b64bd2e5-e153-47bc-ba0b-572eb09e1731 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr Bylos Nr. 1S-378-487/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19480-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, kaltinamojo E. T. gynėjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-344-485/2020 medžiaga, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ , prievartavo turtÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas iÅ¡ anksto sutaręs susitikti su I. K., kuris turėjo atvažiuoti kartu su J.

K. ir kartu pakalbėti apie tarpusavio santykius, 2020 m. gegužės 20 d., laikotarpyje nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telėje prie restorano „B“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), įsėdęs į I. K. vairuojamÄ automobilį ,,Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės Å¡alia nukentėjusiosios J. K., I. K. pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės link, J. K. pasakius, jog nekalbės, pagrasino, kad įmes į bagažinę ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kur užkas, ir, J.

K. pradėjus Å¡auktis pagalbos, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , pagrasino, kad jÄ apipurkÅ¡ aÅ¡arinėmis dujomis, atvažiavus į aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais VšĮ ,,D“ (duomenys pakeisti), adresu (duomenys neskelbtini), trenkė alkÅ«ne J. K. į deÅ¡inį smilkinį, pasakė, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir jÄ iÅ¡veÅ¡, pridėjo J. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie lÅ«pų ir reikalavo į diktofonÄ pasakyti, kad Å¡i jam skolinga 30 000 eurų, o nukentėjusiajai atsakius, kad nesakys, suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė, tokiu bÅ«du J.

K. padarė kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ kaklo priekyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais vertė nukentėjusiÄ jÄ J. K. perduoti jam didelės vertės turtÄ , t. y. 30 000 eurų sumÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi E. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam E. T. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad, bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis E. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4.

Kaltinamojo E. T. gynėjas advokatas Mykolas GirdiuÅ¡as skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir paskirti E. T. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – 10 020 eurų užstatÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nustatant jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja J. K.. Nurodo, kad faktai, kuriais teismas remiasi, motyvuodamas suėmimo termino pratęsimo pagrįstumÄ , arba neatitinka tikrovės, arba jų yra nepakankamai, jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo taikyti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę.

5. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog kaltinamasis E. T. turi giminių ir pažįstamų užsienyje, pats yra ten gyvenęs ir dirbęs, tačiau Å¡iuolaikiniame pasaulyje Å¡i aplinkybė nėra iÅ¡skirtinė ir nesuteikia pagrindo manyti, kad, paleidus E. T. iÅ¡ suėmimo, jis iÅ¡vyks už Lietuvos ribų bei slėpsis užsienio valstybėje. Lietuvai esant Europos SÄ jungoje ir Å engeno sutarties valstybių zonoje, giminių ar pažįstamų gyvenimas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje nekelia papildomos rizikos, kad asmuo gali pasislėpti.

Minėtos valstybės yra sukÅ«rusios daug teisinių instrumentų (Europos areÅ¡to orderis, Europos įrodymų tyrimo orderis ir kt.), kurie greitai ir efektyviai padeda nustatyti nuo teisėsaugos pasislėpusį asmenį. 5.1. Be to, nors kaltinamajam E. T. kitoje byloje iÅ¡ tikrųjų teismo nutartimi bauda buvo pakeista į areÅ¡tÄ ir paskelbta jo paieÅ¡ka, tačiau teismo teiginys, kad jis apie tai žinojo ir dėl to slapstėsi, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji J. K., gyvendama su E. T., tikrindavo jo paÅ¡to dėžutę ir, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, visÄ korespondencijÄ , susijusiÄ su teisėsauga, be jo žinios sunaikindavo.

Jeigu E. T. bÅ«tų žinojęs apie pakeistÄ bausmę ir paskelbtÄ jo paieÅ¡kÄ , jis tikrai į AnglijÄ nebÅ«tų vykęs lėktuvu, kur bÅ«tina pateikti asmens dokumentus, o bÅ«tų pasirinkęs kitÄ keliavimo bÅ«dÄ - pvz., mikroautobusu, kur niekas iÅ¡vykstančių iÅ¡ Lietuvos asmenų dokumentų netikrina. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad į AnglijÄ E. T. vyko ne tam, jog pasislėptų nuo areÅ¡to bausmės, o tam, kad ten galėtų dirbti, kÄ Ä¯rodo prie skundo pridėta darbdavio iÅ¡ Didžiosios Britanijos atsiųsta E. T. charakteristika. 5.2.

Gynėjas pažymi, kad Kauno apygardos teismas, abejodamas E. T. nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), realumu, remiasi nepatikrinta ir nepatikima informacija. Minėtas butas priklauso kaltinamojo seseriai J. V.. Jų santykiai su seserimi yra geri. BÅ«damas Lietuvoje, E. T. neatlygintinai, žodinės panaudos sutarties su seserimi J. V. pagrindu nuolat tame bute gyvena, kÄ patvirtina prie skundo pridedamas J. V. paaiÅ¡kinimas. Tai, kad kaimynai kaltinamojo seniai ten nematė, savaime suprantama, nes nuo 2020 m. gegužės 22 d. jis yra suimtas. 5.3.

Advokato vertinimu, teismo argumentas, kad E. T. bÅ«tina laikyti suimtu, nes jis gali slėptis nuo teismo, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , asmens laikymas suėmime, suėmimo taikymo bÅ«tinybę, kaip esminiu argumentu grindžiant gresiančios bausmės griežtumu bei pareikÅ¡to kaltinimo turiniu ir sunkumu, iÅ¡ esmės pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.

6. Gynėjo nuomone, teismo teiginiai, kad, pakeitus suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, kyla pavojus, jog bus daromas poveikis nukentėjusiajai, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad E. T. įtaria J. K. padarius nusikaltimus, t. y. pavogus iÅ¡ kaltinamojo, jo artimųjų ir draugų dideles pinigų sumas ir ragina jÄ pinigus grÄ Å¾inti, prieÅ¡ingu atveju žadėdamas kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Taigi, savo tikrÄ ar tariamÄ teisę jis žadėjo ginti ne nusikalstamomis, o teisėtomis priemonėmis. Tai, kad savo nuomonę apie nukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis kai kuriose žinutėse iÅ¡sakė ne visai korektiÅ¡kai ar hiperbolizuodamas galimas pasekmes, negali bÅ«ti traktuojama kaip psichinis smurtas ar neteisėtas poveikis. Advokatas pažymi, kad E. T. yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu teisme, nes tokiu bÅ«du galimai paaiÅ¡kėtų J. K. nusikalstami veiksmai jo ir kitų asmenų atžvilgiu. 6.1.

Gynėjo vertinimu, teismo manymas, kad E. T. galimai jau yra daręs poveikį nukentėjusiajai, nes 2020 m, gegužės 22 d. nenustatytas asmuo prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ , reikalaudamas atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, yra tik prielaida. E. T. 2020 m. gegužės 22 d. buvo suimtas, todėl jis neturėjo galimybės nei pats daryti poveikį nukentėjusiajai, nei praÅ¡yti, kad kas nors kitas, darydamas poveikį nukentėjusiajai, panaudotų fizinį smurtÄ jos atžvilgiu.

Advokatas mano, kad nukentėjusioji, sužinojusi, jog E. T. kardomoji priemonė - suėmimas yra paskirta tik 10 dienų, sugalvojo bÅ«dÄ , kaip įkalinti E. T. ilgesniam laikui ir melagingai pranešė apie jai darytÄ poveikį, naudojant fizinį smurtÄ . Gynėjas pažymi, kad teismo teiginiai apie nukentėjusiajai darytÄ poveikį yra tik pamÄ stymai, prielaidos, kuriomis negalima remtis, toliau taikant E. T. griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ . Teismų praktikoje paprastai laikoma, jog, perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ , iÅ¡nyksta BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis trukdys procesui, todėl ir Å¡iuo atveju toks suėmimo pagrindas pripažintinas iÅ¡nykusiu.

7. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi E. T. suėmimo terminas buvo pratęstas iki 9 mėnesių. Gynėjo nuomone, toks ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidÄ , kad tokiu bÅ«du iÅ¡sakoma iÅ¡ankstinė nuomonė dėl E. T. kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra pažeidžiamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo E. T. sesuo J. V. į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra pervedusi 10 020 eurų, kurie, teismui paskyrus kardomÄ jÄ priemonę - užstatÄ , garantuotų E. T. dalyvavimÄ teisme.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo E. T. gynėjas prašė jo skundÄ patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti galioti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o skundas netenkinamas.

9. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo E. T. gynėjo skundÄ ir įvertinęs pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria E. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. BÅ«tina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. AukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios J. K., liudytojų G. A., E. L., R. R. apklausų protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje, apžiÅ«rų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. 10.1. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį.

Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Nagrinėjamu atveju E. T. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jeigu bÅ«tų konstatuota, kad yra bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. T. suėmimo terminÄ pratęsė dviem pagrindais – kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis E. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę.

13. Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. IÅ¡ pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. T. anksčiau du kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Kaltinamasis yra iÅ¡situokęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

E. T. yra gyvenęs ir dirbęs Jungtinėje Karalystėje, ten buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , be to, Å¡ioje Å¡alyje gyvena jo artimieji. Tai patvirtina, kad kaltinamasis gali turėti artimų ryÅ¡ių užsienyje. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimÄ , pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. T. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta laisvės atėmimo bausmė.

Kaip pagrįstai nurodyta kaltinamojo gynėjo skunde, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Skunde nurodyta, kad E. T. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ankstesnio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau Å¡ios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.

Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi bÅ«ti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad iki E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo nukentėjusiajai buvo siunčiamos grasinančio pobÅ«džio trumposios žinutės. Be to, po galimo nusikalstamos veikos padarymo buvo gauta duomenų, jog 2020 m. gegužės 22 d. nenustatytas asmuo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ , reikalaudamas atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl aptariamos nusikalstamos veikos, taip pat grasindamas neigiamomis pasekmėmis to nepadarius.

Dėl aptariamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnį, kuris iÅ¡skirtas į atskirÄ procesÄ . Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis nusikalstamos veikos galimo padarymo metu grasino jai ir toliau vartoti fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. Nors aptariami veiksmai buvo galimai atlikti ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2020 m. spalio 13 d. yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau nukentėjusioji J. K. dar nėra apklausta. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad E. T., bÅ«damas laisvėje, gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti nukentėjusiÄ jÄ .

Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykęs. Ä®vertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios pareikÅ¡ti kaltinimai E. T., pobÅ«dį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų Å¡altinius, baudžiamojo proceso stadijÄ , trukdymo procesui rizika Å¡iuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

15. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad E. T. yra suimtas ilgÄ laiko tarpÄ (septynis mėnesius), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam E. T. už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra aÅ¡tuoneri metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natÅ«ralu, kad dėl Å¡ios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme.

EŽTT savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas E. T., pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra labai pablogėjusi E. T. sveikata, jis kenčia stiprius galvos skausmus, negirdi viena ausimi, iš ausies teka kraujingas skystis, tačiau medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Advokato nuomone, jei valstybė sergančiam suimtajam negali suteikti tinkamos medicininės pagalbos, toks asmuo turi būti paleistas į laisvę, kad galėtų pats pasirūpinti savo tinkamu gydymu. Gynėjas mano, kad sergančio asmens laikymas suimtu, nesuteikiant adekvačios medicininės pagalbos, yra akivaizdus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas ir EŽTT traktuojamas kaip žiaurus ir nežmoniškas elgesys bei kankinimai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Å io įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Kaltinamojo gynėjas posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus medikai negali nustatyti tikslios ligos diagnozės bei paskirti gydymo, nes neturi tam skirtos medicininės įrangos, o dėl laisvės atėmimo vietose išplitusio koronaviruso Laisvės atėmimo vietų ligoninė naujų pacientų nepriima. Pažymėtina, kad esant būtinumui kaltinamajam E. T. medicinos pagalba gali būti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad E. T., būdamas laisvėje, galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo.

18. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo E. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo galimai turimus ryÅ¡ius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , taip pat jo veiksmus siekiant paveikti nukentėjusiÄ jÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų negalima pasiekti, pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones (tarp jų ir skunde nurodomus užstatÄ bei raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti).

19. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jÄ naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęstÄ suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Virginija Liudvinavičienė Justas Namavičius