2016-11-28 Nr. AB-22430-3-63-3-01715-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2890-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01715-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 57,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, kuri paskaičiuota už nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose „Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose“ (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. S. 1,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise iki 2013 m. lapkričio 18 priklausė J.J.S.. Nuosavybės teisė atsakovo atžvilgiu įregistruota 2013 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pagrindu, tačiau 2013 m. lapkričio 25 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto objekto savininke tapo P. D. R.. Todėl atsakovas nekilnojamojo turto objekto savininku, tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtoju, buvo tik laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. Nors pareiškėjas prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą pagal palikėjo prievolę, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, be to, pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių ir neprašė jį pratęsti. Dėl to teismas pareiškėjo reikalavimą tenkino tik už tą laikotarpį, kurį butas nuosavybės teise priklausė atsakovui.

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymi, kad buto savininkė J. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos, o ne nuo palikimo atsiradimo dienos. Pabrėžia, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos reikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas teigia apie pasikeitusį buto savininką sužinojęs tik pradėjęs ruošti dokumentus teismui dėl rinkliavos priteisimo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turo savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir prašyti pateikti paaiškinimus dėl reikalavimo priteisti rinkliavą iš atsakovo iki nuosavybės teisės į paveldėtą turtą atsiradimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. S. už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 1,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, V. S. įgijo 2013 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Iki šios datos, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į butą buvo registruota J. J. S. (b. l. 5), kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs Civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą nepagrįstai skaičiavo tik nuo 2013 m. lapkričio 18 d ir atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo ginčo nekilnojamojo turto palikėjos J. J. S. mirties –(duomenys neskelbtini)– iki palikimo priėmimo įforminimo, t. y. paveldėjimo liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo palikėjos mirties tenkintinas.

Vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjos mirties pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nėra. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, jog Nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis pareiškėjas gali naudodamasis viešais registrais, įskaitant Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 3), pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad reikalavimas pareikštas praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismo vertinimu, termino praleidimo priežastys – buto savininko nepranešimas pareiškėjui apie pasikeitusį rinkliavos mokėtoją, šiuo atveju negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, kad būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 4 d. priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo (paveldėtojo) V. S. pagrįstai netenkintas.

Tad, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo V. S. nesumokėtą vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. (viso 24,07 Eur). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo prašymo dalis dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 4 d. atmesta kaip nepagrįsta, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. S. 24,07 Eur (dvidešimt keturis eurus ir septynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė