Legislator Case Law & Legislation
b65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4 AI generated

b65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo priėmimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Eurotransport24“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 1630,58 Eur darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant teisės normomis nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Legislator headnote

AI generated

b65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4 · Vilniaus apygardos teismas: Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-323-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38916-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl žalos atlyginimo priėmimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Eurotransport24“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 1630,58 Eur darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant teisės normomis nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

3. Teismas nurodė, kad tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl teisės, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnyje. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ .

4. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344, 4 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija nagrinėja darbo ginčus, nurodytus DK 215 straipsnyje, išskyrus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų ir darbo ginčus dėl streikų ar lokautų, DK IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka.

5. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui) kildina iÅ¡ darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl apgadinto ieÅ¡kovės vilkiko. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės nuostatas, teismas sprendė, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai negali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesilaikant teisės normomis nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

6. Kartu teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių iÅ¡imčių, leidžiančių nesilaikyti ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad, nepaisant ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl teisės ieÅ¡kinį paduoti tiesiogiai teismui, ieÅ¡kovė turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 7.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Nors DK 220 straipsnis numato, kad prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl iÅ¡ darbo santykių kylančio ginčo bÅ«tina kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas atsakovui (darbuotojui), kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Europos SÄ jungos valstybėje narėje, ir yra žinoma, kad darbo ginčų komisija iÅ¡ esmės visais atvejais, kai jai pateikiamas praÅ¡ymas nagrinėti tokį ginÄÄ (kai darbuotojai yra ukrainiečiai, baltarusiai), atsisako nagrinėti tokį praÅ¡ymÄ motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginčų komisijos veiklÄ , kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus ji neturi kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nėra numatytas darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje. Dėl to, net ir tuo atveju, jei darbo ginčų komisija priimtų darbdaviui (ieÅ¡kovui) palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis niekada nebÅ«tų įgyvendintas, o kreiptis į teismÄ po tokio sprendimo taip pat nebÅ«tų galima, nes teismas tikėtina nurodytų, jog ginčas jau yra iÅ¡spręstas palankiai ieÅ¡kovui. 7.2.

Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėta analogiÅ¡kų bylų, kai ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu darbuotojui (ukrainiečiui, baltarusiui) nurodydami, kad, vadovaudamiesi proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ bÅ«tent dėl to, jog yra žinoma, kad ji atsisako nagrinėti tokius ginčus, ir analogiÅ¡kais atvejais ieÅ¡kiniai yra priimami, bylos nagrinėjamos, iÅ¡nagrinėtos ir sprendimai yra įsiteisėję (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2909-631/2019; 2019 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1120-996/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1009-631/2019 ir kt.). 7.3.

Remiantis susiklosčiusia praktika, tarptautinių sutarčių virÅ¡enybės principu, DK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir protingumo principais, kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįstas ir akivaizdžiai formalus, nepagrįstai apkrautų darbo ir laiko sÄ naudomis darbo ginčų komisijÄ , Å¡alis, todėl Å¡iuo atveju pagrįsta ir teisinga laikyti, jog ieÅ¡kovė turi teisę teikti iÅ¡ karto ieÅ¡kinį darbo sutartyje Å¡alių susitartam teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tokio pobÅ«džio reikalavimas, kokį pareiÅ¡kė ieÅ¡kovė (dėl darbuotojo neteisėtais veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo), negali bÅ«ti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant privalomos ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK normos nenumato jokių iÅ¡imčių, leidžiančių nesilaikyti ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.

12. IeÅ¡kovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįstas ir formalus, nes ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui (darbuotojui), kuris yra Baltarusijos pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Europos SÄ jungos valstybėje narėje, o darbo ginčų komisija iÅ¡ esmės visais atvejais, kai jai pateikiamas praÅ¡ymas nagrinėti tokį ginÄÄ (kai darbuotojai yra ukrainiečiai, baltarusiai), atsisako nagrinėti tokį praÅ¡ymÄ , motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginčų komisijos veiklÄ , kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus ji neturi kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

Be to, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nėra numatytas darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje, todėl net ir tuo atveju, jei darbo ginčų komisija priimtų darbdaviui (ieÅ¡kovei) palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis nebÅ«tų įgyvendintas.

13. Aptariamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas Baltarusijos Respublikos piliečiui, kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje. Taigi nagrinėjamai civilinei bylai būdingas užsienio (tarptautinis) elementas. Byloje nėra ginčo, kad tokiais atvejais, sprendžiant dėl teismų jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei kitų teisinių santykių, taikytinos 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Teisinės pagalbos sutartis) nuostatos.

14. Teisinės pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, pagal kuriÄ kompetencijÄ nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas turi teismai valstybės, kurioje atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei Teisinės pagalbos sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuotas susitarimo dėl tarptautinės jurisdikcijos institutas. Å ioje teisės normoje nustatyta, kad susitariančiųjų valstybių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui.

15. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai teismingumo klausimas sureguliuotas ir DK 215 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka.

16. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2018 m. liepos 4 d. sudaryto papildomo susitarimo prie darbo sutarties 3.2 punkte susitarė, kad visi ginčai, kilę dėl žalos atlyginimo tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiami geranoriÅ¡kai darbdavio buveinėje, o nepavykus susitarti – ginčas sprendžiamas teisme ir yra teismingas pagal darbdavio buveinės vietÄ . Taigi Å¡alys, sudarydamos papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties, jurisdikcijÄ jų tarpusavio ginčams dėl žalos atlyginimo perdavė Lietuvos Respublikos teismams, kuriuose darbo ginčai nagrinėjami vadovaujantis CPK ir DK nuostatomis.

17. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

18. DK 220 straipsnis, reglamentuojantis darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustato privalomÄ iÅ¡ankstinį darbo ginčo nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje. Tokios nuostatos tikslas – siekti greitesnio ir efektyvesnio darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo ir abi puses tenkinančio kompromiso.

19. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė (darbdavė) pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (darbuotojo) darbo metu darbdavei padarytos žalos atlyginimÄ . Tokie ginčai priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), kuriems privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

21. Nors ieÅ¡kovė (apeliantė) aptariamu atveju ir neginčija to, kad Å¡alių kilusiam ginčui taikytina iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau teigia, jog Å¡iuo atveju kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ bÅ«tų nepagrįstas ir formalus, nes, ieÅ¡kovės žiniomis, darbo ginčų komisija iÅ¡ esmės visais atvejais atsisako nagrinėti tokius darbdavių praÅ¡ymus, motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginčų komisijos veiklÄ ir kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus ji neturi kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

22. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė (apeliantė) kaip pavyzdį pateikė teismui darbo ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieÅ¡kovės (darbdavės) praÅ¡ymÄ atsakovui (darbuotojui) dėl darbdavei padarytos žalos atlyginimo, nes reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. IÅ¡ nurodyto darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, kad jį teismas grindė jau aptarta DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kuriÄ , jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys bÅ«tų susitarusios ginÄÄ nagrinėti DK nustatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai nei nagrinėjamos bylos atveju, nurodytoje darbo byloje nebuvo nustatyta, kad darbdavė ir darbuotojas bÅ«tų sudarę raÅ¡ytinį susitarimÄ pakeisti įstatymo nustatytÄ teismingumÄ . BÅ«tent Å¡i aplinkybė laikytina turinčia esminės teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl kilusio ginčo (ne)priskyrimo darbo ginčų komisijos kompetencijai. Taigi vien tai, kad darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, savaime nereiÅ¡kia, kad toks darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės negali bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.

23. IeÅ¡kovė (apeliantė) atskirajame skunde taip pat teigia, kad, net ir tuo atveju, jei darbo ginčų komisija priimtų jai palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis nebÅ«tų įgyvendintas, nes Teisinės pagalbos sutartyje nėra numatytas darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje.

24. Pagal Teisinės pagalbos sutarties 1 straipsnį vienos susitariančiosios Å¡alies piliečiai kitos susitariančiosios Å¡alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios Å¡alies piliečiai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad vienos susitariančiosios Å¡alies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios Å¡alies teismus, prokuratÅ«rÄ , vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos Å«kinius teismus, notarines kontoras (toliau – teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinės (įskaitant Å«kines), Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant Å¡ias bylas, teikti praÅ¡ymus, paduoti ieÅ¡kinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir savi piliečiai.

Teisinės pagalbos sutarties 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog Teisinės pagalbos sutartyje nėra atskirai aptartas darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje, savaime neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad darbo ginčų komisija nelaikytina teisingumo įstaiga Teisinės pagalbos sutarties prasme ir kad jos sprendimai negalėtų bÅ«ti pripažinti ir vykdomi Baltarusijos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisinės pagalbos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasiraÅ¡yta 1992 metais, todėl bÅ«tų nepagrįsta tikėtis, kad Å¡ioje sutartyje susitariančiosios Å¡alys pateiktų iÅ¡samų teisingumo įstaigoms priskirtinų subjektų sÄ raÅ¡Ä , juolab kad valstybės institucinė sÄ ranga gali kisti.

Be to, iÅ¡ Teisinės pagalbos sutarties 1 straipsnio turinio matyti, kad jis nėra skirtas sutartyje vartojamoms sÄ vokoms apibrėžti, o Å¡io straipsnio 2 dalis pateikia tik pavyzdinį teisingumo įstaigų sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių darbo ginčų komisijos įstatymu yra priskirtos privalomoms ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucijoms, taip pat įvertinus jų nagrinėjamų bylų pobÅ«dį (individualÅ«s darbo ginčai ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) bei priimamų sprendimų privalomumÄ , nesant prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ leidžiančių daryti duomenų, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieÅ¡kovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentÄ , kad darbo ginčų komisija nelaikytina teisingumo įstaiga Teisinės pagalbos sutarties 52 straipsnio prasme ir jos priimtas sprendimas negalėtų bÅ«ti pripažintas ir vykdomas Baltarusijos Respublikoje.

26. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių, leidžiančių nesilaikyti privalomos ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jeigu atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Tai, kad yra buvę atvejų, kai teismai priėmė ieÅ¡kovų (darbdavių) ieÅ¡kinius, pastariesiems prieÅ¡ tai nesikreipus į darbo ginčų komisijÄ , kaip nurodo ieÅ¡kovė, neteikia pagrindo Å¡iuo konkrečiu atveju atleisti ieÅ¡kovę nuo pareigos laikytis įstatymo imperatyviai nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė