b63f000b-2ee5-440d-8b2d-942181e830ad · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Nerijus Brinevičius BaudžTeisėjas Nerijus Brinevičius                                                           Baudž. byla Nr. 1A-56-579/2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                          (Proceso Nr. 1-28-3-00001-2012-0)                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2.;2.1.7.4.;2.1.14.;2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 1 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant nuteistajam S. P., gynėjai advokatei Editai Gaubienei, nukentėjusiajam J. K., jo atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvideÅ¡imt) valandų visuomenės labui.IÅ¡ nuteistojo S. P. J.

K. naudai priteista 1400 Lt (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              S. P. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2011 m. birželio mėn. 10 dienÄ , vakaro metu, apie 23 valandÄ , laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia, ranka sudavė į veidÄ J.

K., padarė jam kraujosruvas deÅ¡inio skruosto srityje, galvos sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .              Nuteistasis S. P. skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti S. P. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis neteisingas ir neteisėtas, nes nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių apelianto kaltę. Nuteistasis kaltės nepripažįsta ir teigia, jog įvykio dienÄ važiavo su automobiliu ir pamatęs, kad pažįstami vyrai gaudo atitrÅ«kusį bulių, sustojo, iÅ¡lipo ir ketino padėti.

Praeidamas pro nukentėjusįjį pasakė „kur aÅ¡ esu, kad tavo kojos nebÅ«tų“, tačiau į veidÄ nesudavė ir jokių kitų smurtinių veiksmų neatliko. Nuteistasis mano, kad teismas tinkamai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių bei neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Nepagrįstai apelianto aiÅ¡kinimÄ vertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei nepagrįstai nurodė, jog Å¡is paaiÅ¡kinimas paneigtas įrodymų visuma. Apelianto manymu, teismas neturėjo vadovautis nukentėjusiojo ir jam palankių liudytojų O.

K. ir J. bei J. Z. parodymais, nes O. K. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, o Z.artimi bičiuliai, kuriems nukentėjusysis paskambino iÅ¡ karto, kai tik išėjo iÅ¡ ganyklos. Nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo R. Z., R. K., V. R., L. R. parodymais. Pažymi, kad nei vienas iÅ¡ gyvulį gaudžiusių vyrų nematė, kad nuteistasis bÅ«tų ranka trenkęs J. K. į veidÄ . Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jo nurodyti smurtiniai veiksmai turėjo užimti daugiau laiko nei keletas sekundžių, todėl bent vienas ar keli įvykio vietoje buvę asmenys bÅ«tų tai matę.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis teigia, jog liudytojas R. Z. matė, kaip apeliantas tariamai J. K. laikė už krÅ«tinės, tačiau pats R. Z. teigia, jog to nematė. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis muÅ¡amas nesiÅ¡aukė jokios pagalbos, o tylėdamas išėjo iÅ¡ ganyklos.Nuteistasis tai pat nesutinka su tuo, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklÅ«s. Nurodo, jog 2011-06-12 kreipdamasis į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių nukentėjusysis skundėsi rankos skausmu, o skundÄ privataus kaltinimo tvarka teikė dėl to, kad jam buvo suduota į veidÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad apelianto sÅ«nus A. P. liko sėdėti automobilyje, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, jog jis nubėgo su kitais kaimynais gaudyti buliaus. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog smÅ«gis buvo toks stiprus, kad iÅ¡krito dantų protezo plokÅ¡telė ir pasilenkęs jos ieÅ¡kojo, tačiau nagrinėjant bylÄ teisme teigė, kad dantų plokÅ¡telė iÅ¡kritusi tikrai nebuvo, o iÅ¡krito tik dantis.Be to, apylinkės teismas, apelianto manymu, nepagrįstai liudytojų A.

P. bei V. R. parodymus vertino kaip siekį padėti apeliantui išvengti atsakomybės ir nepagrįstai jais netikėjo. Tarp šių liudytojų parodymų akivaizdžių prieštaravimų nėra.Nuteistasis taip pat mano, jog specialisto išvada šioje byloje negalėjo būti laikoma tinkamu įrodymu, nes specialistas negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu išvadoje nurodyta dešiniame skruoste buvusi mėlynė. Be to, specialistas teigė, kad išvada galimai padaryta iš medicininių dokumentų išrašo, kurį J.

K. atsinešė, tačiau nagrinėjant bylÄ teisme, toks iÅ¡raÅ¡as nebuvo pateiktas. Tokio iÅ¡raÅ¡o kopija teismui buvo pateikta tik išėjus priimti nuosprendžio ir tai kelia pagrįstų abejonių iÅ¡raÅ¡o tikrumu. Be to, apeliantas pažymi, kad gydytojai D. V. apžiÅ«rėjus J. K. 2011-06-13 nebuvo pastebėta jokios mėlynės. Tai neužfiksuota ir ambulatorinės kortelės 2011-06-13 įraÅ¡e. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų pačiam J. K. praÅ¡ant buvo iÅ¡duotas 2011-06-21, tai yra parėjus vienuolikai dienų po įvykio ir aÅ¡tuonioms dienoms po apsilankymo pas Å¡eimos gydytojÄ , todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu gydytoja iÅ¡raÅ¡e nurodė medicininiuose dokumentuose neužfiksuotÄ mėlynę.

Apeliantas abejoja, ar įmanoma gydytojai prisiminti visų pacientų bÅ«klę ir iÅ¡orines žymes praėjus aÅ¡tuonioms dienoms. Be to, specialistas V. V. paaiÅ¡kino, jog gydytoja, apžiÅ«rėjusi pacientÄ , privalėjo įraÅ¡yti apie mėlynę, jei ji buvo, o praėjus vienuolikai dienų, mėlynė jau bÅ«tų iÅ¡nykusi. Apeliantas teigia, jog gydytoja, raÅ¡ydama 2011-06-21 iÅ¡raÅ¡Ä , negalėjo vadovautis tos dienos apžiÅ«ra. Nuteistojo manymu, byloje liko neiÅ¡aiÅ¡kinta aplinkybė dėl iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų tikrumo ir pagrįstumo.

Teismas du kartus atmetė apelianto praÅ¡ymÄ kviesti liudytoja gydytojÄ D. V.. Esant tokiai situacijai, specialisto iÅ¡vada nelaikytina tinkamu įrodymu, nes dokumentai, kurių pagrindu ji pateikta, neatitinka tokiems dokumentams sudaryti galiojančių taisyklių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisingu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų iÅ¡analizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai S. P. pripažino kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas teigia, jog teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių ir neteisingai įvertino įrodymus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. BÅ«tinas iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes privataus kaltinimo byloje apibrėžia privataus kaltintojo skundas. Å iuo atveju tai J. K. skundas, kuriuo jis S. P. kaltino 2011-06-10 d. apie 11 val. sudavus į veidÄ , padarius galvos sumuÅ¡imÄ ir kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir taip nežymiai sutrikdžius sveikatÄ .

Visos veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, teismas apklausė visus įvykio metu įvykio vietoje buvusius asmenis bei kitus asmenis, kurie galėjo suteikti informacijos apie šį įvykį, iÅ¡reikalavo bei iÅ¡tyrė objektyvius duomenis – medicininius dokumentus, specialisto iÅ¡vadÄ , todėl byloje nėra pagrindo teigti, kad teismas neiÅ¡tyrė faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas taip pat teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡tyrė ir įvertino surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, liestinumÄ bei patikimumÄ .

Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo pagrįstos ir motyvuotos.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo parodymus ir pagrįstai juos laikė patikimais bei vadovavosi nustatant faktines veikos aplinkybes, nes nukentėjusiojo parodymai patvirtinami objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, medicininiais duomenimis, o taip pat ir liudytojų J. Z., O. K., J. Z. parodymais. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumas įvertinamas juos lyginat ir gretinant tarpusavyje, vertinant surinktus įrodymus atskirai ir visumoje.

Å iuo atveju nukentėjusiojo parodymus dėl jo sumuÅ¡imo ir to, kad jį sumušė S. P., patvirtina minėtų liudytojų parodymai, kurie neprieÅ¡tarauja ir medicininiams duomenims, todėl Å¡ių asmenų parodymus vertinti kritiÅ¡kai vien tuo pagrindu, kad O. K. yra nukentėjusiojo žmona, o J. Ir J. Z. geri bičiuliai, nėra pagrindo. J. ir J. Z. paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ jiems paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė S. P., matė patinusį skruostÄ . O. K. taip pat paaiÅ¡kino, jog grįžęs nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė S. P., matė mėlynę, nukentėjusysis blogai jautėsi, todėl sekmadienį jį vežė į ligoninę.

SumuÅ¡imÄ patvirtina ir 2011-06-21 specialisto iÅ¡vada Nr. G260/11(09) bei medicininiai dokumentai. Apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas S. P., nukentėjusysis iÅ¡ karto informavo liudytojÄ J. Z. ir J. Z., gydytojams bei specialistui taip pat nurodė tÄ pačiÄ aplinkybę (b. l. 47). O. K. parodė, jog matė mėlynę, nukentėjusiajam buvo bloga. Tai atitinka medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių matyti, jog 2011-06-13 kreipėsi į medikus nurodydamas, jog jam buvo suduota į galvÄ , pykino, skaudėjo galvÄ .

Tai patvirtina, jog nukentėjusysis kreipėsi bÅ«tent dėl galvos sumuÅ¡imo. Jam buvo atlikti objektyvÅ«s tyrimai dėl galvos sumuÅ¡imo (kaip ligonis atlieka judesius Rombergo poza ir pan.). Nukentėjusįjį 2011-06-14 konsultavo neurologas (b. l. 55, 57-58). Specialistas V. V. patvirtino, jog iÅ¡vada pateikta pagal medicinines korteles bei PSPC iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriame buvo nurodyta ir kraujosruva. Jis taip pat paaiÅ¡kino, jog galvos sumuÅ¡imas galimas ir nesant mėlynių. Jis nustatomas objektyvaus tyrimo metu, kuris ir buvo atliktas.

Specialistas paaiÅ¡kino, jog net atmetus kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje, dėl galvos sumuÅ¡imo vis tiek bÅ«tų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi aplinkybę dėl galvos sumuÅ¡imo patvirtina ne tik anksčiau nurodytų liudytojų parodymai, tačiau ir objektyvÅ«s duomenys. Apeliantas skunde kėlė klausimÄ dėl medicininio iÅ¡raÅ¡o, kuriame nurodyta kraujosruva, kaip įrodymo, kartu ir specialisto iÅ¡vados patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismo pasėdyje apklausus iÅ¡raÅ¡Ä pateikusiÄ liudytojÄ D.

V., teismui nekilo abejonių dėl Å¡io įrodymo patikimumo, nes liudytoja patvirtino, jog matė nukentėjusiojo veide sužalojimus, tačiau iÅ¡oriniams sužalojimams neteikė per daug didelio dėmesio, įtarė galvos traumÄ , todėl siuntė pas neurologÄ , apie mėlynę įrašė vėliau atsiminusi. Be to, akivaizdžius iÅ¡orinius sumuÅ¡imo požymius iÅ¡ karto po įvykio matė liudytojai J. ir J. Z., o O. K. teigė mačiusi mėlynę. Liudytojas R. Z. taip pat parodė, jog matė „nubraukimÄ , paraudimÄ â€œ nukentėjusiojo veide.

Be to, D. V. apie tokio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡davimÄ iÅ¡ karto atžymėjo sveikatos istorijoje. (b. l.

57) Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus, o taip pat ir specialisto iÅ¡vadÄ bei jo paaiÅ¡kinimus laikė patikimais ir jų pagrindu nustatė, kad S. P. iÅ¡ tiesų smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta J. K. sveikata. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo parodymų netikslumų (iÅ¡kritusio protezo ar tik danties), o taip pat ir dėl suėmimo už krÅ«tinės nelaikytinos esminėmis, reikÅ¡mingomis, kurios leistų suabejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu.

Tai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad S. P. smÅ«giavo į galvÄ . Be to, privataus kaltinimo skunde aplinkybė dėl sugriebimo už krÅ«tinės net nebuvo nurodyta. Apeliantas neteisus teigdamas, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R. Z., R. K., V. R., L. R. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas Å¡ių asmenų parodymų patikimumÄ nustatė atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ ir pagrįstai jų parodymus vertino kai nepaneigiančius nukentėjusiojo versijos, nes nustatyta, jog visi Å¡ie liudytojai parodė, jog tam tikro momento galėjo ir nematyti.

Tai yra jie nepaneigė galimybės, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. P. galėjo suduoti smÅ«gį J. K.. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų neparodė, jog nukentėjusysis ir S. P. bÅ«tų visÄ laikÄ buvę jų akiratyje. Ir tai visiÅ¡kai natÅ«ralu bei suprantama, nes visi tuo metu buvo susikoncentravę į galvijo gaudymÄ . R. Z. parodė, jog nukentėjusysis su S. P. buvo atsilikę kurį laikÄ . L. R. girdėjo kaip S. P. liepė J. K. eiti į Å¡onÄ , pats nuėjo gaudyti gyvulio, todėl, ar kas vyko tarp Å¡ių asmenų, nematė.

R. K. taip pat parodė, jog viskas vyko greitai, kuriuo metu kas kÄ darė, nežino. IÅ¡ V. R. parodymų matyti, jog jis tai pat ne visÄ laikÄ stebėjo nukentėjusįjį ir S. P.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡ių liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip paneigiantys nukentėjusiojo parodymus, nes nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų akylai nestebėjo nukentėjusiojo ir S. P., todėl teismas pagrįstai Å¡ių asmenų parodymus, jog jie smÅ«gio nematė, vertino kaip subjektyviai suvoktÄ Ä¯vykio situacijÄ , kurie nei patvirtina nei paneigia tÄ aplinkybę, kad S. P. smÅ«giavo J.

K. į veidÄ . Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo A. P. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone Å¡is skundo argumentas nepagrįstas ir tai pat turi bÅ«ti atmestas. Teismas Å¡io asmens parodymus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes A. R. ne tik yra kaltinamojo sÅ«nus, todėl jis suinteresuotas palengvinti tėvui situacijÄ , bet ir iÅ¡ jo parodymų teisme matyti, jog jis tai pat akylai visÄ laikÄ nestebėjo tėvo ir J. K.. Parodė, jog J. K. su tėvu buvo 1-2 metrų atstumu nuo jo, be to, galėjo ne viskÄ iÅ¡girsti.Liudytojo L.

R. parodymai taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys S. P. parodymus, nes iÅ¡ jo parodymų matyti, jog jis ne viskÄ matė, kas vykta tarp nukentėjusiojo ir S. P.. Parodė, jog nematė, kas vyko po to, kai S. P. J. K. liepė eiti, nes nuėjo gaudyti buliaus ir buvo 10 metrų atstumu nuo jų. Pripažino, jog galėjo ir nematyti, kas įvyko. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiuoju, nes jo parodymus patvirtina liudytojų J. Z. bei J.

Z. ir O. K. parodymai, o taip pat ir objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimai, medicininiai iÅ¡raÅ¡ai, tuo tarpu nukentėjusiojo parodymų, jog jis niekam nieko nesudavė, nepatvirtina jokie duomenys.Esant Å¡ios aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino surinktus bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog S. P. 2011-06-10 iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia, ranka sudavė į veidÄ J.

K., padarė jam kraujosruvas deÅ¡inio skruosto srityje, galvos sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė nuteistajam skirta teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, tinkamai įvertinus veikos bei nuteistojo pavojingumÄ , jo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu paskirtoji bausmė yra bÅ«tina ir pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.Kadangi tai privataus kaltinimo byla, kuri nagrinėta apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundÄ , nukentėjusysis, siekdamas apginti savo interesus, apeliacinėje instancijoje taip pat aktyviai turėjo palaikyti kaltinimo pozicijÄ , todėl turėtos atstovo iÅ¡laidos – iÅ¡ viso 1000 Lt (pinigų priėmimo kvitai: 2012-12-11 Nr. 685136 ir 2013-01-23 Nr. 685142) laikytinos pagrįstomis ir jos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo S. P..

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a: nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ S. P. nukentėjusiojo J. K. naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti.      Kolegijos pirmininkas teisėjas                                       Evaldas Gražys                                            Teisėjai:

                                                                 Jurgis Kiškis                                                                                           Valdas Vitunskas