b65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2-441-1032/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05992-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄja RÅ«ta ZubrickaitÄ, sekretoriaujant SalomÄjai Paulauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui I. R., ieÅ¡kovo atstovei advokato padÄjÄjai E. M., atsakovo A. L. (A. L.) atstovui advokatui Regimantui Å pelveriui, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų R.
Legislator headnote
AI generatedb65341da-887a-45e4-95fd-0d9740652007 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas: Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovo nurodomas stebÄjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gÄrio apsauga deleguota valstybÄs institucijoms. IeÅ¡kiniu yra siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisÄ Ä¯ privatumÄ nei Å¡alia esanÄių kaimynų, be to, nÄra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonÄs nuo piktnaudžiavimo, kuomet bus galimybÄ vaizdÄ stebÄti gyvai.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2-441-1032/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05992-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄja RÅ«ta ZubrickaitÄ, sekretoriaujant SalomÄjai Paulauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui I. R., ieÅ¡kovo atstovei advokato padÄjÄjai E. M., atsakovo A. L. (A. L.) atstovui advokatui Regimantui Å pelveriui, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų R.
J., D. L., daugiabuÄio namo savininkų bendrijos âRumpiÅ¡kijaâ atstovui pirmininkui V. G., vieÅ¡ame teismo posÄdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. L. (A. L.) dÄl leidimo įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ bendrojo naudojimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. G., L. V., E. V., G. Å ., I. Å ., U. J., R. B., R. J., R. V., A. R., N. B., V. V., T. Å ., K. Å ., D. L., K. P., V.
P., J. V., M. S., S. S., L. M., H. N., R. N., daugiabuÄio namo savininkų bendrija (toliau â DNSB) âRumpiÅ¡kijaâ. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas leisti ieÅ¡kovui įrengti kupolinÄ IP vaizdo kamerÄ , Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE (toliau â ir kamera), daugiabuÄio namo (duomenys neskelbtini), KlaipÄda, laiptinÄje pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ schemÄ be atsakovo A. L. (A. L.) sutikimo. NurodÄ, kad jam asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), KlaipÄda.
IeÅ¡kovas pagal iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ jam priklausantį butÄ nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikÄs nuomos pagrindais. Siekdamas užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaimynų ramybÄ ir nuomos sutarties sÄ lygų laikymÄ si, pagal kurias draudžiama rengti vakarÄlius bute, ieÅ¡kovas nori ties savo butu įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ . Tokia praktika pasiteisino kituose ieÅ¡kovo valdomuose ir nuomojamuose nekilnojamojo turto objektuose. DÄl buto iÅ¡planavimo nÄra techninių galimybių įrengti vaizdo stebÄjimo kameros paÄiame bute taip, kad nebÅ«tų pažeistas nuomininkų privatumas (vaizdo stebÄjimo kamera fiksuotų vaizdÄ gyvenamajame kambaryje).
Ä®rengus vaizdo stebÄjimo kamerÄ bendrojo naudojimo laiptinÄje kartu bÅ«tų filmuojamas praÄjimas link kitų dviejų butų â (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patys butai, jų durys, filmuojamos nebÅ«tų. Kamera vaizdÄ fiksuotų ne visÄ laikÄ , o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arÄiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. IeÅ¡kovas kreipÄsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus dÄl jų sutikimo įrengti vaizdo stebÄjimo kameras gavimo. (duomenys neskelbtini), KlaipÄda buto savininkas sutikimÄ Ä¯rengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ davÄ, o (duomenys neskelbtini) buto savininkas, t. y. atsakovas, į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ neatsakÄ.
Atsakovo mama nurodÄ, kad jos sÅ«nus nesutinka dÄl kameros statymo, sÅ«naus telefono numerio nenurodÄ. IeÅ¡kovo žiniomis atsakovas didžiÄ jÄ laiko dalį bÅ«na užsienyje. VieÅ¡ojo registro duomenimis naudojimosi butu teisÄ (nuoma, panauda ar kita) registruota nÄra, todÄl tikÄtina, kad kameros įrengimas nepažeis atsakovo interesų. PaaiÅ¡kino, jog praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebÄjimo kameros užfiksuoti vaizdo duomenys skaitmeniniu bÅ«du bÅ«tų įraÅ¡omi į Å¡ių įrenginių vidinius kietuosius diskus ir kaupiami bei saugomi 7-14 kalendorinių dienų bei iÅ¡trinami automatiÅ¡kai užsipildžius įrangos kietajam diskui ir pradÄjus įraÅ¡inÄti ant virÅ¡aus.
Papildomai iÅ¡saugomi bÅ«tų tik tie duomenys ir tokia apimtimi, kurie reikalingi kilus ginÄui dÄl trumpalaikÄs nuomos sutarties sÄ lygų vykdymui. MinÄta, vaizdas bÅ«tų fiksuojamas ne nuolat, o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arÄiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. Taigi, kaimyninių buto savininkų privatumo pažeidimo galimybÄ yra visiÅ¡kai minimali ir įmanoma tik tuo atveju, jei vienu metu kažkas stovÄtų, atidarinÄtų ar bÅ«tų atidarÄs ieÅ¡kovo buto duris ir kaimynas eitų pro Å¡alį.
Ä®raÅ¡o duomenys bÅ«tų saugomi tik tol, kol vyksta ginÄas. Vaizdo duomenys tretiesiems asmenims nebÅ«tų teikiami, iÅ¡skyrus duomenų teikimÄ duomenų valdytojo atstovui teisiniame ginÄe bei ginÄÄ sprendžianÄiÄ institucijÄ ar teismÄ , taip pat, kai duomenis teisÄtu pagrindu pareikalautų pateikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas. IeÅ¡kovas užtikrino, kad nepažeis jokių asmenų teisių į privatumÄ bei duomenų nenaudos jokiais neteisÄtais tikslais. IeÅ¡kovo manymu, jo siekiamas tikslas užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nuomojant butÄ , apsaugoti savo turtÄ ir bendraturÄių teises, (draudžiant rengti vakarÄlius ir triukÅ¡mauti bute), yra lygiavertis atsakovo galimam siekiui įgyvendinti savo teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ .
Be to, vaizdo stebÄjimas bÅ«tų vykdomas ne didesnÄje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra bÅ«tina, filmuojamas tik praÄjimas pro ieÅ¡kovui priklausantį butÄ , nefilmuojant nei 6, nei 7 buto durų (t.y. vaizdo stebÄjimo kamera neaprÄpia jokių privaÄių patalpų, net neįmanoma nustatyti, į kurį iÅ¡ kaimyninių butų įÄjo asmuo), vaizdas bÅ«tų stebimas ne nuolat, o tik asmeniui prisiartinus prie ieÅ¡kovo buto durų arÄiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandant jas atidaryti, ar atidarius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo leidimo įrengti nurodytÄ vaizdo stebÄjimo kamerÄ pagal pateiktÄ schemÄ be atsakovo sutikimo. IeÅ¡kovas yra parengÄs bei patvirtinÄs vaizdo stebÄjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų gyvenamųjų patalpų taisykles, apie stebimÄ vaizdÄ informuotų praeivius įspÄjamaisiais ženklais. Pažymi, kad ieÅ¡kovo manymu, vaizdo stebÄjimo kamerų įrengimas teisÄs aktais nÄra draudžiamas. Vaizdo stebÄjimo kameros tiesiog turi bÅ«ti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisÄs aktų reikalavimų, nors reikalavimo tam visais atvejais gauti iÅ¡ankstinį kaimyno sutikimÄ teisÄs aktai nenustato, taÄiau ieÅ¡kovas turi įsitikinti, kad nebus pažeista kitų asmenų teisÄ Ä¯ privataus gyvenimo apsaugÄ .
Be to, pats atsakovas bute negyvena, nÄra registruota kitų asmenų teisÄ gyventi bute. IeÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes gauti atsakovo sutikimÄ , taÄiau jis atsisako bendrauti ir motyvų nenurodo, todÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo leidimo įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas palaikÄ ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovÄ palaikÄ ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
AtkreipÄ dÄmesį, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu patikslino savo reikalavimÄ nurodydamas konkretų praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros modelį, todÄl ieÅ¡kovas patirs didesnes iÅ¡laidas nei tikÄjosi. Mano, tenkinus ieÅ¡kovo patikslintÄ reikalavimÄ atsakovo teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ nebus pažeista, ieÅ¡kovas užtikrins, kad kamera bÅ«tų įrengta laikantis teisÄs aktuose numatytų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui įrengus vaizdo filmavimo kamerÄ nuomojamame bute, galimai nukentÄtų buto nuomos verslas, nes klientai nebÅ«tų suinteresuoti nuomotis apartamentus, kurių viduje yra filmuojama.
Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovo nurodomas stebÄjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gÄrio apsauga deleguota valstybÄs institucijoms. IeÅ¡kiniu yra siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisÄ Ä¯ privatumÄ nei Å¡alia esanÄių kaimynų, be to, nÄra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonÄs nuo piktnaudžiavimo, kuomet bus galimybÄ vaizdÄ stebÄti gyvai.
Mano, jog ieÅ¡kovo nurodomas vaizdo kameros įrengimo tikslas â užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra neproporcinga priemonÄ siekiui riboti atsakovo teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ . PažymÄjo, kad vaizdo stebÄjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. â2,8 mmâ duomuo sÄ lygoja, kad Å¡is vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybÄ vaizdÄ fiksuoti plaÄiu matymo kampu. Å iÄ techninÄ galimybÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta kameros charakteristika â matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių.
Vaizdo stebÄjimo kameros tipas yra IP tipo kamera, kas reiÅ¡kia kad Å¡io tipo kameros yra besÄ lygiÅ¡kai susietos su internetiniu tinklu. Å i aplinkybÄ dar kartÄ patvirtina atsakovo abejones, kad ieÅ¡kovas negalÄs visiÅ¡kai įgyvendinti duomenų apsaugos kriterijų bei užtikrinti duomenų saugumo. IeÅ¡kovas nepateikÄ teismui duomenų, kokios saugumo priemonÄs bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas vaizdo kamerÄ nori įsirengti tik tenkinant savo interesus, visiÅ¡kai negalvodamas apie kitų asmenų duomenų saugumÄ .
Taip pat teigia, jog ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas konsultanto atsakymas yra bendro pobÅ«džio, neanalizuojant vaizdo kameros įrengimo pagal konkreÄiÄ ieÅ¡kovo pateikiamÄ schemÄ . Net neabejotina, kad konsultantui buvo nežinoma, kad planuojama kamera fiksuos vaizdus esanÄius priekyje, tarp dviejų sienų, kurių atstumas viso labo 1,10 â 1,20 metro, todÄl bet kas praÄjÄs pro Å¡iÄ zonÄ automatiÅ¡kai bus fiksuojami, nes pateikiamos vaizdo kameros galimybÄs leidžia ne tik automatiÅ¡kai pradÄti fiksuoti vaizdÄ iki judÄjimo, bet dar ir atpažinti veidus, atlikti praeinanÄių asmenų skaiÄiavimÄ ir t.t.
Atsakovui kyla klausimas, kaip ir kas galÄs užtikrinti ne tik duomenų saugumÄ , bet ir patikrinti ateityje, ar Å¡ių reikalavimų laikosi ieÅ¡kovas? Mano, jog ieÅ¡kovas turi galimybÄ Ä¯sirengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ , pagal atsakovo nurodytÄ schemÄ (buto viduje). Tokiu bÅ«du bÅ«tų pasiektas ieÅ¡kovo siekiamas tikslas â kontroliuoti įeinanÄius/iÅ¡einanÄius į jo nuomojamÄ butÄ asmenis, jų skaiÄių, nepažeidžiant atsakovo teisÄs į privatų gyvenimÄ . Atsakovo atstovas teismo posÄdžio metu palaikÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstytus motyvus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui jo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
TreÄiasis asmuo S. J. pateikÄ byloje atsiliepimÄ , įvardintÄ âatsiliepimas apie I. R.â. Susipažinus su pateiktu procesiniu dokumentu nustatyta, kad jame treÄiasis asmuo savo bei sutuoktinio vardu iÅ¡dÄstÄ pozicijÄ apie ieÅ¡kovÄ ir jo vykdomÄ patalpų nuomos veiklÄ , taÄiau savo nuomonÄs dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo įrengti vaizdo stebÄjimo kameras daugiabuÄio namo bendro naudojimo patalpose nenurodÄ (2021 m. sausio 13 d. į elektroninÄ bylÄ (toliau â el. b.) pateiktas dok. Nr. DOK-1860).
TreÄiasis asmuo DNSB âRumpiÅ¡kijaâ pateikÄ byloje atsiliepimÄ , kuriame nurodÄ, jog palaiko atsakovo pozicijÄ ir praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesi, savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kia (2021 m. sausio 13 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-1862). Teismo posÄdžio metu DNSB âRumpiÅ¡kijaâ atstovas pirmininkas V. G. paaiÅ¡kino, jog dalis namo laiptinÄs gyventojų pasiraÅ¡ydami dÄl leidimo įrengti kamerÄ nelabai suprato dÄl ko pasiraÅ¡Ä, kadangi ieÅ¡kovas nevisiÅ¡kai paaiÅ¡kino už kÄ yra praÅ¡oma pasiraÅ¡yti.
TreÄiasis asmuo palaiko atsakovo pozicijÄ nurodydamas, kad žmonÄs grįžta po darbų į namus ir nori pailsÄti, o įrengus kamerÄ gyventojai bÅ«tų visada stebimi. PaaiÅ¡kino, kad namas turi dvi laiptines. Pirmoje laiptinÄje yra 1-19 butai ir visi gyventojai gali patekti prie 2 aukÅ¡to koridoriaus kur yra 5, 6 ir 7 butai. Teigia, jog nemano, kad įrengta kamera gali apsaugoti nuo triukÅ¡mo, gali gyvÄ garsÄ girdÄti bute, nebÅ«tinai reikia filmuoti. TreÄiasis asmuo R. J. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ ir gyvena 2 aukÅ¡te, taÄiau norima įrengti kamera nefiksuotų jos gyvenamųjų patalpų.
Atsakydama į jai užduotÄ klausimÄ ar sutiktų duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui įrengti kamerÄ , jeigu kameros laukas apimtų ir treÄiojo asmens matymo kampÄ nurodÄ, kad nemato tame nieko blogo. TreÄiasis asmuo D. L. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas, jo butas yra 3 aukÅ¡te. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas nelabai jo įtakoja, kadangi kameros fiksavimo laukas yra 2 aukÅ¡te. Atsakydamas į užduotÄ klausimÄ nurodÄ, jog, jo nuomone, kamera galÄtų bÅ«ti įrengta ieÅ¡kovo buto viduje ir pagal kameros parametrus galÄtų fiksuoti tik duris.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikÄ. Procesiniai dokumentai bei teismo Å¡aukimai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei paskelbiant praneÅ¡imÄ â DNSB âRumpiÅ¡kijaâ skelbimų lentoje, praÅ¡ymų nepateikta, byla nagrinÄtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, į el. b. 2021 m. birželio 14 d. pateiktas dok. Nr. DOK-25874). Teismas k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui I. R. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
2. IeÅ¡kovas pagal iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ nurodytÄ butÄ nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikÄs nuomos pagrindais (į el. b. 2020 m. rugpjÅ«Äio 24 d. pateikto ieÅ¡kinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).
3. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad minÄtame bute yra įrengti apartamentai. Internetiniame tinklapyje: (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad minÄti apartamentai yra nuomojami tik poroms, juose rengti vakarÄlius ir pobÅ«vius neleidžiama. Taip pat Å¡iame tinklapyje skiltyje âreglamentaiâ yra skelbiamos âVaizdo stebÄjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų patalpų taisyklÄsâ, kurių 6 ir 7 punktuose nurodoma, kad: âvaizdo kameros fiksuoja vaizdÄ vaizdo stebÄjimo vietose ties nuomojamų patalpų lauko durimis arba keliÄ link apartamento.
Nuomojamų patalpų vidus stebimas nÄra, iÅ¡skyrus tiek, kiek fiksuojamas vaizdas atidarius nuomojamų patalpų lauko duris. Vaizdo stebÄjimo kameros apima kaimyninių butų, iÅ¡ kurių savininkų gautas iÅ¡ankstinis sutikimas, lauko duris bei bendrojo naudojimo patalpų dalį: (duomenys neskelbtini), KlaipÄda â viena kamera fiksuoja bendrojo naudojimo koridorių antrame aukÅ¡te, kuriuo naudojasi Å¡io namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. Vaizdo stebÄjimas kameromis yra nenutrÅ«kstamas (internetinio tinklapio https://www.liuksai.lt/supreme informacija). 5 taisyklių punkte nurodoma, kad vaizdo stebÄjimo tikslai yra užtikrinti nuomojamo turto ir nuomininkų saugumÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , užtikrinti nuomos sutarties sÄ lygų vykdymÄ (susitarimas dÄl asmenų skaiÄiaus patalpose, renginių, vakarÄlių organizavimo patalpose ir kt.).
4. Atsakovui A. L. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso tame paÄiame name, adresu (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje, esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
5. Nurodytame daugiabuÄiame name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje, yra įsteigta DNSB âRumpiÅ¡kijaâ 2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
6. IeÅ¡kovas kreipÄsi į laiptinÄs, kurioje yra jam nuosavybÄs teise priklausantis butas, gyventojus siekdamas laiptinÄje įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ , skirtÄ užtikrinti ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanÄio buto stebÄjimÄ dÄl vieÅ¡osios tvarkos taisyklių ir nuomos sutarties sÄ lygų laikymosi. TaÄiau atsakovas savo sutikimo ieÅ¡kovui nedavÄ (į el. b. 2020 m. rugpjÅ«Äio 24 d. pateikto ieÅ¡kinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).
7. IeÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodydamas konkretų praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebÄjimo kameros modelį â âPro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASEâ, bei praÅ¡ydamas leisti ieÅ¡kovui įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ schemÄ . Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikÄ nurodytos kameros specifikacijas bei apraÅ¡ymÄ (2020 m. lapkriÄio 18 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-44453 ir jo zip priedai).
8. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikÄ uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âEpromaâ, į kuriÄ ieÅ¡kovas kreipÄsi dÄl vaizdo stebÄjimo kameros įsigijimo ir sumontavimo, raÅ¡tÄ kuriame nurodoma, kad: âfizinis kameros sumontavimas, pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ schemÄ yra galimas. Kameros vidiniuose nustatymuose galima koreguoti filmuojamo vaizdo laukÄ . Vaizdo kameros fiksuojamÄ laukÄ galima maskuoti (uždengti nepageidaujamus filmuoti laukus) funkcijos âPrivacy maskingâ pagalba. Å i kameros funkcija skirta bÅ«tent tokiems scenarijams, kai dÄl konkreÄių priežasÄių negali bÅ«ti filmuojama konkreti vieta patenkanti į kameros matymo laukÄ .
Tokiu bÅ«du, gyvame vaizde bei vaizdo įraÅ¡e matosi juoda nematoma zona. Vaizdo įraÅ¡as saugomas įraÅ¡ymo įrenginyje (papildomas sistemos elementas su kietuoju disku), kuriame pagal GDPR reikalavimus, galima nustatyti maksimalų saugomo įraÅ¡o dienų skaiÄių. VÄlesnis įraÅ¡as automatiÅ¡kai trinamas. Vaizdo įraÅ¡ymo galimybÄ apibrÄžia sistemos nustatymai. MinÄtas kameros modelis IPCHDBW5442R-ASE, turi papildomus kontaktus (Alarm input / output) kurių pagalba, pasitelkus durų atidarymo indikatorių, galima įraÅ¡yti vaizdÄ tik tuomet kai durys yra atidarytos.
Kameros nustatymuose nurodoma funkcija daryti įraÅ¡Ä tik gavus ALARM IN signalÄ iÅ¡ durų sensoriaus. Toks sistemos veikimo principas įgalina daryti įraÅ¡Ä tik suveikus durų sensoriui, prijungtam prie kameros. Kitu metu įraÅ¡as nedaromasâ (2021 m. sausio 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-3456 zip priedai).
9. Atsakovas į bylÄ pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dÄstÄ savo pozicijÄ apie UAB âEpromaâ raÅ¡te nurodytas aplinkybes dÄl vaizdo stebÄjimo kameros įrengimo, kuriuose nurodÄ, kad atsižvelgiant į minÄtame raÅ¡te iÅ¡vardintas aplinkybes, vaizdo stebÄjimo kamera galÄtų bÅ«ti įrengta ir ieÅ¡kovo buto viduje. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, jog kamera veiktų tik nuo judesio ar bÅ«tų fiksuojamas tik atitinkamas plotas, teigia, jog nepaisant to, kad Å¡i kamera neveiks, jos buvimas sukels pojÅ«tį, kad esi nuolatos stebimas ir fiksuojamas.
Tokiu atveju, ieÅ¡kovui atsiras galimybÄ stebÄti, kÄ atsakovas parsiveda, kada grįžta, su kuo grįžta, kada iÅ¡Äjo ir t.t. Gal Å¡ie duomenys pateks į kokio jauno âprogramiÅ¡ioâ rankas ir dÄl to atsakovas turÄsiu nemalonumų. Å i kamera bus prijungta prie tinklo ir I. R. turÄs tiesioginÄ galimybÄ stebÄti kÄ mato kamera. Prisimena, kad tai atliekama, ne dÄl ieÅ¡kovo turto apsaugos, nes ten jis gyvena, o dÄl kažkokių bÅ«simų nuomininkų, kad galbÅ«t jie nevirÅ¡ytų kažkokio skaiÄiaus.
Atsakovo manymu, tokia argumentacija daugiau negu absurdiÅ¡ka (2021 m. vasario 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-8101 zip priedai). 10. 2021 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovas į bylÄ pateikÄ patikslintÄ vaizdo stebÄjimo kameros įrengimo schemÄ (į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-18241). 2021 m. gegužÄs 6 d. į bylÄ ieÅ¡kovas taip pat pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dÄl patikslintos vaizdo kameros įregimo schemos, kartu su matavimais bei foto nuotraukomis, kuriose nurodÄ, kad: âatvykÄs meistras specialiu prietaisu fiksavo, koks kameros vaizdas matomas jÄ nukreipiant pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ schemÄ .
Parinkus taÅ¡kus, buvo padarytos ekrano nuotraukos. IÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, kad kameros apimtis esant standartiniams nustatymams ir kabinant jÄ ant lubų, kaip nurodyta schemoje, atsakovo privatumo nepažeisâ (2021 m. gegužÄs 6 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-20368 ir jo zip priedai). DÄl ieÅ¡kovo reikalavimo įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo 11. Å ioje byloje tarp Å¡alių kyla ginÄas dÄl vaizdo stebÄjimo kameros įrengimo bendro naudojimo patalpoje â daugiabuÄio namo laiptinÄje be atsakovo sutikimo, nes ieÅ¡kovo siekis įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ , atsakovo teigimu, yra nesuderinamas su atsakovo privataus gyvenimo nelieÄiamumu.
Atsižvelgiant į Å¡iÄ Å¡alių interesų kolizijÄ , byloje teismas turi įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ . Taigi ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ susijusį su atsakovo privataus gyvenimo ribojimu turÄtų įrodyti, kad jo interesas praÅ¡oma įrengti vaizdo stebÄjimo sistema siekti vieÅ¡osios tvarkos nuomojant butÄ palaikymo, savo turto apsaugos ir bendraturÄių teisių apsaugojimo yra svaresnis už ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ privataus gyvenimo apsaugÄ .
12. TeisÄ Ä¯ fizinio asmens privataus gyvenimo nelieÄiamybÄ garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir EŽTK), Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 2.23 straipsnis, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dÄl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dÄl laisvo tokių duomenų judÄjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau â ir BDAR). TodÄl asmens stebÄjimo vaizdo kameromis teisÄtumo testui taikytinos nurodytuose teisÄs aktuose įtvirtintos nuostatos.
13. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas nelieÄiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo nelieÄiamumas. Žmogaus teisÄ Ä¯ privatumÄ apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbÄs ir reputacijos nelieÄiamumÄ , asmens fizinÄ ir psichinÄ nelieÄiamybÄ, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.
Žmogaus teisÄ Ä¯ privatumÄ nÄra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisÄ Ä¯ privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinÄje visuomenÄje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nÄra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmÄ; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsÄjo 19 d. nutarimas).
14. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojanÄio teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas nelieÄiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisÄtas įÄjimas į asmens gyvenamÄ sias ir kitokias patalpas, aptvertÄ privaÄiÄ teritorijÄ , neteisÄtas asmens stebÄjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebÄjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisÄti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl tokiais veiksmais padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
15. TeisÄs į privatų gyvenimÄ apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisÄ Ä¯ tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto nelieÄiamybÄ ir susiraÅ¡inÄjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybÄs institucijos neturi teisÄs apriboti naudojimosi Å¡iomis teisÄmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai bÅ«tina demokratinÄje visuomenÄje valstybÄs saugumo, visuomenÄs saugos ar Å¡alies ekonominÄs gerovÄs interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisÄms ir laisvÄms apsaugoti.
16. TeisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisÄ prieÅ¡tarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdÄ fiksuotų, saugotų ir atgamintų. TodÄl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebÄjimo priemonÄs, paveikianÄios asmens teisÄ Ä¯ privatumÄ , bÅ«tų proporcingos, kad bÅ«tų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Å iuo aspektu, be kita ko, gali bÅ«ti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebÄjimÄ , vaizdo stebÄjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimÄ , asmenų, kurie prieina prie duomenų skaiÄius, ar vaizdo stebÄjimas yra pagrįstas teisÄtu interesu, ar nÄra mažiau privatumÄ varžanÄių priemonių pasiekti siekiamÄ tikslÄ , kaip yra naudojami stebÄjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje L.
R. ir kiti prieÅ¡ IspanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).
17. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebÄjimo teisÄtumÄ kyla ir iÅ¡ asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Å iuo aspektu pastebÄtina, kad pagal BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamentÄ (toliau â BDAR) vaizdo stebÄjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra bÅ«tina siekiant teisÄtų duomenų valdytojo arba treÄiosios Å¡alies interesų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinÄs teisÄs ir laisvÄs, dÄl kurių bÅ«tina užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , yra už juos virÅ¡esni, ypaÄ kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas).
Tais atvejais, kai duomenų subjektas prieÅ¡tarauja stebÄjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebÄjimÄ tik jei egzistuoja įtikinamas teisÄtas interesas, kuris yra virÅ¡esnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (žr. European Data Protection Board. Guidelines 3/2019 on processing of personal data through video devices (toliau â ir Vaizdo stebÄjimo gairÄs). Adopted on 10 July 2019, 18 punktas).
18. Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieÅ¡ įsirengdamas vaizdo stebÄjimo sistemÄ , duomenų tvarkytojas kritiÅ¡kai įvertintų, ar Å¡i priemonÄ, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir bÅ«tina tam tikslui. Vaizdo stebÄjimo priemonÄ turi bÅ«ti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali bÅ«ti protingai pasiektas kitomis priemonÄmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtÄ , vietoje vaizdo stebÄjimo sistemų įdiegimo gali bÅ«ti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apÅ¡vietimas (Vaizdo stebÄjimo gairių 24, 25 punktai).
Be to, surinkti duomenys negali bÅ«ti saugomi ilgiau nei bÅ«tina. Duomenys paprastai turi bÅ«ti automatiÅ¡kai iÅ¡trinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi bÅ«ti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrÄžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslÄ (Vaizdo stebÄjimo gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi bÅ«ti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimÄ (Vaizdo stebÄjimo gairių 121 punktas).
Stebint vaizdÄ turi bÅ«ti renkama tik tiek duomenų, kiek yra bÅ«tina tikslui, dÄl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
19. Å ioje byloje ieÅ¡kovas nurodo, kad praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebÄjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. â2,8 mmâ duomuo sÄ lygoja, kad Å¡is vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybÄ vaizdÄ fiksuoti plaÄiu matymo kampu. Å iÄ techninÄ galimybÄ patvirtina ir pateikiamos kameros charakteristika â matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių (atsakovo atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį 2020 m. gruodžio 3 d. dok. Nr. DOK-47129 priedas Nr. 1 vaizdo kameros techninių duomenų fragmentas).
20. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (patikslintos vaizdo filmavimo schemos) nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos be atsakovo sutikimo leisti įrengti filmavimo kameros vykdomo vaizdo stebÄjimo lauke yra laiptinÄ ties ieÅ¡kovo ir atsakovo durimis, kuri nÄra laikytina vieÅ¡a vieta. Atsakovas byloje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kÄ nesutikimÄ dÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo teigdamas, jog - 1) stebÄjimo tikslas (vieÅ¡oji tvarka) yra deklaratyvus, o Å¡io saugomo teisinio gÄrio apsauga deleguota valstybÄs institucijoms;
2) siekiama labiau saugoti bÅ«simų nuomininkų teisÄ Ä¯ privatumÄ nei Å¡alia esanÄių kaimynų;
3) nÄra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonÄs nuo piktnaudžiavimo, juo labiau kai bus galimybÄ vaizdÄ stebÄti gyvai. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovo nuomone, galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovo vaizdo kameros įrengimo tikslas â užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neproporcinga priemonÄ siekiui riboti atsakovo teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ , todÄl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todÄl turi bÅ«ti atmestas pilna apimtimi.
21. PastebÄtina, kad stebÄjimo kamerų įrengimo teisÄtumas svarstytinas, atsižvelgiant tiek į atsakovo teisÄs į privataus gyvenimo gerbimÄ ribojimo proporcingumo principÄ , tiek į teisingos abiejų ginÄo Å¡alių interesų pusiausvyros vertinimÄ pagal byloje nustatytas aplinkybes. IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo stebÄjimo kameros paskirtis â jo turto ir bendraturÄių teisių bei vieÅ¡osios tvarkos apsaugos funkcija. Taigi atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisÄtÄ tikslÄ , susijusį su ieÅ¡kovo ginamu interesu apsaugoti savo turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas pripažįsta, kad atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus turi teisÄtÄ tikslÄ , toliau vertintinas atsakovo privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas.
22. Byloje nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ vaizdo kameros įrengimo schemÄ (žr. Å¡io sprendimo 10 punktÄ ) į praÅ¡omos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros filmuojamÄ laukÄ patektų tik ieÅ¡kovui priklausanÄio buto dalis - durys, teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kindamas, jog vaizdo kamera bÅ«tų montuojama pagal patikslintÄ schemÄ ir jos vaizdas neapimtų koridoriaus bei kitų asmenų nuosavybÄs valdomų butų. 23. 2021 m. birželio 15 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytojas P. P., UAB âEpromaâ, kuri konsultuoja, projektuoja, parduoda, diegia bei aptarnauja vaizdo stebÄjimo sistemas, kompiuterinius tinklus ir kt., atstovas duodamas paaiÅ¡kinimus pažymÄjo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos įrengti vaizdo stebÄjimo kameros tipas yra IP tipo kamera.
Nurodyto tipo kameros yra susietos su internetiniu tinklu. Liudytojas patvirtino, kad minÄtos vaizdo stebÄjimo kameros matymo kampas yra siauras, yra galimybÄ užmaskuoti privaÄias zonas jas uždengiant. KamerÄ galima sukonfigÅ«ruoti taip, kad bÅ«tų galima filmuoti tik ieÅ¡kovo pasirinktÄ stebÄjimo zonÄ , parinkus matymo kampus: horizontaliai nuo kameros taÅ¡ko - 113o kampu, bei vertikaliai - 60o kampu, o visur kitur bÅ«tų rodoma juoda zona. Atsakydamas į teismo posÄdžio metu teismo bei Å¡alių užduotus klausimus liudytojas paaiÅ¡kino, jog kameros stebimo bei filmuojamos zonos padÄtis gali bÅ«ti reguliuojama 2 bÅ«dais: fiziniu (pasukant paÄiÄ kamerÄ ) bei programiÅ¡kai pasukant vaizdÄ , taÄiau vaizdo pasukimas nekeistų matymo kampo.
Matymo kampas gali bÅ«ti keiÄiamas tik iÅ¡ardžius paÄiÄ kamerÄ . Sumontuota kamera bÅ«na tvirtinama varžtais, o nuo iÅ¡orinių pažeidimų yra apsaugota âantivandaliniuâ stikliuku. Yra galimybÄ nustatyti, jog filmavimas pradedamas tik sureagavus į judesį (įraÅ¡as pradedamas, esant magnetiniam durų kontaktui), vaizdas įraÅ¡omas 10 sekundžių, po kurių įraÅ¡inÄjimas sustabdomas, taip pat yra standartinio filmavimo funkcija. Vaizdo įraÅ¡ymo parametrai yra keiÄiami/nustatomi paÄioje kameroje bei prisijungus prie kameros interneto ryÅ¡iu.
Suinstaliavus sistemÄ panaudojant IP adresÄ bei slaptažodžius galima prie kameros prisijungti ir nuotoliniu bÅ«du. Vaizdo kameros administravimas tenka jÄ naudojanÄiam asmeniui. Vaizdo įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi į atminties kortelÄ, esanÄiÄ vaizdo kameroje, o įraÅ¡ymo įrenginys yra tinkle. Vaizdo įrašų saugojimo trukmÄ priklauso nuo naudojamo kietojo disko talpos, o pasiekus įraÅ¡ymo limitÄ yra įraÅ¡oma âant virÅ¡ausâ. Ä®prastinis įraÅ¡omo laiko limitas yra 72 valandos, o nuo 73 valandos pradedama įraÅ¡inÄti iÅ¡ naujo, nes prieÅ¡ tai buvÄ duomenys yra iÅ¡trinami, o nauji duomenys įraÅ¡omi į buvusių vietÄ .
Ä®monÄ suinstaliuoja ir sukonfigÅ«ruoja vaizdo kameros sistemÄ , o vÄliau jÄ administruoja pats vartotojas, kuriam yra suteikta administravimo teisÄ. Atsakydamas į teismo posÄdžio metu užduotus klausimus dÄl kameros prieinamumo kitiems asmenims paaiÅ¡kino, kad paprastam vartotojui patekti prie vaizdo kameros atminties kortelÄs nÄra itin paprasta, taÄiau tai galima padaryti mechaniniu bÅ«du atsukus varžtus ir pakeitus kameros padÄtį, o kameros perkonfigÅ«ravimui bÅ«tinos specialiosios žinios.
IeÅ¡kovo praÅ¡oma leisti įrengti tinklinÄ kamera IP, Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE prie interneto tinklo jungiasi su IP adresu ir tuomet vaizdo įraÅ¡as patenka į internetinį tinklÄ kur vyksta duomenų apsikeitimas. Prie įrenginių esant pajungtam interneto ryÅ¡io marÅ¡rutizatoriui yra galimas duomenų patekimas į interneto tinklÄ , taÄiau iÅ¡Äjimo į internetinį tinklÄ nebÅ«tų naudojant vietinį tinklÄ . Tokiu atveju taip pat yra galimybÄ prisijungti prie vaizdo kameros ir nuotoliniu bÅ«du, turint autentifikavimÄ .
Vadovaujantis Vikipedijos duomenimis internetas (angl. Internet) â pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryÅ¡io linijomis ir marÅ¡rutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iÅ¡ vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitÄ tinklÄ .
24. PažymÄtina, kad teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ nurodÄ, kad yra įgijÄs informacinių technologijų inžinieriaus specialybÄ, paaiÅ¡kino, jog su informacinÄmis technologijomis nedirba, tvarko tik mechaninius kompiuterio ir įrangos sutrikimus. Atsakydamas į teismo jam užduotÄ klausimÄ nurodÄ, kad prie kameros jungtųsi per iÅ¡manųjį telefonÄ arba kompiuterį su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. IeÅ¡kovas taip pat akcentavo, kad įrengus vaizdo stebÄjimo kamerÄ , asmenims į jį kreipųsis su praÅ¡ymu dÄl vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros galimai įvykus jų teisių pažeidimui, jiems bÅ«tų pateikiami praÅ¡omi vaizdo įraÅ¡ai.
Mano, kad asmens duomenų apsauga įrengus konkreÄiÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto modelio vaizdo filmavimo kamerÄ bus užtikrinta. PažymÄjo, kad tokios praktikos dÄl vaizdo stebÄjimo kamerų įrengimo laikosi ir kituose jam nuosavybÄs teise priklausanÄiuose nekilnojamojo turto objektuose, nes vaizdo kamerų įrengimas taip pat apsaugo ieÅ¡kovo turtÄ galimos turto vagystÄs atveju.
25. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei teismo posÄdžio metu atsakovas bei jo atstovas atkreipÄ dÄmesį, jog atsakovas neįvardino konkreÄių veiksnių ir priemonių, kurių jis imsis siekdamas užtikrinti tinkamÄ asmens duomenų apsaugÄ bei kokios konkreÄios saugumo priemonÄs bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas taip pat atkreipia dÄmesį į el. b. pateiktÄ UAB âEpromaâ elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovui pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ apie pasirinktÄ vaizdo filmavimo kameros modelį, kadangi įmonÄs konsultantas bendraudamas su ieÅ¡kovu akcentavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma įrengti kamera taip pat turi analitines galimybes atpažinti žmogų kertantį menamÄ linijÄ , taip ieÅ¡kovas turÄs informacijÄ apie žmones, kurie bandÄ Ä¯eiti bet durų neatidarÄ, bet galimai padarÄ kažkokiÄ veikÄ (2020 m. lapkriÄio 18 d.
į el. b. pateikto patikslinto ieÅ¡kinio dok. Nr. 44453 zip priedas). Teismo vertinimu, iÅ¡analizavus bylos nagrinÄjimo metu surinktus duomenis ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovo turimÄ informacinių technologijų iÅ¡silavinimÄ , bei turimÄ patirtį naudojant panaÅ¡aus pobÅ«džio vaizdo filmavimo kameras kituose jam nuosavybÄs teise priklausanÄiuose nuomojamose nekilnojamojo turto objektuose, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas įrengtos vaizdo filmavimo kameros administratoriumi, turÄs galimybes ir sÄ lygas pakeisti įrengtos kameros stebÄjimo laukÄ , jÄ perkonfigÅ«ruoti ir panaÅ¡iai.
