b640e79f-0993-4ffe-be33-fe8fe36e97e2 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-926/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50946-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Kemežienei, dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei, nuteistosios E. G.

– B. gynėjui advokatui ArÅ«nui Totoraičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. – B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jÄ savanoriÅ¡kai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, E. G. – B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, ir transporto priemonės – automobilio BMW 735 Li, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančios pinigų sumos – 4680 (keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų, konfiskavimas. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimÄ , nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. G. – B. (toliau – E. G. – B.) pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«dama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 30 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kiemo vairavo A. L. priklausantį automobilį „BMW 735Li“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius: iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , neriÅ¡liÄ kalbÄ , nekoordinuotus judesius, neadekvačiÄ elgsenÄ , atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu, atsisakė tikrinimo, kad įvertinti bendrÄ jos bÅ«klę, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios E. G. – B. gynėjas advokatas A. T. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – E. G. – B. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kada nuteistoji vartojo alkoholinius gėrimus – ar prieÅ¡ vairuodama transporto priemonę, ar po to.

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, E. G. – B. turėjo pakankamai laiko alkoholio pavartojimui iki policijos atvykimo į įvykio vietÄ jau po automobilio vairavimo fakto. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad įtarimas dėl galimo nuteistosios neblaivumo jiems kilo ne iÅ¡ karto, o tik po to, kai ji apsižodžiavo su įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Be to, nei vienas jų nematė, ar E. G. – B. su savimi neturėjo alkoholio butelio. Esant Å¡ių duomenų visumai, pasak advokato, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilį nuteistoji vairavo bÅ«dama neblaivi. 2.2.

Pasak nuteistosios gynėjo, pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, priėmė tokį procesinį sprendimÄ , kokio reikėjo valstybinį kaltinimÄ palaikiusiai pusei, visiÅ¡kai neįsigilinęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje taip ir liko neiÅ¡aiÅ¡kinta aplinkybė, kÄ nuteistoji veikė visÄ valandÄ iki policijos pareigÅ«nų atvykimo, nepagrįstai nesivadovauta jos parodymais, kad alkoholį ji vartojo jau po automobilio vairavimo.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Å ios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistosios E. G. – B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. – B. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«dama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IÅ¡ Å¡io straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vienÄ iÅ¡ komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, jog nuteistoji vengė neblaivumo patikrinimo, nėra. Å iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kurio duomenimis nuteistoji į policijos pareigÅ«nų jai kelis kartus užduotÄ klausimÄ , ar Å¡i sutinka pasitikrinti savo neblaivumÄ , atsako, jog to daryti neketina. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigia ir pati nuteistoji. Remiantis jos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigÅ«nai jai liepė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau ji buvo labai susinervinusi, nematė reikalo, kodėl turi tikrintis savo neblaivumÄ , dėl ko, vykdyti pareigÅ«nų reikalavimÄ ji atsisakė.

Tai, kad E. G. – B. vengė neblaivumo patikrinimo tiek alkotesterio pagalba, tiek ir atliekant tam tikrus veiksmus – einant tiesia linija pėda už pėdos, pirÅ¡tu paliečiant nosies galÄ , pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai G. P. ir D. S., pažymėdami ir tai, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ nuo nuteistosios sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo neriÅ¡li, ji elgėsi agresyviai, keikėsi, į jai užduodamus klausimus neatsakinėjo, sunkiai koordinavo savo judesius.

BÅ«tent toks E. G. – B. elgesys matomas ir peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä . IÅ¡ jo matyti, kad nuteistoji sunkiai rezga žodžius, jos kalba neaiÅ¡ki, emocijos neadekvačios – ji tai verkia, tai juokiasi, kas, neabejotinai atitinka neblaivaus asmens elgesį. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. lapkričio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų, 19.45 val. E. G. – B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: oÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai.

E. G.– B. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėta dėl filmavimo, jai buvo paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisiniai padariniai, pasiÅ«lyta leisti jÄ tikrinti ir įvertinti bendrÄ jos bÅ«klę, tačiau tai padaryti ji atsisakė (1 t., b. l. 142).

10. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , E. G. – B. neneigiant atsisakymo tikrintis savo neblaivumÄ fakto, Å¡iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtinant tiek byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, tiek ir liudytojų policijos pareigÅ«nų G. P. ir D. S. parodymais, pagrindo abejoti E. G. – B. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nėra. Vien tik faktas, jog ji atsisakė tikrintis savo neblaivumÄ , kai to ji buvo papraÅ¡yta policijos pareigÅ«nų, leidžia pagrįstai spręsti, jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ komentuojamame straipsnyje.

11. Klausimas dėl E. G. – B. atsisakymo tikrintis neblaivumÄ apeliaciniame skunde nekeliamas. Nesutinkama tik su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad E. G. – B. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, teigiant, jog šį faktÄ patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o alkoholį nuteistoji pavartojo jau nebevairuodama automobilio, tačiau iki to laiko, kol į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, vertinamo įvykio metu E. G.– B., vairuodama jai nepriklausantį automobilį, nekviesta atvyko į liudytojo A. Å . tėvams priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemÄ . Tuo metu įvykio vietoje buvo į sodybÄ pas A. Å . atvykę jo draugai I. S. ir D. L., kurie laukė atvykstančių A. Å . ir T. G.. I. S. ir D. L. parodė, kad į sodybos kiemÄ atvykusi E. G. – B., neiÅ¡lipdama iÅ¡ automobilio, paprašė jų duoti jai cigaretę, kÄ jie ir padarė.

Tuo metu į sodybos kiemÄ atvažiavo A. Å . ir T. G., po ko, E. G. – B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo ant jų visų Å¡aukti, kalbėjo nesÄ mones, juos vadino įžeidžiančiais žodžiais, narkomanais. Jokių alkoholinių gėrimų rankose ji neturėjo. IÅ¡ moters elgesio suprato, jog ji neblaivi. Be to, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, ji elgėsi agresyviai, dėl ko, buvo papraÅ¡yta iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. Ji supyko, tačiau įsėdusi automobilio, nebesugebėjo jo užkurti.

Tuo metu A. Å . kvietė policijos pareigÅ«nus, o E. G. – B. vėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, puolė T. G., kuris iÅ¡ jos paėmė automobilio užvedimo raktelius. E. G. – B. iki atvykstant policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ buvo išėjusi iÅ¡ sodybos, tačiau, atvykus pareigÅ«nams, sugrįžo atgal, pamačiusi juos, vėl bandė pasiÅ¡alinti, bet buvo sulaikyta.

13. Aptarti duomenys, gauti įvertinus liudytojų A. Å ., T. G., I. S. ir D. L. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumÄ , patvirtina, kad E. G. – B. įvažiavus į sodybos kiemÄ ir jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, nuo jos jau sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog į sodybos kiemÄ nuteistoji atvažiavo jau bÅ«dama neblaivi, kas reiÅ¡kia, jog automobilį ji vairavo neblaivi. Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė, kaip nuteistoji vartojo alkoholį dar neiÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, o įvertinus laikÄ , per kurį ji paprašė cigaretės, po ko, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, neabejotina, kad per tokį trumpÄ laikÄ pasiekti tokį neblaivumo laipsnį, kuris matomas iÅ¡ nuteistosios elgesio, nebuvo jokios objektyvios galimybės.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad alkoholį E. G. – B. vartojo pasiÅ¡alinusi iÅ¡ sodybos kiemo, t. y. iki į įvykio vietÄ atvykstant policijos pareigÅ«nams, tačiau Å¡i versija, atsižvelgiant į ankščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip nuteistosios gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog nei vienas iÅ¡ aptartų liudytojų nematė, kad iÅ¡eidama iÅ¡ sodybos (iki atvykstant policijos pareigÅ«nams) E. G.

– B. su savimi turėjo alkoholinio gėrimo butelį, priešingai, teigė, jog išlipusi iš automobilio ji rankose nieko neturėjo, automobilyje (jį vėliau apžiūrėjus pareigūnams) jokie alkoholiniai gėrimai taip pat nebuvo rasti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minėti liudytojai negalėjo matyti nuteistosios rankose alkoholio butelio, nes lauke buvo tamsu, tačiau su šiuo advokato motyvu nesutiktina. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, A. Š., T. G., D. L. ir I.

S. su E. G. – B. bendravo nedideliu atstumu vieni nuo kitų, todėl net ir esant tamsiam paros laikui, nepastebėti alkoholio butelio nuteistosios rankose, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo objektyvios galimybės.

15. Nesutinkant su apeliaciniame skunde keliama versija, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Å . praneÅ¡imÄ apie į sodybos kiemÄ Ä¯važiavusiÄ galimai neblaiviÄ E. G.– B., Bendrasis pagalbos centras gavo 19.07 val. Policijos pareigÅ«nams jį perdavė iÅ¡klausę A. Å . nusiskundimų (visÄ tÄ laikÄ A. Å ., sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, matė E. G. – B.), t. y. 19.10 val. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 19.29 val. (1 t., b. l. 72-75). Å ių faktinių aplinkybių egzistavimas iÅ¡ esmės paneigia nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginius, jog iki atvykstant policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ E. G.

– B. turėjo bemaž valandÄ laiko alkoholio vartojimui. Maksimalus laikas tokių veiksmų atlikimui buvo ne didesnis nei 19 min. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po skambučio Bendrajam pagalbos centrui, E. G. – B. dar kurį laikÄ buvo sodybos kieme, per tÄ laikÄ ji susistumdė su T. G., iÅ¡ jos buvo paimti automobilio užvedimo raktai, neabejotina, kad pabėgusi iÅ¡ sodybos kiemo, iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, suvartoti tokį alkoholio kiekį, kuris sukėlė vaizdo įraÅ¡e matomÄ itin neadekvatų nuteistosios elgesį policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, objektyvios galimybės nebuvo, todėl sutikti su apeliaciniame skunde keliama versija, jog alkoholį nuteistoji vartojo jau nebeketindama niekur važiuoti, nėra pagrindo.

JÄ , be kita ko, paneigia ir ankščiau aptarti liudytojų teiginiai, kad tik įvažiavusi į sodybÄ ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio nuteistoji jau elgėsi neadekvačiai ir nuo jos sklido alkoholio kvapas.

16. Netikėti ankščiau aptartų liudytojų parodymais, pagrindo nėra. Tik A. Å . iki komentuojamo įvykio pažinojo nuteistÄ jÄ , tačiau ir tai tik iÅ¡ matymo, jokių konfliktų, dėl kurių jis galėtų melagingai apkalbėti E. G. – B., su ja neturėjo. Liudytojų suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi teisėjų kolegija neįžvelgia. Visų keturių sodybos kieme buvusių asmenų parodymai buvo detalÅ«s ir nuoseklÅ«s, jie iÅ¡ esmės atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesivadovauti Å¡ių asmenų parodymais, sprendžiant E. G. – B. kaltės klausimÄ , nėra pagrindo.

17. Tuo tarpu nuteistosios parodymai neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių, buvo prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Nors ji nurodė, kad parduotuvėje nusipirko tris alkoholio butelius, tačiau jie E. G. – B. automobilyje po jo apžiÅ«ros rasti nebuvo. Tikėti M. Č. parodymais, jog parvairavęs BMW automobilį į savo namo kiemÄ , jis iÅ¡ automobilio salono paėmė krepšį su alkoholio buteliais, nėra pagrindo. M. Č. yra E. G. – B. sugyventinis, bÅ«tent jis pirmasis atvyko į įvykio vietÄ , paėmė automobilio raktelius ir patraukė automobilį iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du, apsunkindamas faktinių aplinkybių tyrimÄ .

Atsižvelgiant į tokius M. Č. veiksmus, kyla abejonių jo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Toliau analizuojant E. G. – B. parodymų visumÄ , matyti, jog ji tiesiog sumaišė M. Č., pas kurį vyko, namo kiemÄ su A. Å . tėvų namo kiemu, todėl ir įsuko į svetimos sodybos kiemÄ , paprašė ten buvusių vaikinų cigaretės ir pamaniusi, kad jie neblaivÅ«s, pastebėjusi, kaip jie „šūkalioja“, pradėjo jiems sakyti, jog paskambins vieno iÅ¡ vaikinų mamai. Nuteistosios teigimu, automobilio raktus vaikinai iÅ¡ jos atėmė be jokios priežasties, po ko, ji pasiėmė butelį alkoholio ir išėjo iÅ¡ sodybos.

Ä®vertinus Å¡ių parodymų visumÄ , akivaizdu, jog jie ne tik neatitinka ankščiau aptartų liudytojų parodymų, bet ir prieÅ¡tarauja elementariai logikai. Ä®sukusi į svetimÄ kiemÄ E. G. – B., papraÅ¡o iÅ¡ ten buvusių asmenų cigaretės, po ko, be jokios aiÅ¡kios priežasties pradeda jiems grasinti, jog paskambins vieno iÅ¡ vaikinų mamai, po ko, jaunuoliai, tiesiog Å¡iaip sau, iÅ¡ jos atima automobilio raktelius, o ji tiesiog palieka ne jai priklausantį automobilį ir iÅ¡ sodybos kiemo pasiÅ¡alina.

Tikėti tokiais nuteistosios parodymais, atsižvelgiant dar ir į tai, jog įvykio metu ji iÅ¡vis atsisakė paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, ir jų pagrindu konstatuoti jos nekaltumÄ , nėra pagrindo. Juo labiau, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti Å¡iuo konkrečiu atveju pakanka vien tik fakto, kad papraÅ¡yta pasitikrinti savo neblaivumÄ , E. G. – B. tai padaryti atsisakė, tokiu bÅ«du vengdama neblaivumo patikrinimo kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, elgesys neadekvatus.

18. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad E. G. – B. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. G. – B. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas E. G. – B. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. G. – B. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

20. Atmetant nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ skundžiamu nuosprendžiu jai skirta bausmė nekeistina. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptartas nuteistosios asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ Ä¯ tai, kad nuteistoji praeityje nebuvo teista, jai skirtÄ bausmę – piniginę baudÄ , vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu E. G. – B. paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant E. G. – B. paskirtÄ bausmę buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti E. G.

– B. teisinę padėtį Å¡velninant jai skirtÄ bausmę, Å¡ioje byloje nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį paliekant nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinį atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė