2018-10-09 Nr. AB-17940-3-63-3-01456-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-667-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01456-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Gaumena“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija „Gaumena“ (toliau – ir MB „Gaumena“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–15), prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T2-125 (toliau – ir Sprendimas) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A1-948 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje.

2. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog, nesustabdžius ginčijamo Sprendimo ir Įsakymo galiojimo, jis praras daugiau nei ⅔ savo pajamų, dėl sunkios įmonės finansinės būklės negalės sumokėti nuomos mokesčio, patirs itin didelius materialinius nuostolius bei bus priverstas atleisti darbuotojus, negalės sumokėti mokesčių, negaus pajamų pagal sutartis dėl privačių renginių organizavimo ir turės sumokėti baudas už sutarčių nevykdymą, turės nutraukti sutartis su atlikėjais.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartimi (b. l. 66–68) pareiškėjo skundas buvo priimtas ir teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – nutarė laikinai stabdyti Įsakymo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nutarties vykdymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas pavedė atsakovams.

4. Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų (kasos aparato suminė fiskalinė ataskaita, 2018 m. liepos 9 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, SODRA suvestinė ir pažyma, VMI nurodymas, paslaugų sutartys, autorinės sutartys) matyti, jog, ginčijamu Įsakymu patikslinus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir nustačius prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 1 val., pareiškėjas patirs nuostolius. Teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, jog, nustačius pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 1 val., vėlesnis ginčijamų aktų panaikinimas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo teisių neapgintų ir tikslas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą, būtų neįgyvendintas, o pats reikalavimas, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, netektų prasmės. Teismas pabrėžė, kad tokiu atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas nesukeltų realių teisinių padarinių, nes atkurti iki ginčijamų aktų įvykdymo buvusios padėties būtų neįmanoma, t. y. pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tuo tarpu, pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų įmanoma garantuoti realų ir veiksmingą iki skundžiamų aktų įvykdymo buvusios padėties atkūrimą tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, jog, laikinai sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, gali būti padaryta didelė žala. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovų interesai šiuo atveju yra svarbesni už pareiškėjo interesus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, jis nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat viešojo intereso, todėl taikytinas.

III. 5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 71–75), kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė nepagrįstai, neproporcingai, neįsigilinęs į ginčo faktinę situaciją ir teisines aplinkybes. Teigia, kad nei pareiškėjo skunde, nei skundžiamoje teismo nutartyje nėra motyvų ir tinkamų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumu, per se nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo pateikti dokumentai apie neva gresiančią turtinę žalą negali būti vertinami kaip neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, jog kavinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nėra vienintelis pareiškėjo valdomas objektas. Pareiškėjas, be kita ko, valdo naktinį klubą ir kokteilių barą, esančius (duomenys neskelbtini), Palanga, bei naktinį klubą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, iš kurių taip pat turi pajamų. Tačiau pareiškėjas pateikė dokumentus tik apie objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, kurie neatspindi bendros pareiškėjo finansinės padėties (būklės), nes nepateikta duomenų, kokios apskritai yra verslo subjekto pajamos, neaišku, kokią dalį finansiniai įsipareigojimai, susiję su vienu iš valdomų objektų, sudaro bendroje pareiškėjo finansinėje apskaitoje. Taigi, atsakovo manymu, abejotina, kad viename iš pareiškėjo valdomų objektų apribojus alkoholio prekybos laiką ne visu kavinės darbo laiku, tačiau tik kelioms valandoms, verslo subjektui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

7. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo (b. l. 102–104), kuriuose akcentuoja, jog pareiškėjas teismo prašė laikinai sustabdyti ne tik Įsakymą, tačiau ir Sprendimą, tačiau teismas pasisakė tik dėl vieno iš ginčijamų aktų galiojimo laikino sustabdymo.

8. Pareiškėjas MB „Gaumena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje.

9. Pareiškėjas teigia, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų neįmanoma garantuoti realų ir veiksmingą iki skundžiamų aktų įvykdymo buvusios padėties atkūrimą, kadangi: kol vyks teisminiai procesai, įmonei gali būti iškelta bankroto byla ir pradėta vykdyti bankroto procedūra; pareiškėjos apyvartai sumažėjus ⅔, įmonė bus priversta atleisti darbuotojus; priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, prisiteisti iš atsakovų prarastas sumas dėl prekybos alkoholiu apribojimo būtų praktiškai neįmanoma, nes apyvartų sumos kiekvieną mėnesį labai svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo ir kitų faktorių, o pareiškėjas veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, vykdo pirmais metais, kas apsukintų susidariusios žalos per ilgą laiką įrodinėjimą; gretimais adresais konkurentams prekiaujant alkoholiniais gėrimas nukentėtų kavinės (naktinio klubo) reputacija ir net priėmus palankų teismo sprendimą būtų sunku atgal susigrąžinti prarastus klientus bei reputaciją; teisminiai procesai užsitęs neabejotinai ilgą laiko tarpą, tokiu būdu sukeldami didelę ir sunkiai atitaisomą žalą pareiškėjui, kaip mažai įmonei, kadangi, remiantis praktika, atsakovas, jo atžvilgiu priėmus nepalankų sprendimą, jį skųs aukštesniajam teismui, kuriame sprendimo priėmimas gali užtrukti ilgiau nei du sezonus.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijami atsakovų aktai akivaizdžiai prieštarauja konkurencijos teisei ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsniui, nes prekyba alkoholiu buvo apribota išimtinai tik vienam subjektui vieningoje barų (restoranų) erdvėje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Dėl to tiek pareiškėjas, tiek patalpų savininkas yra padavę skundus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Be to, patalpų savininkas šioje byloje ginčijamą Sprendimą taip pat yra apskundęs teismui ir patirtų tiesioginius nuostolius, jei šiuo atveju nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas kartu pabrėžia, kad prekybos alkoholiu laikas išimtinai tik jo atžvilgiu yra apribotas nuo l val. iki 8 val., nors iš bylos duomenų matyti, jog policijos iškvietimai yra fiksuojami nebūtinai šiuo metu, todėl toks ribojimas yra beprasmis.

Iš policijos iškvietimų turinio taip pat matyti, jog nėra jokios realios grėsmės visuomenės saugumui, nes visi iškvietimai yra susiję su triukšmu iš stacionaraus triukšmo šaltinio arba apskritai nesusiję su pareiškėjo veikla, o nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. yra gauti tik 2 pranešimai ir jie abu susiję su triukšmu iš stacionaraus triukšmo šaltinio. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei vienas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, o skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis tik policijos gautais iškvietimais dėl triukšmo iš stacionaraus triukšmo šaltinio, nors šiuos teisinius santykius reguliuoja iš esmės kiti teisės aktai.

Pareiškėjas, paneigdamas atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, jog jis turi pajamų ir iš kitos veiklos, nesusijusios su (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdoma veikla, nurodo, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia naujausius finansinius duomenis už 2018 m. liepos mėnesi, iš kurių matyti, jog 95 proc. jo pajamų sudaro būtent pajamos iš veiklos objekte (duomenys neskelbtini). Palanga, todėl pajamų praradimas iš šio objekto pareiškėjui neabejotinai sukeltu sunkiai (arba visiškai) neatitaisomas pasekmes.

Taigi, pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, užtikrinantis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Iš paminėtos įstatymo normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012 ir kt.). Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012 ir kt.).

12. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-371-602/2016; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-602/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T2-125 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A1-948, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A1-948 galiojimą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pateikė teismui faktinius duomenis apie turtinę žalą, kurią jis patirtų įvykdydamas individualius administracinius aktus ir, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovų interesai šiuo atveju yra svarbesni už pareiškėjo interesus.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad pirmosios instancijos teismo įvardyta priežastis – galima kilti žala – yra pakankamas pagrindas byloje taikyti papildomą reikalavimo užtikrinimo priemonę Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, turi būti nustatyta, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiagoje tokių duomenų nėra ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra tik vienas iš kelių pareiškėjo valdomų objektų Palangoje ir prekybos laikas alkoholiu apribojamas kelioms valandoms nakties metu, todėl nėra prielaidų teigti, kad tuo gali būti padaryta neatitaisoma žala.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeis viešojo intereso, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dėl įvykių adresu Palangoje, (duomenys neskelbtini), užregistruoti 278 pranešimai, iš jų 223 dėl viešosios tvarkos pažeidimų, iš jų 145 dėl triukšmo, konfliktų viešoje vietoje; pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai (b. l. 29, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 3 d. raštas), o vien laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 9 d. dėl įvykių adresu Palangoje, (duomenys neskelbtini), užregistruota 20 pranešimų, iš jų 13 dėl keliamo triukšmo nakties metu (b. l. 30, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. liepos 11 d. raštas). Visuomenės sveikata ir saugumas yra viešasis interesas, valstybės siekis – užtikrinti visos visuomenės teisę į saugią aplinką. Todėl savivaldybės turi pareigą vykdyti šią funkciją veiksmingai. Šios funkcijos vykdymas nagrinėjamu atveju įgyvendinamas apribojus prekybą alkoholiu atitinkamomis valandomis nakties metu.

17. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, kad skundžiama nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia viešojo intereso, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, todėl atskirąjį skundą tenkina ir klausimą išsprendžia iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikina ir pareiškėjo MB „Gaumena“ 2018 m. liepos 26 d. prašymo dėl papildomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo mažosios bendrijos „Gaumena“ prašymo dėl papildomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė