsitiktinai sutiktas asmuo pasiūlė prieglobsčio prašyti Lietuvoje ar Latvijoje, pareiškėjas iki tol nieko nežinojo apie Lietuvą.

17. Teismas vertino, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog, tikėtina, kad tam tikri asmenys galėjo susidurti smurtu ir (ar) grasinimais iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikiančios grupuotės (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo abstrakčiai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl jo išpažįstamos (duomenys neskelbtini) religijos ir atsisakymo pereiti į (duomenys neskelbtini), jam kyla pavojus. Tikėtina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su įvykiais jo kilmės valstybėje, todėl apklausos metu būtent juos ir nurodė, tačiau jų nesusiejo su savo asmenine patirtimi, kurią galėtų pagrįsti įrodymais.

18. Teismas pažymėjo, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimu persekiojimu, kelia pagrįstų abejonių dėl jo pateiktų faktų patikimumo. Teismas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Vien fakto, kad pareiškėjo tėvas galimai buvo nužudytas grupuotės (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai pareiškėjo persekiojimo baimei nustatyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis asmeniškai patyrė grasinimus ar smurtą dėl išpažįstamos religijos. Atlikus surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra paremtii jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, tačiau ne asmeniniais patyrimais, jam individualiai kilusia grėsme.

19. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė dėl išpažįstamos religijos. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Nors (duomenys neskelbtini), iš kurios kilęs pareiškėjas, veikia grupuotė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra mažuma, priimtas (duomenys neskelbtini) įstatymas, tačiau duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų engiami ar persekiojami, atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta. Teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog jam gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame Sprendime daromas išvadas.

20. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Vertinant pareiškėjo situaciją nustatyta, kad jis baimę grįžti į kilmės valstybę labiau sieja su kolektyvine grėsme (duomenys neskelbtini), o ne asmenine grėsme.

21. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausos metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

22. Teismas taip pat nurodė, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją pareiškėjas atvyko pėsčiomis, valstybės sieną kirto neleistinoje teritorijoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog į Europos Sąjungą jis atvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų. Tarptautinė teisė nesuteikia teisės pabėgėliams pasirinkti prieglobsčio šalį, o pareiškėjas nenurodė patyręs kokią nors grėsmę šalyse, kuriose buvo nuo išvykimo iš kilmės valstybės iki atvykdamas į Lietuvą, todėl ir šios aplinkybės, vertinant jas pareiškėjo situacijos kontekste, leidžia spręsti, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai yra labiau ekonominio pobūdžio, o ne susiję su konkrečiomis grėsmėmis kilmės valstybėje dėl jo religijos.

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Migracijos departamentas rėmėsi aktualiais duomenimis apie pareiškėjo kilmės valstybę. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

24. Teismas taip pat atmetė skundo argumentus, kad pareiškėjas turėjo būti priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei.

25. Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, jog prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2-5 dalyse nurodytų išimčių. Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnyje nustatyta savanoriško išvykimo taikymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu (Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalis).

27. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui.

28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nepateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad jis būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

29. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina, nustatant, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Sprendime taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Kadangi pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašytojui pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenis, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

32. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir uždraudė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo F. N. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-7203-931/2022. Pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 11 dalimi, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikintinos 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. 33. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime nurodė, jog, įvertinus byloje esančią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie grupuotę (duomenys neskelbtini) apklausos ir teismo posėdžio metu, pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) atitinka tikrovę, tačiau tai neįrodo pareiškėjui asmeniškai kylančios grėsmės pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dalyje dėl asmeniškai pareiškėjui kylančios grėsmės nebuvimo.

35. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas sprendime nurodė, jog surinko tam tikrą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau vien aplinkybė, jog pareiškėjo nurodyti įvykiai nėra aprašyti viešai prieinamuose šaltiniuose, savaime nesudaro pagrindo netenkinti prašymo suteikti prieglobstį. Paties atsakovo rasti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla grėsmė būti nužudytam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija patvirtina jo atsakovui nurodytų faktinių aplinkybių tikrumą ir pareiškėjui kylančią grėsmę, tą Sprendime pripažino ir pats atsakovas nurodydamas, kad prieglobsčio prašytojas papasakojo, jog jo kilmės valstybės šiauriniai regionai patiria dažnus (duomenys neskelbtini) išpuolius. Šis teiginys suderinamas su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija – nuo maždaug 2013 metų (duomenys neskelbtini) šiaurėje kaimo vietovių gyventojai kenčia nuo sporadinių teroristinių išpuolių. Pagrindiniais taikiniais tampa: <...> krikščionys. Tai sudaro pagrindą pareiškėjui suteikti prieglobstį.

36. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas iš esmės nedėjo jokių pastangų, kad išsiaiškintų pareiškėjo nurodomų aplinkybių detales, o jo pasakojimo nenuoseklumą panaudojo kaip priežastį pateiktą pasakojimą kvalifikuoti kaip nepatikimą. Tokie Migracijos departamento veiksmai (neveikimas) reiškia tai, jog buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga, o prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas visiškai formaliai. Teismas į šį pareiškėjo skundo argumentą neatsižvelgė.

37. Pareiškėjas teigia, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažintų, jog jo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis konvencinėmis priežastimis, tada jis laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo pagrindais (Įstatymo 87 str. 1 d.), kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti nei Migracijos departamento, nei pirmosios instancijos teismo.

38. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės, jeigu nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statuso, tai sudaro pagrindą suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais.

39. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei vertino Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, vien dėl buvimo kilmės valstybės teritorijoje jam kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atmeta skundo argumentus, kad pareiškėjas turėjo būti priskirtas prie pažeidžiamos asmenų grupės, tačiau kokiais argumentais remiantis pareiškėjo argumentas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė.

40. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini) taikosi į (duomenys neskelbtini) ir, kaip Migracijos departamentas Sprendime pripažino, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia daugybė ginkluotų grupuočių, tarp kurių (duomenys neskelbtini) yra laikoma galingiausia, vien dėl buvimo teritorijoje pareiškėjui kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o taip pat yra individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, t. y. pareiškėjas patenka į vieną iš ESPA nurodomų grupių, todėl atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

41. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimu nusprendęs nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos terminą bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nusprendė pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpino pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ir aiškino teisės aktų normas, ištyrė faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir argumentuotą sprendimą, kurį nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

44. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

45. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ir išsamus. Migracijos departamentas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją, pagrindžiančią jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pažymi, kad pareiga įrodyti gresiančio persekiojimo realumą tenka pareiškėjui. Nesutinka, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimas atliktas paviršutiniškai ir formaliai, nes tyrimo metu buvo įvertintas tiek pats pareiškėjo pasakojimas, tiek ir surinkta išsami kilmės valstybės informacija. Kaip teigė prieglobsčio prašytojas, po tėvo nužudymo, jis gavo rašytinį grasinimą iš (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jo kopijos bei negalėjo apibūdinti šio grasinimo turinio, todėl šiuo atveju jokių objektyvių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų nėra. Kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo, nes nors tyrimo metu buvo rasta duomenų apie išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) valstijoje 2015, 2018, 2019 metais, tačiau nei viename iš pranešimų prieglobsčio prašytojo aprašyti įvykiai neminimi. Informacijos apie prieglobsčio prašytojo įvardintus išpuolius tyrimo metu nebuvo rasta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje dėl grėsmės būti nužudytam grupuotės (duomenys neskelbtini), kadangi jo tėvas buvo nužudytas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl savo religijos, iš grupuotės (duomenys neskelbtini) asmeniškai patyrė persekiojimą, nes iki išvykimo jo atžvilgiu nebuvo vykdomi individualus pobūdžio veiksmai, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti laikomi persekiojimu Įstatymo bei Konvencijos prasme. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

46. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog pagal kilmės valstybės informaciją, tikėtina, kad tam tikri asmenys galėjo susidurti smurtu ir (ar) grasinimais iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikiančios grupuotės (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo abstrakčiai nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl jo išpažįstamos (duomenys neskelbtini) religijos ir atsisakymo pereiti į (duomenys neskelbtini), jam kyla pavojus. Tikėtina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su įvykiais jo kilmės valstybėje, todėl apklausos metu būtent juos ir nurodė, tačiau jų nesusiejo su savo asmenine patirtimi, kurią galėtų pagrįsti įrodymais.

Pažymi, jog nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimu persekiojimu, kelia pagrįstų abejonių dėl jo pateiktų faktų patikimumo. Vien fakto, kad pareiškėjo tėvas galimai buvo nužudytas grupuotės (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai pareiškėjo persekiojimo baimei nustatyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis asmeniškai patyrė grasinimus ar smurtą dėl išpažįstamos religijos. Atlikus surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra paremtii jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti.

Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, tačiau ne asmeniniais patyrimais, jam individualiai kilusia grėsme. Byloje be pareiškėjo pasakojimo nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento vertinimu, tyrimas dėl pareiškėjo nurodytų išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybių buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

47. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl papildomos apsaugos nesuteikimo bei tuo, kad naikintini ir Migracijos departamento sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

48. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, pagrįstai sprendė, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki trejų metų.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados dalyje dėl asmeniškai pareiškėjui kylančios grėsmės nebuvimo, papildomos apsaugos nesuteikimo, taip pat nenurodė, kokiais argumentais remdamasis atmetė skundo argumentus dėl pareiškėjo priskyrimo pažeidžiamų asmenų grupei.

52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

54. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

56. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

57. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

58. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam kyla grėsmė būti nužudytam (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini), nes jo tėvas buvo nužudytas dėl religijos, o pareiškėjas ketino tęsti jo veiklą.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

60. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau nerado jokių duomenų apie pareiškėjo minimą 2019 m. grupuotės (duomenys neskelbtini) išpuolį prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenę, (duomenys neskelbtini) bažnyčią, jos sudeginimą, taip pat duomenų apie (duomenys neskelbtini) išpuolius (duomenys neskelbtini) apskrityje nuo 2015 m.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie grupuotę (duomenys neskelbtini) apklausos ir teismo posėdžio metu, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai dėl teroristinės grupuotės išpuolių prieš krikščionis atitinka tikrovę, tačiau tai neįrodo pareiškėjui asmeniškai kylančios grėsmės pagrįstumo. Pareiškėjo baimė, jog jis gali būti nužudytas kilmės valstybėje dėl išpažįstamos religijos ((duomenys neskelbtini)), yra jo subjektyvi nuomonė, o ne kylanti grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad iš grupuotės (duomenys neskelbtini) asmeniškai patyrė persekiojimą dėl savo religijos, nes iki išvykimo jo atžvilgiu nebuvo vykdomi individualus pobūdžio veiksmai, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti laikomi persekiojimu Įstatymo bei Konvencijos prasme. Vien fakto, kad pareiškėjo tėvas galbūt buvo nužudytas grupuotės (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai pareiškėjo persekiojimo baimei nustatyti.

62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė dėl išpažįstamos religijos. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Šiuo atveju prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendimo išvadas. Nors pareiškėjas Migracijos departamentui teigė, kad po tėvo nužudymo jis gavo rašytinį grasinimą iš teroristų, tačiau negalėjo apibūdinti šio grasinimo turinio nei pateikti rašto kopijos.

63. Tyrimo metu nenustatyta persekiojimo požymių, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

64. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

65. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, skundžiamame sprendime nurodė argumentus, dėl kurių nėra jokio pagrindo pareiškėją priskirti pažeidžiamų asmenų grupei. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) valstijoje (duomenys neskelbtini) būtų engiami ar persekiojami, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) valstijoje prieglobsčio prašytojui kiltų reali grėsmė dėl savo religinių įsitikinimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu nurodytais argumentais, todėl jų papildomai nekartoja.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti trejus metus į Lietuvos Respubliką.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

68. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė