b63883db-44a7-46ba-b072-c8679afc4e7b · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2T-175/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 118.1; 130.3.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos M. B. praÅ¡ymÄ pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Å ionebergo administracijos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintÄ tėvystės pripažinimÄ .Teismas n u s t a t ė :

Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Å ionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnyba 1998 m. vasario 19 d. patvirtino tėvystės pripažinimÄ , kuriuo V. M. pripažino, kad yra vaiko M. T. (Lietuvos Respublikos piliečio pase M. C.), gimusio 1994 m. sausio 29 d., tėvas. PareiÅ¡kėja M. B. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Å ionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintÄ tėvystės pripažinimÄ , suteikti M.

C. tėvo pavardę ir iÅ¡duoti atitinkamÄ gimimo liudijimÄ . Byla pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nutrauktina.Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos (toliau – ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytÄ tvarkÄ .

Jeigu Europos SÄ jungos reglamentai nenustato Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, Å¡ie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtÄ jį, penktÄ jį ir Å¡eÅ¡tÄ jį skirsnius. CPK 809 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimÄ .

CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos ir kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti (CPK 809 str. 4 d.). PareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Å ionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintÄ tėvystės pripažinimÄ , suteikti M.

C. tėvo pavardę ir iÅ¡duoti atitinkamÄ gimimo liudijimÄ . Tėvystės pripažinimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 – 3.145 str. CK 3.142 str. 1 d. nurodyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo. CK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurios detalizuoja tėvystės pripažinimo registravimo tvarkÄ , nurodyta, kad tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis teismo patvirtintu pareiÅ¡kimu tik tada, jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiÅ¡kimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), ar raÅ¡ytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję 10 metų.

Darytina iÅ¡vada, kad, pagal pareiÅ¡kėjos M. B. praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, tėvystės pripažinimo klausimas nepriklauso Lietuvos teisinės sistemos teismo kompetencijai, o praÅ¡omas pripažinti užsienio valstybės institucijos aktas pagal CPK 809 straipsnio 4 dalį nereikalauja pripažinimo Lietuvos Respublikoje.             PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o suteikti jos sÅ«nui M. C. tėvo pavardę – M. ir iÅ¡duoti jam atitinkamÄ gimimo liudijimÄ . CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai galėtų registruoti civilinės bÅ«klės aktus ir jų pagrindu iÅ¡duoti civilinės bÅ«klės aktų įrašų įregistravimo liudijimus.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikui Å¡i pavardė jau suteikta ir iÅ¡duotas naujas gimimo liudijimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (13 b.l.). Tačiau, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 36 punktÄ , jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimÄ Ä¯traukti į apskaitÄ jų deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

PraÅ¡ymas, taip pat dokumentai, reikalingi užsienyje gimusio vaiko gimimui įtraukti į apskaitÄ , civilinės metrikacijos įstaigai gali bÅ«ti pateikti tiek per įgaliotÄ asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigÄ . Vaiko tėvai (arba vienas iÅ¡ vaiko tėvų) turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į apskaitÄ jų vaiko gimimÄ bei Å¡iuos dokumentus: jei vaiko tėvai yra susituokę, vaiko tėvų santuokos liudijimo kopijÄ ; jei vaiko tėvai nėra susituokę, tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimÄ arba teismo sprendimÄ dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas įgijęs užsienio valstybės pilietybę, kuriÄ liudija jo paso kopija; užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto gimimo liudijimo legalizuotÄ kopijÄ .

PraÅ¡ymÄ Ä¯traukti į apskaitÄ pasiraÅ¡iusių asmenų (asmens) parašų ir pridedamų dokumentų kopijų tikrumas paliudijamas konsulinio pareigÅ«no paraÅ¡u ir herbiniu antspaudu. Užsienio valstybių institucijų iÅ¡duoti dokumentai turi bÅ«ti iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , notariÅ¡kai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip (Taisyklių 36 p.). Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimo registravimÄ Lietuvoje galima gauti Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje tinklalapyje: http://de.mfa.lt/index.php?-1228433573.

Norint gauti Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ gimimo liudijimÄ , kai tėvystė buvo pripažinta jau įregistravus vaiko gimimÄ , jeigu gimimo liudijimas nebuvo iÅ¡duotas užsienio valstybėje, bet gimimo akto įraÅ¡as yra registruotas Lietuvoje, turi bÅ«ti registruojamas tėvystės pripažinimas. Tai daroma civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimÄ arba saugančioje vaiko gimimo įraÅ¡o originalÄ (Taisyklių 43 p.). Registruojant tėvystės pripažinimÄ , kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, įraÅ¡omas civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o papildymo, pakeitimo, iÅ¡taisymo įraÅ¡as ir iÅ¡duodamas naujas gimimo liudijimas.

Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatyta tvarka (Taisyklių 51 p.). Kiti tėvystės pripažinimo registravimo klausimai reglamentuojami Taisyklių 44 – 50 punktuose.Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, o iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas, n u t a r i a:

Civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. B. 2011 m. rugpjūčio 15 dienos praÅ¡ymÄ pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Å ionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintÄ tėvystės pripažinimÄ , kuriuo V. M. pripažino, kad yra vaiko M. T. (Lietuvos Respublikos pase M. C.), gimusio 1994 m. sausio 29 d., tėvas, nutraukti.             Teisėjas                                                                                                                                                                         ArtÅ«ras Driukas