b64ba18f-e73d-4b21-8963-a867a467cf37 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2361-359/2022 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00292-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 25 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant ieškovui R. L. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, dalyvaujant atsakovei R. L. ir jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, nedalyvaujant atsakovei L.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams R. L., atsakovei L. K., dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos už asmeninio turto pagerinimÄ priteisimo. Teismas nustatė: I. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į juos. I. IeÅ¡kovas R. L. (toliau ir – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei R.

L. (toliau ir – atsakovė), kuriame prašo:

1. SantuokÄ Ä¯registruotÄ (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp R. L. ir R. L., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti po ½ dalį;

3. Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovui R. L. natÅ«ra priteisti visÄ (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, 219,56 Eur vertės, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir visÄ Â½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 68,50 Eur vertės; Patikslinus reikalavimÄ dalyje dėl žemės sklypo padalijimo, teismo praÅ¡o R. L. natÅ«ra priteisti visÄ (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, dalies vertė 109,78 Eur, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei iÅ¡mokant 54,89 Eur kompensacijÄ .

4. Priteisti atsakovei R. L. 144,03 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį natÅ«ra.

5. Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas akcinėje bendrovėje SEB, sutarties data 2017 m. liepos 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis 748,00 Eur lieka Å¡alių solidariu įsipareigojimu nustatant mokėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ R. L. šį įsipaeigojimÄ nutraukus santuokÄ dengs asmeniÅ¡kai iki galutinio atsiskaitymo be regreso teisės;

6. Nutraukus santuokÄ , R. L., palikti pavardę – „L.“, R. L. – „L.“;

7. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. II. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 2.1. Šalių santykiai blogėti pradėjo daugiau nei prieš penkerius metus, prasidėjo nesutarimai, vienas kito nesupratimas. Nuo 2016 m. kovo mėn., ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi, kaip svetimi vienas kitam žmonės. Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Kiekviena iš šalių turi savus interesus, kurie tarpusavyje visiškai nesuderinami, dėl skirtingo požiūrio dažnai konfliktuoja, neranda kompromisų.

Santuoka yra tik formali, Å¡alys yra viena kitai svetimos, neturi jokių bendrų interesų, gyvena atskirai, nepalaiko jokio ryÅ¡io, faktiÅ¡kai nebendrauja. Kadangi Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, santuoka nebegali bÅ«ti iÅ¡saugota, todėl turi bÅ«ti nutraukta. Santuoka praÅ¡o nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi yra įsitikinęs, kad abiems sutuoktiniams nepavyko gyventi santuokoje, nerado kompromisų, iÅ¡siskyrė požiÅ«riai. Å alys santuokos metu įgijo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 68,50 Eur vertės. Santuokos metu įgytas turtas dalintinas po ½ dalį.

Nutraukus santuokÄ praÅ¡o asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, atsakovei priteisiant 144,03 Eur kompensacijÄ . Toks turto padalijimo bÅ«das yra racionalus, kadangi kitas ten pat esantis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Daugiau registruotino turto Å¡alys santuokos metu neįgijo. Santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai ir neregistruotini daiktai pasidalinti bendru Å¡alių susitarimu prieÅ¡ 5 metus ir ginčo dėl to nėra. 2.2. Å alys turi kreditorinį įsipareigojimÄ AB SEB banke, skolos likutis sudaro 748,00 Eur.

Å is kreditorinis įsipareigojimas nutraukus santuokÄ lieka solidariu Å¡alių įsipareigojimu nustatant mokėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas šį įsipareigojimÄ nutraukus santuokÄ dengs asmeniÅ¡kai iki galutinio atsiskaitymo be regreso teisės. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad šį vartojimo kreditÄ Ä—mė jau gyvendamas atskirai, tačiau kadangi bankas reikalavo, atsakovė buvo įtraukta kaip bendraskolė. Visas įmokas mokėjo tik ieÅ¡kovas gyvendamas skyriumi. Apie asmenines atsakovės skolas ieÅ¡kovas nežino.

Daugiau bendrų su atsakove kreditorinių įsipareigojimų nėra.

2. Trečiasis asmuo AB SEB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog po santuokos R. L. ir R. L. ir toliau liktų solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal prievoles, kylančias iÅ¡ 2017 m. liepos 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). II. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į juos 3. Atsakovė R. L. pateikė ieÅ¡kovui R. L. ir atsakovei (toliau ir – atsakovė-2) L. K., prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, kuriame praÅ¡o: 4.1.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. kovo mėn.; 4.2. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ R. L., asmeninėn nuosavybėn priteisti turtÄ 565/1130 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 4.3. IÅ¡ R. L., R. L. naudai priteisti 2 136,00 Eur kompensacijÄ ; 4.4.

IÅ¡ R. L. ir L. K. priteisti kompensacijÄ už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto: pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ po 14 096,48 Eur iÅ¡ kiekvieno. 4.5. IÅ¡ R. L. ir L. K., R. L. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Atsakovė pripažįsta reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomu santuokoje įgyto turto padalinimu. Abi Å¡alys pripažįsta, kad kartu negyvena penkerius metus, t. y. nuo 2016 m. kovo mėnesio, kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. Apsigyvenę atskirai Å¡alys nebendravo, nevedė bendro Å«kio, ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima, Å¡eimos turto iÅ¡laikymu, todėl tokios iÅ¡laidos teko vienai atsakovei.

Kadangi atsakovė yra investavusi asmenines lėšas į ieÅ¡kovo ir turo dalį po to, kai jis paliko Å¡eimÄ ir pradėjo gyventi atskirai, todėl siekiant sÄ Å¾iningai iÅ¡spręsti kompensavimo už ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerininimo atsakovei klausimÄ , kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovui praturtėti atsakovės sÄ skaita, nustatytina, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. 5.2.

Å alys santuokoje įgijo šį turtÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal VÄ® Registrų centro rinkos vertę – 4 135,00 Eur ir ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, kurio vertė pagal VÄ® Registrų centro rinkos vertę – 137,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose sÄ moningai nutylėjo aplinkybę, kad jo paveldėtas ½ dalis pastato – Å«kinio pastato (toliau – ginčo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo esminiai pagerintas, t. y. visas Å«kinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis buvo rekonstruotas, prie pastato buvo pastatytas priestatas, kuriame buvo įrengta pirtis ir Å¡iuo turtu Å¡alys naudojasi visos santuokos metu, o atsakovė su Å¡alių sÅ«numi naudojasi ir dabar. 5.3.

Ginčo pastatas yra ieÅ¡kovo ir jo sesers atsakovės-2, L. K. bendra dalinė nuosavybė, atsiradusi po paveldėjimo. Iki paveldėjimo Å¡is pastatas jau buvo ieÅ¡kovo ir atsakovės R. L. lėšomis pradėtas rekonstruoti, o ieÅ¡kovui ir jo seseriai paveldėjus šį turtÄ , L. K. sutiko, kad šį pastatÄ ieÅ¡kovas ir R. L. naudotų iÅ¡imtinai savo poreikių tenkinimui ir jį gerintų. Tai yra L. K. pripažino savo ir ieÅ¡kovo tėvų valiÄ , kuomet jie ieÅ¡kovui ir R. L. ginčo turtÄ perdavė individualiam naudojimui ir priėmusi palikimÄ Ä¯ šį turtÄ nepretendavo, niekada Å¡iuo turtu nesinaudojo.

Å alys planavo turtÄ perraÅ¡yti šį turtÄ ieÅ¡kovo ir R. L. vardu, tačiau dėl įvairių susiklosčiusių situacijų tai nebuvo padaryta. Tuo metu tarpusavio santykiai buvo geri, todėl R. L. neturėjo pagrindo manyti, kad ateityje dėl Å¡io turto gali kilti ginčai. Parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovas pripažino, kad ginčo turtas yra pagerintas abiejų bendromis lėšomis, tačiau jis sÄ Å¾iningai kompensuoti R. L. turto vertę nesutiko. 5.4. Kad Å¡alių santykiai buvo geri ir vieni kitiems padėjo rodo ir tai, kad atsakovė, tiksliau jos motina, sudarius valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo už L.

K., kadangi Å¡i neturėjo lėšų. Dėl tos pačios priežasties R. L. motina sumokėjo ir už ieÅ¡kovo įgytÄ Å¾emės sklypo dalį. Kadangi ieÅ¡kovo ir L. K. asmeninis turtas santuokos metu buvo esminiai pagerintas, todėl R. L. įgijo teisę reikalauti sÄ Å¾iningos kompensacijos už ginčo turto pagerinimÄ arba praÅ¡yti ginčo turtÄ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį pripažinus bendru sutuoktinių turtu, jį pasidalyti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ir L.

K., kurios turtui taikomi apribojimai dėl turimų įsiskolinimų, todėl R. L. sprendžia, kad visų Å¡alių interesus atitiktų kompensacijos R. L. priteisimas iÅ¡ ginčo turto savininkų, t. y. ieÅ¡kovo ir L. K.. 5.5. IeÅ¡kovas ir R. L. turto rekonstrukcijÄ atliko privačių statytojų pagalba, kuriems sumokėjo grynais pinigais. Kadangi įrodymų dėl darbų apmokėjimo nėra, todėl darbai buvo paskaičiuoti ir nustatyta jų vertė – 7 878,64 Eur. Taip pat nėra iÅ¡likę arba iÅ¡likusi tik nedidelė dalis statybinių medžiagų įgijimo kvitų, kurių kaina taip pat buvo apskaičiuota pagal esamus pagerinimus ir nustatyta Å¡ių darbų medžiagų vertė – 48 507,25 Eur.

Viso atliktų pagerinimų kaina 56 385,89 Eur. Kadangi pagerinimai atlikti santuokos metu bendromis sutuoktinių pajamomis, R. L. įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės pusę atliktų pagerinimų kainos, kuriÄ ieÅ¡kovas ir L. K. turi atlyginti lygiomis dalimis, po 14 096,48 Eur iÅ¡ kiekvieno. III. Å alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu, liudytojų parodymai 5. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė palaiko patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas ir ataskovė nuo 2016 m. gyvena atskirai. Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai, santuoka yra iširusi. Mano, kad santuoka iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha dalies žemės sklypas, tai yra dalelė bendro sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovės iniciatyva buvo atlikta šio turto dalies ekspertizė ir ekspertas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ha ploto yra verta 142,00 Eur.

Å iuo atveju ginčo dėl dalies vertės nėra. Taip pat, Å¡alys turi ½ dalį kiemo rÅ«sio, kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 68,50 Eur. Atsakovės pozicija dėl turto dalių yra ypatingai keista, kadangi raÅ¡ytiniais įrodymais yra patvirtintos aplinkybės, jog iÅ¡ tiesų santuokos metu buvo įgytos tik toks turtas ir pati atsakovė nors mano, kad Å¡alims priklauso daugiau, tačiau byloje jokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog raÅ¡ytiniais įrodymais yra pagrįsta, jog turtas esantis (duomenys neskelbtini), yra didžiÄ ja dalimi R.

L. asmeninė nuosavybė ir įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ir tik nurodytos dalys yra įgytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) ha dalis buvo pirkta su seserimi, taigi iš esmės, pretenzijos ir reikalavimai gali būti reiškiami į (duomenys neskelbtini) ha, t. y. tai kiek šalims priklauso. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kiemo rūsio ginčo tarp šalių nėra. Šalys sutinka, kad ši dalis yra verta 68,50 Eur. Bylos nagrinėjimo eigoje kreitorinių reikalavimų tarp šalių nebeliko.

IeÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi reikalavimai yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus ekspertizę, Å¡iek tiek pakito žemės sklypo vertė ir Å¡iai dienai ieÅ¡kovas praÅ¡ys remtis J. U. turto vertinimo ekspertizės verte nurodyta žemės sklypo dalies verte, kuri yra 142,00 Eur. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio reikalavimai iÅ¡ dalies sutampa, ir taip pat praÅ¡o priteisti (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo. Å alys neturi tokios dalies žemės sklypo ir įgijo visiÅ¡kai kitÄ dalį.

PraÅ¡o priteisti kiemo rÅ«sį ir Å¡ių nekilnojamųjų objektų adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, praÅ¡o priteisti kompensacijÄ 2 136,00 Eur ir atitinkamai keliÄ reikalavimÄ dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato pagerinimÄ , praÅ¡ydama priteisti 14 096,00 Eur iÅ¡ atsakovų. Atitinkamai visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl yra praÅ¡oma 2 136,00 Eur kompensacijos, kas pagrindžiÄ Å¡iÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o remtis jo nurodytomis sumomis, kurios yra pagrįstos ekspertizės aktu.

Å ioje byloje, atsakovė pagerinimų faktÄ grindžia pridetomis lokalinėmis sÄ matomis, kurios yra atliktos bylos nagrinėjimo eigoje, ekspertės I. M. Atitinkamai iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos pusės, buvo užsakytas Å¡io nekilnojamojo turto objekto vertinimas, atitinkamai pagal ieÅ¡kovo nurodytus duomenis, ginčo turtas, tai yra Å«kinis pastatas yra įvertintas nuo 14 000 Eur iki 16 000 Eur, o pirties pastato vertė nuo 3 000 Eur iki 3 500 Eur. Atitinkamai atsakovė tokio pat svarbumo, įrodymų prasme, pateikė vertinimÄ dėl objekto, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. spalio 20 d.

„(duomenys neskelbtini)“ pažyma, apima ne tik Å«kinį pastatÄ ir pirtį, dėl kurio Å¡alys ir kelia ginÄÄ , tačiau nuomonė yra iÅ¡dėstyta dėl visų statinių esančių nurodytu adresu. Tai yra ir dėl žemės sklypo dalies ir dėl gyvenamojo namo, kuris Å¡alims absoliučiai nepriklauso, įvertintas kiemo rÅ«sys, Å«kinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai. Å i aplinkybė yra itin svarbi, vertinant, kuris įrodymas Å¡ioje byloje yra objektyvesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent visas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir žemės sklypo kompleksas R.

S. yra įvertintas 45 000,00 Eur. Taigi Å¡iuo atveju atsakovės pateikta konsultacinė nuomonė yra visiÅ¡kai neobjektyvi, kadangi neiÅ¡skirta, kiek konkrečiai yra ginčo turto vertė, t. y. Å«kinio pastato ir pirties. Atitinkamai ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra konkretÅ«s ir nurodytos sumos liečia ginčo turtÄ . Nepaisant to, jog yra pateikti Å¡ie įrodymai dėl turto verčių, atsakovė pasirinko kelia nespręsti klausimÄ ir praÅ¡yti kompensacijos pagal turto vertę, kuri yra bylos nagrinėjimo metu, tačiau teikia lokalines sÄ matas, kaip įrodymus, siekdama pagrįsti, savo reikalavimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.

IeÅ¡kovas absoliučiai nesutinka su tokiu reikalavimu ir mano, kad iÅ¡ esmės Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į Å¡iuo metu esančiÄ ginčo turto rinkos vertę. Nors atsakovė ir pageidautų, kompensacijos bÅ«du gauti pinigus už pagerinimus, tačiau Å¡iuo atveju manytina, kad toks ginčo sprendimo variantas nėra teisingas pirmiausiai dėl to, kad iÅ¡ esmės yra statiniai, yra rinkos vertė ir pagerinimo klausimas nesuprantama, kodėl turi bÅ«ti sprendžiamas.

Buvo remontuotas Å«kinis pastatas, jame Å¡alys gyveno, investavo pinigus ir Å¡iuo atveju santuokos nutraukimo pasekmėje yra dalinamas turtas atitinkamai iÅ¡sprendžiant klausimÄ pagal tai kiek jis yra vertas. Kita vertus, objektyvių įrodymų byloje, kiek yra iÅ¡ tikrųjų pinigų iÅ¡leista, Å¡alių bendro gyvenimo metu atliekant turto remontÄ , pagerinimus, nėra. IÅ¡ bylos medžiagos, matyti, vertinant SODROS pažymas, vertinant tai, kiek jie ėmė paskolų, kad viskas buvo perkama iÅ¡simokėtinai, nepateikti įrodymai, kad Å¡alys galėjo turėti bent jau lokalinėse sÄ matose nurodytas sumas.

Pačių lokalinių sÄ matų turinyje viskas buvo vertinta Eurais, sumos yra itin didelės, o įrodymai patys savaime nepatvirtina fakto, kad bÅ«tent tiek pinigų, Å¡alys galėjo iÅ¡leisti. Objektyvių įrodymų byloje nėra, juolab, kad abi Å¡alys pripažįsta, jog dalis darbų buvo atlikti Å«kio bÅ«du, iÅ¡ tų pinigų kuriuos turėjo, o iÅ¡ esmės įrodymų, kiek tų pinigų turėjo, byloje nėra. Byloje yra įrodymai, jog Å¡alys gyveno pagal savo galimybes iÅ¡ uždarbio, nuolat imdavo prekes iÅ¡simokėtinai, kas rodo jų finansinį pajėgumÄ , koks jis buvo, kai buvo atliekami darbÄ .

Namas buvo remontuojamas, visgi (duomenys neskelbtini) pateiktos fotonuotraukos su vertinimu, parodo, kad namo bÅ«klė yra tragiÅ¡ka ir ieÅ¡kovo pozicija, kad kompensacijų klausimÄ reikia spręsti pagal dabartinę turto vertę, yra teisinga ir objektyvi ir atitinka įstatymo reikalavimus. Turtas nebuvo prižiÅ«rėtas tinkamai nei vienos iÅ¡ Å¡alių, du kartus degė, kas matosi ir iÅ¡ fotonuotraukų, nežiÅ«rint atlikto remonto, objektyvÅ«s veiksniai lemia turto vertę santuokos nutraukimo momentui ir Å¡iuo atveju spręsti klausimÄ vien tik pagal tai, kiek Å¡alys galimai galėjo įdėti pinigų į remontÄ , bÅ«tų neteisinga.

Atkreiptinas dėmesys, dėl finansinių galimybių, vertinant kiekvienos iÅ¡ Å¡alių darbinę veiklÄ , asmenines savybes, visgi atsakovė pati pripažino teismo posėdyje, kad ne kartÄ buvo bausta didelėmis baudomis už savo padarytus administracinius pažeidimus, nurodė, jog ir 4 000 ir 3 000 Eur mokėjo, Å¡iuo atveju iÅ¡ tų pačių pinigų, o įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, jog ji uždirbo dirbdama parduotuvėje ir 1 000,00 Eur ir 1 500,00 Eur, tikrai teismui iki Å¡iol nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. L. pritarė savo atstovės iÅ¡sakytiems argumentams. Santuokinio ryÅ¡io nepalaiko nuo 2016 m., gyvena (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas buvo paveldėtas iÅ¡ tėvo. Tai yra asmeninis turtas, kurį kartu paveldėjo ir L. K.. Pastatas buvo pagerintas, buvo pakeistas stogas, pastatytas priestatas. Anksčiau gyveno tame pastate, dabar negyvena, kadangi netraukia. Jame gyventi Å¡iuo metu galima, tačiau kai kur yra pradėję pelyti. Pastatas buvo gerinamas ilgÄ laikÄ , po truputį, kiek turėjo lėšų.

PaveldėtÄ statinį remontavo. Remonto darbai buvo atliekami iÅ¡ algos. Tuo metu, iÅ¡kart nedirbo, dirbo privačiai iki 2016 m. Žmona dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vidutinės pajamos per abu litais bÅ«davo ir 3 000 Lt. Turėjo nepilnamečių vaikų. Statyti padėjo draugai, statė ir pats. Padėjo ir atsakovės brolis, pastatė priestatÄ . Ä®renginėdamas praÅ¡ydavo giminaičių pagalbos. Priestatas yra labai prastos bÅ«klės, pradėjo pÅ«ti gegnės, iÅ¡ apačios papylimai.

Priestatas nebuvo prižiÅ«rimas. Kanalizacija ir vandentiekis yra. PirmÄ kartÄ gaisras įvyko nuo pečiaus. Pečius keistas kartÄ , jis buvo nupirktas abiejų lėšomis. Namas buvo perdažytas prieÅ¡ penkis metus, jau negyvenant kartu, ieÅ¡kovas prisidėjo prie namo perdažymo, davė pinigų. Apie atsakovės paskolas nieko negali pasakyti, arba baudų mokėjimÄ nieko negali pasakyti. IeÅ¡kovas nurodė, jog iki 2016 m. Å«kinio pastato remontÄ ir rekonstrukcijÄ daugiausiai organizuodavo pats. Lokalinėse sÄ matose nurodytų sumų negalėjo turėti.

ViskÄ kÄ turėjo iÅ¡ atlyginimo ir iÅ¡ paskolų. IÅ¡ banko buvo paimta paskola – 10 000 Lt. Kažkokie darbai buvo atliekami. Kaminas buvo pastatytas jau kartu nebegyvenant, kainavo 950,00 Eur. Namo nudažymui buvo duota 100,00 Eur. SÄ matos buvo sudarytos atsakovės praÅ¡ymu, ieÅ¡kovui nedalyvaujant, sudarytos ne statybos laikotarpiu. Atsakovė viskÄ tvarkė pinigų reikaluose. Priestatas buvo pastatytas pačioj pradžioje. Stogo konstukcija keista pačioje pradžioje pastačius priestatÄ , su gegnių ir dangų keitimu.

PriestatÄ statė atsakovės brolis. Pirtį statė atsakovės brolis su sÅ«numi. Mokėjo ne kiekvienÄ kartÄ , duodavo 100 Lt. Pastato pagerinimo darbai buvo pradėti, kuomet pastato nuosavybė buvo ieÅ¡kovo tėvo. Su seserimi nebuvo tartasi dėl pastato pagerinimo iÅ¡laidų. Medžiagas pirko ieÅ¡kovas. Sesuo medžiagų nepirko. PrieÅ¡ pradedant rekonstrukcijÄ jau buvo vandentiekis. KanalizacijÄ Ä¯vedė ieÅ¡kovas su sÅ«numi. IeÅ¡kovui buvo nežinoma apie pirkimus pagal pateiktus kvitus. Nežino ar pateikti kvitai susiję su namo rekonstrukcija.

Plytelių klijai gali bÅ«ti susiję su nagrinėjama byla, langai gali bÅ«ti sudėti į pastatÄ . IÅ¡ blokelių buvo statomos pirties sienos. Buvo susitarimas ieÅ¡kovas pastato kaminÄ , atsakovė nusiperka katilÄ . 2002 m. buvo pirktos čerpės stogui. Priestatas buvo pastatytas per vasarÄ . IeÅ¡kovui nėra žinoma apie tai, jog 2019 m. buvo įstatytas langas ir durys. Pirtis buvo statyta už savas lėšas, sienas ir stogas. Pastatui nėra taikomi jokie ribojimai. Sesuo antstolių neturi. Blokelius ir medienÄ pirko pas kaimynÄ .

Giminaičiai padėjo, padėjo statyti G. K., jam mokėta už priestatÄ nebuvo. Pirtį padėjo statyti G. K., jam davė 300 Lt už pagalbÄ . Atsakovė nupirko plastikinius langus, virtuvės komplektÄ . IÅ¡kart sumokėdavo už įsigytus daiktus. Pats lizingo sutarčių nebuvo sudaręs. Å eimos turtinė padėtis buvo vidutinės. IÅ¡ tų pačių pajamų ir gyveno, iÅ¡laikė vaikÄ . Galutiniai skaičiavimai dėl sÄ matų nebuvo atlikti. Ūkinio pastato bÅ«klė yra labai prasta, pradėjo pelyti.

Nuo 2016 m. ten nebegyvena. Pats nieko netvarkė ten negyvendamas, tačiau pastatė kaminÄ . Pirtimi naudotis Å¡iuo metu negalima. Prie dažymo prisidėjo 100,00 Eur. Ūkinis pastatas yra degęs, jau nebegyvenant. Pečius buvo pakeistas, atskirai gyvenant, nevedant bendro Å«kio. Nežinojo, kad ieÅ¡kovės mama davė pinigų medžiagoms.

7. Teismo posėdžių metu atsakovė R. L. su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo sutinka, tačiau reikalauja kompensacijos dėl turto pagerinimo. Nuo 1997 m. atėjus gyventi pastatas buvo pradėtas gerinti. Buvo pastatytas pečius, įrengtas atskiras kambarys atsakovo tėvui. 2002 m. pradėtas detaliai gerinti turtas. Brolio dėka buvo pastatytas priestatas, padėjo uždengti stogÄ . Å eima gyveno sunkiai, pastovios pajamos buvo iÅ¡ atsakovės pusės. Ataskovės pajamos buvo apie 400,00 Lt. Samatos nebuvo rengiamos tuo metu, kadangi buvo įrenginėjami namai.

Per tiek metų, darbai buvo vykdomi ir jei jie buvo padaryti reiÅ¡kiasi 200 000 Lt buvo iÅ¡leisti. Ataskovei padėjo ir motina. Abu priestatai pastatyti brolio dėka, jis pinigų neėmė, bet pastatai stovi. Pastatas yra vertas 50 000,00 Eur. Ten yra kanalizacija, ten yra viskas įrengta, Å¡ildymas yra, vandentiekis yra. Å iuo metu gyvena Å«kiniame pastate, kuri yra patalpa pritaikyta gyventi. Broliui už priestatÄ sumokėjo simbolinę kainÄ - 150,00 Eur. Pirtį, su savo vaikais jis irgi pastatė. Yra pastatytas pastatas, kuris vadinamas pirtimi, tačiau pirtis nefunkcionuojanti.

Kad su broliui nebÅ«tų konfliktų, atsakovės mama davė 10 000,00 Lt už darbÄ . IeÅ¡kovas buvo pasižadėjęs atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Pirmas priestatas buvo pastatytas per 2002 m. vasarÄ , o įrengtas iki 2009-2010 m. SÄ matų nesudarinėjo, pirko medžiagas. Kvitai esantys byloje yra atsakovės. Jie susiję su ginčo objektu, niekam kitam nebuvo panaudota. 2019 m. durys ir langas buvo pakeisti savavaliÅ¡kai neatsiklausus, kad neblogėtų pastato bÅ«klė. Namo perdažymo suma, kuriÄ nurodė, ieÅ¡kovas yra melaginga.

Atsakovė gavo iš ieškovo 50,00 Eur namo perdažymui, kuriuos atsakovė panaudojo sumokėti pagalbiniui. Ieškovas neprisidėjo prie namo perdažymo. Buvo žodinis susitarimas su L. K., jog ieškovė su atsakovu tvarkosi ūkinį, o vėliau jį persirašys sau. Susitarimas nebuvo realizuotas, kadangi statybos metu, ieškovo seseriai dėl skolų buvo uždėtas turto areštas. Pečius buvo pastatytas 2017 m., pakeistas senas pečius, kuris buvo pirktas kartu. Atsakovė laiko, jog naujas pečius yra jos nuosavybė, jei norėtų galėtų pasiimti.

Langus ir duris, jei atsakovas lieps pasiims. BaudÄ dėl teisių atėmimo sumokėjo – 3 000,00 Lt, kuriÄ sumokėjo iÅ¡ lėšų, kuriÄ paskolino mama. Skola buvo atiduota 2018 m., jau negyvenant kartu. AÅ¡tuonis metus buvo darytas priestato remontas, kadangi viskas buvo daroma iÅ¡ pajamų ir ko trÅ«kdavo bÅ«davo perkama iÅ¡simokėjimui. IÅ¡tisai nebuvo pajamų. 200 000 Lt remontams, nurodytų sÄ matose, susidarė per visÄ laikotarpį. Su ieÅ¡kovu buvo įgyta (duomenys neskelbtini) ha dalis, sutinka su ekspertizės akte nurodyta verte.

Nesutinka su ieškovo dokumentuose nurodyta namo verte. Fotonuotraukos esančios vertinime yra būsto nuotraukos. Namo plotas vizualiai padidėjo apie 2 kartus, „Registrų centre“, tai neregistruota.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės R. L. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė nurodė, jog palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog lokalinėse sÄ matose buvo padaryta klaidų tiek dėl PVM skaičiavimo, tiek atsižvelgiant į Å¡alių nurodytas aplinkybes, jog vienas priestatas buvo pastatytas 2002 m., į tai, kad remonto darbai buvo atliekami iki 2008 m., pirtis buvo pastatyta 2014 m., buvo patikslintos lokalinės sÄ matos ir to pasekoje mažeja atsakovės reiÅ¡kiamas reikalavimas – bendra atliktų pagerinimų suma sudaro 39 737,55 Eur.

Kadangi šis turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis atsakovė įgija teisę reikalauti pusę šių lėšų ir atsižvelgiant, kad turtas priklauso dviems savininkams ir turtas buvo visas pagerintas, iš atsakovų prašoma priteisti po 9 934,39 Eur. Prašoma priteisti po ½ dalį pastato - kiemo rūsių, pagal „Registrų centro“ rinkos vertę – 137 Eur. Šiuo metu vertė yra pasikeitusi, padidėjusi. Taip pat, prašoma priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio vertė yra nustatyta ekspertizės aktu, tačiau nesutinkama su ekspertizės akto skaičiavimais ir teismas turėtų remtis, jog (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo vertė yra 200,88 Eur, padalinus iš dviejų yra 100,44 Eur.

Ekspertas nustatinėjo viso žemės sklypo vertę ir paskui nustatinėjo (duomenys neskelbtini) a žemės sklypo vertę. Vertė buvo nustatyta skaičiuojant, jog vieno aro kaina yra nuo sklypo kurio dydis yra (duomenys neskelbtini) a. Turi bÅ«ti nustatyta (duomenys neskelbtini) a. sklypo vertė ir ji yra nustatyta 15 133,00 Eur. Vieno aro vertė nustatyta 1 339,16 Eur ir atitinkamai (duomenys neskelbtini) kv. m. sudaro 200,88 Eur. Dėl santuokos nutraukimo nėra ginčo. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas turėtų remtis atsakovės nurodytomis lokalinėmis sÄ matomis, o ne ieÅ¡kovės pateikta preliminaria (duomenys neskelbtini) individualios veiklos iÅ¡duota preliminaria turto rinkos verte.

Å ioje pažymoje yra vertintas gyvenamasis namas, kuris nėra Ä®registruotas kaip gyvenamasis namas. Tokio turinio pažymos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nėra pripažįstamos tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais, kitavertus nustatyta statinio vertė, tačiau ne atlikti pagerinimai. Å alis ginčydama atliktų darbų pagerinimus, Å¡alis gali pateikti savo skaičiavimus, tai, jog ieÅ¡kovas, teigia jog Å¡alys tokių pinigų neturėjo, nesudaro pagrindo tikėti ieÅ¡kovu, kadangi jis yra suinteresuotas kuo mažesne verte.

Kaip ir nurodė pats ieÅ¡kovas, Å¡alys turėjo pajamų, darbai buvo atliekami pakankamai ilgÄ laikÄ . Statybomis rÅ«pinosi atsakovė, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės bÅ«davo iÅ¡vykęs ir Å¡ių klausimų visiÅ¡kai neorganizavo ir nesprendė.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad pradedant gyventi buvo ūkinis pastatas, o dabar gražus namas. Jos dėka buvo įrengtas vidus. Prisimena, jog skyrė 7 100,00 Eur. Paklausta, kuriais metais tai buvo, nurodė, jog tai buvo 1995-1996 m. Daugiausiai pinigų davė eurais, o litais davė pinigų plytelėms, kanalizacijai, langams plastikiniams. Pinigai buvo duoti dukrai. Pinigų prašė dukra, ieškovui buvo neįdomu, kas darosi tuose namuose. Baldams buvo duota 3 500 Eur, baldams pinigus paėmė abu.

Visada gyveno atskirai nuo Å¡alių, pora metų, Å¡alys gyveno pas jÄ . Neprašė, kad pinigus grÄ Å¾intų. SpintÄ drabužiams pirko – 800,00 suma, 1 000,00 Eur davė gipso plokÅ¡tei. Prie darbų dirbo jo draugai ir jos sÅ«nus – Ž. K. Jis mÅ«rijo. Kaminus statė ir priestatus du pastatė. Už darbus nebuvo mokėta, sÅ«nus pradėjo priekaiÅ¡tauti, dėl to pardavus sodybÄ â€“ 10 000 buvo nuimta ir pervesta. Jam žadėjo sumokėti abi Å¡alys. ViskÄ Å¾ino, nes matė. Vaikai buvo maži, dukra iÅ¡eidavo darban, eidavo pas vaikus.

Kaip gali nematyti, kaip vyksta statybos, sÅ«nus viskÄ murijo, viskÄ padėjo. IeÅ¡kovas daugiausiai girtas miegojo. Jis dirbo atsitiktinius darbus, kol gavo „fÅ«ros“ vairuotojo teises. Tiesiog jo nebÅ«davo savaitėmis namuose. Vaikų vienų nepaliksi, daugiausiai namuose bÅ«davo, o kai bÅ«davo iÅ¡eiginė pas juos nueidavo. Blokeliams nedavė pinigų, kanlizacijai – ieÅ¡kovas žinojo, kad ji davė, plytelėms žinojo. Langai buvo sudėti, kol ieÅ¡kovas girtas miegojo. Eurus turėjo 2014 m., kai pardavė sodybÄ .

O prieÅ¡ tai, turėjo litus. PrieÅ¡ parduodant sodybÄ santaupų neturėjo, gaudavo pensijÄ , prižiÅ«rėdavo dėdę. Žino tik sumas, tikriausiai plytelėms, kanalizacijai ir langams davė pinigus litais. Baldai yra sudevėti. Å alys kartu negyvena 6 metus.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. K. parodė, kad iÅ¡ Å«kinio pastato, gyvenamÄ jÄ patalpÄ pastatė, priestatÄ , stogÄ . Buvo nuimtas senas stogas, numurytas priestatas, uždėtas naujas stogas, pirties priestatas damÅ«rytas, stogas uždėtas. IÅ¡ vidaus darė apÅ¡iltinimÄ . Pats mÅ«rijo priestatÄ , dengė stogÄ , gegnes, balkius. Murijo pirtį, stogÄ uždėjo. Už priestatÄ buvo sumokėta – 150,00 Lt. Nebuvo sutarta dėl apmokėjimo, norėjo padėti seseriai. Sesuo ir Å¡vogeris prašė atlikti darbus. Jo motina sumokėjo už pagalbai R. L. ir jam pervedė 10 000. Mamos iniciatyva buvo sumokėti pinigai. Nebuvo žinoma iÅ¡ kokių pinigų buvo atliekami darbai. Dirbo tiek vienas, tiek kitas. Sesuo dirbo kekpykloje, konkrečiai neatsimena. IeÅ¡kovas dirbo vairuotoju. IeÅ¡kovas kažkiek dalyvavo pačiose statybose. Dar statybose dalyvavo pora žmonių, kokiu pagrindu nežino. Darbai vyko ilgai, gal iki 10 metų. Darbai ilgai trÅ«ko dėl finansų trÅ«kumo.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad su atsakove sieja sutartiniai santykiai, sudarant samatÄ ir įvertinant darbų apimtis. Atvykimas į objektÄ , apžiÅ«ra natÅ«riniu kieku ir skaičiavimas buvo vykdomas pirminiu etapu ir kalbantis su statytoja, kadangi ne visi darbai vizualiai matomi. Matavimus atlikus beliko parengti lokalines sÄ matas. Kadangi buvo pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai, datuoti, kadastrinė bylutė, kurioje statybos pabaigos metai fiksuoti, buvo rengiamos lokalinės sÄ matos 2008 m.

Yra sertifikuotos, licenzijuotos, programos, statybų įkainiai ir apraÅ¡ymai yra matyti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybėsn nutarimu. Å iuo principu ir buvo parengtos lokalinės sÄ matos. Buvo atlikti perskaičiavimai. Pati sistema perskaičiuoja valiutas. Darbai nebuvo aktuojami. Apie tai kaip buvo statoma, buvo pateikta informacija, kuriÄ pateikė užsakovė, iÅ¡ jos žodžių. Ne iÅ¡ objektyvių duomenų, kadangi pati dalyvavo. Konstruktyvas yra stovintis jis nusidėvi, turime vaizdÄ tokį, kokį turime.

Turi kvalifikacijÄ teikti tokias sÄ matas. Jeigu darbai bÅ«tų pradėti 1997 m., tai kažkiek įtakotų lokalinę sÄ matÄ . Tai, kad darbai buvo atlikti Å«kio budu, tai nereiÅ¡kia, kad nesiskaičiuoja ir nesivertina, visos tam privalomos skaičiuoti netiesioginės iÅ¡laidos, viskas kartu. Patvirtino, jog darbo vertę reikia įvertinti.

12. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė Jurgita Žiužnienė, nurodė, kad iš esmės ginčo šalys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Ginčo dėl to, jog turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, nėra. Dėl turto padalijimo principo ginčo nėra. Atsakovei išmokėtina kompensacija – 105,25 Eur. Prašo remtis minėtomis vertėmis, kadangi ekspertizės aktas, kurį iniciavo atsakovė, nors jis nelabai skyrėsi nuo ieškovo nurodytų duomenų.

Ginčo dėl to, kad buvo atlikti darbai nėra. Yra ginčas dėl vertės. Atsakovė pateikė lokalines sÄ matas, kurios buvo atliktos ne tuomet, kada vyko pagerinimo darbai, tačiau Å¡iuo metu. Liudytoja teisme paaiÅ¡kino, jog yra programos, įvesti tam tikri duomenys, pakeičiama valiuta ir atsakovės nuomone tai yra objektyvus duomuo, kuriuo galima remtis nustatant atliktų darbų pagerinimo sumas ir atsakovės nuomone tai yra dokumentas, kurio pagrindu galima priteisti tai, kas ten yra nurodyta. IeÅ¡kovo nuomone Å¡i lokalinė sÄ mata, vertintina kritiÅ¡kai, kadangi jos sudarymo momentas 2021-2022, ne tuomet kuomet buvo atliekami darbai, kiekvienas atvejis yra individualus, darbai buvo atliekami eilę metų dėl lėšų stygiaus, kÄ patvirtino ir liudytojas K.

RaÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat patvirtina lėšų trÅ«kumo faktÄ . Dauguma daiktų buvo perkami iÅ¡simokėtinai, darbai buvo vykdomi lėtai, Å«kio bÅ«du dirbo artimi žmonės, dažnu atveju už dyka arba už menkas pinigų sumas. Objektyviai vertinti sÄ matas, kurios galbÅ«t ir galėtų naturaliomis sÄ lygomis paruoÅ¡tos, kaip pagrindÄ priteisti kompensacijÄ , jokiu bÅ«du negalima. Ä® bylÄ yra pateikti kvitai tų laikų, kurie daugumoje yra litais ir eurais, bei suskaičiavus aritmetiÅ¡kai, jie nesiekia daugiau nei 4 000,00 Eur.

Å iuo atveju pritartina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytai pozicijai, kad Å¡alys sÄ matose nurodytų sumų, kurios virÅ¡ija 100 000,00 Lt, tais laikais neturėjo, kadangi gyveno iÅ¡ darbinės veiklos pajamų, augino mažamečius vaikus ir labai lėtai iÅ¡ to kÄ turėjo vykdė turto pagerinimus. IeÅ¡kovas yra į bylÄ pateikęs preliminarias turto rinkos vertės ataskaitas, kuriose yra nurodyta kaina nuo/iki, santuokos nutraukimo momentui yra vertinama, t. y. įvertinant bÅ«klę, nusidevėjimÄ , tuo momentu nustatyta turto vertė.

Teismas vertinamas kompensacijos priteisimÄ R. L., turėtų remtis Å¡iais ieÅ¡kovo pateikiamais įrodymais, kadangi jie yra ženkliai objektyvesni ir atitinkÄ situacijÄ ieÅ¡kinio padavimo metu, santuokos nutraukimo metu. Tai kas buvo daroma prieÅ¡ 15-20 metų, bÅ«tina įvertinti ir nusidevėjimÄ ir tai, kad Å¡alys kartu gyveno tame turte, bÅ«tina vertinti, kad daug kas pakito, pastatas degė, todėl Å¡iuo atveju praÅ¡yti priteisti, naujÄ daiktÄ pastaičius ir tuo metu investavus, dabar, turėtų bÅ«ti lygtai atlyginta, Å¡iuo atveju nėra nei teisinga nei pagrįsta.

Atsakovė pateikė konsultacinę nuomonę dėl galimos turto kainos. Bendrai (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, Å«kinis, žemė, kitas Å«kinis gali bÅ«ti vertinamas 45 000,00 Eur. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė vertino turtÄ tai dienai, kuomet bÅ«tų klausimas dėl jo iÅ¡spręstas. Spręsti klausimÄ pagal rinkos vertę yra teisinga ir objektyvu. Å iuo atveju ieÅ¡kovas sutiktų, kad bÅ«tų vertinama „Registrų centro“ verte bÅ«tų sprendžiamas Å¡is klausimas ir Å¡iuo atveju jei atsakovės nuomone ta vertė yra didesnė, kuo ieÅ¡kovas abejoja, neprieÅ¡tarauja, kad taip ir bÅ«tų.

Akivaizdu, jog reikalavimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo po 9 934,39 Eur yra absoliučiai nepagrįstas, neįrodytas. Nėra nei tinkamų dokumentų, darbų atlikimo – perdavimo aktų, yra iÅ¡likusi nedidelė dalis kvitų, lokalinės sÄ matos neatitinka reikalavimo pobÅ«džio.

13. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės R. L. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė nurodė, jog didžiausias ginčas yra dėl turto pagerinimo. Akivaizdu, jog pagerintas Å«kinis pastatas pagal jame atliktus darbus nepanaÅ¡us į Å«kinį pastatÄ buvusį iki pagerinimo. Akivaizdu, jog tai yra pilnavertis gyvenamasis namas, atliekantis pilnai gyvenamojo namo funkcijas. IeÅ¡kovo atstovė ignoruoja 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje duotus Å¡alių parodymus, tame tarpe ir ieÅ¡kovo parodymus. IeÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus aiÅ¡kiai pasakė, jog priestatas buvo pradėtas statyti 2002 m., nurodė, jog priestatÄ pastatė per vasarÄ ir uždengė stogÄ .

Ginčo kada pradėti statybos darbai nėra, t. y. 2002 m. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad tam tikrus minimalius pagerinimus jie buvo atlikę iki tol, kol pradėjo gyventi, tačiau jų neskaito, kadangi tai buvo minimalūs kosmetiniai pagerinimai, atlikti iki pradedant didesnes investicijas. Ieškovas patvirtino, atsakovės nurodytas aplinkybes, kad pirtis buvo pastatyta ir stogas uždengtas 2014 m. Nei kalbėti, apie tai, kad nėra aiški statybos darbų pradžia nei kada darbai buvo baigti, nėra pagrindo. Atsakovė paaiškino, kada buvo atlikti įrengimo darbai.

Pastačius priestatÄ vidaus įrengimo darbai buvo atlikti iki 2009-2010 m. Å alys ten ir gyveno ir remontavosi. Atsižvelgiant į tai, darant sÄ matÄ buvo paimtos 2005 m. kainos, paimtas viduriukas, ne maksimalios 2008 m. kainos. Pagrindo tikėti ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis nėra, kadangi teisme duodamas paaiÅ¡kinimus, bÅ«tent vasario 24 d., ieÅ¡kovas nurodė, jog nieko netvarkė, viskÄ tvarkė atsakovė. Už viskÄ buvo atsakinga atsakovė, kuri darbus organizavo. Tai, kad ieÅ¡kovas dalyvavo minimaliai patvirtina ir pats ieÅ¡kovas ir apklaustas K.

IeÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir sugrįždavo tik savaitgaliais ir aiÅ¡ku, kad jo darbai, indėlis buvo minimalus. IeÅ¡kovas kalba apie globalius darbus, iÅ¡murijo priestatÄ , uždengė stogÄ . Atsakovė rÅ«pinosi vidaus apdailos darbais, buvo samdomi žmonės, atiekami darbai ir aiÅ¡ku, kad jie buvo apmokami. Pats ieÅ¡kovas nurodo, kad jo pajamos siekė 3 000,00 Lt – 4 000,00 Lt. Tos pajamos buvo ir Å¡eima jų turėjo. Buvo reguliarios pajamos ir investicijos į turtÄ buvo. Ūkinis pastatas registruotas Å«kiniu pastatu ir Å¡iai dienai sprendžiami jo pagerinimo klausimai, o ne jo vertės. Tai, kad pastato paskirtis nėra pakeista, nereiÅ¡kia, jog pagerinimai negali bÅ«ti įvertinti, paskaičiuoti ir priteisti.

Kita vertus, ieÅ¡kovo atstovė kalba tik apie pagerinimus už kuriuos sumokėtų ieÅ¡kovas. K. pripažįsta, jog ji leido į turtÄ investuoti ir jį gerinti. Buvo pagerintas visas pastatas, nėra kažkokios dalies kuriÄ galima laikyti kaip K. nuosavybe ir, kad ta dalis nėra pagerinta. Atsakovei K. pripažįstant, jog ji davė sutikimÄ gerinti pastatÄ , tačiau neiÅ¡sprendus pastato teisinių klausimų, atsiranda pas jÄ pareiga arba klausimÄ iÅ¡spręsti arba kompensuoti pagerinimus. Pateikta preliminaria iÅ¡vada nesiremiame, turėtu remtis pateiktomis lokalinėmis sÄ matomis.

Buvo gaisro židinys katilinėje, tačiau tai nereiškia, jog dėl to buvo pažeistos namo inžinerinės konstukcijos, dėl ko turto vertė pablogėtų. Netgi šias aplinkybes teigiant, ieškovas to neįrodinėjo, todėl teigti kad nusidevėjo, kažkur pelėsis atsirado, tai vertės turto nemažina. Remtis „Registrų centro“ verte, teismas neturėtų jokio pagrindo, kadangi „Registrų centre“ nėra registruoti pagerinimai, patys ieškovai pripažįsta, kad tie pagerinimai yra atlikti.

Pirminės lokalinės sÄ matos buvo sudarytos 2008 m. kainų lygiu. Kaip ir nurodė sÄ matininkė, pagal kadastro bylutės duomenis, buvo įraÅ¡yta, jog Å«kinio pastato statybos pabaiga yra 2008 m., bÅ«tent į tai atsiremta, o atsižvelgiant į tai, jog buvo pateiktas praÅ¡ymas patikslinti duomenis, buvo patikslintos sÄ matos ir atitinkamai patikslinta PVM suma. SÄ matos pateiktos pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ valiutÄ . Å alis neigdama tokių darbų atlikimÄ , Å¡alis turėtų pateikti atitinkamo specialisto paskaičiavimus arba kitokius įrodymus paneigiančius tokius dalykus, kita vertus, posėdyje apklausiamas ieÅ¡kovas, paklaustas kas yra negerai sÄ matose, nurodė, jog yra ruberoidas, o ne Å¡iferis, į kÄ atkreipdama specialistė tikslindama sÄ mata nurodė, jog nėra iÅ¡skirta kokia, tiesiog nurodoma stogo danga.

Buvo teigiama, jog sÄ matos neteisingos, nes jos sudarytos ne statybos laikotarpiu. Statybos laikotarpis buvo patikslintas pagal Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas atsakovės nurodytus statybos laikotarpių neginčijo, pats juos pripažino. Lokalinės sÄ matos yra sudaromos pagal Vyriausybės patvirtintÄ tvarkÄ , jomis apskaičiuojami atlikti darbai. Jeigu ieÅ¡kovas negali pagrįsti, kiek, ko ir kam mokėjo, tai kito bÅ«do Å¡ias aplinkybės nustatyti, kaip tik sudaryti lokalinę sÄ mata, nėra. Tai, kad ieÅ¡kovas teigė, jog už darbus nemokėjo, nereiÅ¡kia, jog už darbus nebuvo mokėta.

Kaip ir nurodė Å¡iandien K., jam mama, už tai, kad jis padėjo seseriai, sumokėjo 10 000,00 Lt, pasakyti, kad tai buvo mamos iniciatyva. Žmogus ne vienerius metus padėjo seseriai, t. y. padarė vertę už kuriÄ turi bÅ«ti atsiskaityta. 1997 m. kažkiek buvo patvarkytas kambarys, tačiau tie darbai į kainas neįskaičiuoti. Darbai nuo 2002 m. ir yra ginčo dalykas. Liudytoja K. nurodė, jog finansiÅ¡kai rėmė Å¡eimÄ . IeÅ¡kovas nors apie tai nieko nežino, dalį tokių iÅ¡laidų pripažįsta.

Pagerintas turtas priklausantis dviem asmenim. Abu asmenys nurodė, jog pagerinimai buvo atlikti su jų leidimu, todėl pagerinimo iÅ¡laidos turėtų priteistos. Yra pateikta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Ä¯gyta (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, tačiau jis yra įgytas R. L. ir L. K., todėl atitinkamai kiekvienam priklauso po (duomenys neskelbtini) ha. Jeigu remtis turto vertintojo nustatyta turto verte, tuomet tas (duomenys neskelbtini) ha dalintinas per pusę. Ekspertizėje ekspertas yra nustatęs nekilnojamojo turto žemės sklypo plotÄ , kurio dydis yra (duomenys neskelbtini) a.

Vėliau jis nustato nekilnojamojo turto sklypo vertę, kurio plotas yra (duomenys neskelbtini) a. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡tikrųjų turi bÅ«ti dalinamas sklypas taip, kad tai atitiktų matematinį skaičiavimÄ , nes asmuo jei jį parduotų, jis gautų savo konkrečiÄ dalį, jei bÅ«tų visas sklypas parduotas. Tai atitinkamai jam turi bÅ«ti ir kompensuojama. Ekspertizės 21 lape yra nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) a vertė yra 15 133,00  Eur, (duomenys neskelbtini) a vertė yra 1 339,16 Eur, taigi bÅ«tent nuo Å¡ios vertės turi bÅ«ti paskaičiuota sklypo kaina, kuri yra 200,87 Eur ir atitinkamai pusę Å¡ios sumos priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Faktinės bylos aplinkybės 14. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). IeÅ¡kovas su atsakove nepilnamečių vaikų neturi. Å alims nepavykus pasiekti bendro konsensuso visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe Å¡alių turimÄ turtÄ .

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys apie šešis metus neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinio gyvenimo.

15. Iš valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys kelių transporto priemonių savo vardu nėra įregistravę. 2020 m. spalio 9 d. valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovo R. L. vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalys pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

16. IÅ¡ pateiktos 2007 m. balandžio 19 d. sutarties, matyti, kad M. D. ir R. L. sudarė sutartį, pagal kuriÄ M. D. pardavė, o R. L. įsigijo ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktos 2010 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybė, ir L. K. bei R. L. sudarė, sutartį, pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o L. K. ir R. L. įsigijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo dalį – (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

17. IÅ¡ pateikto 2005 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , matyti, jog R. L. ir L. P. (K.) lygiomis dalimis paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

18. IÅ¡ atsakovės pateiktos UAB „Divenda“ sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog langų PVC (3 vnt.) kaina – 770,00 Eur. IÅ¡ atsakovės pateikto kasos pajamų orderio kvito Serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. L. pagal sÄ skaitÄ DIV Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 220,00 Eur. IÅ¡ 2008 m. vasario 23 d. baldų pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sumokėjo 4 400,00 Lt (1274,32 Eur) už baldus. IÅ¡ 2006 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio matyti, kad R.

L. į savo sÄ skaitÄ banke „Snoras“ įnešė 160,00 Lt. IÅ¡ 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sudarė prekių įsigijimo iÅ¡simokėtinai sutartį dėl plastikinių langų (4 vnt.) įsigijimo už 1 590 Lt (460,50 Eur) bei pateikė 2010 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad už keturius langus R. L. apmokėjo 966,00 Lt (279,77 Eur). IÅ¡ 2002 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R.

L. iÅ¡ UAB „Senukų prekybos centro“ įsigijo prekių iÅ¡simokėtinai už 3 321,77 Lt (962,05 Eur). IÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. iÅ¡ UAB „Senukų mažmena“ įsigijo įvairių prekių už 785,93 Lt (227,62 Eur). IÅ¡ 2007 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. iÅ¡ UAB „Senųkų prekybos centro“ įsigijo prekių už 750,00 Lt (217,21 Eur) sumÄ .

IÅ¡ 2005 m. spalio 13 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sudarė sutartį dėl prekių įsigijimo iÅ¡ UAB „Divenda“ už 701,50 Lt (203,17 Eur) sumÄ bei pateikė 2006 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitÄ 200,00 Lt (57,92 Eur) sumai.

19. Iš byloje pateiktų atsakovės pirkimo kvitų UAB „Senukai prekybos centre“, matyti, kad buvo įsigyta statybinių prekių už 2 695,79 Lt (780,76 Eur). Iš 2010 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad G. K., Žemės tvarkymo departamentui Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyriui sumokėjo 303,48 Lt (87,89 Eur) už žemę. Iš 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, kad R.

L. sumokėjo 785,00 Lt (227,36 Eur) už spintÄ . IÅ¡ pateikto 2006 m. rugsėjo 18 d. kasos kvito matyti, kad buvo įsigyta statybinių medžiagų už 58,55 Lt (16,96 Eur), o taip pat iÅ¡ pateiktų 2005 m. spalio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 17 d. kasos pajamų orderio kvitų, matyti, kad R. L. UAB „Divenda“ sumokėjo už prekes 301,50 Lt (87,32 Eur). IÅ¡ pateiktos 2005 m. lapkričio 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija IND Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos kvito, matyti, jog buvo įgyta statybinių prekių už 177,85 Lt (51,51 Eur).

IÅ¡ pateikiamos 2006 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos bei 2006 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už lauko plastikines duris buvo sumokėta 1 530,00 Lt (443,12 Eur). IÅ¡ 2005 m. birželio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, jog iÅ¡ UAB „Divenda“ buvo buvo užsakyta statybinių prekių už 839,31 Lt (243,08 Eur). IÅ¡ 2005 m. spalio 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija DIV Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad iÅ¡ UAB „Divenda“, R.

L. užsakė prekių už 701,50 Lt (203,17 Eur). IÅ¡ 2014 m. birželio 16 d. UAB „Senukų prekybos centro“ kasos kvito, matyti, kad buvo įsigyti blokai už 2 324,30 Lt (673,22 Eur). Taip pat, iÅ¡ UAB „Senųku prekybos centro“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija SS Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. L. įgijo statybinių prekių už 169,50 Lt (49,10 Eur). IÅ¡ 2002 m. rugpjūčio 27 d. pardavimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog UAB „Snoro lizingas“ įgijo iÅ¡ UAB „Senukų prekybos centro“ OSB plokÅ¡tes ir bitumines čerpes, už 2 994,69 Lt (867,32 Eur).

IÅ¡ 2017 m. spalio 2 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „Mokilizingas“ suteikė Ž. K. tikslinę paskolÄ iÅ¡ UAB „Divenda“ už 804,10 Eur įsigyti katilÄ . IÅ¡ 2018 m. lapkričio 2 d., tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „Mokilizingas“ suteikė tikslinę paskolÄ Å¡aldytuvo įsigijimui už 529,00 Eur sumÄ . IÅ¡ 2013 m. lapkričio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R.

L. buvo suteiktas 4Â 200,00 Lt (1216,40 Eur) kreditas remontui.

20. Iš nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nekilnojamojo turto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertinimo atlikimo metu, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 15 133,00 Eur sklypo dalies bendro (duomenys neskelbtini) ha ploto yra 142,00 Eur. Iš ieškovės pateikto 2021 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) parengto preliminariosios turto vertės akto matyti, kad pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti, nuo 3000 iki 3500 Eur, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti nuo 14 000,00 Eur iki 16 000,00 Eur.

21. Iš atsakovės pateiktos 2021 m. spalio 20 d. konsultacinės išvados, matyti, jog konsultavimo objektas – žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, jog nekilnojamo turto – namų valdos dalies, esančio (duomenys neskelbtini), galima kaina rinkoje (2021 m. spalio 20 d.) gali siekti 45 000,00 Eur.

22. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymos dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu katilinėje apdegė OSB plokštės ir medinės stogo konstrukcijos, aprūko palėpė.

23. IÅ¡ lokalinės sÄ matos Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos matyti, jog: Å«kinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos ir priestato statybos darbų sÄ mata, 2002 metų kainų lygiu sudaro 9 238,88 Eur, iÅ¡ jų 2 624,12 Eur už darbÄ . Ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis su priestatu įrengimo darbai 2005 metų kainų lygiu sudaro 14 739,18 Eur, iÅ¡ jų 4 687,41 Eur už darbÄ . Ūkio pastato pirties statybos darbai 2014 metų kainų lygiu sudaro 8 861,30 Eur, iÅ¡ jų 2 647,52 Eur už darbÄ .

24. IÅ¡ lokalinės sÄ matos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jog Å«kinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos, priestato ir pirties inžinerinių sistemų statybos darbų sÄ mata 2005 metų kainomis sudaro 6 898,19 Eur, iÅ¡ jų 1 173,98 Eur už darbÄ .

25. IÅ¡ 2014 m. gruodžio 23 d. vietinio lėšų pavedimo nurodymo, matyti, kad G. K. pervedė 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) Ž. K., mokėjimo paskirtis – dovana. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo 26. Abi Å¡alys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad jų santuoka yra galutinai iÅ¡irusi, nebėra galimybių jos iÅ¡saugoti, neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi Å¡alys pripažįsta, jog jų santuoka jau yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, Å¡alys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, pripažįsta Å¡alių santuokÄ nutrauktina.

27. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sÄ lygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iÅ¡rimo sÄ lygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

28. CK 3.26 – 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuokÄ sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuokÄ , sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje iÅ¡vardytų pareigų pažeidimas gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

29. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys santuokoje nerėmė viena kitos moraliai bei materialiai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl ieÅ¡kovo R. L. ir atsakovės R. L. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuokÄ 30. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

31. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

32. Nagrinėjamoje byloje abi Å¡alys pripažįsta, kad kartu negyvena penkerius metus, t. y. nuo 2016 m. kovo mėnesio, kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. Nesant ginčo dėl to, darytina iÅ¡vada, jog santuoka galutinai iÅ¡iro 2016 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ bendrų namų. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 33. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo jam paliktina jo prigimtinė pavardė – „L.“, o atsakovei jos santuokinė pavardė – „L.“. Dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo 34. Pirmiausia iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriuje ,,Å eimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos Å¡eimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .

35. Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalintas santuokoje įgytas turtas. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi sudaryti sutuoktinių turto balansÄ , t. y. nustatyti bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir vieno bei kito asmeninį turtÄ , mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto. Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).

36. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo Å¡ios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/201732 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktÄ ).

38. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ir atsakovė santuokoje įgijo ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl to, jog turtas įgytas santuokos metu bei dėl to, jog Å¡io bendro sutuoktinių turto dalys yra lygios, ginčo nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog minėtas turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant kompensacijÄ .

Ieškovė nurodė, jog atsakovei priteistinos kompensacijos dydis sudaro – 105,25 Eur. Atsakovė nesutiko su ekspertizės metu nustatyta (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalies verte ir nurodė, jog ji turėtų būti 200,87 Eur, kadangi tokia suma gaunama proporcingai dalijant turto vertę iš viso bendro sklypo vertės, kuri yra 15 133,00 Eur. Taip pat, nurodė, jog ½ dalies pastato - kiemo rūsių, pagal „Registrų centro“ rinkos vertė – 137 Eur.

39. Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad nekilnojamojo turto žemės sklypo bendro (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertinimo atlikimo metu, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 15 133,00 Eur. Taip pat, eksperto iÅ¡vadoje nurodyta sklypo dalies, kuri sudaro (duomenys neskelbtini) ha, vertė yra 142,00 Eur. Pažymėtina, jog ekspertui buvo užduotas klausimas kokia yra bÅ«tent (duomenys neskelbtini) ha sklypo dalies vertė, atsižvelgiant į Å¡ios dalies vietÄ bendrame sklype, bendrasavininkų skaičių bendrame plote, vertinimo atlikimo metu, todėl nėra pagindo remtis kitokia, nei eksperto nustatyta minėta sklypo dalies verte.

Taip pat, pažymėtina, jog byloje esantys VÄ® „Registrų centro“ iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro – 215,00 Eur, taigi ½ Å¡io pastato dalies vertė 107,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai santuokoje įgijo ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, atsakovei priteistina pusė ½ dalies pastato – kiemo rÅ«sio vertės, t. y. 53,75 Eur. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo tenkintini iÅ¡ dalies ieÅ¡kovui priteisiant nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant 124,75 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę nuosavybės dalį.

Dėl ieÅ¡kovui ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovei L. K. priklausančio turto pagerinimo 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei-2 L. K. ir R. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, Å¡alys minėtme pastate pradėjo gyventi dar 1997 m. ir pradėjo jį gerinti. IeÅ¡kovas ir atsakovė-2 nuosavybę į minėtÄ pastatÄ Ä¯gijo mirus jų tėvui, bei paveldėjimus minėtÄ turtÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nuo 2002 m. buvo statomas Å«kinio pastato – priestatas, 2014 m. vasarÄ pastatytas dar vienas priestatas, kurį Å¡alys įvardija pirtimi. Minėti priestatai, nėra registruoti VÄ® „Registrų centre“. Å alys minėtame Å«kiniame pastate gyveno iki 2016 m., kartu vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovė-2 L. K., minėtame pastate niekada negyveno, buvo davusi sutikimÄ gerinti pastatÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog minėtas Å«kinis pastatas buvo pagerintas, Å¡alys nesutinka, dėl pastato pagerinimo masto.

Minėtame pastate buvo įrengtas šildymas, įrengta kanalizacija, sutvarkytas vandentiekis. Atsakovės R. L. teigimu, ūkinis pastatas tapo gyvenamuoju namu, nors teisinė registracija ir nesutvarkyta.

41. Byloje nebuvo skirta statybos ekspertizė nustatyti statinio pagerinimo darbų mastÄ . Nors atsakovės atstovė tokį praÅ¡ymÄ pateikusi buvo, tačiau jo nebepalaikė, per teismo nustatytÄ terminÄ klausimų ekspertui nesuformulavo ir tolesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje skirti ekspertizės nebeprašė. Byloje taip pat, pateiktos ekspertės I. M. pateiktos lokalinės sÄ matos, iÅ¡ kurių matyti, jog: Å«kinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos ir priestato statybos darbų sÄ mata, 2002 metų kainų lygiu sudaro 9 238,88 Eur, iÅ¡ jų 2 624,12 Eur už darbÄ .

Ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis su priestatu įrengimo darbai 2005 metų kainų lygiu sudaro 14 739,18 Eur, iÅ¡ jų 4 687,41 Eur už darbÄ . Ūkio pastato pirties statybos darbai 2014 metų kainų lygiu sudaro 8 861,30 Eur, iÅ¡ jų 2 647,52 Eur už darbÄ . Ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos, priestato ir pirties inžinerinių sistemų statybos darbų sÄ mata 2005 metų kainomis sudaro 6 898,19 Eur, iÅ¡ jų 1 173,98 Eur už darbÄ . IÅ¡ viso apskaičiuota, jog statinio pagerinimo sÄ mata sudaro 39 737,55 Eur.

Šalys nurodė, jog pagerinimo darbai buvo atliekami iš bendrų santuokinių lėšų.

42. Ä®statymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuokÄ , dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Å alims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, Å¡iuos klausimus, iÅ¡tyręs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡sprendžia teismas.

43. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

44. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

45. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).Taigi įstatymas numato, galimybę gauti kompensacijÄ iÅ¡ kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas, kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.

46. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvo pagerintas ne tik ieškovui, o ir jo seseriai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, spręstinas klausimas dėl kompensacijų priteisimo iš ieškovo ir atsakovės-2. Kadangi dalis pagerinto turto priklausė ir atsakovei-2 L. K. ir tarp šalių kilo ginčas dėl ūkinio pastato pagerinimo masto, todėl teismas susiklosčius šalių santykius dalyje dėl ieškovo seseriai priklausančio turto kvalifikuoja kaip panaudos santykius (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).

47. Panaudos pagrindu naudojamo turto pagerinimas ir sutuoktinių ginčas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių turto pagerinimo, savo esme yra skirtingo pobÅ«džio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti bÅ«tina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sÄ lygas, nustatyti Å¡ių sÄ lygų buvimÄ patvirtinančias aplinkybes.

48. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas, nuomotojo leidimu, iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai yra taikomos CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios iÅ¡nuomoto daikto pagerinimÄ (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

49. Bendro turto padalijimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo byloje privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, t. y. dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai, be kita ko, yra ir turtinės teisės. Tai reiÅ¡kia, kad nutraukiant santuokÄ , teismas privalo padalinti ir sutuoktinių turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

50. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Å eimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalijant sutuoktinių turtÄ turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Å alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 22–23 punktai).

51. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, jog Å«kiniame pastate, Å¡alys gyveno, investavo pinigus į jį ir dalijant turtÄ turėtų bÅ«ti priteisiama kompensacija pagal turto vertę. IeÅ¡kovo atstovės teigimu, nėra objektyvių duomenų, kiek iÅ¡leista pinigų atliekant pagerinimus, nepateikė įrodymų, kad Å¡alys galėjo turėti bent jau lokalinėse sÄ matose nurodytas sumas. Abi Å¡alys pripažįsta, jog dalis darbų buvo atlikti Å«kio bÅ«du. IeÅ¡kovo atstovės nuomone, Å¡iuo metu turtas nusidevėjęs, todėl kompensacijų klausimÄ reikia spręsti pagal dabartinę turto vertę.

52. Akcentuotina, jog byloje nebuvo atlikta statybos darbų ekspertizė. Be minėtų sÄ matų byloje ieÅ¡kovė pateikė 2021 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) parengtÄ preliminariosios turto vertės aktÄ iÅ¡ kurio matyti, kad pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti, nuo 3000 iki 3500 Eur, gyvenamojo namo (turima omeny Å«kinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti nuo 14 000,00 Eur iki 16 000,00 Eur. Atsakovė pateikė 2021 m. spalio 20 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog konsultavimo objektas – žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

IÅ¡vadoje nurodyta, jog nekilnojamo turto – namų valdos dalies, esančio (duomenys neskelbtini), galima kaina rinkoje (2021 m. spalio 20 d.) gali siekti 45 000,00 Eur. Kaip matyti, byloje Å¡alys nepateikė tikslių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti minėto pastato – Å«kinio pastato realiÄ vertę ar atliktų pagerinimų mÄ sto vertę. IÅ¡ pateiktos preliminariosios turto vertės akto, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pastatas – Å«kinis pastatas atlikus pagerinimus, t. y. su priestatais yra vertas nuo 17 000,00 Eur iki 19 500,00 Eur.

Tuo tarpu iÅ¡ atsakovės pateiktos konsultacinės iÅ¡vados, negalima nustatyti kokia konkreti namų valdos dalis yra verta 45 000,00 Eur. Labiau tikėtina, kad kalbama apie visÄ namų valdÄ , todėl pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, atsižvelgiant į byloje esantį preliminarios turto vertės aktÄ , galėtų siekti apie 20 000,00 Eur.

53. Analizuojant atsakovės pateiktas sÄ matas, pažymėtina, jog 11 133,03 Eur iÅ¡ visos sÄ matos sumos sudaro atlikti darbai. Abi Å¡alys nurodė, jog darbus didžiÄ ja dalimi atliko Å«kio bÅ«du. Atsakovei teigiant, jog buvo samdomi darbininkai kai kuriems darbams atlikti, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ias aplinkybes. PrieÅ¡ingai, tiek byloje dalyvavę liudytojai G. K. ir Ž. K., tiek bylos Å¡alys, parodė, jog priestatÄ ir pirties pastatÄ , statė atsakovės brolis su sÅ«numi, ieÅ¡kovas ir kai kuriuos darbus atlikdavo pažįstami žmonės. Su atsakovės broliu, t. y. liudytoju Ž.

K. nebuvo tartasi dėl apmokėjimo, pats liudytojas pripažino, jog darbus atliko, kadangi norėjo padėti seseriai. Tiek atsakovė, tiek patys liudytojai nurodė, jog atsakovės motina G. K. sumokėjo Ž. K. už pagalbai R. L. ir jam pervedė 10 000,00 Lt. Visgi šie argumentai, jog minėta suma buvo skirta apmokėti už brolio ūkio būdu atliktus darbus vertintini kritiškai. Byloje esantis rašytinis įrodymas, t. y, 2014 m. gruodžio 23 d. vietinio lėšų pavedimo nurodymas, kuriame matyti, kad G.

K. pervedė 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) Ž. K., patvirtina, jog Å¡io atlikto mokėjimo paskirtis – dovana. Pats liudytojas Ž. K. patvirtino, jog dėl apmokėjimo nesitarė, darbus dirbo norėdamas padėti seseriai, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog buvo samdomi darbuotojai darbams atlikti, be to teismo posėdžio metu Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog darbai buvo atliekami Å«kio bÅ«du, kritiÅ¡kai vertintina lokalinėse sÄ matose nurodoma 11 133,03 Eur suma kuri galėjo bÅ«ti iÅ¡leista darbams.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktose sÄ matose, nėra įvertintas natÅ«ralus nusidėvėjimas. Kaip jau minėta pirminio priestato statybos darbai vyko nuo 2002 m., pirties pastatas pastatytas 2014 m., yra degęs. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažyma patvirtina ieÅ¡kovo teiginius dėl kilusio gaisro. IÅ¡ pažymos matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu katilinėje apdegė OSB plokÅ¡tės ir medinės stogo konstrukcijos, aprÅ«ko palėpė. Atsižvelgiant į tai, jog sÄ matose įskaičiuota darbų kaina, nors darbai buvo atliekami Å«kio bÅ«du, taip pat nėra įvertintas nusidevėjimas, todėl byloje esančios sÄ matos, taip pat nelaikytinos patikimu įrodymu įvertinant statybos darbams turėtų iÅ¡laidų dydį (CPK 185 straipsnis).

55. Akcentuotina, jog pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus, ko siekia atsakovė, teismo vertinimu, bÅ«tų per daug pažeistos prieÅ¡ingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, jog Å¡alys minėtame pastate, kartu gyveno iki 2016 m., minėtas pastatas buvo Å¡eimos turtas, jame Å¡alys augino vaikus, vedė Å«kį. Po 2016 m. atsakovė minėtame ginčo pastate liko gyventi viena, tvarkė ir iÅ¡laikė minėtÄ pastatÄ . Minėti ginčo turto pagerinimai buvo vykdomi gyvenat kartu iÅ¡ bendrų Å¡alių pajamų, byloje nėra nustatyta, jog pagerinimai buvo atliekami iÅ¡ atsakovės asmeninių lėšų.

56. Kita vertus, byloje yra pateikti pirkimo kvitai, sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ kurių matyti, jog statybinėms medžiagoms buvo iÅ¡leista 6 314,03 Eur, taip pat paimtas 1 216,40 Eur kreditas remontui ir įsigyta buitinė technika, baldai ir katilas už bendrÄ 2 607,42 Eur. Taigi objektyvus raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pastato rekonstrukcijai ir gerbÅ«vio kÅ«rimui, galėjo bÅ«ti iÅ¡leista 10 137,85 Eur.

57. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta aukščiau, įstatyminį reglamentavimÄ , byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus apie turėtas ir panaudotas lėšas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažintina, kad atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turi kompensuoti R. L. 1/2 dalį nustatytų realių turto pagerinimo iÅ¡laidų, kas sudaro 5 068,93 Eur, CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taip pat paminėtina tai, kad teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kuomet kompensacijos mokėjimas už trečiojo asmens naudai atliktus pagerinimus pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių prievole kitam (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-181-252/2018).

Abiejų pastato - savininkų prievolė atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ kyla skirtingais pagrindais, todėl Å¡i suma R. L. priteisiama. R. L. ir L. K. prievolė laikytina solidaria, kadangi buvo pagerinta ir L. K. priklausanti turto dalis (CK 6.5 straipsnio, 6.6 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo tenkintini iÅ¡ dalies, solidariai priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. ir atsakovės-2 L. K. – 5 068,93 Eur sumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 58.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiÅ¡kia, kad visos Å¡alių patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlyginamos.

59. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje patyrė 90,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas už patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė R. L. už pateiktÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 680,00 Eur žyminį mokestį, taip pat atsakovės atstovė Neringa Grubliauskienė 2022 m. gegužės 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ , įrodymų rinkimÄ , atstovavimÄ , teismo posėdžiuose, taip pat 350,00 Eur iÅ¡laidas už nekilnojamojo turto ekspertizę, iÅ¡ viso nurodė, jog patyrė 1 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2022 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 880,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas susijusias su atstovavimu, o taip pat 2022 m. kovo 14 d. teisme gauta ieÅ¡kovo atstovės sÄ skaita už teisines paslaugas – 200,00 Eur sumai, taigi iÅ¡ viso, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas patyrė 1 080,00 Eur iÅ¡laidas susijusias su atstovavimu.

60. IeÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį sudarė trys pagrindiniai reikalavimai – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl turto padalijimo ir reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas pilnai, kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovo reikalavimai dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo buvo patenkinti pilna apimtimi, kadangi turtas buvo padalintas ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, atsakovei priteisiant netgi mažesnę kompensacijÄ , nei prašė ieÅ¡kovas.

61. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys buvo tenkintas 100 procentų apimtimi, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 90,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir 1 080,00 Eur ieÅ¡kovo patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

62. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės sudarė du reikalavimai priteisti didesnę nei nurodė ieÅ¡kovas kompensacijÄ už dalijamÄ turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priteisti Å«kinio pastato pagerinimo iÅ¡laidas. Atsakovės reikalavimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant 124,75 Eur kompensacijÄ , o ne 237,44 Eur kaip teismo posėdžio metu patikslinus reikalavimus prašė atsakovė (137 Eur už pastatÄ kiemo rÅ«sį ir 100,44 Eur už žemės sklypÄ ), t. y. reikalavimas patenkintas 52,53 proc., o reikalavimas dėl kompensacijų priteisimo buvo taip pat tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

L. ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovės L. K. 5 068,93 Eur kompensacijÄ , o ne 19 868,78 Eur (9 934,39 Eur iÅ¡ kiekvieno), t. y. reikalavimas tenkintas 25,51 proc. Taigi darytina iÅ¡vada, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo tenkintas 39,02 proc. apimtimi, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 265,34 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 526,77 Eur atstovavimo ir kitų iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

63. Atlikus įskaitymus iš atsakovės R. L. ieškovui R. L. priteistina 377,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovei R. L. bylinėjimosi išlaidos nepriteistios.

64. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei sudaro 6,97 Eur. PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus pilnai ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, kiekvienai Å¡aliai tenkanti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis nevirÅ¡ija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279, 385 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kovo R. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsakovės R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti, kad padariniai, taikytini sutuoktinių teisėms ir pareigoms, atsirado nuo 2016 m. kovo 1 d.

Priteisti ieÅ¡kovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, natÅ«ra, (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., 124,75 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt keturių eurų 75 ct) piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę Å¡io turto dalį natÅ«ra.

Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viso 5 068,93 Eur (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 93 ct) iÅ¡laidas už Å«kinio pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ . KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,89 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 89 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuoraÅ¡Ä per 1 (vienÄ ) dienÄ iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Gintautas Kaulakis