b63fb16c-eabd-4041-83c3-83daa016aa41 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1418-1143/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55182-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam E. S., nukentėjusiojo V. L. atstovei advokato padėjėjai A.

P. (B.) – naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. S. 2019 m. gruodžio 27 d. apie 20.15 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia deÅ¡ine ranka griebęs V.

L. už rÅ«bų krÅ«tinės srityje ir jėga atsukęs į save, prispaudė pastarÄ jį prie baro lentos, po to tyčia, laikydamas kairėje rankoje stiklinį bokalÄ , smogė juo vienÄ kartÄ V. L. į galvos sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė V. L. pjautines žaizdas deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inės ausies – užausio srityse, daugybinius odos įbrėžimus veido deÅ¡inėje pusėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. atvyko su A. M. į darbo kolektyvo vakarėlį, po kelių valandų atvažiavo V. (V. L.), kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis (E. S.) priėjo prie V. L. ir pasakė kelis žodžius, iÅ¡ pradžių jie bendravo taikiai, po to, kai jis vėl buvo priėjęs, V.

L. jį pastÅ«mė ranka į krÅ«tinę, bet jis apsisuko ir išėjau į laukÄ . Kas vyko toliau nieko neatsimena, tik atsimena, kad smogė V. L. su vyno taure, o ne su bokalu, ir tiksliau ne trenkė, o gal labiau jÄ sutrynė. Pamatęs kraujÄ atsipeikėjo, kolektyvas pamatė įvykį, visi sulaukė policijos, greitosios pagalbos, pasidomėjo, kaip V. L., nes matėsi kraujas. Mano, kad kivirčas kilo dėl to, kad A. (A. M.) pasakė, jog V. L. prie jos pristojo, o kadangi anksčiau narkotines medžiagas vartojo, tai pavartojus per daug alkoholinių gėrimų tampa neadekvatus, nors nelinkęs smurtauti, bÅ«damas blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Supranta, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, parodė, kad paskutiniu nuosprendžiu buvo teistas už tai, kad ketindamas skirtis su sutuoktine, kuri nenorėjo skirtis, jis ketino iÅ¡eiti iÅ¡ namų, krovėsi daiktus, jie pradėjo ginčytis, jis stumdė sutuoktinę, kad Å¡i leistų jam daiktus pasiimti, todėl ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, bylinėjasi su buvusia sutuoktine ir iki Å¡iol, nes Å¡i draudžia susitikti su vaikais.

Po įvykio su V. L. bandė su juo susisiekti, jo atsiprašė. Visi kolegos ragino jį skambinti V. L. ir draugiškai susitarti dėl sumos, kad šis nerašytų pareiškimo. Jis mėgino skambinti V. L. taikiai susitarti bet jis labai didelės sumos paprašė, laikui bėgant situacija suprastėjo, jie nesusitarė dėl sumos, nes tuo metu jis (E. S.) prašomos pinigų sumos (3 000 Eur) neturėjo, turi finansinių įsipareigojimų bankui, moka alimentus, gyvena kitoje šeimoje, kurioje irgi yra du nepilnamečiai vaikai.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo E. S. visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. 2019 m. gruodžio 28 d. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas V. L., pageidaujantis praneÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad  2019 m. gruodžio 27 d., apie 20.15 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje stiklinį bokalÄ , su juo sudavė smÅ«gį V.

L., gim. (duomenys neskelbtini), į deÅ¡inės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir jį sužalodamas (b. l. 1–5). 2019 m. gruodžio 28 d, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).  ApžiÅ«ros objektas – kavinės (duomenys neskelbtini) pagrindinė salė ir baras. Minėtoje vietoj yra vieno aukÅ¡to medinis pastatas, į kurį pagrindinis įėjimas nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pusės. Užėjus pro pagrindines medines duris iÅ¡kart patenkama į pagrindinę salę, kurioje iÅ¡ kairės pusės yra baras su baro stalu, o iÅ¡ deÅ¡inės–pati salė, kurioje vyksta pobÅ«viai.

Užėjus į kavinę pro pagrindines duris, tiesiai prieÅ¡ais kitoje patalpos pusėje yra antros medinės durys, kurios yra nenaudojamos, ir virÅ¡ jų įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į baro pusę. Kavinėje yra ir antra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra pagrindinės salės gale, tolimiausiame kampe nuo pagrindinių durų pusės ir ji nukreipta į salę. Kavinės viduje grindų danga yra iÅ¡ rudos spalvos plytelių, o sienos ir lubos – natÅ«ralaus medžio. Kavinės baras turi 1,5 m aukščio baro stalÄ , į kurį praėjimas, stovint prieÅ¡ais barÄ , yra iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Už baro stalo yra patalpa barmenui, kurioje buvo sužalotas pareiÅ¡kėjas.

Šiuo metu aplinka yra tvarkinga, viskas iššluota ir išplauta, kadangi ruošiamasi naujam pobūviui. Kraujo žymių ir šukių dėl įvykusio tvarkymo neaptikta. Aplinka kavinėje tvarkinga ir bylai reikšmingų daiktų jau nerasta (b. l. 12–17). 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvadoje užfiksuota, kad remiantis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog V.

L. padaryta pjautinės žaizdos dešiniame smilkinyje, dešinės ausies-užausio srityse, daugybiniai odos įbrėžimai veido dešinėje pusėje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vieno trauminio epizodo metu, galimai sudužusio stiklinio bokalo dalimis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Turimais duomenimis sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (b. l. 64–65). 2020 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2019 m. gruodžio 27 d. vaizdo įrašas, kurį el. paštu pateikė kavinės (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo A.

K.. Vaizdo įraÅ¡as, kurio pavadinimas „Screen Recording 2019-12-31 at 09.18.27“, trunka 41 minutę 10 sekundžių. Filmuotas laikotarpis 2019 m. gruodžio 27 d. nuo 19:14:55 iki 20:35:01. Vaizdo įraÅ¡e matomas kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidus. Filmuojama teritorija apima kavinės barÄ , iÅ¡ kurio abiejų pusių yra praėjimai į kitas kavines erdves, vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inėje pusėje matoma papuoÅ¡ta kalėdinė eglutė, vaizdo įraÅ¡o kairėje pusėje – stalas (ties kavinės patalpos viduriu) ir durys, vedančios galimai į laukÄ , Å¡alia kurių ant sienos yra drabužių kabykla.

Ties vaizdo įraÅ¡o 23:42 min. (20:16 val.) matomas link baro artėjantis vyras, apsirengęs juodu megztuku ir mėlynais džinsais (E. S.). Užėjęs už baro kažkÄ daro nusisukęs nuo kameros, tada atsisuka ir ima Å¡okti, iÅ¡kėlęs rankas į viršų, linguoti pagal muzikos ritmÄ . Po kelių akimirkų (20:17:35 val.) vyras dingsta iÅ¡ filmuojamos teritorijos. Netrukus, ties vaizdo įraÅ¡o 26:04 min. prie baro prieina kitas vyras, kiek lieknesnis už pirmÄ jį, vilkintis mėlynÄ viršų ir mėlynus džinsus, per petį ant nugaros pasikabinęs vyriÅ¡kÄ rankinę (V.

L.). Vyras, priėjęs prie baro, pasilenkęs kažkÄ raÅ¡o, netrukus nueina. 20:21:40 val. (vaizdo įraÅ¡o 28:50 min.) už baro užeina E. S.. Jam ten bÅ«nant 20:22:46 val. (ties vaizdo įraÅ¡o 29:53 min.) ateina V. L.. Jam užėjus už baro vyrai galimai kalbasi (nesigirdi, kÄ , nes vaizdo kamera neįraÅ¡o garso). Netrukus E. S. atbulomis nutaisęs kovinę ar gynybos pozicijÄ (atstatęs rankas į priekį) traukiasi toliau nuo V. L.. V. L. prieina prie E. S. ir liesdamas krÅ«tinę nustumia E. S. iÅ¡ filmuojamos zonos.

Ties vaizdo įraÅ¡o 30:40 min. vyrai grįžta į kadrÄ . Pagal iÅ¡keltas rankas, judesius, galvų linkčiojimus ir vienas kito baksnojimÄ galime daryti iÅ¡vadÄ , kad vyrai konfliktuoja, kažkÄ aiÅ¡kinasi. Netrukus ties vaizdo įraÅ¡o 31:22 min. V. L. iÅ¡eina, palieka E. S. už baro vienÄ . Tuojau pat iÅ¡ už baro iÅ¡eina ir E. S., pasitraukia iÅ¡ filmuojamos zonos. Netrukus Å¡okio judesiais grįžta, lieka filmuojamos teritorijos centre, kavinės salės viduryje, Å¡oka. Netrukus, ties vaizdo įraÅ¡o 32:16 min., pro Å¡alį eina V.

L.. E. S. lyg juokais (matoma Å¡ypsena veide) bando užstoti keliÄ , nepraleisti. V. L., patraukęs E. S. rankÄ (pakėlęs į viršų), praeina pro Å¡alį, užeina už baro. E. S. vienÄ akimirkÄ lyg norėjo vytis, bet lieka Å¡okti, ir netrukus dingsta iÅ¡ filmuojamos teritorijos. 20:27 val. (ties vaizdo įraÅ¡o 34:06 min.) matomas už baro kilnojantis rankas, kažkÄ galimai rėkiantis ar dainuojantis, Å¡okantis V. L. – vyras galimai neblaivus. Tada, 20:28:20 val. (ties vaizdo įraÅ¡o 34:58 min.) link baro eina E. S..

Užėjęs prie baro, pradeda lįsti prie V. L.. Vyrai susiremia, susistumdo, E. S. priremia ir užgula V. L. prie baro, kažkÄ Ä¯nirtingai aiÅ¡kina. V. L. norint atstumti E. S., E. S. ima V. L. lyg smaugti. Tuo metu 20:29:06 val. vaizdo įraÅ¡as perÅ¡oka 6 s. iki 20:29:12 val. (galimai, sukarpytas), ir nesimato, kas tuo metu įvyko. E. S. paleidžia V. L., kuris iÅ¡eina iÅ¡ už baro. Tuo metu link baro artinasi tamsiai apsirengusi moteris. V. L. praėjus pro Å¡alį, ji kažkÄ sako E. S.. Netrukus visi iÅ¡sivaikÅ¡to.

Matomi po filmuojamÄ teritorijÄ vaikÅ¡tantys žmonės. V. L. veidÄ ties ausimi prisidengęs rankÅ¡luosčiu ar popieriniu rankÅ¡luosčiu. Moterys plauna grindis, valo galimai kraujÄ . Ties vaizdo įraÅ¡o 37:53 min. matoma moteris, kalbanti telefonu, galima kviečianti pagalbÄ . Ties vaizdo įraÅ¡o 38 min. matomas vaikščiojantis V. L., prisidengęs dalį veido, kažkÄ pasakoja aplinkiniams ir rodo galimai kruvinÄ rankÅ¡luostį. 20:33 val. (ties vaizdo įraÅ¡o 39:34 min.) į filmuojamÄ teritorijÄ grįžta E. S..

Vyrai aiškinasi žodžiais, kiti aplinkiniai juos skiria, kad vėl nesusikibtų. E. S. atrodo agresyviai nusiteikęs (b. l. 52–54). 2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pakartotinai gautas 2019 m. gruodžio 27 d. dienos vaizdo įrašo fragmentas, kurio trūko 2020 m. sausio 6 d. objektų apžiūros metu. 2020 m. sausio 6 d. objektų apžiūros protokole nurodoma, kad „Tuo metu 20:29:06 val. vaizdo įrašas peršoka 6 s. iki 20:29:12 val. (galimai, sukarpytas), ir mes nematome, kas tuo metu įvyko.“.

Naujai gautas vaizdo įraÅ¡as, kurio pavadinimas „RPReplay_Final1578296088“ trunka 1:45 min. Ties vaizdo įraÅ¡o 00:26 min. matome už kavinės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), baro konfliktuojančius du vyrus – V. L. ir E. S.. Ties vaizdo įraÅ¡o 00:31 min. (20:28:35 val.) E. S. grumtynių metu priremia V. L. prie baro lentos, kažkÄ Ä¯nirtingai aiÅ¡kina. V. L. norint atstumti E. S., E. S. ties vaizdo įraÅ¡o 00:52 min. (20:28:56 val.) ima V. L. lyg smaugti. Ties vaizdo įraÅ¡o 1:02 min.

E. S. galimai su stikline taure trenkia V. L. į deÅ¡inės pusės veido sritį. Matome, kaip V. L. susiima ranka už tos vietos, pasičiupinėja. Tuomet, ties vaizdo įraÅ¡o 1:06 min. (20:29:10 val.) E. S. V. L. paleidžia. V. L. ties vaizdo įraÅ¡o 01:15 min. (20:29:19 val.) iÅ¡eina iÅ¡ už baro. Tuo metu prie E. S. prieina tamsiai apsirengusi moteris. V. L. praėjus pro Å¡alį, ji kažkÄ sako E. S.. Netrukus visi iÅ¡sivaikÅ¡to (b. l. 55). 2020 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota garso įraÅ¡o, gauto iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apžiÅ«ra. Nurodyta, kad apžiÅ«rimas garso įraÅ¡as „2019_12_27_20-30-50_25.04_1_DUR_00-01-52_LABEL__ANI_37067522319_DNIS_112“. Garso įraÅ¡o data 2019 m. gruodžio 27 d.

Garso įraÅ¡o pradžia: 20:30:50. Garso įraÅ¡o trukmė –  1 minutė 53 sekundės. Garso įraÅ¡e užfiksuota, kad paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ moteris, kuri vėliau darbuotojai prisistato J. N. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) muÅ¡tynės, „per galvÄ davė, visas kraujuotas“. Tikslinantis nurodo, kad kavinė (duomenys neskelbtini) ir nesimušė, o tiesiog davė buteliu per galvÄ , nežino dėl ko. Nurodo, kad ji svečias ir yra kompanija. Paklausus ar reikia greitosios, nurodo, kad nežino, mėgina aiÅ¡kintis klausdama kitų ir nurodo, kad reikia kviesti, nes pilna kraujo (b. l. 59–60).

III. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimas Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. tyčia deÅ¡ine ranka griebęs V. L. už rÅ«bų krÅ«tinės srityje ir jėga atsukęs į save, prispaudė pastarÄ jį prie baro lentos, po to tyčia, laikydamas kairėje rankoje stiklinę/bokalÄ , smogė juo vienÄ kartÄ V.

L. į galvos sritį. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais E. S. padarė V. L. pjautines žaizdas deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inės ausies – užausio srityse, daugybinius odos įbrėžimus veido deÅ¡inėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . NusikalstamÄ veikÄ E. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam stikliniu bokalu/taure į galvos sritį jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo V.

L. gali patirti fizinį skausmÄ , ir to norėjo. Taigi, E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. S. atsakomybę sunkina tai, kad naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, t. y. turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IV. Dėl bausmės Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

E. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jau bÅ«damas teistas keturis kartus, paskutiniu nuosprendžiu – už fizinio skausmo sukėlimÄ savo buvusiai sutuoktinei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat susijusiÄ su smurto panaudojimu, padarė nepraėjus metams po paskutinio nuosprendžio paskelbimo. E. S. taip pat baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 77–83). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. S. turi bÅ«ti paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Ä®vertinus tai, kad yra viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, bausmės dydis jam skirtinas artimas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, E. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi E. S. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytÄ bausmės rÅ«Å¡ių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemÄ , individualizuodami bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus ir bausmės individualizavimo principÄ , įvertinus E. S. asmenybę ir socialinius ryÅ¡ius teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti apie E. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ . BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Å ių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis) konflikto su nukentėjusiuoju metu, abiems esant neblaiviems.

E. S. pavartotas smurtas nebuvo intensyvus. Dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje jis savo kaltės neginčijo, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos duomenis apie tai, kad E. S. turi mažamečių vaikų, gyvena faktinėje Å¡eimoje, turi finansinių įsipareigojimų – dengia banko paskolÄ bei moka alimentus, dirba (duomenys neskelbtini), kaip jis pats nurodė – yra sukÅ«ręs darbo vietas dar keturiems asmenims.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taikant E. S. realiÄ laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų padaryta didelė neigiama įtaka jo socialiniams ryÅ¡iams, realus bausmės atlikimas turėtų neigiamÄ poveikį ir kitiems asmenims bei nukentėjusiajam, kuriam yra aktualus neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, manytina, kad yra pagrindas suteikti E. S. galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, o bÅ«nant naudingam savo artimiesiems ir visuomenei.

E. S. paskirtos bausmės vykdymas jau buvo atidėtas paskutiniu teismo nuosprendžiu, tačiau BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo metu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bausmės tikslai Å¡iuo metu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant E. S. dar vienÄ galimybę taisytis.

Taigi, E. S. skirtinos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), nustatant įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, užtikrintų tiek realų poveikį nuteistajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimÄ ir tuo pačiu atitiktų bausmės individualizavimo principÄ . V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje yra pareikÅ¡tas 2020 m. birželio 9 d. V. L., atstovaujamo advokato padėjėjos A. B., 7 000 Eur dydžio civilinis ieÅ¡kinys dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37–39, 40).

Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos 33,58 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo (b. l . 26–31), kurį E. S. atlygino (b. l. 149). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent dėl E. S. kaltų veiksmų buvo padaryti V. L. sužalojimai galvos srityje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu bÅ«du V. L., dėl E. S. nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turėjo teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį E. S. ir Å¡ia teise pasinaudojo, siekdamas jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Nekyla abejonių dėl to, kad dėl E. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. L. patyrė neturtinę žalÄ â€“ fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir nepatogumus gydymosi laikotarpiu. Nustatydamas nukentėjusiajam iÅ¡ E. S. priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į Å¡ioje byloje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. sužalojimas įvyko tiek jam, tiek E. S. bÅ«nant apsvaigusiems nuo alkoholinių gėrimų, prieÅ¡ tai jau kurį laikÄ vakaro metu vykusio konfliktavimo pasekoje.

E. S. nusikalstami veiksmai suduodant į galvos sritį, buvo kryptingi, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir byloje esančioje specialisto išvadoje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad sužalojimai V. L. padaryti, labiausiai tikėtina, vieno trauminio epizodo metu, sudužusio stiklo dalimis, sužalojimai įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, rekomenduota siūtų žaizdų siūles išimti po 10-12 dienų. Kaip jau minėta, nekyla abejonių dėl to, kad dėl sužalojimo V.

L. patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ bei nepatogumus dėl sužalojimų gydymo ir bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kÄ patvirtina ir nukentėjusiojo atstovės pateiktos į bylÄ nuotraukos. Vis tik byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. L. gydymas ir nedarbingumas truko ilgÄ laikÄ ar, kad liko ženklÅ«s liekamieji sužalojimo reiÅ¡kiniai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas privalo vertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Teismas atsižvelgia tai, kad E. S. dirba, vidutiniÅ¡kai per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur, turi finansinių įsipareigojimų – moka banko paskolÄ bei alimentus vaikams. Taip pat teismas turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, kuri nagrinėjimu atveju, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus teritorinė ligonių kasos pateikto civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo buvo įvertinta 33,58 Eur. Pats nukentėjusysis jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina 7 000 Eur dydžio suma.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal teismų praktikÄ , teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Teismo vertinimu, teisinga piniginė iÅ¡raiÅ¡kos kompensacija už nukentėjusiojo V. L. patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ bÅ«tų 1 500 Eur dydžio. VI. Kiti klausimai Nukentėjusiojo atstovė prašė pripažinti jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ kaltinamojo.

Teisiamojo posėdžio metu atstovė pateikė dokumentus (sÄ skaitų ir mokėjimo nurodymo kopijas), patvirtinančius, kad už suteiktas teisines paslaugas V. L. sumokėjo 270 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Dėl E. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. L., siekdamas apginti savo teisėtus interesus, samdė atstovę – advokato padėjėjÄ , kuri jį atstovavo bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 270 Eur, taip patirdamas tokio dydžio pagrįstas iÅ¡laidas, kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ E. S.. 2020 m. sausio 7 d. nutarimu E. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (b. l. 114).

Å i kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje esantį daiktÄ , turintį reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenÄ (DVD-R) su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įraÅ¡ais, pateiktais kavinės (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens A. K., saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirti laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis E. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams. Ä®pareigoti E. S. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. S. nukentėjusiajam V. L. 1 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ E. S. nukentėjusiajam V. L. 270 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui byloje esantį garso įraÅ¡Ä CD laikmenoje palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mus. Teisėja Augustė Juozapavičienė