Tokiu bÅ«du, nepaisant to, jog ieÅ¡kovas siekia apsaugoti savo turtÄ , neiÅ¡vengiamai kartu galÄtų bÅ«ti renkama ir informacija apie atsakovo bei kitų asmenų gyvenanÄių ar ateityje gyvensianÄių atsakovui nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute privatų gyvenimÄ : kokiu laiku ir kaip dažnai yra iÅ¡einama iÅ¡ namų ir grįžtama, kokie žmonÄs ir kaip dažnai lankosi ir pan. Teismo vertinimu, aplinkybÄ, jog Å¡iuo metu atsakovas jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute nuolat negyvena, butas kartais iÅ¡nuomuojamas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes tai neeliminuoja atsakovo teisÄs į tinkamÄ privataus gyvenimo užtikrinimÄ jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute.
26. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad byloje nÄra pateikta jokių duomenų, patvirtinanÄių tinkamÄ ieÅ¡kovo surinktų asmens duomenų tinkamÄ apsaugÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡ioje byloje bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo reikalavimas leisti be atsakovo sutikimo įrengti kamerÄ yra proporcinga priemonÄ ieÅ¡kovo nurodomiems interesams (vieÅ¡ajai tvarkai bei turto apsaugai) apginti.
27. PažymÄtina, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas yra pažymÄjÄs, jog ieÅ¡kovas tokiu atveju turÄtų įrodyti, kad jo interesas praÅ¡oma leisti įrengti vaizdo stebÄjimo sistema siekti savo turto apsaugos ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo yra svaresnis už atsakovo teisÄ Ä¯ privataus gyvenimo apsaugÄ (2020 m. sausio 16 d. KlaipÄdos apygardos teismo sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2A-7-1092/2020). Å iuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bendros laiptinÄs, pro kuriÄ jis patenka į jam, nuosavybÄs teise priklausantį butÄ bei jo buto durų dalies bet kokiam stebÄjimui.
IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad įrengus vaizdo stebÄjimo kamerÄ pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ schemÄ , kamerÄ pakreipus ieÅ¡kovo užfiksuotu kampu nebÅ«tų matomas bendras koridorius ir juo praeinantys žmonÄs, taÄiau ieÅ¡kovas bÅ«damas vaizdo kameros duomenų administratoriumi ir valdytoju tiek mechaniÅ¡kai, tiek kameros parametrų reguliavimo pagalba galÄtų keisti vaizdo stebÄjimo kameros parametrus. Be to, nors pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ patikslintÄ kameros įrengimo schemÄ ir pateikiamÄ fotonuotraukÄ , kurioje matosi kameros fiksavimo laukas (2021 m. gegužÄs 6 d. ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Dok-20368 Zip priedo kameros fiksuojamo vaizdo fotonuotrauka) bÅ«tų filmuojama tik dalis ieÅ¡kovo įÄjimo į butÄ , taÄiau iÅ¡klausius liudytojo P. P. paaiÅ¡kinimų byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omoje leisti įrengti filmavimo kameroje yra galimybÄ pakeisti kameros filmuojamÄ plotÄ , kuriems pakitus galÄtų bÅ«ti matomas ir bendras koridorius bei dalis atsakovo buto durų ir įÄjimo į atsakovo butÄ kampas.
PažymÄtina, kad nurodyta teritorija nÄra vieÅ¡a. Pakeitimai gali bÅ«ti atliekami tiek nuotoliniu bÅ«du prisijungus prie kameros, tiek mechaniniu bÅ«du, o tokiÄ teisÄ turÄtų iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovas kaip vaizdo filmavimo kameros administratorius. PažymÄtina, kad nors teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovÄ nurodÄ, kad paaiÅ¡kÄjus asmens duomenų apsaugos pažeidimams tyrimÄ dÄl asmens duomenų apsaugos pažeidimų atliktų kompetentinga valstybinÄ asmens duomenų apsaugos institucija, taÄiau Å¡i įstaiga ieÅ¡kovo veiklÄ tirtų tik gavusi skundÄ dÄl ieÅ¡kovo veiklos, o ne atliktų įprastinÄs ieÅ¡kovo veiklos, susijusios su asmens duomenų apsauga, priežiÅ«rÄ .
TodÄl teismo vertinimu ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs apie tinkamÄ asmens duomenų apsaugos užtikrinimÄ vertintinos kaip hipotetinÄs ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsnis).
28. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo įrengta vaizdo stebÄjimo kamera nÄra skirta apsaugoti bendraturÄių turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ schemÄ vaizdo kamera fiksuotų tik ieÅ¡kovui priklausanÄio buto duris, o ne kitÄ namo gyventojams bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ . Be to, byloje nÄra jokių įrodymų patvirtinanÄių, kad name yra didesnis poreikis užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos bei turto apsaugÄ pasitelkiant papildomas priemones.
29. Duomenys paprastai turi bÅ«ti automatiÅ¡kai iÅ¡trinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi bÅ«ti papildomai pagrįsti (Vaizdo duomenų stebÄjimo gairių 24, 25 punktai). IeÅ¡kovas ir liudytojas P. P. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad priklausomai nuo atminties kortelÄs talpos duomenys galÄtų bÅ«ti saugomi iki 14 dienų. IeÅ¡kovas nepagrindÄ ir nenurodÄ, kodÄl tokį ilgÄ terminÄ bÅ«tų saugomi vaizdo įraÅ¡o duomenys. PažymÄtina, jog ieÅ¡kovas atsakydamas į teismo jam užduotÄ klausimÄ ar atsakovui bÅ«tų suteikiama galimybÄ turÄti prieigÄ prie vaizdo stebÄjimo ieÅ¡kovas nurodÄ, kad ne, pažymÄdamas, jog jis bÅ«tų vienintelis kameros administratorius, atsakovas galÄtų kreiptis į ieÅ¡kovÄ , tik manydamas kad jo teisÄs galimai buvo pažeistos.
Ä®vertinÄs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovui įsirengus vaizdo kamerÄ neturÄtų galimybių prižiÅ«rÄti vaizdo stebÄjimo ir jo lauko, t.y. įsitikinti, kad vaizdo kamera fiksuoja tik ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ kameros fiksuojamÄ vaizdo laukÄ Ä¯ kurį nepatenka bendras aukÅ¡to koridorius ar atsakovo buto durys. IeÅ¡kovas neįrodinÄjo ir byloje nÄra pateikta įrodymų, kad egzistuoja techninÄs galimybÄs suteikti ieÅ¡kovui prieigÄ prie ieÅ¡kovo norimo vykdyti vaizdo stebÄjimo, taip pat kad ieÅ¡kovas sutiktų tokiÄ prieigÄ atsakovui suteikti.
Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybÄs taip pat apsunkina galimybes užtikrinti, kad vaizdo stebÄjimo kameromis nebÅ«tų pažeistos atsakovo teisÄs.
30. IeÅ¡kovas įrodinÄdamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pažymÄjo, kad vaizdo kamerÄ nori įsirengti siekdamas užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiamos nuomos sutarties sÄ lygos, t.y. ar apartamentuose neapsistoja daugiau nei 2 asmenys, ir dÄl turto sugadinimo apsaugos. PažymÄtina, jog susipažinus su ieÅ¡kovo pateikta pavyzdine gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nustatyta, kad sutartis 2.2 punkte yra nurodoma, jog nuomos mokestis papildomam suaugusiam asmeniui per parÄ yra 30 Eur, todÄl ieÅ¡kovui sudarant nuomos sutartį nuomininkai yra įspÄjami apie maksimalų 2 asmenų (nuomininkų skaiÄių) (2021 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Dok-17727 dokumentas).
Prie sutarties taip pat yra pateikiamas patalpų priÄmimo-perdavimo aktas, kuriame yra iÅ¡vardijamas perduodamų daiktų sÄ raÅ¡as nurodant jų kiekius, bÅ«klÄ bei vertÄ. Sutarties 3.2.9 punkte yra numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja nuomotojui ir/arba jo įgaliotiems asmenims, jei nuomotojas informuoja nuomininkÄ iÅ¡ anksto sutartyje nustatyta tvarka, patikrinti patalpas. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikÄ Ä¯ bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus duomenis nurodydamas, kad atsakovas po posÄdžio internetinÄs svetainÄs paieÅ¡koje suvedÄ elementariausiÄ frazÄ âklientų skaiÄiavimasâ, po kurios paieÅ¡kos svetainÄ pateikÄ ne vienÄ klientų/lankytojų skaiÄiavimo sistemos technologinį sprendimÄ .
Atsakovas kaip pavyzdį pateikia klientų skaiÄiavimo sistemÄ â3D Alpha+â, kuriÄ sudaro labai paprastas, ergonomiÅ¡kas daviklis, kuris užtikrina net 98 proc. skaiÄiavimo tikslumo lygį (Priedas Nr. 1). Kitų ir daug paprastesnių sistemų yra pateikiama internete. Dar vienas kompleksinis sprendimo bÅ«das, kurį atsakovas siÅ«lo ieÅ¡kovui, tai yra durų signalizacijos susiejimas su durų atidarymo skaiÄiavimu. Ä® signalizacijos blokÄ Ä¯diegus valdymo blokÄ , galima gauti visÄ analizÄ su duomenimis kada ir kokiu laiku buvo atidarytos lauko durys.
Å iuos duomenis sugretinus su nurodyta skaiÄiavimo sistema, galima matyti: kada buvo atidarytos durys, kiek asmenų praÄjo, kokia praÄjusių asmenų kryptis (sistema turi du daviklius, kurie nustato ar fiksuojamas objektas iÅ¡eina ar ateina). Atsakovas teigia, jog jeigu ieÅ¡kovas siekia tik kontroliuoti įeinanÄių asmenų skaiÄių, tai yra puikių technologinių sprendimų, kurios neapima vien tik vaizdo stebÄjimo. Liudytojas P. P. atsakydamas į teismo užduotÄ klausimÄ taip pat nurodÄ, kad siekiant fiksuoti asmenų patenkanÄių į atitinkamÄ patalpÄ skaiÄių taip pat yra kitų techninių priemonių.
Ä®vertinus iÅ¡dÄstytÄ , teismas pažymi, jog sutiktina su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad asmenų patenkanÄių į butÄ kiekio fiksavimui gali bÅ«ti naudojami ir kiti prietaisai, ne vien vaizdo stebÄjimo kamera. Taip pat vertintina, jog turto apsaugos aspektu ieÅ¡kovo pateikiama vaizdo kameros fiksavimo zona tiesiogiai galimai įvykus ieÅ¡kovo turto apgadinimui bute turto sugadinimo fakto nefiksuos. IeÅ¡kovo turto apsauga gali bÅ«ti užtikrinama nuomininkams pasiraÅ¡ant nuomos sutartį, kurioje yra fiksuojamas perduodamas turtas bei jo vertÄ.
Nuomininkams galimai sugadinus nurodytÄ turtÄ , ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka turÄs teisÄ ginti savo galimai pažeistas teises.
31. Taip pat ieÅ¡kovas byloje nepateikÄ jokių įrodymų, kad jis ÄmÄsi veiksmų dÄl iÅ¡ asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo kylanÄių reikalavimų užtikrinimo, be kita ko, saugoti duomenis tik tiek, kiek bÅ«tina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrÄžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslÄ , imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimÄ . PažymÄtina ir tai, kad teismo vertinimu, vaizdo kamerai veikiant prisijungus prie bendro (ne namų) interneto tinklo iÅ¡lieka galimybÄ, jog surinkti asmens duomenys gali bÅ«ti nutekinti ar panaudoti kitais tikslais.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas leisti įrengti vaizdo stebÄjimo kamerÄ be atsakovo sutikimo ir vykdyti vaizdo stebÄjimÄ tikslu apsaugoti turtÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nagrinÄjamu atveju neužtikrina atsakovo teisių į privatų gyvenimÄ suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi, taip pat adekvaÄios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo. DÄl nurodytų priežasÄių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bylinÄjimosi iÅ¡laidos atlygintinos atsakovui A. L.. Atsakovas pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad iÅ¡ viso patyrÄ 1800 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti (2020 m. gruodžio 9 d. į el. b. pateiktas dok Nr. DOK-48094, 2021 m. vasario 23 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-8316, 2021 m. balandžio 21 d.
į el. b. pateiktas dok. Nr. 17647, 2021 m. birželio 15 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK 26154). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, nurodytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos įvertinus Rekomendacijoje dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (suraÅ¡ytus procesinius dokumentus, pasirengimÄ bylos nagrinÄjimui, dalyvavimÄ teismo posÄdžiuose), Å¡alių elgesį proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todÄl priteistinos atsakovui A.
L. iÅ¡ ieÅ¡kovo I. R. (CPK 93 straipsnis, 178, 185 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. R. atsakovo A. L. (A. L.) naudai 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mus.
TeisÄja RÅ«ta ZubrickaitÄ