Legislator Case Law & Legislation
b65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007 AI generated

b65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number b65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-441-1032/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05992-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui I. R., ieškovo atstovei advokato padėjėjai E. M., atsakovo A. L. (A. L.) atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R.

Legislator headnote

AI generated

b65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007 · Klaipėdos apylinkės teismas: Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodomas stebėjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gėrio apsauga deleguota valstybės institucijoms. IeÅ¡kiniu yra siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisę į privatumÄ nei Å¡alia esančių kaimynų, be to, nėra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, kuomet bus galimybė vaizdÄ stebėti gyvai.

Keywords

AI generated
offences against privacy image advertising service meeting the threshold rule against ultra petita sale by sample artificial intelligence
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-441-1032/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05992-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui I. R., ieškovo atstovei advokato padėjėjai E. M., atsakovo A. L. (A. L.) atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R.

J., D. L., daugiabučio namo savininkų bendrijos „RumpiÅ¡kija“ atstovui pirmininkui V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ bendrojo naudojimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. G., L. V., E. V., G. Å ., I. Å ., U. J., R. B., R. J., R. V., A. R., N. B., V. V., T. Å ., K. Å ., D. L., K. P., V.

P., J. V., M. S., S. S., L. M., H. N., R. N., daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „RumpiÅ¡kija“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas leisti ieÅ¡kovui įrengti kupolinę IP vaizdo kamerÄ , Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE (toliau – ir kamera), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiptinėje pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ schemÄ be atsakovo A. L. (A. L.) sutikimo. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

IeÅ¡kovas pagal iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ jam priklausantį butÄ nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikės nuomos pagrindais. Siekdamas užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaimynų ramybę ir nuomos sutarties sÄ lygų laikymÄ si, pagal kurias draudžiama rengti vakarėlius bute, ieÅ¡kovas nori ties savo butu įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ . Tokia praktika pasiteisino kituose ieÅ¡kovo valdomuose ir nuomojamuose nekilnojamojo turto objektuose. Dėl buto iÅ¡planavimo nėra techninių galimybių įrengti vaizdo stebėjimo kameros pačiame bute taip, kad nebÅ«tų pažeistas nuomininkų privatumas (vaizdo stebėjimo kamera fiksuotų vaizdÄ gyvenamajame kambaryje).

Ä®rengus vaizdo stebėjimo kamerÄ bendrojo naudojimo laiptinėje kartu bÅ«tų filmuojamas praėjimas link kitų dviejų butų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patys butai, jų durys, filmuojamos nebÅ«tų. Kamera vaizdÄ fiksuotų ne visÄ laikÄ , o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. IeÅ¡kovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus dėl jų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras gavimo. (duomenys neskelbtini), Klaipėda buto savininkas sutikimÄ Ä¯rengti vaizdo stebėjimo kamerÄ davė, o (duomenys neskelbtini) buto savininkas, t. y. atsakovas, į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ neatsakė.

Atsakovo mama nurodė, kad jos sÅ«nus nesutinka dėl kameros statymo, sÅ«naus telefono numerio nenurodė. IeÅ¡kovo žiniomis atsakovas didžiÄ jÄ laiko dalį bÅ«na užsienyje. VieÅ¡ojo registro duomenimis naudojimosi butu teisė (nuoma, panauda ar kita) registruota nėra, todėl tikėtina, kad kameros įrengimas nepažeis atsakovo interesų. PaaiÅ¡kino, jog praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoti vaizdo duomenys skaitmeniniu bÅ«du bÅ«tų įraÅ¡omi į Å¡ių įrenginių vidinius kietuosius diskus ir kaupiami bei saugomi 7-14 kalendorinių dienų bei iÅ¡trinami automatiÅ¡kai užsipildžius įrangos kietajam diskui ir pradėjus įraÅ¡inėti ant virÅ¡aus.

Papildomai iÅ¡saugomi bÅ«tų tik tie duomenys ir tokia apimtimi, kurie reikalingi kilus ginčui dėl trumpalaikės nuomos sutarties sÄ lygų vykdymui. Minėta, vaizdas bÅ«tų fiksuojamas ne nuolat, o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. Taigi, kaimyninių buto savininkų privatumo pažeidimo galimybė yra visiÅ¡kai minimali ir įmanoma tik tuo atveju, jei vienu metu kažkas stovėtų, atidarinėtų ar bÅ«tų atidaręs ieÅ¡kovo buto duris ir kaimynas eitų pro Å¡alį.

Ä®raÅ¡o duomenys bÅ«tų saugomi tik tol, kol vyksta ginčas. Vaizdo duomenys tretiesiems asmenims nebÅ«tų teikiami, iÅ¡skyrus duomenų teikimÄ duomenų valdytojo atstovui teisiniame ginče bei ginÄÄ sprendžiančiÄ institucijÄ ar teismÄ , taip pat, kai duomenis teisėtu pagrindu pareikalautų pateikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas. IeÅ¡kovas užtikrino, kad nepažeis jokių asmenų teisių į privatumÄ bei duomenų nenaudos jokiais neteisėtais tikslais. IeÅ¡kovo manymu, jo siekiamas tikslas užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nuomojant butÄ , apsaugoti savo turtÄ ir bendraturčių teises, (draudžiant rengti vakarėlius ir triukÅ¡mauti bute), yra lygiavertis atsakovo galimam siekiui įgyvendinti savo teisę į privatų gyvenimÄ .

Be to, vaizdo stebėjimas bÅ«tų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra bÅ«tina, filmuojamas tik praėjimas pro ieÅ¡kovui priklausantį butÄ , nefilmuojant nei 6, nei 7 buto durų (t.y. vaizdo stebėjimo kamera neaprėpia jokių privačių patalpų, net neįmanoma nustatyti, į kurį iÅ¡ kaimyninių butų įėjo asmuo), vaizdas bÅ«tų stebimas ne nuolat, o tik asmeniui prisiartinus prie ieÅ¡kovo buto durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandant jas atidaryti, ar atidarius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo leidimo įrengti nurodytÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ pagal pateiktÄ schemÄ be atsakovo sutikimo. IeÅ¡kovas yra parengęs bei patvirtinęs vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų gyvenamųjų patalpų taisykles, apie stebimÄ vaizdÄ informuotų praeivius įspėjamaisiais ženklais. Pažymi, kad ieÅ¡kovo manymu, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas teisės aktais nėra draudžiamas. Vaizdo stebėjimo kameros tiesiog turi bÅ«ti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, nors reikalavimo tam visais atvejais gauti iÅ¡ankstinį kaimyno sutikimÄ teisės aktai nenustato, tačiau ieÅ¡kovas turi įsitikinti, kad nebus pažeista kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo apsaugÄ .

Be to, pats atsakovas bute negyvena, nėra registruota kitų asmenų teisė gyventi bute. IeÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes gauti atsakovo sutikimÄ , tačiau jis atsisako bendrauti ir motyvų nenurodo, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patikslino savo reikalavimÄ nurodydamas konkretų praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros modelį, todėl ieÅ¡kovas patirs didesnes iÅ¡laidas nei tikėjosi. Mano, tenkinus ieÅ¡kovo patikslintÄ reikalavimÄ atsakovo teisė į privatų gyvenimÄ nebus pažeista, ieÅ¡kovas užtikrins, kad kamera bÅ«tų įrengta laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui įrengus vaizdo filmavimo kamerÄ nuomojamame bute, galimai nukentėtų buto nuomos verslas, nes klientai nebÅ«tų suinteresuoti nuomotis apartamentus, kurių viduje yra filmuojama.

Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodomas stebėjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gėrio apsauga deleguota valstybės institucijoms. IeÅ¡kiniu yra siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisę į privatumÄ nei Å¡alia esančių kaimynų, be to, nėra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, kuomet bus galimybė vaizdÄ stebėti gyvai.

Mano, jog ieÅ¡kovo nurodomas vaizdo kameros įrengimo tikslas – užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra neproporcinga priemonė siekiui riboti atsakovo teisę į privatų gyvenimÄ . Pažymėjo, kad vaizdo stebėjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. „2,8 mm“ duomuo sÄ lygoja, kad Å¡is vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybę vaizdÄ fiksuoti plačiu matymo kampu. Å iÄ techninę galimybę patvirtina ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta kameros charakteristika – matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių.

Vaizdo stebėjimo kameros tipas yra IP tipo kamera, kas reiÅ¡kia kad Å¡io tipo kameros yra besÄ lygiÅ¡kai susietos su internetiniu tinklu. Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina atsakovo abejones, kad ieÅ¡kovas negalės visiÅ¡kai įgyvendinti duomenų apsaugos kriterijų bei užtikrinti duomenų saugumo. IeÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kokios saugumo priemonės bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas vaizdo kamerÄ nori įsirengti tik tenkinant savo interesus, visiÅ¡kai negalvodamas apie kitų asmenų duomenų saugumÄ .

Taip pat teigia, jog ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas konsultanto atsakymas yra bendro pobÅ«džio, neanalizuojant vaizdo kameros įrengimo pagal konkrečiÄ ieÅ¡kovo pateikiamÄ schemÄ . Net neabejotina, kad konsultantui buvo nežinoma, kad planuojama kamera fiksuos vaizdus esančius priekyje, tarp dviejų sienų, kurių atstumas viso labo 1,10 – 1,20 metro, todėl bet kas praėjęs pro Å¡iÄ zonÄ automatiÅ¡kai bus fiksuojami, nes pateikiamos vaizdo kameros galimybės leidžia ne tik automatiÅ¡kai pradėti fiksuoti vaizdÄ iki judėjimo, bet dar ir atpažinti veidus, atlikti praeinančių asmenų skaičiavimÄ ir t.t.

Atsakovui kyla klausimas, kaip ir kas galės užtikrinti ne tik duomenų saugumÄ , bet ir patikrinti ateityje, ar Å¡ių reikalavimų laikosi ieÅ¡kovas? Mano, jog ieÅ¡kovas turi galimybę įsirengti vaizdo stebėjimo kamerÄ , pagal atsakovo nurodytÄ schemÄ (buto viduje). Tokiu bÅ«du bÅ«tų pasiektas ieÅ¡kovo siekiamas tikslas – kontroliuoti įeinančius/iÅ¡einančius į jo nuomojamÄ butÄ asmenis, jų skaičių, nepažeidžiant atsakovo teisės į privatų gyvenimÄ . Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo S. J. pateikė byloje atsiliepimÄ , įvardintÄ â€žatsiliepimas apie I. R.“. Susipažinus su pateiktu procesiniu dokumentu nustatyta, kad jame trečiasis asmuo savo bei sutuoktinio vardu iÅ¡dėstė pozicijÄ apie ieÅ¡kovÄ ir jo vykdomÄ patalpų nuomos veiklÄ , tačiau savo nuomonės dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose nenurodė (2021 m. sausio 13 d. į elektroninę bylÄ (toliau – el. b.) pateiktas dok. Nr. DOK-1860).

Trečiasis asmuo DNSB „RumpiÅ¡kija“ pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog palaiko atsakovo pozicijÄ ir praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesi, savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kia (2021 m. sausio 13 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-1862). Teismo posėdžio metu DNSB „RumpiÅ¡kija“ atstovas pirmininkas V. G. paaiÅ¡kino, jog dalis namo laiptinės gyventojų pasiraÅ¡ydami dėl leidimo įrengti kamerÄ nelabai suprato dėl ko pasirašė, kadangi ieÅ¡kovas nevisiÅ¡kai paaiÅ¡kino už kÄ yra praÅ¡oma pasiraÅ¡yti.

Trečiasis asmuo palaiko atsakovo pozicijÄ nurodydamas, kad žmonės grįžta po darbų į namus ir nori pailsėti, o įrengus kamerÄ gyventojai bÅ«tų visada stebimi. PaaiÅ¡kino, kad namas turi dvi laiptines. Pirmoje laiptinėje yra 1-19 butai ir visi gyventojai gali patekti prie 2 aukÅ¡to koridoriaus kur yra 5, 6 ir 7 butai. Teigia, jog nemano, kad įrengta kamera gali apsaugoti nuo triukÅ¡mo, gali gyvÄ garsÄ girdėti bute, nebÅ«tinai reikia filmuoti. Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir gyvena 2 aukÅ¡te, tačiau norima įrengti kamera nefiksuotų jos gyvenamųjų patalpų.

Atsakydama į jai užduotÄ klausimÄ ar sutiktų duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui įrengti kamerÄ , jeigu kameros laukas apimtų ir trečiojo asmens matymo kampÄ nurodė, kad nemato tame nieko blogo. Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas, jo butas yra 3 aukÅ¡te. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas nelabai jo įtakoja, kadangi kameros fiksavimo laukas yra 2 aukÅ¡te. Atsakydamas į užduotÄ klausimÄ nurodė, jog, jo nuomone, kamera galėtų bÅ«ti įrengta ieÅ¡kovo buto viduje ir pagal kameros parametrus galėtų fiksuoti tik duris.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Procesiniai dokumentai bei teismo Å¡aukimai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei paskelbiant praneÅ¡imÄ â€“ DNSB „RumpiÅ¡kija“ skelbimų lentoje, praÅ¡ymų nepateikta, byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, į el. b. 2021 m. birželio 14 d. pateiktas dok. Nr. DOK-25874). Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovui I. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).

2. IeÅ¡kovas pagal iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ nurodytÄ butÄ nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikės nuomos pagrindais (į el. b. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikto ieÅ¡kinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).

3. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad minėtame bute yra įrengti apartamentai. Internetiniame tinklapyje: (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad minėti apartamentai yra nuomojami tik poroms, juose rengti vakarėlius ir pobÅ«vius neleidžiama. Taip pat Å¡iame tinklapyje skiltyje „reglamentai“ yra skelbiamos „Vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų patalpų taisyklės“, kurių 6 ir 7 punktuose nurodoma, kad: „vaizdo kameros fiksuoja vaizdÄ vaizdo stebėjimo vietose ties nuomojamų patalpų lauko durimis arba keliÄ link apartamento.

Nuomojamų patalpų vidus stebimas nėra, iÅ¡skyrus tiek, kiek fiksuojamas vaizdas atidarius nuomojamų patalpų lauko duris. Vaizdo stebėjimo kameros apima kaimyninių butų, iÅ¡ kurių savininkų gautas iÅ¡ankstinis sutikimas, lauko duris bei bendrojo naudojimo patalpų dalį: (duomenys neskelbtini), Klaipėda – viena kamera fiksuoja bendrojo naudojimo koridorių antrame aukÅ¡te, kuriuo naudojasi Å¡io namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. Vaizdo stebėjimas kameromis yra nenutrÅ«kstamas (internetinio tinklapio https://www.liuksai.lt/supreme informacija). 5 taisyklių punkte nurodoma, kad vaizdo stebėjimo tikslai yra užtikrinti nuomojamo turto ir nuomininkų saugumÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , užtikrinti nuomos sutarties sÄ lygų vykdymÄ (susitarimas dėl asmenų skaičiaus patalpose, renginių, vakarėlių organizavimo patalpose ir kt.).

4. Atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).

5. Nurodytame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra įsteigta DNSB „Rumpiškija“ 2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).

6. IeÅ¡kovas kreipėsi į laiptinės, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis butas, gyventojus siekdamas laiptinėje įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ , skirtÄ užtikrinti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto stebėjimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos taisyklių ir nuomos sutarties sÄ lygų laikymosi. Tačiau atsakovas savo sutikimo ieÅ¡kovui nedavė (į el. b. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikto ieÅ¡kinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).

7. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodydamas konkretų praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros modelį – „Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE“, bei praÅ¡ydamas leisti ieÅ¡kovui įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ schemÄ . Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė nurodytos kameros specifikacijas bei apraÅ¡ymÄ (2020 m. lapkričio 18 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-44453 ir jo zip priedai).

8. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eproma“, į kuriÄ ieÅ¡kovas kreipėsi dėl vaizdo stebėjimo kameros įsigijimo ir sumontavimo, raÅ¡tÄ kuriame nurodoma, kad: „fizinis kameros sumontavimas, pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ schemÄ yra galimas. Kameros vidiniuose nustatymuose galima koreguoti filmuojamo vaizdo laukÄ . Vaizdo kameros fiksuojamÄ laukÄ galima maskuoti (uždengti nepageidaujamus filmuoti laukus) funkcijos „Privacy masking“ pagalba. Å i kameros funkcija skirta bÅ«tent tokiems scenarijams, kai dėl konkrečių priežasčių negali bÅ«ti filmuojama konkreti vieta patenkanti į kameros matymo laukÄ .

Tokiu bÅ«du, gyvame vaizde bei vaizdo įraÅ¡e matosi juoda nematoma zona. Vaizdo įraÅ¡as saugomas įraÅ¡ymo įrenginyje (papildomas sistemos elementas su kietuoju disku), kuriame pagal GDPR reikalavimus, galima nustatyti maksimalų saugomo įraÅ¡o dienų skaičių. Vėlesnis įraÅ¡as automatiÅ¡kai trinamas. Vaizdo įraÅ¡ymo galimybę apibrėžia sistemos nustatymai. Minėtas kameros modelis IPCHDBW5442R-ASE, turi papildomus kontaktus (Alarm input / output) kurių pagalba, pasitelkus durų atidarymo indikatorių, galima įraÅ¡yti vaizdÄ tik tuomet kai durys yra atidarytos.

Kameros nustatymuose nurodoma funkcija daryti įraÅ¡Ä tik gavus ALARM IN signalÄ iÅ¡ durų sensoriaus. Toks sistemos veikimo principas įgalina daryti įraÅ¡Ä tik suveikus durų sensoriui, prijungtam prie kameros. Kitu metu įraÅ¡as nedaromas“ (2021 m. sausio 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-3456 zip priedai).

9. Atsakovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ apie UAB „Eproma“ raÅ¡te nurodytas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo, kuriuose nurodė, kad atsižvelgiant į minėtame raÅ¡te iÅ¡vardintas aplinkybes, vaizdo stebėjimo kamera galėtų bÅ«ti įrengta ir ieÅ¡kovo buto viduje. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, jog kamera veiktų tik nuo judesio ar bÅ«tų fiksuojamas tik atitinkamas plotas, teigia, jog nepaisant to, kad Å¡i kamera neveiks, jos buvimas sukels pojÅ«tį, kad esi nuolatos stebimas ir fiksuojamas.

Tokiu atveju, ieÅ¡kovui atsiras galimybė stebėti, kÄ atsakovas parsiveda, kada grįžta, su kuo grįžta, kada išėjo ir t.t. Gal Å¡ie duomenys pateks į kokio jauno „programiÅ¡io“ rankas ir dėl to atsakovas turėsiu nemalonumų. Å i kamera bus prijungta prie tinklo ir I. R. turės tiesioginę galimybę stebėti kÄ mato kamera. Prisimena, kad tai atliekama, ne dėl ieÅ¡kovo turto apsaugos, nes ten jis gyvena, o dėl kažkokių bÅ«simų nuomininkų, kad galbÅ«t jie nevirÅ¡ytų kažkokio skaičiaus.

Atsakovo manymu, tokia argumentacija daugiau negu absurdiÅ¡ka (2021 m. vasario 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-8101 zip priedai). 10. 2021 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė patikslintÄ vaizdo stebėjimo kameros įrengimo schemÄ (į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-18241). 2021 m. gegužės 6 d. į bylÄ ieÅ¡kovas taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl patikslintos vaizdo kameros įregimo schemos, kartu su matavimais bei foto nuotraukomis, kuriose nurodė, kad: „atvykęs meistras specialiu prietaisu fiksavo, koks kameros vaizdas matomas jÄ nukreipiant pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ schemÄ .

Parinkus taÅ¡kus, buvo padarytos ekrano nuotraukos. IÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, kad kameros apimtis esant standartiniams nustatymams ir kabinant jÄ ant lubų, kaip nurodyta schemoje, atsakovo privatumo nepažeis“ (2021 m. gegužės 6 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-20368 ir jo zip priedai). Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo 11. Å ioje byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo bendro naudojimo patalpoje – daugiabučio namo laiptinėje be atsakovo sutikimo, nes ieÅ¡kovo siekis įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ , atsakovo teigimu, yra nesuderinamas su atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumu.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ Å¡alių interesų kolizijÄ , byloje teismas turi įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ . Taigi ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ susijusį su atsakovo privataus gyvenimo ribojimu turėtų įrodyti, kad jo interesas praÅ¡oma įrengti vaizdo stebėjimo sistema siekti vieÅ¡osios tvarkos nuomojant butÄ palaikymo, savo turto apsaugos ir bendraturčių teisių apsaugojimo yra svaresnis už ieÅ¡kovo teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ .

12. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnis, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR). Todėl asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.

13. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumÄ apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

14. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamÄ sias ir kitokias patalpas, aptvertÄ privačiÄ teritorijÄ , neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

15. Teisės į privatų gyvenimÄ apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

16. Teisė į privatų gyvenimÄ pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieÅ¡tarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdÄ fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumÄ , bÅ«tų proporcingos, kad bÅ«tų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Å iuo aspektu, be kita ko, gali bÅ«ti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimÄ , vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimÄ , asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumÄ varžančių priemonių pasiekti siekiamÄ tikslÄ , kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje L.

R. ir kiti prieÅ¡ IspanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).

17. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumÄ kyla ir iÅ¡ asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Å iuo aspektu pastebėtina, kad pagal BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamentÄ (toliau – BDAR) vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra bÅ«tina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios Å¡alies interesų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių bÅ«tina užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , yra už juos virÅ¡esni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas).

Tais atvejais, kai duomenų subjektas prieÅ¡tarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimÄ tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra virÅ¡esnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (žr. European Data Protection Board. Guidelines 3/2019 on processing of personal data through video devices (toliau – ir Vaizdo stebėjimo gairės). Adopted on 10 July 2019, 18 punktas).

18. Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieÅ¡ įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemÄ , duomenų tvarkytojas kritiÅ¡kai įvertintų, ar Å¡i priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir bÅ«tina tam tikslui. Vaizdo stebėjimo priemonė turi bÅ«ti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali bÅ«ti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtÄ , vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali bÅ«ti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apÅ¡vietimas (Vaizdo stebėjimo gairių 24, 25 punktai).

Be to, surinkti duomenys negali bÅ«ti saugomi ilgiau nei bÅ«tina. Duomenys paprastai turi bÅ«ti automatiÅ¡kai iÅ¡trinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi bÅ«ti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslÄ (Vaizdo stebėjimo gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi bÅ«ti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimÄ (Vaizdo stebėjimo gairių 121 punktas).

Stebint vaizdÄ turi bÅ«ti renkama tik tiek duomenų, kiek yra bÅ«tina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

19. Å ioje byloje ieÅ¡kovas nurodo, kad praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. „2,8 mm“ duomuo sÄ lygoja, kad Å¡is vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybę vaizdÄ fiksuoti plačiu matymo kampu. Å iÄ techninę galimybę patvirtina ir pateikiamos kameros charakteristika – matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių (atsakovo atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį 2020 m. gruodžio 3 d. dok. Nr. DOK-47129 priedas Nr. 1 vaizdo kameros techninių duomenų fragmentas).

20. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (patikslintos vaizdo filmavimo schemos) nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos be atsakovo sutikimo leisti įrengti filmavimo kameros vykdomo vaizdo stebėjimo lauke yra laiptinė ties ieÅ¡kovo ir atsakovo durimis, kuri nėra laikytina vieÅ¡a vieta. Atsakovas byloje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo teigdamas, jog - 1) stebėjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gėrio apsauga deleguota valstybės institucijoms;

2) siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisę į privatumÄ nei Å¡alia esančių kaimynų;

3) nėra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, juo labiau kai bus galimybė vaizdÄ stebėti gyvai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo nuomone, galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovo vaizdo kameros įrengimo tikslas – užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neproporcinga priemonė siekiui riboti atsakovo teisę į privatų gyvenimÄ , todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas pilna apimtimi.

21. Pastebėtina, kad stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas, atsižvelgiant tiek į atsakovo teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ribojimo proporcingumo principÄ , tiek į teisingos abiejų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros vertinimÄ pagal byloje nustatytas aplinkybes. IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros paskirtis – jo turto ir bendraturčių teisių bei vieÅ¡osios tvarkos apsaugos funkcija. Taigi atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtÄ tikslÄ , susijusį su ieÅ¡kovo ginamu interesu apsaugoti savo turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas pripažįsta, kad atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus turi teisėtÄ tikslÄ , toliau vertintinas atsakovo privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas.

22. Byloje nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ vaizdo kameros įrengimo schemÄ (žr. Å¡io sprendimo 10 punktÄ ) į praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros filmuojamÄ laukÄ patektų tik ieÅ¡kovui priklausančio buto dalis - durys, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kindamas, jog vaizdo kamera bÅ«tų montuojama pagal patikslintÄ schemÄ ir jos vaizdas neapimtų koridoriaus bei kitų asmenų nuosavybės valdomų butų. 23. 2021 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas P. P., UAB „Eproma“, kuri konsultuoja, projektuoja, parduoda, diegia bei aptarnauja vaizdo stebėjimo sistemas, kompiuterinius tinklus ir kt., atstovas duodamas paaiÅ¡kinimus pažymėjo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos įrengti vaizdo stebėjimo kameros tipas yra IP tipo kamera.

Nurodyto tipo kameros yra susietos su internetiniu tinklu. Liudytojas patvirtino, kad minėtos vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra siauras, yra galimybė užmaskuoti privačias zonas jas uždengiant. KamerÄ galima sukonfigÅ«ruoti taip, kad bÅ«tų galima filmuoti tik ieÅ¡kovo pasirinktÄ stebėjimo zonÄ , parinkus matymo kampus: horizontaliai nuo kameros taÅ¡ko - 113o kampu, bei vertikaliai - 60o kampu, o visur kitur bÅ«tų rodoma juoda zona. Atsakydamas į teismo posėdžio metu teismo bei Å¡alių užduotus klausimus liudytojas paaiÅ¡kino, jog kameros stebimo bei filmuojamos zonos padėtis gali bÅ«ti reguliuojama 2 bÅ«dais: fiziniu (pasukant pačiÄ kamerÄ ) bei programiÅ¡kai pasukant vaizdÄ , tačiau vaizdo pasukimas nekeistų matymo kampo.

Matymo kampas gali bÅ«ti keičiamas tik iÅ¡ardžius pačiÄ kamerÄ . Sumontuota kamera bÅ«na tvirtinama varžtais, o nuo iÅ¡orinių pažeidimų yra apsaugota „antivandaliniu“ stikliuku. Yra galimybė nustatyti, jog filmavimas pradedamas tik sureagavus į judesį (įraÅ¡as pradedamas, esant magnetiniam durų kontaktui), vaizdas įraÅ¡omas 10 sekundžių, po kurių įraÅ¡inėjimas sustabdomas, taip pat yra standartinio filmavimo funkcija. Vaizdo įraÅ¡ymo parametrai yra keičiami/nustatomi pačioje kameroje bei prisijungus prie kameros interneto ryÅ¡iu.

Suinstaliavus sistemÄ panaudojant IP adresÄ bei slaptažodžius galima prie kameros prisijungti ir nuotoliniu bÅ«du. Vaizdo kameros administravimas tenka jÄ naudojančiam asmeniui. Vaizdo įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi į atminties kortelę, esančiÄ vaizdo kameroje, o įraÅ¡ymo įrenginys yra tinkle. Vaizdo įrašų saugojimo trukmė priklauso nuo naudojamo kietojo disko talpos, o pasiekus įraÅ¡ymo limitÄ yra įraÅ¡oma „ant virÅ¡aus“. Ä®prastinis įraÅ¡omo laiko limitas yra 72 valandos, o nuo 73 valandos pradedama įraÅ¡inėti iÅ¡ naujo, nes prieÅ¡ tai buvę duomenys yra iÅ¡trinami, o nauji duomenys įraÅ¡omi į buvusių vietÄ .

Ä®monė suinstaliuoja ir sukonfigÅ«ruoja vaizdo kameros sistemÄ , o vėliau jÄ administruoja pats vartotojas, kuriam yra suteikta administravimo teisė. Atsakydamas į teismo posėdžio metu užduotus klausimus dėl kameros prieinamumo kitiems asmenims paaiÅ¡kino, kad paprastam vartotojui patekti prie vaizdo kameros atminties kortelės nėra itin paprasta, tačiau tai galima padaryti mechaniniu bÅ«du atsukus varžtus ir pakeitus kameros padėtį, o kameros perkonfigÅ«ravimui bÅ«tinos specialiosios žinios.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma leisti įrengti tinklinė kamera IP, Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE prie interneto tinklo jungiasi su IP adresu ir tuomet vaizdo įraÅ¡as patenka į internetinį tinklÄ kur vyksta duomenų apsikeitimas. Prie įrenginių esant pajungtam interneto ryÅ¡io marÅ¡rutizatoriui yra galimas duomenų patekimas į interneto tinklÄ , tačiau išėjimo į internetinį tinklÄ nebÅ«tų naudojant vietinį tinklÄ . Tokiu atveju taip pat yra galimybė prisijungti prie vaizdo kameros ir nuotoliniu bÅ«du, turint autentifikavimÄ .

Vadovaujantis Vikipedijos duomenimis internetas (angl. Internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryÅ¡io linijomis ir marÅ¡rutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iÅ¡ vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitÄ tinklÄ .

24. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ nurodė, kad yra įgijęs informacinių technologijų inžinieriaus specialybę, paaiÅ¡kino, jog su informacinėmis technologijomis nedirba, tvarko tik mechaninius kompiuterio ir įrangos sutrikimus. Atsakydamas į teismo jam užduotÄ klausimÄ nurodė, kad prie kameros jungtųsi per iÅ¡manųjį telefonÄ arba kompiuterį su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. IeÅ¡kovas taip pat akcentavo, kad įrengus vaizdo stebėjimo kamerÄ , asmenims į jį kreipųsis su praÅ¡ymu dėl vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros galimai įvykus jų teisių pažeidimui, jiems bÅ«tų pateikiami praÅ¡omi vaizdo įraÅ¡ai.

Mano, kad asmens duomenų apsauga įrengus konkrečiÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto modelio vaizdo filmavimo kamerÄ bus užtikrinta. Pažymėjo, kad tokios praktikos dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo laikosi ir kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, nes vaizdo kamerų įrengimas taip pat apsaugo ieÅ¡kovo turtÄ galimos turto vagystės atveju.

25. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovas neįvardino konkrečių veiksnių ir priemonių, kurių jis imsis siekdamas užtikrinti tinkamÄ asmens duomenų apsaugÄ bei kokios konkrečios saugumo priemonės bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas taip pat atkreipia dėmesį į el. b. pateiktÄ UAB „Eproma“ elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovui pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ apie pasirinktÄ vaizdo filmavimo kameros modelį, kadangi įmonės konsultantas bendraudamas su ieÅ¡kovu akcentavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma įrengti kamera taip pat turi analitines galimybes atpažinti žmogų kertantį menamÄ linijÄ , taip ieÅ¡kovas turės informacijÄ apie žmones, kurie bandė įeiti bet durų neatidarė, bet galimai padarė kažkokiÄ veikÄ (2020 m. lapkričio 18 d.

į el. b. pateikto patikslinto ieÅ¡kinio dok. Nr. 44453 zip priedas). Teismo vertinimu, iÅ¡analizavus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovo turimÄ informacinių technologijų iÅ¡silavinimÄ , bei turimÄ patirtį naudojant panaÅ¡aus pobÅ«džio vaizdo filmavimo kameras kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose nuomojamose nekilnojamojo turto objektuose, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas įrengtos vaizdo filmavimo kameros administratoriumi, turės galimybes ir sÄ lygas pakeisti įrengtos kameros stebėjimo laukÄ , jÄ perkonfigÅ«ruoti ir panaÅ¡iai.

Tokiu bÅ«du, nepaisant to, jog ieÅ¡kovas siekia apsaugoti savo turtÄ , neiÅ¡vengiamai kartu galėtų bÅ«ti renkama ir informacija apie atsakovo bei kitų asmenų gyvenančių ar ateityje gyvensiančių atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute privatų gyvenimÄ : kokiu laiku ir kaip dažnai yra iÅ¡einama iÅ¡ namų ir grįžtama, kokie žmonės ir kaip dažnai lankosi ir pan. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Å¡iuo metu atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute nuolat negyvena, butas kartais iÅ¡nuomuojamas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes tai neeliminuoja atsakovo teisės į tinkamÄ privataus gyvenimo užtikrinimÄ jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

26. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tinkamÄ ieÅ¡kovo surinktų asmens duomenų tinkamÄ apsaugÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡ioje byloje bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo reikalavimas leisti be atsakovo sutikimo įrengti kamerÄ yra proporcinga priemonė ieÅ¡kovo nurodomiems interesams (vieÅ¡ajai tvarkai bei turto apsaugai) apginti.

27. Pažymėtina, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje aukÅ¡tesnės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieÅ¡kovas tokiu atveju turėtų įrodyti, kad jo interesas praÅ¡oma leisti įrengti vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo yra svaresnis už atsakovo teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ (2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-7-1092/2020). Å iuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bendros laiptinės, pro kuriÄ jis patenka į jam, nuosavybės teise priklausantį butÄ bei jo buto durų dalies bet kokiam stebėjimui.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad įrengus vaizdo stebėjimo kamerÄ pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ schemÄ , kamerÄ pakreipus ieÅ¡kovo užfiksuotu kampu nebÅ«tų matomas bendras koridorius ir juo praeinantys žmonės, tačiau ieÅ¡kovas bÅ«damas vaizdo kameros duomenų administratoriumi ir valdytoju tiek mechaniÅ¡kai, tiek kameros parametrų reguliavimo pagalba galėtų keisti vaizdo stebėjimo kameros parametrus. Be to, nors pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ kameros įrengimo schemÄ ir pateikiamÄ fotonuotraukÄ , kurioje matosi kameros fiksavimo laukas (2021 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Dok-20368 Zip priedo kameros fiksuojamo vaizdo fotonuotrauka) bÅ«tų filmuojama tik dalis ieÅ¡kovo įėjimo į butÄ , tačiau iÅ¡klausius liudytojo P. P. paaiÅ¡kinimų byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omoje leisti įrengti filmavimo kameroje yra galimybė pakeisti kameros filmuojamÄ plotÄ , kuriems pakitus galėtų bÅ«ti matomas ir bendras koridorius bei dalis atsakovo buto durų ir įėjimo į atsakovo butÄ kampas.

Pažymėtina, kad nurodyta teritorija nėra vieÅ¡a. Pakeitimai gali bÅ«ti atliekami tiek nuotoliniu bÅ«du prisijungus prie kameros, tiek mechaniniu bÅ«du, o tokiÄ teisę turėtų iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovas kaip vaizdo filmavimo kameros administratorius. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė nurodė, kad paaiÅ¡kėjus asmens duomenų apsaugos pažeidimams tyrimÄ dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų atliktų kompetentinga valstybinė asmens duomenų apsaugos institucija, tačiau Å¡i įstaiga ieÅ¡kovo veiklÄ tirtų tik gavusi skundÄ dėl ieÅ¡kovo veiklos, o ne atliktų įprastinės ieÅ¡kovo veiklos, susijusios su asmens duomenų apsauga, priežiÅ«rÄ .

Todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie tinkamÄ asmens duomenų apsaugos užtikrinimÄ vertintinos kaip hipotetinės ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsnis).

28. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo įrengta vaizdo stebėjimo kamera nėra skirta apsaugoti bendraturčių turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ schemÄ vaizdo kamera fiksuotų tik ieÅ¡kovui priklausančio buto duris, o ne kitÄ namo gyventojams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad name yra didesnis poreikis užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos bei turto apsaugÄ pasitelkiant papildomas priemones.

29. Duomenys paprastai turi bÅ«ti automatiÅ¡kai iÅ¡trinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi bÅ«ti papildomai pagrįsti (Vaizdo duomenų stebėjimo gairių 24, 25 punktai). IeÅ¡kovas ir liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad priklausomai nuo atminties kortelės talpos duomenys galėtų bÅ«ti saugomi iki 14 dienų. IeÅ¡kovas nepagrindė ir nenurodė, kodėl tokį ilgÄ terminÄ bÅ«tų saugomi vaizdo įraÅ¡o duomenys. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas atsakydamas į teismo jam užduotÄ klausimÄ ar atsakovui bÅ«tų suteikiama galimybė turėti prieigÄ prie vaizdo stebėjimo ieÅ¡kovas nurodė, kad ne, pažymėdamas, jog jis bÅ«tų vienintelis kameros administratorius, atsakovas galėtų kreiptis į ieÅ¡kovÄ , tik manydamas kad jo teisės galimai buvo pažeistos.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovui įsirengus vaizdo kamerÄ neturėtų galimybių prižiÅ«rėti vaizdo stebėjimo ir jo lauko, t.y. įsitikinti, kad vaizdo kamera fiksuoja tik ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ kameros fiksuojamÄ vaizdo laukÄ Ä¯ kurį nepatenka bendras aukÅ¡to koridorius ar atsakovo buto durys. IeÅ¡kovas neįrodinėjo ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad egzistuoja techninės galimybės suteikti ieÅ¡kovui prieigÄ prie ieÅ¡kovo norimo vykdyti vaizdo stebėjimo, taip pat kad ieÅ¡kovas sutiktų tokiÄ prieigÄ atsakovui suteikti.

Teismo nuomone, šios aplinkybės taip pat apsunkina galimybes užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo kameromis nebūtų pažeistos atsakovo teisės.

30. IeÅ¡kovas įrodinėdamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pažymėjo, kad vaizdo kamerÄ nori įsirengti siekdamas užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiamos nuomos sutarties sÄ lygos, t.y. ar apartamentuose neapsistoja daugiau nei 2 asmenys, ir dėl turto sugadinimo apsaugos. Pažymėtina, jog susipažinus su ieÅ¡kovo pateikta pavyzdine gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nustatyta, kad sutartis 2.2 punkte yra nurodoma, jog nuomos mokestis papildomam suaugusiam asmeniui per parÄ yra 30 Eur, todėl ieÅ¡kovui sudarant nuomos sutartį nuomininkai yra įspėjami apie maksimalų 2 asmenų (nuomininkų skaičių) (2021 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Dok-17727 dokumentas).

Prie sutarties taip pat yra pateikiamas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame yra iÅ¡vardijamas perduodamų daiktų sÄ raÅ¡as nurodant jų kiekius, bÅ«klę bei vertę. Sutarties 3.2.9 punkte yra numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja nuomotojui ir/arba jo įgaliotiems asmenims, jei nuomotojas informuoja nuomininkÄ iÅ¡ anksto sutartyje nustatyta tvarka, patikrinti patalpas. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus duomenis nurodydamas, kad atsakovas po posėdžio internetinės svetainės paieÅ¡koje suvedė elementariausiÄ frazę „klientų skaičiavimas“, po kurios paieÅ¡kos svetainė pateikė ne vienÄ klientų/lankytojų skaičiavimo sistemos technologinį sprendimÄ .

Atsakovas kaip pavyzdį pateikia klientų skaičiavimo sistemÄ â€ž3D Alpha+“, kuriÄ sudaro labai paprastas, ergonomiÅ¡kas daviklis, kuris užtikrina net 98 proc. skaičiavimo tikslumo lygį (Priedas Nr. 1). Kitų ir daug paprastesnių sistemų yra pateikiama internete. Dar vienas kompleksinis sprendimo bÅ«das, kurį atsakovas siÅ«lo ieÅ¡kovui, tai yra durų signalizacijos susiejimas su durų atidarymo skaičiavimu. Ä® signalizacijos blokÄ Ä¯diegus valdymo blokÄ , galima gauti visÄ analizę su duomenimis kada ir kokiu laiku buvo atidarytos lauko durys.

Å iuos duomenis sugretinus su nurodyta skaičiavimo sistema, galima matyti: kada buvo atidarytos durys, kiek asmenų praėjo, kokia praėjusių asmenų kryptis (sistema turi du daviklius, kurie nustato ar fiksuojamas objektas iÅ¡eina ar ateina). Atsakovas teigia, jog jeigu ieÅ¡kovas siekia tik kontroliuoti įeinančių asmenų skaičių, tai yra puikių technologinių sprendimų, kurios neapima vien tik vaizdo stebėjimo. Liudytojas P. P. atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ taip pat nurodė, kad siekiant fiksuoti asmenų patenkančių į atitinkamÄ patalpÄ skaičių taip pat yra kitų techninių priemonių.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , teismas pažymi, jog sutiktina su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad asmenų patenkančių į butÄ kiekio fiksavimui gali bÅ«ti naudojami ir kiti prietaisai, ne vien vaizdo stebėjimo kamera. Taip pat vertintina, jog turto apsaugos aspektu ieÅ¡kovo pateikiama vaizdo kameros fiksavimo zona tiesiogiai galimai įvykus ieÅ¡kovo turto apgadinimui bute turto sugadinimo fakto nefiksuos. IeÅ¡kovo turto apsauga gali bÅ«ti užtikrinama nuomininkams pasiraÅ¡ant nuomos sutartį, kurioje yra fiksuojamas perduodamas turtas bei jo vertė.

Nuomininkams galimai sugadinus nurodytÄ turtÄ , ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka turės teisę ginti savo galimai pažeistas teises.

31. Taip pat ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi veiksmų dėl iÅ¡ asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo kylančių reikalavimų užtikrinimo, be kita ko, saugoti duomenis tik tiek, kiek bÅ«tina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslÄ , imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimÄ . Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, vaizdo kamerai veikiant prisijungus prie bendro (ne namų) interneto tinklo iÅ¡lieka galimybė, jog surinkti asmens duomenys gali bÅ«ti nutekinti ar panaudoti kitais tikslais.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas leisti įrengti vaizdo stebėjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo ir vykdyti vaizdo stebėjimÄ tikslu apsaugoti turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nagrinėjamu atveju neužtikrina atsakovo teisių į privatų gyvenimÄ suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi, taip pat adekvačios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovui A. L.. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso patyrė 1800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gruodžio 9 d. į el. b. pateiktas dok Nr. DOK-48094, 2021 m. vasario 23 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-8316, 2021 m. balandžio 21 d.

į el. b. pateiktas dok. Nr. 17647, 2021 m. birželio 15 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK 26154). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (suraÅ¡ytus procesinius dokumentus, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose), Å¡alių elgesį proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui A.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo I. R. (CPK 93 straipsnis, 178, 185 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. R. atsakovo A. L. (A. L.) naudai 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė