b65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl žalos atlyginimo priÄmimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ UAB âEurotransport24â kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 1630,58 Eur darbuotojo neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant teisÄs normomis nustatytos privalomos ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos.
Legislator headnote
AI generatedb65203bf-69bb-4fef-a218-483864a420e4 · Vilniaus apygardos teismas: NagrinÄjamu atveju absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nÄra kitų aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. DÄl to apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2S-323-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38916-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄja Laima RibokaitÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âEurotransport24â atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âEurotransport24â ieÅ¡kinį atsakovui A.
B. dÄl žalos atlyginimo priÄmimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ UAB âEurotransport24â kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 1630,58 Eur darbuotojo neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant teisÄs normomis nustatytos privalomos ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos.
3. Teismas nurodÄ, kad tiesiogiai teisme nagrinÄjami darbo ginÄai dÄl teisÄs, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 220 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnyje. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminÄ ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka â kreipimasis į darbo ginÄų komisijÄ .
4. Darbo ginÄų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344, 4 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginÄų komisija nagrinÄja darbo ginÄus, nurodytus DK 215 straipsnyje, iÅ¡skyrus kolektyvinius darbo ginÄus dÄl interesų ir darbo ginÄus dÄl streikų ar lokautų, DK IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka.
5. Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovÄ savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui) kildina iÅ¡ darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl apgadinto ieÅ¡kovÄs vilkiko. Atsižvelgdamas į nurodytas teisÄs nuostatas, teismas sprendÄ, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai negali bÅ«ti nagrinÄjami tiesiogiai teisme, nesilaikant teisÄs normomis nustatytos privalomos ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos, todÄl ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti.
6. Kartu teismas pažymÄjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių iÅ¡imÄių, leidžianÄių nesilaikyti ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodÄ, kad, nepaisant ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytų aplinkybių dÄl teisÄs ieÅ¡kinį paduoti tiesiogiai teismui, ieÅ¡kovÄ turi kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 7.
Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Nors DK 220 straipsnis numato, kad prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dÄl iÅ¡ darbo santykių kylanÄio ginÄo bÅ«tina kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , taÄiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas atsakovui (darbuotojui), kuris neturi nuolatinÄs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje, ir yra žinoma, kad darbo ginÄų komisija iÅ¡ esmÄs visais atvejais, kai jai pateikiamas praÅ¡ymas nagrinÄti tokį ginÄÄ (kai darbuotojai yra ukrainieÄiai, baltarusiai), atsisako nagrinÄti tokį praÅ¡ymÄ motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginÄų komisijos veiklÄ , kompetencijÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus ji neturi kompetencijos nagrinÄti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nÄra numatytas darbo ginÄų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje. DÄl to, net ir tuo atveju, jei darbo ginÄų komisija priimtų darbdaviui (ieÅ¡kovui) palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis niekada nebÅ«tų įgyvendintas, o kreiptis į teismÄ po tokio sprendimo taip pat nebÅ«tų galima, nes teismas tikÄtina nurodytų, jog ginÄas jau yra iÅ¡sprÄstas palankiai ieÅ¡kovui. 7.2.
Vilniaus miesto apylinkÄs teisme jau buvo nagrinÄta analogiÅ¡kų bylų, kai ieÅ¡kovai kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu darbuotojui (ukrainieÄiui, baltarusiui) nurodydami, kad, vadovaudamiesi proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄų komisijÄ bÅ«tent dÄl to, jog yra žinoma, kad ji atsisako nagrinÄti tokius ginÄus, ir analogiÅ¡kais atvejais ieÅ¡kiniai yra priimami, bylos nagrinÄjamos, iÅ¡nagrinÄtos ir sprendimai yra įsiteisÄjÄ (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2-2909-631/2019; 2019 m. spalio 4 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2-1120-996/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2-1009-631/2019 ir kt.). 7.3.
Remiantis susiklosÄiusia praktika, tarptautinių sutarÄių virÅ¡enybÄs principu, DK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) nuostatomis, proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir protingumo principais, kreipimasis į darbo ginÄų komisijÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįstas ir akivaizdžiai formalus, nepagrįstai apkrautų darbo ir laiko sÄ naudomis darbo ginÄų komisijÄ , Å¡alis, todÄl Å¡iuo atveju pagrįsta ir teisinga laikyti, jog ieÅ¡kovÄ turi teisÄ teikti iÅ¡ karto ieÅ¡kinį darbo sutartyje Å¡alių susitartam teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 8. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. NagrinÄjamu atveju absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nÄra kitų aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. DÄl to apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį. Taigi apeliacinio nagrinÄjimo dalykas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias procesinių dokumentų priÄmimÄ , Å¡ioje byloje susiklosÄiusios faktinÄs ir teisinÄs situacijos aplinkybÄms.
11. Pirmosios instancijos teismas, konstatavÄs, kad tokio pobÅ«džio reikalavimas, kokį pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kovÄ (dÄl darbuotojo neteisÄtais veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo), negali bÅ«ti nagrinÄjamas tiesiogiai teisme, atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant privalomos ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymÄjo, kad CPK normos nenumato jokių iÅ¡imÄių, leidžianÄių nesilaikyti ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.
12. IeÅ¡kovÄ (apeliantÄ), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad kreipimasis į darbo ginÄų komisijÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįstas ir formalus, nes ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui (darbuotojui), kuris yra Baltarusijos pilietis, neturintis nuolatinÄs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje, o darbo ginÄų komisija iÅ¡ esmÄs visais atvejais, kai jai pateikiamas praÅ¡ymas nagrinÄti tokį ginÄÄ (kai darbuotojai yra ukrainieÄiai, baltarusiai), atsisako nagrinÄti tokį praÅ¡ymÄ , motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginÄų komisijos veiklÄ , kompetencijÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus ji neturi kompetencijos nagrinÄti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.
Be to, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nÄra numatytas darbo ginÄų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje, todÄl net ir tuo atveju, jei darbo ginÄų komisija priimtų darbdaviui (ieÅ¡kovei) palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis nebÅ«tų įgyvendintas.
13. Aptariamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimas pareikÅ¡tas Baltarusijos Respublikos pilieÄiui, kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje. Taigi nagrinÄjamai civilinei bylai bÅ«dingas užsienio (tarptautinis) elementas. Byloje nÄra ginÄo, kad tokiais atvejais, sprendžiant dÄl teismų jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei kitų teisinių santykių, taikytinos 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau â ir TeisinÄs pagalbos sutartis) nuostatos.
14. TeisinÄs pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklÄ, pagal kuriÄ kompetencijÄ nagrinÄti civilines ir Å¡eimos bylas turi teismai valstybÄs, kurioje atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei TeisinÄs pagalbos sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuotas susitarimo dÄl tarptautinÄs jurisdikcijos institutas. Å ioje teisÄs normoje nustatyta, kad susitarianÄiųjų valstybių teismai kompetentingi nagrinÄti bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui.
15. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai teismingumo klausimas sureguliuotas ir DK 215 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs turi bÅ«ti nagrinÄjamas toje kitoje valstybÄje, nebent Å¡alys kilus ginÄui susitartų ginÄÄ nagrinÄti Å¡io kodekso nustatyta tvarka.
16. NagrinÄjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ 2018 m. liepos 4 d. sudaryto papildomo susitarimo prie darbo sutarties 3.2 punkte susitarÄ, kad visi ginÄai, kilÄ dÄl žalos atlyginimo tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiami geranoriÅ¡kai darbdavio buveinÄje, o nepavykus susitarti â ginÄas sprendžiamas teisme ir yra teismingas pagal darbdavio buveinÄs vietÄ . Taigi Å¡alys, sudarydamos papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties, jurisdikcijÄ jų tarpusavio ginÄams dÄl žalos atlyginimo perdavÄ Lietuvos Respublikos teismams, kuriuose darbo ginÄai nagrinÄjami vadovaujantis CPK ir DK nuostatomis.
17. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tam tikrais atvejais galimybÄ kreiptis į teismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikÄsi iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
18. DK 220 straipsnis, reglamentuojantis darbo ginÄo dÄl teisÄs nagrinÄjimÄ darbo ginÄų komisijoje ir teisme, nustato privalomÄ iÅ¡ankstinį darbo ginÄo nagrinÄjimÄ darbo ginÄų komisijoje. Tokios nuostatos tikslas â siekti greitesnio ir efektyvesnio darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo ir abi puses tenkinanÄio kompromiso.
19. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipÄsis į teismÄ , nesilaikÄ tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis).
20. NagrinÄjamos bylos atveju ieÅ¡kovÄ (darbdavÄ) pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (darbuotojo) darbo metu darbdavei padarytos žalos atlyginimÄ . Tokie ginÄai priskiriami individualiems darbo ginÄams (DK 213 straipsnis), kuriems privaloma iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarka.
21. Nors ieÅ¡kovÄ (apeliantÄ) aptariamu atveju ir neginÄija to, kad Å¡alių kilusiam ginÄui taikytina iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarka, taÄiau teigia, jog Å¡iuo atveju kreipimasis į darbo ginÄų komisijÄ bÅ«tų nepagrįstas ir formalus, nes, ieÅ¡kovÄs žiniomis, darbo ginÄų komisija iÅ¡ esmÄs visais atvejais atsisako nagrinÄti tokius darbdavių praÅ¡ymus, motyvuodama tuo, kad pagal darbo ginÄų komisijos veiklÄ ir kompetencijÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus ji neturi kompetencijos nagrinÄti ginÄÄ , kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.
22. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovÄ (apeliantÄ) kaip pavyzdį pateikÄ teismui darbo ginÄų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta nagrinÄti ieÅ¡kovÄs (darbdavÄs) praÅ¡ymÄ atsakovui (darbuotojui) dÄl darbdavei padarytos žalos atlyginimo, nes reikalavimo nagrinÄjimas nepriskiriamas darbo ginÄų komisijos kompetencijai. IÅ¡ nurodyto darbo ginÄų komisijos sprendimo turinio matyti, kad jį teismas grindÄ jau aptarta DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kuriÄ , jeigu darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs turi bÅ«ti nagrinÄjamas toje kitoje valstybÄje, nebent Å¡alys bÅ«tų susitarusios ginÄÄ nagrinÄti DK nustatyta tvarka.
PrieÅ¡ingai nei nagrinÄjamos bylos atveju, nurodytoje darbo byloje nebuvo nustatyta, kad darbdavÄ ir darbuotojas bÅ«tų sudarÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ pakeisti įstatymo nustatytÄ teismingumÄ . BÅ«tent Å¡i aplinkybÄ laikytina turinÄia esminÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs, sprendžiant dÄl kilusio ginÄo (ne)priskyrimo darbo ginÄų komisijos kompetencijai. Taigi vien tai, kad darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, savaime nereiÅ¡kia, kad toks darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs negali bÅ«ti nagrinÄjamas darbo ginÄų komisijoje.
23. IeÅ¡kovÄ (apeliantÄ) atskirajame skunde taip pat teigia, kad, net ir tuo atveju, jei darbo ginÄų komisija priimtų jai palankų sprendimÄ , faktiÅ¡kai jis nebÅ«tų įgyvendintas, nes TeisinÄs pagalbos sutartyje nÄra numatytas darbo ginÄų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje.
24. Pagal TeisinÄs pagalbos sutarties 1 straipsnį vienos susitarianÄiosios Å¡alies pilieÄiai kitos susitarianÄiosios Å¡alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitarianÄiosios Å¡alies pilieÄiai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad vienos susitarianÄiosios Å¡alies pilieÄiai turi teisÄ laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitarianÄiosios Å¡alies teismus, prokuratÅ«rÄ , vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos Å«kinius teismus, notarines kontoras (toliau â teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinÄs (įskaitant Å«kines), Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinÄjant Å¡ias bylas, teikti praÅ¡ymus, paduoti ieÅ¡kinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir savi pilieÄiai.
TeisinÄs pagalbos sutarties 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad susitarianÄiosios Å¡alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisÄjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinÄse ir Å¡eimos bylose, taip pat nuosprendžius dÄl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
25. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog TeisinÄs pagalbos sutartyje nÄra atskirai aptartas darbo ginÄų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje, savaime neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad darbo ginÄų komisija nelaikytina teisingumo įstaiga TeisinÄs pagalbos sutarties prasme ir kad jos sprendimai negalÄtų bÅ«ti pripažinti ir vykdomi Baltarusijos Respublikoje. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad TeisinÄs pagalbos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasiraÅ¡yta 1992 metais, todÄl bÅ«tų nepagrįsta tikÄtis, kad Å¡ioje sutartyje susitarianÄiosios Å¡alys pateiktų iÅ¡samų teisingumo įstaigoms priskirtinų subjektų sÄ raÅ¡Ä , juolab kad valstybÄs institucinÄ sÄ ranga gali kisti.
Be to, iÅ¡ TeisinÄs pagalbos sutarties 1 straipsnio turinio matyti, kad jis nÄra skirtas sutartyje vartojamoms sÄ vokoms apibrÄžti, o Å¡io straipsnio 2 dalis pateikia tik pavyzdinį teisingumo įstaigų sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių darbo ginÄų komisijos įstatymu yra priskirtos privalomoms ikiteisminio darbo ginÄų nagrinÄjimo institucijoms, taip pat įvertinus jų nagrinÄjamų bylų pobÅ«dį (individualÅ«s darbo ginÄai ir kolektyviniai darbo ginÄai dÄl teisÄs) bei priimamų sprendimų privalomumÄ , nesant prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ leidžianÄių daryti duomenų, nÄra pagrindo pripažinti pagrįstu ieÅ¡kovÄs (apeliantÄs) atskirojo skundo argumentÄ , kad darbo ginÄų komisija nelaikytina teisingumo įstaiga TeisinÄs pagalbos sutarties 52 straipsnio prasme ir jos priimtas sprendimas negalÄtų bÅ«ti pripažintas ir vykdomas Baltarusijos Respublikoje.
26. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įstatymas nenumato jokių iÅ¡imÄių, leidžianÄių nesilaikyti privalomos ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jeigu atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Tai, kad yra buvÄ atvejų, kai teismai priÄmÄ ieÅ¡kovų (darbdavių) ieÅ¡kinius, pastariesiems prieÅ¡ tai nesikreipus į darbo ginÄų komisijÄ , kaip nurodo ieÅ¡kovÄ, neteikia pagrindo Å¡iuo konkreÄiu atveju atleisti ieÅ¡kovÄ nuo pareigos laikytis įstatymo imperatyviai nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos.
27. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias procesinių dokumentų priÄmimÄ , priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nÄra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja Laima RibokaitÄ