b6380d73-af38-481c-8ba8-e93af2df4495 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-485-534/2012Proceso Nr. 2-01-3-15132-2011-2Kategorija 63.1., 2.1.17. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                Vilnius                                                                   2012 m. kovo mėn. 5 d. Vilniaus m.1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelissekretoriaujant E. R.,dalyvaujant ieškovui R. Š. ir atstovui adv.E. S., atsakovui A.

A. V,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui A. A. V. dėl paskolos priteisimo.     Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : IeÅ¡kovas R. Å . nurodė, kad atsakovui A. A. V. paskolino 150 000 litų grynais pinigais, raÅ¡ytinės sutarties nesudarė. Nurodo, kad atsakovas A. A. V. negrÄ Å¾ino 100 000 litų. Nurodo, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminės bylos medžiaga – įtariamojo A. A. V. apklausos protokolai, akistatos protokolas.Atsakovas A.

A. V nurodo, kad yra ieÅ¡kovui skolingas 70000 litų paskolos sumÄ . Teismas ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Pagal civilinės teisės teorijÄ civiliniu teisiniu santykiu vadinamas sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises ir pareigas. Teisinio santykio objektas yra reguliuojamas faktinis visuomeninis santykis. Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti reikalingas teisinis-faktinis pagrindas, su kuriais civilinės teisės normos sieja civilinio teisinio santykio atsiradimÄ , pasikeitimÄ ir pasibaigimÄ . Teisinių santykių kvalifikacijÄ lemia ne Å¡alių pavartotÄ terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius Å¡alys beįvardintų.Viena iÅ¡ civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis.

Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų sandorio suma reikalaujanti raÅ¡ytinės formos yra penki tÅ«kstančiai litų (CK 1.73 1 dalies 1 punktas), paskolos sutarties atveju – du tÅ«kstančiai litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė nurodo: raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006).Civilinių teisinių santykių dalyviai, palyginus su kitomis teisės šakomis, turi plačias elgesio laisvės ribas, jie gali įgyti teises tiek įstatymo pagrindu, tiek įstatyme specialiai nenumatytais, tačiau jam neprieštaraujančiais pagrindais (CK 1.136 straipsnis).

Ä®statyme vienodai pripažįstamos tiek įstatymo pagrindu, tiek jam neprieÅ¡taraujančiais pagrindais įgytos teisės ir garantuojama teisminė pažeistų civilinių teisių gynyba (CK 1.138 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iÅ¡ įstatymo nežinojimo principas (ignorantia legis nocet) ( CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigÄ Ä¯gyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rÅ«pestingai, t. y. patiems rÅ«pintis savo teisių ir interesų apsauga, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas.

Tam tikra Å¡ių civilinių teisinių santykių principų iÅ¡raiÅ¡ka yra ir CK normose, nustatančiose reikalavimus sandorio formai ir įrodinėjimo ypatumus iÅ¡ paskolos ir novacijos teisinių santykių kilusiuose ginčuose.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas R. Å . nepateikė įrodymų, kad atsakovui A. A. V. perdavė, kaip paskolos gavėjui, 150000 litų paskolos sumÄ . IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – įtariamojo A. A. V. apklausos protokolai (b.l.10-26) atmetami, nes pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksÄ 21 str., 187-190 str.str., įtariamasis nesaistomas įstatymo duoti teisingus, o ne melagingus parodymus, jam nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ , todėl ieÅ¡kovo pateikti apklausos protokolai, kuriais įrodinėja Å¡alių paskolos teisinius santykius, kaip įrodymas, atmetami.

Ä®tariamasis, siekdamas iÅ¡vengti griežtos kardomosios priemonės, gali save apkalbėti, prisiimti kaltę už nusikalstamÄ veikÄ , kurios neįvykdė. Ä®tariamajam asmeniui nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ . Ä®tariamojo apklausos protokolai, kurie yra įrodymai pagal pagal baudžiamojo proceso kodeksÄ , nėra pagal civilinį procesÄ tinkami įrodymai Å¡alių civiliniams teisiniams santykiams konstatuoti. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino. Ä®statymas įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų.

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).Atsakovas A.

A. V. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 100 000 litų, 30 000 litų grÄ Å¾ino, todėl yra skolingas ieÅ¡kovui 70000 litų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177 str. 2 d. ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, LR CK 6.870 str. 2 d., 6.873 str. 2 d., ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. A. V. priteisia 70000 litų skolos sumÄ . IeÅ¡kovas teismui įrodymų dėl atsakovui suteiktos paskolos ir perduotų pinigų sumos nepateikė, todėl pareigos, numatytos LR CPK 178 str., neįvykdė.

Teismas ieÅ¡kovui priteisia paskolos sumÄ , kuriÄ atsakovas pripažįsta. IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 30000 litų priteisimo teismas atmeta, nes nėra įrodymų, kad atsakovas minimÄ pinigų sumÄ skolingas.LR CK 6.37 str 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iÅ¡ atsakovo A. A. V. priteisia ieÅ¡kovui R. Å . 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-09-29 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str.,, 93 str. 2 d., ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisia žyminį mokestį 2100 litų (b.l.7). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,n u s p r e n d ė :          IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ A. A. V., a.k(duomenys neskelbtini) R. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 70000 litų paskolos sumÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos skolos (70000 litų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-09-29 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2100 litų žyminį mokestį.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėjas  Audrius Žiedelis