2013-03-12 Nr. AB-462-3-61-3-01005-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-395/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–11), kuriame prašė:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė, Rinktinė, atsakovas) vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-76) 1 ir 2 punktus, kuriais pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas;

2) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinės vadą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertų komisiją (toliau – ir CMEK), kad būtų nustatytas pareiškėjo tinkamumas tolesnei tarnybai, t. y. užbaigti pradėtas medicinines procedūras ir, priklausomai nuo CMEK išvadų, spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą arba 15 punktą;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas;

5) priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kuriuo jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76 paskyrė jam, VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – ir OVS) vyresniajam specialistui, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos už atvykimą į darbą pavėlavus ir esant neblaiviam. Teigė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl jo tiesioginio vadovo VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininko V. A. neteisėtų veiksmų, priešiškumo ir asmeninio suinteresuotumo patikrinimo rezultatais, poveikio tikrintojams ir medikams, pareiškėjo elgesys nepagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas, tarnybinio patikrinimo išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

Paaiškino, kad 2011 m. spalio 6 d. už budėjimus namuose įsakymu jam buvo suteikta poilsio diena. 2011 m. spalio 6 d. vakare apie 22 val. jis paskambino telefonu tiesioginiam vadovui V. A. ir paprašė leidimo atvykti į tarnybą kitą dieną ne 8 val., o po pietų, t. y. 12.45 val. 2011 m. spalio 7 d. apie 10.20 val. pareiškėjas paskambino tiesioginiam vadovui V. A. ir, motyvuodamas, kad blogai jaučiasi ir ketina kreitis pas gydytojus, paprašė leidimo minėtą dieną nedirbti, tačiau V. A. nurodė trumpam atvykti į tarnybą. Pareiškėjui atvykus į Rinktinės patalpas, OVS viršininkas V. A. pasiūlė nedelsiant parašyti prašymą išeiti iš vidaus tarnybos savo noru. Pareiškėjui atsisakius, V. A. pasikvietė į kabinetą Rinktinės vado pavaduotoją E. Č. ir informavo jį apie pareiškėjo atsisakymą rašyti pareiškimą. E. Č. išėjo iš kabineto pasakydamas „tada tikrinkitės“. OVS viršininkas V. A. pareikalavo pasitikrinti girtumą alkoholio matuokliu, kurį ištraukė iš švarko kišenės jau įjungtą. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių vadovo veiksmų jam pakilo kraujospūdis, pradėjo skaudėti krūtinę, trūko oro, svaigo galva, todėl pasakęs, kad jam labai bloga ir eina pas gydytoją, išėjo iš kabineto ir ėjo į gydymo įstaigą, tačiau į jo tarnybinį telefoną paskambinęs Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. liepė grįžti į Rinktinę parašyti prašymą dėl išėjimo iš vidaus tarnybos bei pagrasino, kad to nepadarius, Rinktinėje nebedirbs ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė. Supratęs, kad gali prarasti sąmonę, pareiškėjas paskambino kaimynei R. L., kuri nuvežė jį į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Jam buvo nustatytas širdies ritmo sutrikimas ir aukštas kraujospūdis, dėl to pareiškėjas skubiai paguldytas į ligoninę. Apie tai pareiškėjas telefonu pranešė Rinktinės budėtojui ir tiesioginiam vadovui V. A.. Ligoninėje prijungus lašines pareiškėjas paprašė R. L. atvežti iš namų būtiniausius daiktus ir namų gamybos vaistų nuo aukšto kraujospūdžio (česnako, užpilto degtine), kuriuo gydydavosi namuose. Jai atvežus užpilą, pareiškėjas išgėrė keletą gurkšnių. Dėl aukšto kraujospūdžio į gydymo įstaigas anksčiau nesikreipė, nes dėl to galėjo būti pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai. Ligoninėje pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką iš jo buvo paimti du kraujo mėginiai.

Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. kovo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados (toliau – ir TP išvada) yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės dėl šių priežasčių;

1.Pareiškėjas 2012 m. spalio 6 d. vakare telefonu buvo gavęs savo tiesioginio vadovo V. A. atleidimą nuo tarnybos pareigų vykdymo 2012 m. spalio 7 d. iki pietų. Todėl TP išvados teiginys, esą 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjas pavėlavo į darbą, neatitinka tikrovės. Rinktinėje paskutiniu metu buvo tokia tvarka, jog laisvadieniai galėjo būti suteikti ne tik įsakymu, bet ir vadovo žodiniu leidimu. VSAT vadas 2009 m. priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo padalinių vadovus organizuoti ne pamainomis dirbančių pareigūnų darbą taip, kad dėl darbo apmokėjimo fondo stokos nereikėtų mokėti už viršvalandžius, o už viršytą darbo laiko normą būtų suteikiamos poilsio dienos. Atsižvelgiant į tai ir remiantis žodiniu susitarimo su VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotoju E. Č. ir OVS viršininku V. A., OVS pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui, dirbdavo viršvalandžius be rašytinių įsakymų, už tai, esant galimybei, gaudami laisvas dienas, kurias patys pažymėdavo mėnesio grafike, pakabintame Rinktinės patalpose esančioje skelbimų lentoje. Už grafikų sudarymą atsakingas OVS vyr.specialistas A. I. atspausdindavo grafikus. Po 2012 m. spalio 7 d. incidento, paprašius atšviesti spalio mėnesio grafiką, šis dokumentas iš skelbimų lentos dingo. Aplinkybę, kad 2011 m. spalio 7 d.iki pietų pareiškėjui buvo suteiktas laisvas laikas patvirtina ir tai, kad minėtą dieną nuo 08 val. pareiškėjo niekas nepasigedo ir neieškojo nei tarnyboje, nei namuose, o apie 10.20 val. pareiškėjas pats paskambino savo tiesioginiam vadovui V. A., norėdamas gauti laisvą ir antrąją dienos pusę. V. A., kalbėdamas telefonu 10.20 val., neminėjo jokios iškvietimo priežasties, o pareiškėjas pats nedrįso klausinėti ar nepaklusti tiesioginio vadovo nurodymui.V. A. nurodymu atvykęs į Rinktinę, jis negavo nurodymo vykdyti tarnybos funkcijas, iš jo buvo pareikalauta rašyti prašymą atleisti iš tarnybos.

2. Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Sąvoka darbo metu reiškia, kad tai yra laikas, kurio metu pareigūnas privalo teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti savo tarnybines pareigas. TP išvadoje minimas atsisakymas pasitikrinti girtumą ir tariamas pabėgimas iš V. A. kabineto ir Rinktinės siejamas su aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. 10.45 val. atvyko į Rinktinės būstinę tiesioginio vadovo V. A. nurodymu ne tarnybos pareigų atlikimui, nes jo paties žodiniu tą dieną iki pietų buvo atleistas nuo tarnybos pareigų vykdymo.

3. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Metodika) 3 punktą medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atitinkamų institucijų arba darbdavio siuntimu (3.1 p.), taip pat pačių besikreipiančių asmenų prašymu (3.2 p.). Medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas ir ištyrimas bei išvados formulavimas (2 p.).Kadangi pareiškėjas į ligoninę atvyko pats be jokio siuntimo, atlikti medicininę apžiūrą neprašė, mano, kad ji ir nebuvo atliekama. Niekam iš medicinos personalo nekilo jokių įtarimų dėl jo girtumo. Apie 13.30–14.30 val. į ligoninės palatą atėjo pareiškėjo tiesioginis vadovas V. A., atnešė popieriaus lapą, kuriame pareiškėjas parašė prašymą Rinktinės vadui dėl šeiminių aplinkybių perkelti į žemesnes pareigas. Tai matė med. sesuo A. B.. V. A. buvo išėjęs iš palatos, tačiau vėl grįžo ir girdint tuo pačiu metu į palatą atėjusiam ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojui A. K., pasiūlė pareiškėjui duoti kraujo girtumui nustatyti. Pareiškėjui paklausus kokiu pagrindu norima paimti kraują jam ne tarnybos metu gulint ligoninėje, A. K. informavo, kad nedavus kraujo, jis surašys išvadą, jog atsisakymas prilygsta vidutinio laipsnio girtumui. Pasak pareiškėjo, esant tokiam spaudimui, jis leido paimti kraujo mėginį, kurį jo vadovas V. A. išsinešė. Praėjus 20 min. Buvo paimtas antras kraujo mėginys.

Pareiškėjas teigė, kad 2011 m. spalio 7 d.14.30 val. paimant kraujo mėginį, kurį ištyrus rasta 0,65 promilės alkoholio, nebuvo laikytasi Metodikos reikalavimų, t. y. nebuvo atliktas bendras būklės vertinimas, nebuvo nustatyti nenustatyti pagrindai kraujo paėmimui (5 p.); kraujo biologinė terpė išsiųsta neužpildžius patvirtintos formos Nr.155-1/a, o formą Nr.179-2/a (6 p.). Biologinės terpės siuntime nurodyta, kad kraują 2011 m.spalio 10 d. išgabeno A. J., tačiau neužpildyta grafa apie bandinio saugojimą nuo 2011 m. spalio 7 d.iki 2011 m. spalio 10 d., t.y.neaišku, ar bandinys buvo patikimai saugomas ir ar jo saugojimas atitiko reikalavimus. 2011 m. spalio 7 d apie 14.50 val. buvo paimtas antrasis kraujo mėginys, kurį ištyrus rasta 0,41 promilės alkoholio. Abu kraujo mėginiai buvo paimti ne tarnybos metu, bet gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje ir po to, kai jis dėl aukšto kraujospūdžio buvo išgėręs apie keliasdešimt gramų užpilo, kurio sudėtyje yra degtinės ir česnako. Įvertinti, ar atitinkamas alkoholio kiekis kraujyje galėjo atsirasti nuo minėto užpilo, gali specialistas narkologas. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad TP išvados argumentas, esą jis buvo tarnyboje neblaivus, yra nepagrįstas.

4. TP išvadoje neištirti ir neįvertinti kai kurie teisiškai reikšmingi faktai, yra įrašyta nemažai abejotinų ir nepagrįstų teiginių, o kai kurios išvados išeina už tikrintojų kompetencijos ribų: TP išvadoje nėra jokių duomenų apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą ar atnaujinimą; objektyvios aplinkybės (ilgas sirgimas), taip pat pareiškėjo veiksmai (prašymas suteikti atostogas ir teisė pateikti paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo) nepagrįstai įvertinti kaip atsakomybės vengimas; teisiškai neįvertintas ne laiku išduotas (pavėlavus 5 dienas) siuntimas į CMEK; viršijant kompetenciją TP išvadoje konstatuota, kad 2011 m. spalio 7 d. VšĮ Varėnos ligoninė negalėjo išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

5. Tiesioginis pareiškėjo vadovas V. A. ir Rinktinės vadovai pareiškėjo atžvilgiu šioje byloje yra neobjektyvūs. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina šios aplinkybės: tarnybiniu būtinumu nepagrįstas V. A. nurodymas telefonu pareiškėjui atvykti į Rinktinės būstinę 2011 m. spalio 7 d. iki pietų išvakarėse suteikus laisvą pusdienį; pareiškėjui atvykus neteisėtas ir nepagrįstas reikalavimas rašyti prašymą atleisti iš vidaus tarnybos savo noru; objektyviais duomenimis nepagrįstas reikalavimas pasitikrinti girtumą iš anksto tam paruošus matuoklį; V. A. veiksmai Varėnos ligoninėje, paimant pagal ankstesnį reikalavimą parašytą prašymą perkelti į žemesnes pareigas, taip pat šio prašymo nuslėpimas, nepateikimas Rinktinės vadovams; spaudimas Varėnos ligoninėje, reikalaujant duoti kraujo mėginį; V. A. nesąžiningas elgesys, tarnybinio patikrinimo metu neinformuojant tikrintojų apie laisvo pusdienio suteikimą 2011 m. spalio 7 d.;V. A. 2011 m. spalio 26 d. raštas SoDros Varėnos skyriui, prašant patikrinti nedarbingumo pažymėjimo pareiškėjui išdavimo teisėtumą; neobjektyvios charakteristikos surašymas ir pateikimas tikrintojams; ne laiku išduotas siuntimas į CMEK (Rinktinės 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 buvo įspėtas, kad nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2012 m. sausio 26 d. dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą 110 kalendorinių dienų ir gali būti atleistas, jei dėl laikino nedarbingumo neatvyks į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, taigi, pagal Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 10.2 punktą tą pačią dieną turėjo būti pasiųstas į CMEK, tačiau tai buvo padaryta tik 2012 m. sausio 31 d.).

Pareiškėjas pažymėjo, kad per 8 tarnybos Varėnos rinktinės OVS metus neturėjo nė vienos tarnybinės nuobaudos, jokie tarnybiniai patikrinimai jo atžvilgiu niekada nebuvo atliekami, nė sykio nedavė pagrindo suabejoti savo sąžiningumu, buvo skatintas 18 kartų, 2011 m. buvo 2 kartus paskirtas laikinai vykdyti OVS viršininko pareigas, sulaukė VSAT atstovų pagyrimo. 2011 m. birželio mėnesį vykusio pokalbio su VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotoju metu pareiškė neigiamą nuomonę apie padėtį OVS ir šio skyriaus vadovą V. A., todėl mano, kad dėl minėtų priežasčių ir pasklidus kalboms apie galimą jo paskyrimą OVS vadovu po 2012 m. vasario 1 d. turėjusios vykti reorganizacijos, jo vadovas V. A. turėjo svarų pagrindą asmeniškai susidoroti su galimu konkurentu.

6. VšĮ Varėnos ligoninėje 2011 m. spalio 7 d. pildytame išraše iš medicininių dokumentų nurodytos ligos diagnozės susijusios su kraujospūdžiu, galvos skausmais ir svaigimu bei labai bloga savijauta dėl širdies veiklos. Ligos rimtumą liudija medicininiais dokumentais patvirtintas ilgalaikis nedarbingumas.

7. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos - paskirta pareiškėjo ligos laikotarpiu. Pagal Statuto 26 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio patikrinimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos. Analogiška nuostata įtvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka), patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308) 29 punkte, kuriame detalizuota, kad tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena – tai vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena. Minėtos tesiės aktų nuostatos patvirtina, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnams negali būti skiriamos jų ligos laikotarpiu, o vienas iš jų skyrimo procedūros tikslų – užtikrinti sergančio pareigūno interesus (teisę į tinkamą gynybą). Tai laikytina imperatyvia nuostata, kurios pažeidimas vertintinas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimas, suteikiantis pagrindą naikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 m. spalio 7 d., baigtas 2012 m. kovo 6 d., t. y. tęsėsi 5 mėnesius. 2011 m. spalio 26 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, 2012 m. spalio 28 d. jis pateikė paaiškinimą. TP išvadoje nėra jokių duomenų apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą ar atnaujinimą, taip pat apie kokių nors tyrimo veiksmų atlikimą po minėtos datos. Tai reiškia, kad patikrinimas iš esmės buvo baigtas dar 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje. Užsitęsus ligai ir sergant daugiau kaip 140 dienų, t. y. atsiradus kitiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pareiškėjo nuomone, iškilo grėsmė, kad atsakovas negalės įgyvendinti V. A. sugalvoto plano atleisti pareiškėją diskredituojančiu pagrindu, todėl, nesant jokių objektyvių teisinių pagrindų ir neatlikus nė vieno patikrinimo veiksmo po ilgo nedarbingumo laikotarpio ir po siuntimo į CMEK, neteisėtai buvo nuspręsta užbaigti pradėtą tarnybinį patikrinimą ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pareikė prašymą dėl penktojo skundo reikalavimo atsisakymo, paaiškindamas, kad atsakovas geranoriškai jį įvykdė.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 50–55) paaiškino, kad VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno E. K. elgesio ir surašyta 2012 m. kovo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.20-6. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis 2011 m. spalio 7 d. į tarnybą (darbą) atvyko pavėlavęs daugiau kaip 2 valandas (apie 10.45 val.). Pareiškėjo tiesioginis vadovas V. A., įtaręs, kad pareigūnas gali būti neblaivus, pasiūlė jam pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau E. K. atsisakė ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto bei VSAT Varėnos rinktinės teritorijos. 14.30 val. ligoninėje iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus buvo rasta 0,65 promilės etilo alkoholio.

Pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Įstatymas šio tarnybinio nusižengimo sudėties nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu. VSAT Varėnos rinktinėje darbo apskaita tvarkoma vadovaujantis VSAT vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 4-163, pagal kurį pareigūnams už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų, mokant už tas dienas jo vidutinį darbo užmokestį, arba mokant kaip už viršvalandinį darbą.

Ne vėliau kaip kito mėnesio pirmąją darbo dieną budėjęs pareigūnas rašo tarnybinį pranešimą įstaigos vadovui, kuriame nurodo, kaip kompensuoti jam budėjimo valandas už einamąjį budėjimo mėnesį. 2011 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu E. K. už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką paprašė suteikti poilsio dienas 2011 m. spalio 6 ir 14 dienomis, o spalio 28 dieną – ne visą poilsio dieną (2 valandas 35 minutes). Rinktinės vado 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-317 E. K. už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką buvo suteiktos tarnybiniam pranešime prašytos poilsio dienos. 2011 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo suteikta poilsio diena, tačiau kitą dieną, t. y. 2011 m. spalio 7 d., papildoma poilsio diena jam nebuvo ir negalėjo būti suteikta.

OVS viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 22 val. pareiškėjas jam skambino ir informavo apie vertingos operatyvinės informacijos gavimą, tačiau papildomo poilsio laiko neprašė. Telefonu E. K. šnekėjo nerišliai, iš jo kalbos buvo galima įtarti, kad jis vartojo alkoholį. 2011 m. spalio 7 d. vėl paskambino telefonu, prašydamas iki tos dienos pietų leisti jam neatvykti į tarnybą, tačiau sutikimo negavo. Nei 2011 m. spalio 6 d., nei kitą dieną pareiškėjas neužsiminė apie prastą savo savijautą ir ketinimą kreiptis į gydytojus. 2011 m. spalio 7 d.

E. K. vėlavo į tarnybą, todėl OVS viršininkas V. A. paruošė alkoholio matuoklį, kad, esant reikalui, galėtų patikrinti pareiškėjo blaivumą. 2011 m. spalio 7 d. apie 10.40 val. pareiškėjui atvykus į tarnybą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, jis pats prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl OVS viršininkas pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Pareiškėjas atsisakė ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto ir Rinktinės teritorijos. OVS vyriausiajam specialistui A. J. 2011 m. spalio 7 d. vežant pareiškėją į darbą taip pat kilo įtarimas, kad jis gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus.

Atsakovas abejojo pareiškėjo teiginiu, esą jau būdamas ligoninėje ir prijungus lašinę, jis vartojo namų gamybos vaistus nuo aukšto kraujospūdžio (česnakų užpilą degtine). Pareiškėjas, suaugęs ir atsakingas žmogus, ligoninėje turėjo gydytis gydytojo paskirtais vaistais ir be gydytojo leidimo nevartoti jokių kitokių priemonių. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių atveju, jis galėjo informuoti savo tiesioginį vadovą ir gydytoją, kuris dalyvavo paimant kraujo mėginį, apie užpilo vartojimą. Be to, pareiškėjas savo tiesioginiam vadovui suteikė neteisingą informaciją apie hospitalizavimo vietą, t. y. nurodė, kad yra paguldytas į Druskininkų ligoninę, o VSAT Varėnos rinktinės budėtojus informavo, jog yra paguldytas į Varėnos ligoninę. Tai patvirtina, kad pareigūnas visais būdais siekė išvengti blaivumo patikrinimo.

Pareigūnams periodiškai yra atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Paskutinį kartą E. K. sveikata buvo tikrinta 2008 m. lapkričio 18 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos respublikinėje Vilniaus poliklinikoje, ir jo sveikatos būklė leido eiti pareigas vidaus tarnyboje.

Rinktinės OVS viršininkui V. A. 2011 m. spalio 7 d. įtarus, kad pareiškėjas pavėluotai (apie 10.45 val.) atvykęs į tarnybą gali būti neblaivus, jam tai prisipažinus, tačiau atsisakius tikrintis alkoholio tikrintuvu bei pabėgus iš tarnybos vietos, pareikėjo tiesioginis vadovas pagrįstai siekė, kad pareiškėjo neblaivumas tą pačią dieną būtų patikrintas ligoninėje. Rinktinė 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. (21/19-7.l)-12-3207 kreipėsi į Varėnos ligoninę, prašydama paimti iš pareiškėjo kraujo mėginį blaivumui nustatyti, todėl nei V. A., nei Varėnos ligoninės vyr. gydytojas A. K. jokio spaudimo pareiškėjui nedarė. Paimtas kraujo mėginys ligoninės personalo užantspauduotame voke 2011 m. spalio 7 d. buvo pristatytas į VSAT Varėnos rinktinę, kur buvo saugomas užantspauduotame šaldytuve, o 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. (21/19-7.1)-12-3219 pristatytas į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Toksikologijos laboratorijoje ištyrus mėginį, pareiškėjo kraujyje buvo rasta 0,65 promilės etilo alkoholio. Dėl pareiškėjo teiginio, esą kraujo biologinė terpė buvo pasiųsta neužpildžius patvirtintos formos Nr. 155-1/a, atsakovas paaiškino, kad pagal Metodikos 6 punktą minėtą formą užpildo gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę. Šiuo atveju bendra E. K. būklė nebuvo vertinama, o tik paimtas kraujo mėginys, kuris, užpildžius formą Nr. 179-2/a ( tai nustato Metodikos 8.7 punktas), buvo pristatytas į Toksikologijos laboratoriją.

VSAT Varėnos rinktinė, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 įspėjo pareiškėją apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu, t.y. dėl laikinojo nedarbingumo neatvykstant į darbą daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ekspertizės tvarkos aprašas), patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-299, 10.2 punktą, pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino. 2012 m. sausio 13 d., t. y. likus 25 kalendorinėms dienoms iki maksimalaus 140 kalendorinių dienų termino, pareiškėjui buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę. Joks teisės aktas nenustato, kad siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę turi būti išduotas tą pačią dieną, kai pareigūnas yra įspėjamas apie galimą atleidimą.

Tarnybinis patikrinimas dėl E. K. elgesio buvo pradėtas 2011 m. spalio 7 d. Nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą, kadangi pareiškėjas nuo 2011 m. spalio 7 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 19 punkte nurodyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo. Kadangi E. K. nuo 2011 m. spalio 7 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 26 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jam išaiškintos jo teisės, tarp jų teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, iš kurio galima suprasti, kad baigus gydymą jis grįš į tarnybą ir pateiks išsamų paaiškinimą. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnas nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. spalio 6 d. nesirgo nė vienos dienos, buvo tikėtasi, kad nedarbingumas neužtruks ir šį kartą, ir kad grįžęs į tarnybą jis galės išsamiai paaiškinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes.

Tačiau pareiškėjas toliau tęsė nedarbingumo pažymėjimus, o išnaudojęs maksimaliai leistiną apmokamų nedarbingumo dienų skaičių, pristatė medicinines pažymas.Jokių papildomų paaiškinimų dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių jis neteikė, nors tuo pačiu metu jo liga netrukdė jam susirašinėti su kitomis institucijomis. Įvertinus pareiškėjo nedarbingumo dienų skaičių (TP išvados patvirtinimo dieną, t.y. 2012 m. kovo 6 d. E. K. sirgo daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), jo pateiktą prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir nenorą pateikti išsamaus paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių, jo aktyvių veiksmų, siekiant išaiškinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nebuvimą, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas neplanuoja grįžti į tarnybą, visais įmanomais būdais siekia išvengti tarnybinės atsakomybės ir taip įgyti Statute pareigūnams nustatytas socialines garantijas.

Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/2005, kurioje pažymėta, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau laiko prasme vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo pažiūriu tampa nereikšmingas. Šiuo atveju pirminis veiksmas laiko požiūriu buvo pareiškėjo padarytas poelgis, t. y. pavėluotas atvykimas į tarnybą esant neblaiviam, taigi jis ir turėjo būti įvertintas pirmiau nei kiti, vėlesni įvykiai (siuntimas į specializuotąją medicininę ekspertizę).

Todėl buvo nuspręsta nelaukti galutinės specializuotosios medicininės ekspertizės išvados ir baigti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta 2012 m. kovo 6 d. TP išvada, o ja remiantis priimtas įsakymas atleisti E. K. iš vidaus tarnybos nuo 2012 m. kovo 7 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra išaiškinta, kad kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų; valstybės tarnautojai neturi pažeisti teisės aktų reikalavimų; valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami padidinti reikalavimai, todėl pareigūno, tarnaujančio bet kuriame vidaus reikalų sistemos padalinyje, moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būt nepriekaištingas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir nesuderinamu su pareigūno statusu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 148–161) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kuriuo jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Kitą pareiškėjo E. K. skundo dalį teismas tenkino: panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus; grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjui iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nusprendė sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 6 d. VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl OVS pareigūno E. K. elgesio ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-6 (b. l. 68–70). TP išvadoje konstatuota, kad VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiasis specialistas E. K. 2011 m. spalio 7 d. į tarnybą (darbą) atvyko pavėlavęs daugiau kaip 2 valandas (apie 10.45 val.), jo tiesioginis vadovas, V. A., įtaręs, kad pareigūnas gali būti neblaivus, pasiūlė jam pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau E. K. atsisakė ir pabėgo iš OVS viršininko kabineto bei Rinktinės teritorijos. Apie 13.05 val. E. K. melagingai pranešė savo viršininkui V. A., kad yra paguldytas į Druskininkų miesto ligoninę. Apie 13.15 val. pareiškėjo tiesioginis vadovas iš Varėnos rinktinės budėtojo sužinojo, kad pareiškėjas paguldytas į Varėnos miesto ligoninės 2-ajį vidaus ligų skyrių. 14.30 val. ligoninėje iš E. K. paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus rasta 0,65 promilės etilo alkoholio. TP išvadoje pateiktas siūlymas skirti E. K. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. VSAT Varėnos rinktinės vadas 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra šio ginčo dalykas, atleido pareiškėją iš pareigų (b. l. 20–21).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dirbo VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiuoju specialistu, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 61, 62, pareiškėjo tarnybos byla), teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje taikytina redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., t. y. pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, o nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių, – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 6 punkte nurodyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Iš pateiktų į bylą dokumentų teismas nustatė, kad VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininkas V. A. 2011 m. spalio 7 d. (tarnybiniame pranešime nurodytą datą – 2011 m. rugsėjo 7 d. teismas laikė techninio pobūdžio rašymo apsirikimu) tarnybiniu pranešimu Nr. 10-1694 (b. l. 71) informavo Rinktinės vadą apie tai, kad OVS vyriausiasis specialistas E. K. spalio 7 d. jam paskambimo į mobilųjį telefoną ir paprašė suteikti išeiginę iki pietų. Kadangi spalio 6 d. E. K. turėjo laisvą dieną, V. A. nurodė, kad pareiškėjas privalo atvykti į darbą. Spalio 7 d. 10.40 val. pareiškėjui atvykus į OVS, V. A. pastebėjo, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, paklausus, ar nevartojo alkoholinių gėrimų, E. K. atsakė, kad vartojo. Pasak V. A., jis paėmė alkoholio matuoklį ir pasiūlė pareiškėjui pasitikrinti blaivumą, tačiau šis išbėgo iš kabineto ir iš Rinktinės teritorijos. VSAT Varėnos rinktinės vadas 2011 m. spalio 7 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo surašytas tarnybinis pranešimas, rezoliucija ant tarnybinio pranešimo pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 6 punkte nustatytas terminas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrai pradėti nebuvo pažeistas.

Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo šios Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Teismas nustatė, kad patikrinimas buvo pradėtas 2011 m. spalio 7 d., pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 81) surašytas 2011 m. spalio 26 d., t. y. nepraleidus Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje nustatyto termino, su pranešimu pareiškėjas supažindintas tą pačią dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas pranešimas, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos. Pareiškėjo argumentą, esą jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2011 m. spalio 28 d. pateikė paaiškinimą (b. l. 82), kuriame nurodė, esą pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga apie tarnybinį nusižengimą. Nurodė, kad jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl prašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo patikslinti ir įteikti jam po to, kai baigsis nedarbingumo laikotarpis. Konstatavęs, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pakankamai išsamus ir aiškus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamų paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 20 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d. nebuvo darbe dėl ligos (b. l. 83–90): nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. spalio 14 d. jis gydytas VšĮ Varėnos ligoninėje, po to jam išduotas ir buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas (vėliau - medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą). Nedarbingumas pareiškėjui baigėsi 2012 m. kovo 7 d. (b. l. 90). Tarnybinis patikrinimas E. K. atžvilgiu baigtas 2012 m. kovo 6 d. ir surašyta TP išvada Nr. 20-6 (b. l. 68–70). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog šiuo atveju buvo pažeistos Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 19 punkto nuostatos, kadangi tarnybinis tyrimas baigtas viena diena anksčiau nė baigėsi pareiškėjo nedarbingumas. Atsižvelgdamas į tai, kad termino praleistas nežymiai (tik viena diena), taip pat į tai, kad pareiškėjas ilgą laiką sirgo, o 2012 m. vasario 24 d. (vis dar būdamas nedarbingas) pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, o šios aplinkybės atsakovui pagrįstai suteikė pagrindą manyti, kad nedarbingumas nebus tęsiamas, teismas priėjo prie išvados, kad nustatytas pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio būtų galima naikinti ginčijamą įsakymą.

Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 21 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Šiuo atveju VSAT Varėnos rinktinės laikinai einantis vado pareigas vadas TP išvadą rezoliucija patvirtino 2012 m. kovo 6 d. (b. l. 15), tą pačią dieną priimtas ir įsakymas Nr. TE-76 (b. l. 20–21), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 21 punkte nustatyti terminai nepažeisti..

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 30 punkte nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šios Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Teismas nustatė, kad tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinamas pareiškėjas, padarytas 2011 m. spalio 7 d., o tarnybinė nuobauda jam paskirta 2012 m. kovo 6 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo jo padarymo dienos.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priėmimą, nenustatyta.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 str., Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1022/2011).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, reikalinga nustatyti, ar jis darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. 2011 m. spalio 7 d. Rinktinės OVS viršininkas V. A. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1694 (b. l. 71) nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. 10.40 val. E. K. atvykus į OVS, jautė, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Analogiškas aplinkybes V. A. nurodė ir 2012 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 65). 2011 m. spalio 10 d. Rinktinės OVS vyriausiojo specialisto A. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 72) nurodyta, kad 2011 m. spalio 7 d. apie 10.40 min. jis vežė E. K. į darbą ir jautė nuo jo sklindantį susimaišiusį kvepalų ir alkoholio kvapą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. A., E. Č., A. J. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, teigė, kad 2011 m. spalio 7 d. apie 10.40 val. nuo E. K. sklido alkoholio kvapas (b. l. 137–146).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Metodikos 3 punkte nustatyta, kad medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu; asmenims, kurie patys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydami atlikti medicininę apžiūrą. Bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Metodikos 5 punktas). Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ (Metodikos 6 punktas). Pagal Metodikos 8.7 punktą, siųsdamas tiriamąsias medžiagas į toksikologijos laboratoriją, gydytojas užpildo du Biologinės terpės siuntimo egzempliorius, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (forma Nr. 179-2/a).

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 7 d. 14.30 val. paimant iš pareiškėjo kraujo mėginį, nebuvo laikytasi Metodikoje nustatyto reikalavimo atlikti bendrą jo būklės vertinimą, kraujo biologinė terpė išsiųsta tirti ne gydytojo, o VSAT Varėnos rinktinės vado raštu trečią dieną po kraujo paėmimo jį palaikius pareiškėjo darbovietėje esančiame šaldytuve (b. l. 79, 141) ir neužpildžius Metodikos 6 punkte nurodytos patvirtintos formos Nr. 155-1/a (užpildyta forma Nr. 179-2/a). Nurodytas aplinkybes teismas laikė esminiu Metodikos nuostatų pažeidimu, todėl sprendė, kad tyrimo rezultatai negali būti laikomi įrodymu.

Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė (b. l. 142), kad jie su pareiškėju yra kaimynai, artimai bendrauja, jei reikia išvažiuoti, palieka vieni kitiems buto raktus, todėl teismas šios liudytojos parodymus, kad pareiškėjas išgėrė namų gamybos vaistų (degtine užpilto česnako), vertino kritiškai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad 2011 m. spalio 7 d. pusę dienos buvo atleistas nuo darbo žodiniu viršininko V. A. leidimu. Teismo posėdyje apklausus liudytoją V. A. (b. l. 140–142), jis parodė, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. jam paskambino E. K. ir pasakė, jog gavo operatyvinės informacijos, todėl nori pasikalbėti. Pareiškėjo kalba buvo šiek tiek nerišli. Kitą dieną, kai jis po 10 val. vėl paskambino ir paprašė laisvo pusdienio iki pietų (12 val.), atsakė, kad pareiškėjas privalo būti darbe, nes yra daug darbo. V. A. teigė jau iš vakaro įtaręs, kad kitą dieną pareiškėjas gali į tarnybą atvykti neblaivus. E. K. įėjus į kabinetą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau pareiškėjas tikrintis atsisakė. Apklaustas liudytojas patvirtino turėjęs įtarimų, kad pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu ir anksčiau. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjui pranešus, jog jį paguldė į ligoninę, buvo brangi kiekviena minutė, nes jį galėjo išblaivinti lašinėmis. V. A. patvirtino, kad jis turi įgaliojimus atleisti nuo tarnybos žodžiu, kadangi operatyvinis darbas yra nenormuotas, laisvos darbo valandos paprastai suteikiamos susitarus žodžiu, susitariama iš vakaro.Blaivumo tikrintuvas laikomas pas budėtojus, jį parsinešė pareiškėjo blaivumui patikrinti.

Teismo posėdyje liudytojas A. I. parodė, kad darbo grafikai, kurie kabinami skelbimų lentoje, yra juodraščiai, iš kurių matyti, kiek pareigūnai dirba viršvalandžių. Kiek dirbo valandų po darbo, užsirašydavo patys pareigūnai. Darbo grafikas dingo iki spalio mėnesio. Jis neturėjo jokios juridinės galios. Pareigūnų, kurie dirbdami tokį darbą neturėtų sukaupę laisvų dienų, nebuvo (b. l. 143).

Teismas, apibendrinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad VSAT Varėnos rinktinėje nebuvo pakankamai reglamentuota laisvų dienų suteikimo tvarka už operatyvinį darbą ne tarnybos metu. Pažymėjo, kad santykyje su darbdavio teises ir pareigas įgyvendinančia vidaus reikalų statutine įstaiga, kurioje pareigūnas tarnauja, kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens (darbuotojo), kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-136/2012, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis 2011 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. paskambino V. A. paprašyti laisvos pusės dienos ir šis žodiniu pritarimu ją suteikė, nepaneigti, todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui 2011 m. spalio 7 d. buvo suteikta pusė dienos poilsio.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad visi V. A. veiksmai buvo nukreipti iš anksto į girtumo patikrinimą, o ne į pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą. Iš vakaro pareiškėjui paskambinus, V. A. žinojo, kad pareiškėjas neblaivus, jam iš ryto paskambinus ir paprašius atleisti nuo tarnybos antroje pusėje dienos, suprato, kad pareiškėjas vis dar toje pačioje būklėje ir paprašė atvykti į tarnybą neva svarbiais darbo reikalais. Tai, kad pareiškėjas į tarnybą buvo iškviestas ne tarnybos funkcijoms atlikti, o neblaivumui konstatuoti, patvirtina liudytojo V. A. parodymai, t. y. jo nurodyta aplinkybė, kad alkoholio tikrintuvą iš anksto atsinešė iš budėtojų, turėdamas tikslą patikrinti pareiškėją, jam atsisakius, skubėjo tai padaryti ligoninėje, nes manė, kad pareiškėją gali išblaivinti, pareiškėjo kraujo nepatikėjo gydytojams, o pats jį pasiėmė ir atvežė į toksikologijos laboratoriją Vilniuje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad darbdavio atstovas, kaip stipresnioji pusė, pasinaudojo valiniu patvarkymu ir, suklaidindamas pareiškėją, sudarė sąlygas galimai pažeisti darbo drausmę.

Teismas pabrėžė, kad visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad pareiškėjas į ligoninę buvo paguldytas apie 12–12.30 val. Iki šio laiko pareiškėjui buvo suteiktas laisvas pusdienis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsakovo nurytą pareiškėjo atleidimo motyvą, kad jis darbo metu buvo neblaivus, atmetė, motyvuodamas tuo, kad laisvu nuo tarnybos metu asmuo laisvas pasirinkti savo elgesio variantą. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjui antroje dienos pusėje atsigulus į ligoninę, jam (jau kaip ligoniui) buvo paimtas kraujas neblaivumui nustatyti ir rasta 0,41 promilės alkoholio (b. l. 29), tačiau nuo 2011 m. spalio 7 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o ne forma F 094/a (b. l. 62). Taigi 2011 m. spalio 7 d. pirmąją dienos dalį pareiškėjas buvo atleistas nuo tarnybos, o antrą dienos dalį jis gulėjo ligoninėje.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo nusižengimo faktas (nenustatyta, kad jis pavėlavo į darbą ir darbo metu buvo neblaivus), t. y. nenustatytas vienas iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. To nenustačius, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Pažymėjo, kad tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta, ir dėl šios priežasties VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktai naikintini, o pareiškėjas grąžintinas į VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas. Pagal Ekspertizės tvarkos aprašo10.2 punktą, pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino.

Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. (21/19-2.11)-12-331 (b. l. 91) įspėjo pareiškėją, kad jis nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2012 m. sausio 26 d. dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą 110 kalendorinių dienų ir gali būti atleistas, jei dėl laikino nedarbingumo neatvyks į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo išduotas siuntimas į CMEK. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir VRM Medicinos centras)2012 m. kovo 3 d. raštu Nr. 45R-612 (pareiškėjo tarnybos bylos 45 lapas) informavo VSAT Varėnos rinktinę, kad atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, CMEK nėra pagrindo tęsti specializuotosios medicininės ekspertizės, todėl ji nuo 2012 m. kovo 7 d. nutraukiama. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš vidaus reikalų sistemos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą atleistas nepagrįstai, tačiau jis dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, teismas įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, vadovaudamasis Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniais, teismas taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A 756-3178/2011). Pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vadovaudamasis paminėtomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2012 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vadovaudamasis DK 299 straipsnio 1 dalimi, sprendimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3 071,04 Lt (b. l. 113), ir dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas, pirmosios instancijos teismas nurodė vykdyti skubiai.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. jam suteiktą poilsio laiką, kadangi atsakovas jam už šį laiką atsiskaitė sumokėdamas 205,87 Lt (b. l. 115, 116), teismas administracinę bylą šioje dalyje nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu.

Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo advokatas J. J., vadovaudamasis 2012 m. kovo 13 d. surašytu advokato orderiu (b. l. 12), paruošė ir pateikė teismui skundą bei atstovavo pareiškėją teismo posėdyje (b. l. 137–146). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teisinių paslaugų teikimo laikotarpiu buvo nustatytas 800 Lt dydžio MMA (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Pagal Rekomendacijų 9, 8.18 punktų nuostatas, už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 MMA, t. y. 120 Lt. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už skundo surašymą yra trys MMA, t. y. 2400 Lt. Iš byloje esančio 2012 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 627381 (b. l. 13) teismas nustatė, kad pareiškėjas advokatui už patarimą, dokumento surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1500 Lt. 2012 m. birželio 20 d. teismo posėdis truko 3.05 val. (b. l. 137–146), todėl už atstovavimą jame priteistina suma – 360 Lt. Teismas nustatė, kad už skundo surašymą susidariusi 1140 Lt suma (1500 – 360 = 1140 Lt) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byla teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu nesudėtinga, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, konstatavo, kad priteistina išlaidų suma už skundo surašymą mažintina iki 1000 Lt. Remdamasis šiais argumentais teismas priteisė iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės pareiškėjui 1360 Lt (360 + 1000 = 1360 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 187–191) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliantas pažymi sutinkantis su ta teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas bylą nutraukė, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kurias teismas patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, ir mano, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvais, kuriuose teismas konstatavo esminį Metodikos nuostatų pažeidimą. Paaiškina, kad 2011 m. spalio 7 d. Rinktinės OVS viršininkui V. A. kilo pagrįsti įtarimai, jog pareiškėjas, pavėluotai (apie 10.45 val.) atvykęs į tarnybą, gali būti neblaivus. E. K. savo viršininkui pats prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio tikrintuvu ir pabėgo iš tarnybos vietos ir Rinktinės teritorijos, dėl to jam nebuvo išduotas siuntimas medicininei apžiūrai atlikti.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas V. A. siekė, kad iš tarnybos pasišalinęs pavaldinys būtų surastas. Sužinojus, kad E. K. paguldytas į gydymo įstaigą, Rinktinė raštu kreipėsi į Varėnos ligoninę, prašydama paimti iš pareiškėjo kraujo mėginį ir, esant galimybei, nustatyti, ar yra kraujyje alkoholio ir koks jo kiekis. Pats pareiškėjas, nuvykęs į gydymo įstaigą, neprašė atlikti jam medicininę apžiūrą. Kraujo mėginys, gydytojui nurodžius, slaugytojo buvo paimtas į vakuuminį mėgintuvėlį, mėgintuvėlis su krauju buvo užantspauduotas ir įdėtas į voką, kuris buvo užklijuotas ir nustatyta tvarka pažymėtas.

Varėnos ligoninė kraujo netiria, todėl tiriamąją medžiagą perdavė Rinktinės atstovui V. A., kad kraujo mėginys būtų pristatytas į toksikologijos laboratoriją, kaip numato Metodikos 8.6 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 7 d. buvo penktadienis ir darbo dienos pabaiga, tiriamosios medžiagos iš karto nebuvo galimybės pristatyti į laboratoriją, todėl, gydytojams paaiškinus, paimtas kraujas buvo saugomas Rinktinėje užantspauduotame šaldytuve, kaip yra numatyta Metodikos 8.6 punkte. 2011 m. spalio 10 d. (darbo dieną (pirmadienį), kaip numato Metodikos 8.9 punktas.

Kraujo mėginys Rinktinės transportu buvo pristatytas į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kur toksikologijos laboratorijoje buvo ištirtas. Pareiškėjo kraujyje rasta 0,65 promilės etilo alkoholio. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Metodikos 6 punktą formą Nr. 155-1/a užpildo gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę. Kadangi bendros E. K. būklės gydytojas nevertino, todėl ir formos Nr. 155-1/a nepildė, o užpildė formą Nr. 179-2/a, nes paėmė kraujo mėginį (pagal Metodikos 8.7 punktą).

Remdamasis šiais argumentais, apeliantas teigia, kad iš pareiškėjo kraujo mėginys buvo paimtas, laikomas (saugomas), pristatytas į toksikologijos laboratoriją ir ištirtas laikantis Metodikos reikalavimų.

2.Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad VSAT Varėnos rinktinėje nebuvo pakankamai reglamentuota laisvų dienų suteikimo tvarka už operatyvinį darbą ne tarnybos metu, ir kad pareiškėjo teiginiai, esą jis 2011 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. paskambino savo tiesioginiam vadovui V. A., prašydamas suteikti pusę laisvos dienos ir šis žodiniu pritarimu ją suteikė, nepaneigti. Pažymi, kad VSAT Varėnos rinktinėje darbo laiko apskaita tvarkoma vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. 4-163 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės įstaigos administracijos pareigūnų sąrašo bei teisės aktų patvirtinimo“. Pareigūnams už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų, mokant už tas dienas jo vidutinį darbo užmokestį, arba mokama kaip už viršvalandinį darbą.

Ne vėliau kaip kito mėnesio pirmąją darbo dieną budėjęs pareigūnas rašo tarnybinį pranešimą įstaigos vadovui (suderintą su tiesioginiu viršininku), kuriame nurodo, kaip kompensuoti jam budėjimo valandas už einamąjį budėjimo mėnesį. 2011 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką paprašė suteikti poilsio dienas 2011 m. spalio 6 ir 14 dienomis, o spalio 28 dieną – nepilną poilsio dieną (2 valandas 35 minutes). VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-317 „Dėl papildomų poilsio dienų suteikimo“ pareiškėjui už 2011 m. rugsėjo mėnesį budėtą laiką buvo suteiktos jo tarnybiniame pranešime prašytos poilsio dienos.

Kadangi 2011 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo suteikta poilsio diena, kitą dieną, t. y. 2011 m. spalio 7 d., papildoma poilsio diena jam nebuvo ir negalėjo būti suteikta. Rinktinės OVS viršininkas tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme yra nurodęs, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 22 val. pareiškėjas jam skambino ir informavo apie vertingos operatyvinės informacijos gavimą, tačiau papildomo poilsio laiko neprašė. 2011 m. spalio 7 d. E. K. nepasirodė darbe, paskambino telefonu, prašydamas iki tos dienos pietų leisti jam neatvykti į tarnybą, tačiau sutikimo negavo.

Nei 2011 m. spalio 6 d., nei 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjas neužsiminė apie prastą savijautą ir ketinimą kreiptis į gydytojus, todėl privalėjo atvykti į tarnybą.Teismo posėdyje liudytojai V. A., A. I. paaiškino, kad už budėjimą laisvos dienos buvo suteikiamos ne paprašius žodžiu, o suderinus su tiesioginiu vadovu (gavus jo sutikimą) ir parašius jam raštišką prašymą. Teismo posėdžio metu OVS viršininkas V. A. paaiškino, kad žodinį sutikimą pavaldiems darbuotojams duodavo tik tais atvejais, kai jie norėdavo iš darbo išvykti ne darbo tikslais.

Įpareigojimas gauti tiesioginio vadovo sutikimą įtvirtintas VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. 4-163 „Dėl Varėnos rinktinės darbuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymo“ (šio įsakymo 1.5 ir 1.6 punktai), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Akivaizdu, kad pareiškėjas į darbą 2011 m. spalio 7 d. ryte privalėjo atvykti ir atvyko, nes neturėjo ir negavo tiesioginio vadovo sutikimo. Teismo išvada, esą pareiškėjui 2011 m. spalio 7 d. buvo suteikta pusė dienos poilsio, nepagrįsta.

3. Teismo išvados, esą darbdavio atstovas, kaip stipresnioji pusė, pasinaudojo valiniu patvarkymu ir suklaidindamas pareiškėją sudarė sąlygas galimai pažeisti darbo drausmę, taip pat nepagrįstos. Apelianto įsitikinimu, VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininkas V. A., būdamas tiesiogiai atsakingas už padalinio veiklą, pavaldžių pareigūnų kontrolę, veiklą ir darbo drausmę, veikė tinkamai ir atsakingai. Teismas nevertino aplinkybių, kad, pareiškėjui 2011 m. spalio 7 d. atvykus į darbą, nebuvo jokio pagrindo atsisakyti pasitikrinti blaivumą ir pasišalinti iš Rinktinės teritorijos. Pareiškėjas, žinodamas, kad darbe buvo siekiama patikrinti jo girtumą, pats nesiekė (neprašė) sveikatos priežiūros įstaigoje patikrinti ir nustatyti jo blaivumą. Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, kuriame yra pažymėta, kad valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams kyla ypatingi reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami padidinti reikalavimai, todėl pareigūno, tarnaujančio bet kuriame vidaus reikalų sistemos padalinyje, moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingas.

4. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. neturėjo nei laisvos dienos, nei laisvo pusdienio, todėl privalėjo atvykti į darbą 8.00 val. ir dirbti visą darbo dieną iki 15.45 val. Pareiškėjas atvyko pavėlavęs ir neblaivus, o dėl jo blaivumo nustatymo buvo nesklandumų dėl paties pareiškėjo atitinkamo elgesio ir veiksmų.

5. Teismas sprendime pasisakė, kad pareiškėjui (ligoniui) 2011 m. spalio 7 d. antroje dienos pusėje buvo paimtas kraujas neblaivumui nustatyti ir buvo rasta 0,41 promilių alkoholio. Apeliantas akcentuoja, kad pareiškėjo kraujo mėginys neblaivumo patikrinimui buvo paimtas 2011 m. spalio 7 d. 14.30 val. ir jį tyrė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas (kaip numatyta Metodikoje), kuris surašė išvadą, kad E. K. kraujyje rasta 0,65 promilės etilo alkoholio (lengvas girtumas). 0,41 promilės etilo alkoholio (taip pat lengvas girtumas) pareiškėjo kraujyje Varėnos ligoninė nustatė vėliau. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui 2011 m. spalio 7 d. buvo išduotas dar vykstant tyrimui, dėl jo išdavimo buvo aiškinamasi ir galiausiai už šią dieną (2011 m. spalio 7 d.) pareiškėjui buvo nuspręsta darbo užmokesčio nemokėti. Pareiškėjas su tuo sutiko ir dėl to jokių klausimų nekėlė.

6. Pareiškėjo nusižengimo faktas yra nustatytas ir įrodytas, o tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – teisėta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir nesuderinamu su pareigūno statusu.

Pareiškėjas E. K. atsiliepimu (b. l. 199–201) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktais, kuriais pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. Pareiškėjas prašė panaikinti šį įsakymą, grąžinti į ankstesnes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą išduoti siuntimą į CMEK užbaigti pradėtas procedūras, kad būtų nustatytas pareiškėjo tinkamumas tolesnei tarnybai.

Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Skundžiamu Įsakymu Nr.TE-76 statutiniam valstybės tarnautojui E. K. (VSAT Varėnos rinktinės OVS vyriausiajam specialistui) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos nuo 2012 m. kovo 7 d . Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į VSAT Varėnos rinktinės 2012 m. kovo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-6, kurioje atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad E. K. 2012 m. kovo 7 d. atvyko į tarnybą pavėlavęs daugiau kaip 2 valandas (apie 10.45 val.) ir neblaivus (0,65 promilių).

Vidaus tarnybos statute numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 26 str.1 d. 6 p.) gali būti skiriama tik už tuos tarnybinius nusižengimus, kurie nurodyti šio Statuto 26 straipsnio 2 dalyje, tarp jų už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 str.2 d. 4 p.). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Taigi pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 26 str. 2 d. 4 p.) gali būti atleistas iš tarnybos pagal 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumą nediferencijuoja. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio (bylai aktuali 2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr.XI-1369 redakcija) 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...>, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be išlygų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 1-10 dalyse yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam, be kita ko, priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (VTĮ 29 str.6 d.7 p.). Pagal VSAT vado 2006 m.kovo 31 d. įsakymu Nr.4-228 patvirtintų Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 punktą VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo, be kita ko, vengti veikimo ar neveikimo, kuris kenktų VSAT reputacijai. VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 22 d.įsakymu Nr.4-94 patvirtintų Varėnos rinktinės vidaus tvarkos taisyklių 26.1 punktas draudžia Rinktinės teritorijoje vartoti alkoholinius gėrimus, ar būti apsvaigusiam nuo jų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d.,72 str.). Administracinėje teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo, o tai reiškia, kad teismas, prireikus, gali pasiūlyti proceso šalims ir dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba išreikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d. 2,4,6 p., 80 str.1,3 d., 81 str.)

Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuota Vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, kuris Įsakymu Nr.TE-76 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis 2011 m. spalio 7 d. atvyko į tarnybą pavėlavęs ir neblaivus, turi įrodyti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad atsakovas šias aplinkybes įrodė. Byloje esančių įrodymų vertinimas pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto nustatymo suponuoja priešingą išvadą nė padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, esą 2011 m. spalio 7 d. iki pietų pareiškėjas neturėjo vykdyti tarnybos funkcijų, todėl darbdavio nepagrįstai apkaltintas pavėlavimu į tarnybą ir buvimu darbo metu neblaiviam.

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad vada pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo VSAT Varėnos rinktinės OVS viršininko V. A. 2011 m. spalio 7 d. tarnybinis pranešimas Rinktinės vadui, kuriame nurodyta, kad 2011 m. spalio 7 d. paskambinęs E. K. paprašė suteikti jam išeiginę iki pietų, tačiau vadovas nurodė atvykti į darbą; pareiškėjui apie 10.40 val. atvykus į darbą, pagal sklindantį nuo pareiškėjo alkoholio kvapą įtarė, kad jis neblaivus, todėl pasiūlė pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu; pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholį, tačiau atsisakė patikrinimo, pabėgo iš Rinktinės patalpų, vadovui telefonu pareikalavus grįžti, tai padaryti atsisakė, apie 13.05 val. pranešė telefonu vadovui, kad yra paguldytas į Druskininkų ligoninę, tačiau apie 13.15 val. iš Rinktinės budėtojo gautos informacijos paaiškėjo, kad E. K. paguldytas į Varėnos ligoninę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu neteikė įgaliotam atlikti patikrinimą pareigūnui jokių paaiškinimų, 2011 m. spalio 28 d. paaiškinime pareikšdamas, esą pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (Tvarkos 7, 17 p.). Tvarkos 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą.

Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus (jame nurodytas galimo pažeidimo laikas, galimo pažeidimo esmė bei galimai pažeistų teisės aktų nuostatos).

Be to, pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, tarp jų teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareiškėjas, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, šiomis teisėmis nesinaudojo. Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste.

Pareiškėjas savo versiją dėl tarnybinio nusižengimo, už kurį jam skirta tarnybinė nuobauda, pateikė tik skunde pirmosios instancijos teismui, t.y. pareiškė, esą 2011 m. spalio 7 d. jis neturėjo vykdyti tarnybos funkcijų nuo 08 val., kadangi pagal žodinį tiesioginio vadovo V. A. sutikimą, jam buvo leista atvykti į tarnybą po pietų (12.45 val.), todėl atsakovas nepagrįstai jį apkaltino pavėlavimu į tarnybą. Pagal pareiškėjo pateiktą įvykių versiją, 2011 m. spalio 6 d. vakare apie 22 val. jis paskambino savo tiesioginiam vadovui V. A., prašydamas 2010 m. spalio 7 d. atvykti į tarnybą ne 08 val., o po pietų (12.45 val.) ir tokį (žodinį) vadovo leidimą gavo; 2010 m. spalio 7 d. apie 10.20 val. dar kartą paskambino V. A., prašydamas leidimo nedirbti visą dieną, nes blogai jaučiasi ir ketina kreiptis pas gydytojus, tačiau vadovas, nurodė trumpam atvykti į tarnybą; pareiškėjui atvykus, V. A. pasiūlė rašyti pareiškimą išeiti iš tarnybos savo noru, pareiškėjui atsisakius, pareikalavo pasitikrinti dėl blaivumo pateiktu alkoholio kiekio matuokliu; pajutęs skausmą krūtinėje ir kitus blogą sveikatos būklę apibūdinančius požymius (svaigo galva, trūko oro ir kt.) pareiškėjas išėjo iš vadovo kabineto bei Rinktinės, paskambino kaimynei R. L., kuri jį nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių ir jis buvo paguldytas į šią ligoninę; paskambinęs Rinktinės vado pavaduotojui E. Č., paprašė atvykti, nes sutinka rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš tarnybos; apie 13.30-14.30 val. atvykusiam į ligoninę tiesioginiam vadovui V. A. įteikė pareiškimą perkelti į žemesnes pareigas dėl šeiminių aplinkybių. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neteigė, kad jis atvyko į Rinktinę blaivus, o tik tvirtino nematęs reikalo pasitikrinti blaivumą, nes tuo laiku nebuvo tarnyboje, atvyko į Rinktinę ne tarnybos pareigų atlikimui, o tiesioginiam vadovui liepus ir nenurodžius iškvietimo priežasties; medicinos personalui ligoninėje nekilo įtarimų dėl jo blaivumo. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad kraujo mėginys buvo paimtas ne tarnybos metu; ligoninėje iki kraujo mėginio paėmimo (14.30 val.) išgėrė namų gamybos vaistų nuo aukšto kraujospūdžio (česnako užpilo degtine).

Pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 4-163 (2010 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 4-413 redakcija), 14 punktą kompensavimo už einamąjį mėnesį budėjimus būdą pareigūnas pasirenka tarnybiniu pranešimu įstaigos vadovui ne vėliau kaip kito mėnesio pirmąją darbo dieną. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad Rinktinės vado 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.4-317 pareiškėjui 2011 m. spalio 6 d. buvo suteikta išeiginė diena už budėjimus namuose 2011 m. rugsėjo mėnesį.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjui buvo darbo diena, kurią pareiškėjas atvyko į tarnybą pavėlavęs daugiau kaip 2 val. (10.45 val.). Ši išvada buvo grindžiama pareiškėjo tiesioginio vadovo V. A. 2011 m. spalio 7 d. bei 2012 m. balandžio 26 d. tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas V. A. tarnybinio patikrinimo metu ir pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytoju patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad E. K. jam skambino telefonu 2011 m. spalio 6 d. apie 22 val. ir 2012 m. spalio 7 d. apie 10.20 val., tačiau nurodė, kad skambinimo priežastys buvo kitos nė nurodo pareiškėjas.

V. A. tarnybiniuose pranešimuose ir apklausiamas liudytoju nuosekliai aiškino, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 22 val. E. K. jam skambino informuodamas apie gautą operatyvinę informaciją, leidimo atvykti 2012 m. spalio 7 d. atvykti į darbą po pietų neprašė ir jis tokio leidimo nedavė; tokio leidimo E. K. paprašė paskambinęs 2012 m. spalio 7 d. apie 10 val., tačiau V. A. nesutiko. Be to, E. K. tiesioginis vadovas savo tarnybiniuose pranešimuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. spalio 6 d. vakare kalbėdamas telefonu su E. K. iš jo nerišlios kalbos suprato, jog pareigūnas neblaivus.

Šio pareiškėjo tiesioginio vadovo įtarimo pagrįstumą patvirtina tolesnės įvykių sekos įrodymai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui paprašius, 2011 m. spalio 7 d. apie 10.40 val. jį iš namų į Rinktinės būstinę atvežė pareigūnas A. J.. Minėtas pareigūnas tarnybiniame pranešime ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo, kad veždamas E. K. jautė nuo jo sklindantį alkoholio ir kvepalų mišinio kvapą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. tarp 10.40 val.-11 val. su atvykusiu pareiškėju bendravę jo tiesioginis vadovas V.

A. bei Rinktinės vado pavaduotojas E. Č.. Minėti pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo iš pareiškėjo išvaizdos ir sklindančio alkoholio kvapo įtarę, kad pareigūnas neblaivus. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad trys pareigūnai (N. U., M. V., V. N.) matė kaip E. K. pasišalino iš Rinktinės patalpų nepaklusdamas tiesioginio vadovo nurodymui pasitikrinti blaivumą.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad 2011 m. spalio 7 d. darbe iš ryto jo nebuvo pasigesta. Išraše iš Rinktinės budėtojo darbo registro (Nr.18814) užfiksuota, kad 2011 m. spalio 7 d. 9.30 val. Rinktinės OVS viršininkas V. A. pasiėmė alkoholio kiekio matuoklį su antgaliais, kurį grąžinio 13.50 val. Šis faktas patvirtina pareiškėjo tiesioginio vadovo V. A. nurodytą aplinkybę, kad jis, remdamasis telefoninio pokalbio su pareiškėju metu 2011 m. spalio 6 d. vakare kilusiu įtarimu, kad E. K. neblaivus, ruošėsi galimai situacijai, kad 2011 m. spalio 7 d. rytą pareiškėjas į darbą gali atvykti neblaivus, o tuo pačiu patvirtina tarnybinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. nebuvo atleistas nuo tarnybos funkcijų vykdymo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais. Pareiškėjo pasibaigus tarnybinio nusižengimo tyrimui pateiktą teismui versiją, esą 2011 m. spalio 7 d. iki pietų jam buvo ne tarnybos, o laisvas laikas, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip seikimą išvengti dėl tarnybinio nusižengimo kilusių pasekmių. Minėta, kad paaiškinimo pateikimas yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga, tačiau nepasinaudojimas teise nurodyti tikrintojui sau palankius faktus, jei tokie iš tiesų egzistuoja, ir prašyti juos ištirti, įrodymų visumos kontekste (ABTĮ 57 str.6 d.) teismui kelia pagrįstų abejonių dėl tikrinamo asmens tikrinimui pasibaigus nurodytų aplinkybių atitikties tikrovei.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, esą pareiškėjo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas padarius esminius Metodikos nuostatų pažeidimus ir dėl to tyrimo rezultatai nelaikytini įrodymu.

Pirmiausia pažymėtina, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas gali būti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis (ABTĮ 57 str.1,2 d.). Medicininio patikrinimo duomenys yra tik vienas iš galimų įrodymų, kuriais gali būti įrodinėjama, kad pareigūnas tarnybos (darbo) metu buvo neblaivus. Įrodymus teismas vertina pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios esmė ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pirmiau minėtų trijų liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti faktą, kad 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjas atvyko į darbą (buvo darbe) neblaivus. Pareiškėjo kraujo tyrimo duomenys tik patvirtina šį faktą. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamo neblaivumu tarnyboje pareigūno patekimas į ligoninę dėl vienokių ar kitokių priežasčių darbdaviui negali būti kliūtis atlikti savo funkcijas pareigūnų tarnybos drausmės kontrolės srityje ir siekti, kad įtariamas neblaivumu pareigūnas būtų patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės), 1 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės nustato transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką.

Neblaivumo nustatymo taisyklių prasme „kiti asmenys“ yra ir darbdavio įgaliotų subjektų neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti siunčiami asmenys (2 p.). Neblaivumo nustatymo taisyklių 23 punktas numato, kad siųsdami darbuotoją neblaivumui (girtumui) nustatyti darbdavio atstovai išrašo siuntimą ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atsisakęs neblaivumo patikrinimo Rinktinėje, pabėgęs iš tarnybos patalpų, kreipėsi į ligoninę ir buvo paguldytas gydymui.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms atsakovas neturėjo galimybės pristatyti neblaivumu įtariamą pareiškėją medicininiam neblaivumo (girtumo) nustatymui, tačiau sužinojęs apie pareiškėjo patalpinimo į ligoninę faktą, nedelsdamas pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigai rašytinį prašymą paimti be leidimo iš tarnybos pasišalinusio ir įtariamo neblaivumu E. K. kraujo mėginį tyrimui (2010 m. spalio 7 d. raštas Nr.(21)19-7.1)-12-3207). Minėtas atsakovo kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atvejis iš esmės atitinka Neblaivumo nustatymo taisyklių 23 punkte įtvirtintą darbdavio teisę ir tikslą pasiųsti neblaivumu (girtumu) įtariamą pareigūną patikrinimui.

Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad ligoninėje pagal Metodikoje numatytą procedūrą nebuvo atliktas jo būklės bendras įvertinimas, kuris įforminamas šioje Metodikoje numatyt aktu, negali būti laikomas esminiu procedūros pažeidimu dėl kurio negalėtų būti pripažinta leistinu įrodymu toksikologijos laboratorijos pateikta specialisto išvada. Metodikos 16 punktas numato, kad dėl atitinkamų priežasčių bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas, paimamas ir ištiriamas tiriamojo kraujas ir/ar šlapimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo bendra būklė nebuvo vertinama dėl tos priežasties, kad pareiškėjas buvo paguldytas į ligoninė stacionarą, pradėtos atitinkamos gydymo procedūros.

Byloje nėra duomenų, kad Metodikos 2 punkte numatytas medicininės apžiūros veiksmas (2011 m. spalio 7 d.14.30 val. VšĮ Varėnos ligoninės slaugytoja, dalyvaujant gydytojai paėmė pareiškėjo kraujo mėginį) būtų atliktas pažeidžiant Metodikoje nustatytą šio veiksmo atlikimo tvarką. Biologinės terpės siuntime nurodyta, kad biologinės terpės mėginys užlakuotas. Biologinės terpės siuntimą (f-179-2/a) pasirašė pareiškėją patikrinimui siuntusios Rinktinės atstovas, kaip tai numatyta Metodikos 8.8 punkte. Pagal Metodikos nuostatas tiriamoji medžiaga į toksikologijos laboratoriją gali būti pristatyta policijos transportu (Metodikos 8.9 p.).

Pagal Metodikos 8.9 punktą mėginys pristatomas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jo paėmimo. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad mėginys buvo pristatytas trečią dieną po paėmimo, negali būti traktuojama kaip Metodikos reikalavimų pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas skaičiavo ne tik darbo dienas, o kalendorines dienas (2010 m. spalio 7 d. buvo penktadienis, mėginys į toksikologijos laboratoriją buvo pristatytas 2010 m. spalio 10 d., pirmadienį). Atsakovas kraujo mėginį saugojo šaldytuve. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2011 m. specialisto išvadoje Nr. T-A-7309/11 (01), kurioje pateikta išvada, kad E. K. kraujyje rasta 0,65 promilių etilo alkoholio, nėra užfiksuota, kad siuntime nurodyto biologinės terpės mėginio užlakavimas būtų pažeistas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo kraujo tyrimas buvo atliktas iš esmės pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles. Todėl 2011 m. specialisto išvada Nr. T-A-7309/11 (01) laikytina vienu iš įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 10 d. tarnyboje buvo neblaivus, t.y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas bylą ta apimtimi, kuria pareiškėjas atsisakė savo reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. jam suteiktą poilsio laiką, nutraukė pagrįstai (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas). Kitoje dalyje teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl nepagrįstai panaikino skundžiamo įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš tarnybos. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino įsakymo dalį dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos ir jo atleidimo iš tarnybos, turi būti atmesti ir kiti pareiškėjo reikalavimai, kadangi jie yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekant tik vieną pareiškėjo reikalavimą išspręstu jo naudai (atsakovas sumokėjo ginčo sumą) proporcingai mažintina priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis iki 250 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų panaikinimo, pareiškėjo E. K. grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją, atmesti. Priteisti pareiškėjui iš atsakovo 250 (du šimtai penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis