2019-03-06 Nr. AB-5932-4-69-3-00064-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3854-662/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00064-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kazachstano Respublikos piliečio V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. M. (V. M.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas leisti sulaikyti Kazachstano Respublikos pilietį V. M. (toliau – ir užsienietis) ne ilgiau nei 6 mėnesiams, apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras).

2. Teikime nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. Lenkijos Respublikos pasieniečiai Lietuvos Respublikos pareigūnams grąžino asmenį, pasivadinusį Kazachstano Respublikos piliečiu V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas 2009 m. sausio 26 d. V. M. neturėjo galiojančio savo valstybės kelionės dokumento, skirto kelionei į užsienį bei Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno valstybės vizos ar leidimo gyventi. 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi užsieniečiui 6 mėnesiams buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – kiekvieną pirmadienį registruotis Migracijos skyriuje.

Vėliau ši priemonė teismo buvo keletą kartų pratęsta. Užsienietis nuo 2014 m. kovo 10 d. teismo nutarties nevykdė, dėl ko 2014 m. gegužės 12 d. jis buvo sulaikytas ir 2014 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi užsieniečiui skyrė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą kiekvieną pirmadienį registruotis Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2016 m. liepos 25 d. užsienietis į Migracijos skyrių buvo atvykęs paskutinį kartą, nuo šios datos jis nebevykdė teismo nutarties.

Buvo atlikti patikrinimai Migracijos skyriui žinomais V. M. gyvenamosios vietos adresais, telefonu, tačiau užsienietis nebuvo rastas. Migracijos skyrius nurodė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, turėtas pasas, kurio galiojimo laikas baigėsi 2003 m. spalio 9 d., yra prarastas. Užsienietis turi tik gimimo liudijimo kopiją. Siekiant tarpininkauti dėl asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų gavimo Migracijos skyrius 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. birželio 21 d., 2013 m. spalio 17 d., 2015 m. sausio 29 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. siuntė Kazachstano Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje raštus dėl paso išdavimo, tačiau ambasadai buvo reikalingi dokumentai, kurių V.

M. nepateikdavo. Migracijos skyrius pažymėjo, kad teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė baigėsi dėl užsieniečio kaltės, t. y. jis nevykdė teismo nutarties, slapstėsi nuo Migracijos skyriaus pareigūnų ir vengė spręsti savo teisinės padėties klausimą. V. M. Lietuvos Respublikoje santuokos nėra įregistravęs, tačiau gyvena su Lietuvos Respublikos piliete Ž. M., kuri turi tris vaikus, jų tėvystė nenustatyta. 2019 m. sausio 8 d. Migracijos skyriaus pareigūnų V. M. buvo sulaikytas iki 48 valandų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, per 48 valandas nėra galimybės išspręsti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimo, kadangi jis neturi galiojančio kelionės dokumento.

II. 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Migracijos skyriaus teikimą patenkino ir sulaikė V. M. nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. liepos 10 d., apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi. Teismas nustatė, kad užsienietis nuo 2016 m. liepos 25 d. nevykdė 2016 m. gegužės 10 d. teismo nutarties dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo – kiekvieną pirmadienį registruotis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje, slapstėsi nuo Migracijos skyriaus pareigūnų, apie pakeistą buvimo / gyvenimo vietą Migracijos skyriui nepranešė, teismo nutarties nevykdymą pateisinančių priežasčių nenurodė, vengė spręsti savo teisinės padėties klausimą. V. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, per 48 valandas nėra galimybės išspręsti jo išsiuntimo klausimą, kadangi užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento.

5. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti Migracijos skyriaus prašymą ir leisti sulaikyti Kazachstano Respublikos pilietį V. M., apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre.

III. 6. V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, paskiriant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą.

7. Užsienietis nurodo, kad jis netrukdo ir neturi galimybės trukdyti priimti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo, nuo Migracijos skyriaus pareigūnų nesislapstė.

8. Pažymi, jog siekdamas aprūpinti savo šeimą, dirbo pavienius darbus prie Latvijos sienos, dėl to neturėjo galimybės periodiškai atvykti į policijos įstaigą registruotis. Pažymi, kad šiuo metu jis taip pat turi darbo pasiūlymą, tvarkosi asmens tapatybės dokumento išdavimo klausimą, nori dirbti ir gyventi Lietuvoje kartu su savo šeima.

9. Užsienietis nurodo, kad jis su Lietuvos Respublikos piliete Ž. M. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį jau daugelį metų, per tą laiką susilaukė trijų vaikų. Nurodo, kad Ž. M. pablogėjo sveikata nuo jo sulaikymo. Ji viena turi rūpintis vaikais ir juos išlaikyti.

10. Užsienietis mano, kad šiuo atveju jam turėjo būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi būdamas sulaikytas jis negali būti su savo šeima, prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų materialinių ir dvasinių poreikių patenkinimo, dalyvauti juos auklėjant.

11. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Pažymi, kad alternatyvi sulaikymui priemonė V. M. buvo skirta 16 kartų. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė baigėsi dėl užsieniečio kaltės, t. y. jis nevykdė teismo nutarties, slapstėsi nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos skyriaus pareigūnų bei vengė spręsti savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą.

13. Teigia, kad užsienietis 10 metų gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinto dokumento. Teigia, kad užsienietis sąmoningai nesirūpina asmens dokumento gavimu tam, kad būtų išvengta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, jog neteisėtai gyvendamas Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi teisės dirbti ir užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. M. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino Migracijos skyriaus teikimą ir sulaikė užsienietį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. liepos 10 d., apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis.

17. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad V. M. Lietuvos Respublikoje yra nuo 2009 m., t. y. 10 metų. Per šį laiką atsakingos institucijos vis dar neišsprendė užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimo. Pareiškėjas nurodė, kad visus šiuos 10 metų jis gyveno Lietuvoje su Lietuvos Respublikos piliete Ž. M. bei trimis nepilnamečiais vaikais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino Ž. M. ir V. M. bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kad Ž. M. vaikų O. M., K. M. ir K. M. tėvu būtų įrašytas V. M.. Be to, šia nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad V. M. visų vaikų išlaikymui moka po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, taip pat šalys susitarė, kad ir toliau dalyvaus savo dukrų ir sūnaus auklėjime, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su jų nepilnamečių vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukrų ir sūnaus interesus ir poreikius.

19. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl V. M. šeiminių ryšių ir jo pareigos auklėti bei išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog užsieniečio sulaikymas šiuo atveju būtų neproporcinga jo judėjimo laisvės apribojimo priemonė.

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties (statuso) Lietuvoje klausimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgus į užsieniečio šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas skirti užsieniečiui sulaikymui alternatyvią ir jo prašomą priemonę – įpareigoti ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

22. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nepagrįstai nesprendė, jog šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, užsienietį paleidžiant iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą ryšio priemonėmis nustatytu laiku (kiekvieną pirmadienį nuo 8 val. iki 17 val.) pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui) apie savo buvimo vietą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kazachstano Respublikos piliečio V. M. (V. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti ir skirti V. M. (V. M.) iki 2019 m. liepos 10 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti ryšio priemonėmis kiekvieną pirmadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie savo buvimo vietą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė