2019-04-04 Nr. AB-8687-3-64-3-00324-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-352-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00324-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Radviliškio prekyba“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kooperatinė bendrovė „Radviliškio prekyba“ 2017 m. kovo 9 d. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 40-IL-1920 (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. gavo atsakovo Nutarimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje 2l talpose buvo prekiaujama gazuotu 8,3 proc. stiprumo alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 39 straipsniais pareiškėjui buvo skirta 579 Eur bauda.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog kartu su minėtu alkoholiniu gėrimu jam buvo pateikta deklaracija, kurioje buvo nurodyta, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ yra gazuotas alkoholinis gėrimas, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Alkoholinių gėrimų klasifikavimas) priskiriamas kitiems alkoholiniams gėrimams. Pareiškėjas nesutiko su Muitinės laboratorijos 2017 m. sausio 24 d. tyrimu, pagal kurį alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal kombinuotą nomenklatūrą (KN) siekiant nustatyti akcizo mokestį, tačiau į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“.

4. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, o tai leido manyti, kad alkoholinis gėrimas nėra priskiriamas alaus grupei, nes alaus pakuotės nėra ženklinamos banderolėmis. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam nepagrįstai paskirta Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta sankcija.

5. Pareiškėjo teigimu, alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei, nes gėrimo receptūra neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 „Dėl Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo (Dėl Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo)“ patvirtintame reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatytiems alaus gamybos reikalavimams.

6. Šiuo atveju pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 21 d. atsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 2D-235(11.56), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. liepos 7 d. nutarimą nutraukti bylą Nr. ATK-2-77/16, pagrįstai manė, kad vadovaujantis teisės aktais alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ turi būti priskiriamas prie kitų alkoholinių gėrimų grupės.

7. Pareiškėjo nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei, nes nustatyti ribojimai yra visiškai neproporcingi, sudaro kliūtis prekybai bei pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį. Pareiškėjas skunde prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Muitinės laboratorijos 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT0105, kuriame konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus (atlikus produkto cheminį tyrimą), o ne vadovaujantis pateikta receptūra. Muitinės laboratorija atliko jau pagaminto produkto tyrimą ir pagal cheminę sudėtį nustatė, kad tai yra alus. Atsakovo nuomone, Žemės ūkio ministerijos raštuose pateikta informacija yra konsultacinio pobūdžio, neatlikus jokio fizikinio ar cheminio tyrimo. Muitinės laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas. Muitinės laboratorijai nustačius, jog tai yra alus, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Radviliškio prekyba“ skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 40-IL-1920 bei priteisė 23 Eur teismo išlaidų pareiškėjo naudai.

11. Teismas, vadovaudamasis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintais Muitinės laboratorijos nuostatais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, bei Alkoholinių gėrimų klasifikavimu, sprendė, jog būtent Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, o Muitinės laboratorijos viena iš funkcijų yra tirti prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas.

12. 2016 m. rugpjūčio 3 d. atitikties deklaracijoje Nr. 16/1375 ir 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 buvo nurodyta, jog alkoholio produktas „Velnio kraujas“ gazuotas alkoholinis gėrimas pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kitiems alkoholiniams gėrimams; pagal Muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas alui ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje. Be to, pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, jog alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos.

13. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad 2016 m. birželio 23 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-2937-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. liepos 7 d. nutarime nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 nurodė, kad „2016 m. birželio 27 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, kuriame nurodoma, kad alus „Velnio kraujas“ alk. 8,5 proc. tūrio, 2 litro talpos plastikiniuose buteliuose, neatitinka Alaus reglamento reikalavimų, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Reglamentas. Žemės ūkio ministerija pripažino, kad ankstesnė išvada, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-1852, kad gėrimas priskirtinas alaus kategorijai, buvo klaidinga, kadangi vadovavosi Muitinės laboratorijos išvada, tačiau nesigilino į gėrimo receptūrą“.

14. Nustačius, kad Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, atsakovas, vadovaudamasis tik 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT0105, teismo vertinimu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas visapusiškai bei objektyviai neįvertino kooperatinės bendrovės „Radviliškio prekyba“ veiksmų, todėl ginčijamu atsakovo Nutarimu nepagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas.

15. Teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

III. 16. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas teigia, kad teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų: Žemės ūkio ministerijai yra priskirta viena iš funkcijų nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir kategorijas, tačiau ši institucija tik formuoja valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, bet alkoholio produktų tyrimus dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams atlieka įgaliotos laboratorijos. Muitinės laboratorijoje prekių tyrimai atliekami siekiant suklasifikuoti prekes pagal kombinuotąją nomenklatūrą (KN). Taigi, negalima sutikti su teismo išvada, jog į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų suklasifikavimas. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu teismas atmetė atsakovo argumentus ir nepripažino specialiųjų žinių ir įgūdžių turinčių specialistų, kurie fiziškai pagal tam tikrus tyrimo metodus ištiria prekes, pareiktos išvados. Be to, teismas remiasi Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-2937-(11.56), kur alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei, tačiau šiame dokumente rašoma apie gėrimą „Velnio kraujas“ alk. 8,5 proc., tūrio, kai nagrinėjamas atvejis dėl gėrimo „Velnio kraujas“ alk. 8,3 proc. tūrio.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

19. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, o atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė netikslų ar neteisėtą sprendimą.

20. Pareiškėjas pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyti draudimai yra priimti neteisėtai, todėl pažeidžia Europos Sąjungos teisę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 40-IL-1920, kuriuo pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo buvo skirta 579 Eur bauda. Nutarime konstatuotas pažeidimas pasireiškė tuo, jog 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje 2 l talpose buvo prekiaujama 8,3 proc. stiprumo alumi „Velnio kraujas“.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 40-IL-1920 panaikino. Teismas konstatavo, kad 8,3 proc. stiprumo alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ nėra alus.

23. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

26. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

28. Ginčui aktualios Alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2017m. sausio 1d. iki 2017m. gruodžio 31d.) 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje teisės normoje draudimas prekiauti atitinkamai gėrimais taikomas, kai gėrimas priskiriamas atitinkamai gėrimų grupei, o ne kombinuotosios nomenklatūros kuriai nors iš pozicijų.

29. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2017m. lapkričio 27d.) 1 punktas nustato, kad muitinės laboratorijoje atliekami prekių tyrimai, siekiant: 1.1. suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros); 1.2. priskirti Nacionalinį papildomą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodą iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 „Dėl Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo patvirtinimo“; 1.3. identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti (išvežti) prekes; 1.4. nustatyti tam tikrus prekės parametrus. Šių nuostatų 3.2.2. punktas nustato, kad tyrimai įforminami surašant tyrimo protokolą, kai kitoms valstybinėms institucijoms būtina atlikti prekių tyrimus ir nustatyti muitinės nomenklatūros kodą.

30. Apibendrinus paminėtas 29 pastraipoje nuostatas kolegija daro išvadą, kad Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatai nesuteikia teisės muitinės laboratorijai priskirti alkoholinius gėrimus kuriai nors iš gėrimų grupių, kaip tai yra suprantama Alkoholio kontrolės įstatyme. Muitinės laboratorijos kompetencija, nustatant prekių klasifikaciją yra apribota galimybe suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras.

31. LR Vyriausybės 2004m. balandžio 26d. nutarimo Nr. 473 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą 2.2.2 punktu (vėlesnėse šio nutarimo redakcijose 4.3 punktas) įgaliojimai nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas buvo suteikti Žemės ūkio ministerijai. Vykdant šį LR Vyriausybės pavedimą, alkoholinius gėrimus pagal grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas suklasifikavo LR Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 3D-431 (ginčui aktuali įsakymo redakcija nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.).

32. Šioje klasifikacijoje alus ir kiti alkoholiniai gėrimai, t. y. gėrimai kurie nepriskiriami alui, vynui, fermentuotiems gėrimams, spiritiniams gėrimams ir alkoholiniams kokteiliams, priskiriami atskiroms gėrimų grupėms, tačiau jų kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nurodomas toks pat – 2203.

33. Apeliantas tiek šioje byloje ginčijamą 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 40-IL-1920, tiek savo apeliacinį skundą grindžia Muitinės laboratorijos 2017m. sausio 24d. tyrimo protokole Nr. 17MLT0105 užfiksuotais alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ tyrimo rezultatais, t. y. kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai.

34. Dėl alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros 2203 pozicijai ginčo nėra, šis klasifikacinis apibūdinimas atitinka tiek Muitinės laboratorijos kompetenciją, tiek konkretaus tyrimo rezultatus, tiek Žemės ūkio ministro klasifikacijoje pateiktą gėrimo priskyrimą konkrečiai kombinuotosios nomenklatūros pozicijai, tiek atitinka UAB „Kauen craft“ 2017 m. sausio 6d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. atitikties deklaracijoje Nr. 16/1375 pateiktus duomenis.

35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto poziciją, kad šioje byloje aptarto Muitinės laboratorijos tyrimo pagrindu alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskirtinas alaus grupei (alkoholinio gėrimo grupei Alkoholio kontrolės įstatymo prasme). Kaip minėta 30 pastraipoje, Muitinės laboratorijai nėra suteikta kompetencija nustatyti kokiai grupei priskirtinas alkoholinės gėrimas. Be to, vertinant konkrečiai šioje byloje pateiktą Muitinės laboratorijos 2017m. sausio 24d. tyrimo protokolą Nr. 17MLT0105, būtina pažymėti, kad jame nėra nurodyta kokiai gėrimų grupei pagal Žemės ūkio ministro 2014m. liepos 23d. įsakymu Nr. 3D-431 nustatytą klasifikaciją yra priskiriamas laboratorijoje tirtas gėrimas.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje įstatymo leistinomis priemonėmis nėra paneigta UAB „Kauen craft“ 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. atitikties deklaracijoje Nr. 16/1375 pateikta informacija, jog gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų grupei. Šios grupės alkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas prekybos ribojimas nėra taikomas, todėl konstatuotina, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas 2017 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 40-IL-1920 nepagrįstai pareiškėjui taikė ekonominę sankciją.

37. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra išreiškęs prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo siekiant išsiaiškinti ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose taikomi draudimai nepažeidžia Europos Sąjungos veikimo sutarties 34 straipsnio, direktyvos 2007/45/EB 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismo sprendimu panaikinama pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija, o taip pat byloje aptartam alkoholiniam gėrimui nėra taikomas prekybos ribojimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas iš vis nėra taikomas, konstatuotina, kad teismas neturi teisėto pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė