b6489bf2-47ae-40ea-91c0-10322837ddd0 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-546-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01411-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;

3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. B. atskirajį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6370-356/2023 pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl paskolos sutarties sÄ lygos pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė I. B. 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pakeisti 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp V. P. ir I. B. sudarytos paskolos sutarties 7 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: „Jeigu Paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos, jis moka Paskolos davėjui už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ delspinigius 0,02 proc. nuo paskolos sumos“. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio Sigito Osvaldo GraÅ¡io žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0168/23/00454, vykdomoje teismo įsakymo Nr. L2-14578-1156/2022 pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mai 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-14578-1156/2022, kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės I. B. 800 Eur skolÄ , 4320 Eur delspinigių, skaičiuojant 3 procentų dydžio delspinigius nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. kovo 20 d. (iÅ¡ viso už 180 dienų), 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 5 120 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2022 m. gruodžio 22 d. – iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 39 Eur žyminio mokesčio kreditoriui V. P.

4. Teismas pažymėjo, kad priimtas teismas įsakymas yra įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), todėl, jeigu bÅ«tų priimtas galimai ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas dėl paskolos sutarties sÄ lygos pakeitimo, jis negalėtų bÅ«ti vykdomas (iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ), nes skola ir delspinigiai, kuriuos praÅ¡oma sumažinti, jau yra priteisti.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Nustačius, kad ginčas dėl paskolos sutarties sÄ lygos pakeitimo, esant įsiteisėjusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymui civilinėje byloje Nr. eL2-14578-1156/2022, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. IeÅ¡kovė I. B. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį priimti.

7. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad, nors jos ir atsakovo 2021 m. rugsėjo 8 d. sudaryta Paskolos sutartis yra galiojanti, tačiau ji mano, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta pasinaudojant ieškovės, kaip silpnesniojo asmens, žinių trūkumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį teikia dėl sutarties modifikavimo, o toks reikalavimas yra nagrinėtinas teisme (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliantė teigia, kad priimant teismo įsakymÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mai ignoravo aplinkybę, jog praÅ¡omi priteisti delspinigiai 5 kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , taigi teismo įsakymÄ teismas priėmė mechaniÅ¡kai, nekeldamas dėl jo iÅ¡davimo jokių abejonių. Priimant teismo įsakymÄ taip pat nebuvo vertinamos Paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, jos sudarymo metu egzistavusi Å¡alių nelygybė. Mano, kad civilinėje byloje nėra jokių procesinių kliūčių nagrinėti paskolos sutarties sÄ lygų teisėtumÄ .

9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, jeigu bÅ«tų priimtas galimai ieÅ¡kovei palankus sprendimas dėl paskolos sutarties sÄ lygos pakeitimo, jis negalėtų bÅ«ti vykdomas (iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ). Teigia, kad jei civilinėje byloje bÅ«tų nustatyta, kad Paskolos sutarties sudarymo metu egzistavo esminė Å¡alių nelygybė, Å¡iuo teisiniu ir faktiniu pagrindu ieÅ¡kovė galėtų siekti atnaujinti procesÄ Vilniaus apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

12. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra toks, kuris nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

13. IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo atsakovui teisme pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Formuluojant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti.

14. Taigi, ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieÅ¡kovas, tam, kad jo teisės ir interesai bÅ«tų ginami teisme, turi atitikti materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijų.

15. Materialinis teisinis suinteresuotumas – tai gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tai reiÅ¡kia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks praÅ¡ymas teismui, kurį iÅ¡sprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismÄ besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiÅ¡kiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismÄ besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ (LAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

16. Pagal CPK 135 straipsnį ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti (LAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

17. Teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

18. LAT yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta. Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (LAT 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarė Paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pasiskolino 2000 Eur. IeÅ¡kovė pasiskolintÄ sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Paskolos sutartyje Å¡alys numatė, kad ,,Jeigu Paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos, jis moka Paskolos davėjui už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ delspinigius 3 proc. nuo paskolos sumos“. IeÅ¡kovei netinkamai vykdant Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. likus skolingai 800 Eur, atsakovas 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022 buvo išduotas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymas, kuriuo nutarta: išieškoti iš skolininkės I. B. 800 Eur skolos, 4320 Eur delspinigių, skaičiuojant 3 procentų dydžio delspinigius nuo 2021-09-22 iki 2022-03-20, iš viso už 180 dienų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5120 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 39 Eur žyminio mokesčio kreditoriui V. P. Bylos duomenys rodo, kad teismo įsakymas įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas ir priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo.

22. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu ieÅ¡kiniu ginčija teisinius santykius, kilusius iÅ¡ 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytos Paskolos sutarties, t. y. sutarties pažeidimo faktÄ , netesybų dydį.

23. Skundžiamoje nutartyje, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas (dėl sutarties sÄ lygos pakeitimo) galėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jo patenkinimas nesukeltų tų materialiųjų teisinių padarinių (mokėti mažesnio dydžio delspinigius), kurių ieÅ¡kovė siekia. Teismas konstatavo, kad, jeigu bÅ«tų priimtas galimai ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas dėl Paskolos sutarties sÄ lygos pakeitimo, jis negalėtų bÅ«ti vykdomas (iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ), nes skola ir delspinigiai, kuriuos praÅ¡oma sumažinti, jau yra priteisti. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms visiÅ¡kai pritaria.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tu reikalavimu apeliantė siekia tik sukelti padarinius ateityje galimai bylai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022. TokiÄ aplinkybę atskirajame skunde nurodė ir pati apeliantė, nurodydama, kad, jei civilinėje byloje bÅ«tų nustatyta, jog Paskolos sutarties sudarymo metu egzistavo esminė Å¡alių nelygybė, Å¡iuo teisiniu ir faktiniu pagrindu ieÅ¡kovė galėtų siekti atnaujinti procesÄ Vilniaus apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022, kuri iÅ¡nagrinėta priimant minėtÄ teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės.

25. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikÅ¡tų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymÄ , o tai bÅ«tų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. Spręstina, kad toks ieÅ¡kovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, nes jį patenkinus nebÅ«tų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovė siekia mokėti mažesnius delspinigius, kurie įsiteisėjusiu teismo įsakymu jau yra priteisti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, jei ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikÅ¡tinam ieÅ¡kiniui, toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (LAT 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 61-313/2019, 28 punktas).

26. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas Å¡ioje byloje nereikÅ¡tų materialinių teisinių padarinių ieÅ¡kovei atsiradimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, norėdama pasiekti siektinų materialiųjų teisinių padarinių (mokėti mažesnio dydžio delspinigius), turi pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje skola ir delspinigiai buvo priteisti (CPK III dalies XVIII skyrius).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

28. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo atsisakymÄ , todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė