b6532bc4-e0ba-45e7-82da-82da8ae54a17 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2212-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22630-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2751-924/2017 pagal ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį atsakovui K. N. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje E. A.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku iki vandens telkinio, nustatymo.IeÅ¡kovė G. L. ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) jai priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), nustatyti neatlygintinį servitutÄ namų valdos žemės sklypo plane pažymėtame indeksu S1 (61 m2) prieiti prie vandens tvenkinio, t. y. teisę neatlygintinai žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie Sargėnų vandens tvenkinio;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad įsigijusi 0,1138 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1980 m. turėjo galimybę prieiti prie vandens telkinio per valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę. Atsakovas, įsigijęs 0,1523 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo teritorijÄ apsitvėrė metalinės vielos tvora ir atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę prieiti prie Sargėnų tvenkinio. IeÅ¡kovė neturi jokio realaus tiesioginio priėjimo prie vandens telkinio iÅ¡ savo gyvenamojo namo.

Aptverdamas priėjimÄ prie Sargėnų tvenkinio, atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktÄ . Pažymėtina, kad tokia situacija, kuomet ieÅ¡kovė galėjo patekti prie vandens tvenkinio, yra susiklosčiusi jau daugiau nei trisdeÅ¡imt metų, todėl mano, jog protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų neatlygintinio servituto nustatymas.Atsakovas K. N. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad vielinė tinklinė tvora buvo pastatyta jau 1973 metais.

Nuo 1983 metų iki 2006 metų ieÅ¡kovei atsakovas geranoriÅ¡kai leido per savo sklypÄ vaikščioti ir eiti pasisemti vandens iki Sargėnų tvenkinio. IeÅ¡kovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir jo gera valia, pradėjo vaikščioti per visÄ jo sklypÄ , dvejose vietose prakirpo jo tvoroje angas, prie pat jo sklypo ribos tyčia pildavo maisto atliekas, kurios pÅ«damos vasaros metu skleidė nepakeliamÄ tvaikÄ ir taip sukeldavo nepatogumus ir diskomfortÄ ne tik atsakovui, bet taip pat ir trečiajam asmeniui.

IeÅ¡kovė prie Sargėnų tvenkinio gali prieiti vieÅ¡u priėjimu, t. y. priėjimas prie Sargėnų tvenkinio yra visa (duomenys neskelbtini) su privažiavimu iki Sargėnų tvenkinio, nuo ieÅ¡kovės sklypo iki Sargėnų tvenkinio yra apie 240 metrų atstumas. IeÅ¡kovei priklausanti namų valda turi gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius ir visÄ reikiamÄ infrastruktÅ«rÄ : privažiavimo kelius, vandentiekį – kanalizacijÄ , elektros įvadÄ ir kita. IeÅ¡kovė nėra Sargėnų tvenkinio valdytoja ar savininkė, tai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis tvenkinys.

Be to, toje teritorijoje, į kuriÄ ieÅ¡kovė neva negali patekti, neturi jokių statinių ar kito nekilnojamojo turto.Trečiasis asmuo E. A. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turi priėjimÄ prie Sargėnų tvenkinio iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å¡is priėjimas nesudaro ieÅ¡kovei jokių nepatogumų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. L. valstybei 9,44 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovės ir atsakovo nesutarimas nustatyti servitutÄ yra akivaizdus – ieÅ¡kovė dėl servituto nustatymo ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , Å¡alys bylos nagrinėjimo metu palaikė skirtingas pozicijas. Å alys neginčijo aplinkybės, kad nuo 1983 metų iki 2006 metų atsakovas leido ieÅ¡kovei naudotis minėto žemės sklypo dalimi.Å iuo atveju vieÅ¡pataujantysis daiktas turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovės daiktas už atsakovo žemės sklypo (tvenkinys), o ne, kaip ieÅ¡kovė nurodo, jos žemės sklypas, į kurį ji iÅ¡ tvenkinio tuo pačiu keliu per atsakovo žemės sklypÄ grįždama neÅ¡tų vandenį.

IeÅ¡kovė nėra tvenkinio savininkė (valdytoja). Be to, toje teritorijoje, į kuriÄ ieÅ¡kovė neva negali patekti (teritorija aplink tvenkinį), ieÅ¡kovė neturi jokių statinių ar kito nekilnojamojo turto. Tai reiÅ¡kia, kad kelio per atsakovo žemės sklypÄ servituto nustatymas į vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ , kuris nepriklauso atsakovei nuosavybės teise ar ji jo nevaldo, neatitiktų servituto esmės.IeÅ¡kovė prie tvenkinio gali prieiti vieÅ¡u priėjimu, t. y. priėjimas prie Sargėnų tvenkinio yra visa (duomenys neskelbtini) su privažiavimu iki tvenkinio, nuo ieÅ¡kovės sklypo iki Sargėnų tvenkinio yra 180-240 metrų atstumas.

Å ių aplinkybių neginčijo ir pati ieÅ¡kovė, tik nurodė, kad jai toks priėjimas nėra patogus. Teismas sprendė, jog tam, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ tvenkinio atneÅ¡ti vandens jos žemės sklype esantiems augalams palaistyti, nėra pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , nustatant servitutÄ . Kita vertus, ieÅ¡kovė augalų laistymui gali naudoti į jos žemės sklypÄ tiekiamÄ vandenį, kurį ji nurodė turinti. Be to, ieÅ¡kovė jau ilgÄ laikÄ nesinaudoja atsakovo žemės sklypo dalimi tam, kad prieitų prie vandens telkinio, todėl Å¡i aplinkybė tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė gali prižiÅ«rėti savo žemės sklypÄ neidama per atsakovo žemės sklypÄ .Teismas sprendė, jog nėra CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų servitutui nustatyti.

Nustačius servitutÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, bÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma atsakovo nuosavybės teisė ir ieÅ¡kovei kilusios problemos bÅ«tų sprendžiamos atsakovo teisių sÄ skaita. IeÅ¡kovės argumentas, kad aptverdamas priėjimÄ prie tvenkinio atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktÄ , nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku dėl servituto nustatymo, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisakė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G.

L. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, neteisingai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, neteisingai taikė Å¡alių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vieniems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kitų įrodymų iÅ¡ viso nevertino.Tarp Å¡alių buvo neraÅ¡ytas susitarimas dėl servituto nustatymo, kuris buvo patvirtintas konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovas leido per savo žemės sklypo dalį ieÅ¡kovei praeiti iki vandens tvenkinio.

Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės jam sukeliamų nepatogumų nėra niekuo pagrįstos, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o ieškovė nepripažino, kad elgėsi taip, kaip nurodo atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo to laiko kai leido ieškovei netrukdomai praeiti iki vandens telkinio, jo sklypo dalyje niekas nepasikeitė, neatsirado jokie statiniai, medžiai, įrenginiai, t. y. nenurodė, kaip atsakovo interesai bus pažeisti, jeigu ieškovei bus nustatytas servitutas.

Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė gali prieiti prie vandens telkinio aplinkui nėra logiÅ¡kas ir teisingas. IeÅ¡kovė yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl neturi galimybės kibirus su vandeniu neÅ¡ti iki savo namų 250-300 metrų.Nenustačius servituto ieÅ¡kovė neturi galimybės prieiti prie vandens tvenkinio, kadangi atsakovas žemės sklypÄ yra apsitvėręs tvora. Pažymi, kad Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktu. Akivaizdu, kad aptverdamas priėjimÄ prie Sargėnų tvenkinio, atsakovas šį reglamentavimÄ pažeidžia.Atsakovas K.

N. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas rėmėsi byloje surinktų įrodymų visetu, sprendimo iÅ¡vada yra pagrįsta patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę sekÄ .Apeliantė turi prieigÄ prie vandens telkinio, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurioje ji gyvena, yra vieÅ¡as priėjimas ir privažiavimas prie Sargėnų tvenkinio.

Atstumas apeliantei pasiekti Sargėnų tvenkinį yra ne 250-300 metrų, o apytiksliai 140 metrų, kas nesudaro jokių nepatogumų. Be to, jeigu apeliantei sveikata leidžia augalų laistymui nesinaudoti savo kieme įrengtu Å¡uliniu ar name įrengtu vandentiekiu, o neÅ¡tis vandens kibirus iÅ¡ tvenkinio, 140 metrų atstumas iki Sargėnų vandens telkinio neturėtų sudaryti papildomų nepatogumų.Sargėnų tvenkinys nėra apeliantės vieÅ¡pataujantysis daiktas, todėl reikalavimas nustatyti servitutinį keliÄ per atsakovo žemės sklypÄ yra perteklinis ir grįstas tik apeliantės principais ir prieÅ¡taringu nusistatymu atsakovo atžvilgiu.

Nustačius per atsakovo žemės sklypÄ servitutinį keliÄ bÅ«tų pažeistos jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisės į nuosavybę.Tarp atsakovo ir apeliantės nebuvo neraÅ¡yto susitarimo dėl servituto nustatymo. Nuo 1983 metų iki 2006 metų atsakovas gera valia leido apeliantei eiti per savo sklypÄ link tvenkinio, tačiau apeliantei pradėjus tuo piktnaudžiauti ir savivaliauti, tai uždraudė. FaktÄ , jog apeliantė vaikščiodama pro atsakovo sklypÄ link Sargėnų tvenkinio Å¡iukÅ¡lindavo, elgdavosi kaip savo asmeniniame kieme ir kitaip sukeldavo nepatogumus bei diskomfortÄ , teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje dalyvaujanti E. A..Trečiasis asmuo E. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantė nėra vieÅ¡pataujančio daikto (Sargėnų vandens tvenkinio) savininkė, todėl remiantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisėtumo principais, jai negali bÅ«ti nustatytas servitutas. Apeliantė turi priėjimÄ prie Sargėnų tvenkinio, kuris neapsunkina jos galimybės patekti prie vandens telkinio. Be to, apeliantė vaikščiodama prie Sargėnų tvenkinio pro K. N. sklypÄ elgdavosi nepilietiÅ¡kai, vaikščiodavo po jo sklypÄ , skindavo jo sklype augančius vaisius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė Å¡alių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė nustatyti servitutÄ .Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas, atmesdamas apeliantės ieÅ¡kinį, įvertino byloje nustatytas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino ginčo Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų servitutui nustatyti.Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Taigi Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutÄ ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti Å¡ių abiejų sÄ lygų egzistavimÄ .Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra nesutarimas – ieÅ¡kovė ir atsakovas dėl servituto nustatymo laikosi skirtingų pozicijų: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl kelio servituto, suteikiančio teisę eiti per atsakovo žemės sklypÄ , nustatymo, o atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, jog ieÅ¡kovė vaikščiodama per jo sklypÄ , jam ir aplinkiniams asmenims sukelia nepatogumų.

Taigi, nustačius pirmÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ Å¡alių nesutarimas, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra antroji – bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ .Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantei G. L. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡iaurės pusės ribojasi su trečiojo asmens E. A. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ rytų pusės su atsakovo K. N. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Visų trijų sklypų ribos aptvertos metalinės vielos tvora. Už apeliantės žemės sklypo Å¡iaurės rytų pusėje yra Sargėnų vandens tvenkinys, prie kurio apeliantė nori prieiti.Apeliantė praÅ¡o nustatyti servitutÄ , leidžiantį jai per atsakovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį eiti iki tvenkinio ir atgal iki jos žemės sklypo parsineÅ¡ant vandens augalų laistymui.

Apeliantė teigia, kad nenustačius servituto ji neturi galimybės prieiti prie vandens tvenkinio. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ji gali prieiti prie vandens telkinio aplinkui.Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad norint nustatyti servitutÄ , nagrinėjamoje byloje vieÅ¡pataujantysis daiktas turėtų bÅ«ti tvenkinys ar kitas ieÅ¡kovės daiktas už atsakovo žemės sklypo, o ne ieÅ¡kovės žemės sklypas. Apeliantė nėra Sargėnų tvenkinio savininkė, taip pat Å¡ioje teritorijoje nėra nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklausytų apeliantei.

Taigi, Å¡iuo atveju už atsakovo žemės sklypo nėra apeliantei priklausančio vieÅ¡pataujančio daikto, todėl kelio servitutas per atsakovo žemę nepagrįstai varžytų jo nuosavybės teises.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad apeliantė kitaip, nei per atsakovo sklypÄ , negali prieiti prie tvenkinio. Byloje yra nustatyta, kad prieiti ir privažiuoti prie Sargėnų tvenkinio galima iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena apeliantė. Prieiga prie tvenkinio yra vieÅ¡a, todėl visi norintys asmenys gali prie jo prieiti, o tarp jų ir apeliantė. 2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu apeliantė pati patvirtino, kad turi galimybę prie vandens telkinio prieiti per aplinkui, tačiau jai patogiau eiti per atsakovo žemę, nes taip einant susidaro mažesnis atstumas ir lengviau atsineÅ¡ti pasisemtÄ vandenį (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 14:34-16:37 min.).

Kaip minėta nutarties 16 punkte, servituto bÅ«tinybei pagrįsti nėra reikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui (Å¡iuo atveju apeliantei), o svarbu, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti atsakovo nuosavybės teisę vien todėl, kad apeliantė nori naudotis svetimu daiktu, nes jai taip yra naudingiau ir patogiau. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė augalų laistymui gali naudoti ne tik tvenkinio, bet ir vandentiekio vandenį, o tai bÅ«tų patogiau, nes jai nuo tvenkinio nereikėtų neÅ¡ti sunkių kibirų su vandeniu.

Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai vanduo yra tiekiamas per miesto vandentiekį, bet nepasisakė apie jo naudojimÄ augalų laistymui (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 19:25-19:40 min.). Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė praeiti pro atsakovo žemės sklypÄ negali jau kurį laikÄ , tačiau tai jai netrukdė prižiÅ«rėti savo žemės sklypÄ . Vien tai, kad anksčiau ilgÄ laikÄ atsakovas leido apeliantei iki tvenkinio eiti per jo valdomÄ Å¾emę, nesudaro pagrindo servituto nustatymui.

Nagrinėjamu atveju kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų pateisinti atsakovo nuosavybės teisių ribojimÄ , nėra nustatyta.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie pavirÅ¡inio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).

Apeliantės nuomone, atsakovas aptverdamas priėjimÄ prie Sargėnų tvenkinio, pažeidžia šį reglamentavimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teiginiais. Kaip konstatuota nutarties 21 punkte, prie Sargėnų tvenkinio yra vieÅ¡as priėjimas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų apsitvėręs daugiau žemės nei jam priklauso, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas tvora apsitvėręs vandens pakrančių apsaugos zonÄ . Todėl svarstant klausimÄ dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo vadovautis Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju kelio servitutas negali bÅ«ti nustatomas vien todėl, kad apeliantei yra patogiau prieiti prie vandens tvenkinio kitaip, nei (duomenys neskelbtini), nes prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų, kad apeliantės problemos bÅ«tų sprendžiamos atsakovo sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant jo nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iÅ¡ esmės teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinio pobÅ«džio klausimų Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame teisme, nepateikė, todėl jos jiems nėra priteisiamos.Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 4,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iÅ¡ apeliantės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,06 Eur (keturis eurus 6 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Diana Labokaitė Nerijus Meilutis Egidijus Tamašauskas