b6375e73-e8db-41ac-b4c2-8ef7c05fab56 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-797-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03711-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 23.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                    2018 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,dalyvaujant pareiškėjui M.

P. B., jo atstovei N. Ž., atsakovės atstovei V. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: G. P., J. G. ir R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. B. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. P. B. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ Nr. S-2401-(2.5) „Dėl JÅ«sų skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ (toliau – Komisija) iÅ¡nagrinėti M. P. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. skundÄ â€žDėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų“. Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Komisija atsisakė atlikti tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų. Su tokiu Sprendimu pareiÅ¡kėjas nesutinka, nes pareiÅ¡kėjo nurodyti asmenys galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų įstatymas) 1 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus bei Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymo) 3 straipsnio 2 dalies 1–5, 7 ir 8 punktuose įtvirtintas tarnybinės etikos ir elgesio normas, todėl Komisija privalėjo pradėti tyrimÄ .

Anot pareiÅ¡kėjo, tam, kad Komisija imtųsi nagrinėti pateikto skundo, užtenka, kad jai bÅ«tų pateikta duomenų tiek, jog kyla įtarimų dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galėjimo patekti į interesų konflikto situacijÄ ar dėl galimo kito pažeidimo. Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti iÅ¡ institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų visÄ reikiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde Komisijai aiÅ¡kiai nurodė, kad J. G. nurodytomis veikomis siekė nematerialaus asmeninio intereso: susidoroti su jam neįtikusiu pareiÅ¡kėju; susiformuoti Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų hierarchinę struktÅ«rÄ pagal savo asmeninius įgeidžius, o ne laikantis teisės normų ir juose nustatytų objektyvių kriterijų.

Kiti valstybės tarnautojai: R. R., R. G. ir G. P., atlikdami pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas veikas, turėjo aiÅ¡kų tiek turtinį, tiek neturtinį asmeninį suinteresuotumÄ : įtikti jų vadovui J. G. ir gauti didesnį atlyginimÄ . Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui buvo užkirstas kelias dalyvauti konkurse ir tai, pareiÅ¡kėjo manymu, yra vertintinas kaip asmeninių interesų siekimas. Be to, Komisijai pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad J. G. neturėjo teisės duoti pavedimų atlikti pareiÅ¡kėjo tariamų tarnybinių nusižengimų tyrimų ir privalėjo nusiÅ¡alinti, tokiu bÅ«du J.

G. sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas savo skunde atsakovei aiÅ¡kiai įvardino, kokius veiksmus bÅ«tina iÅ¡tirti, jo skundas turėjo bÅ«ti priimtas nagrinėjimui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o bylÄ nutraukti arba jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Å¡ioje situacijoje pareiÅ¡kėjas laikytinas asmeniu, informavusiu KomisijÄ apie galimus Interesų įstatymo nuostatų pažeidimus, tačiau Komisijos skundo nagrinėjimo objektas buvo J.

G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. elgesio vertinimas. Atsižvelgiant į tai, Komisijos priimtas sprendimas yra susijęs tik su Å¡ių asmenų teisėmis ir niekaip nedaro įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Tai, kad pareiÅ¡kėjo Komisijai pateiktame skunde nurodytų valstybės tarnautojų priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra susiję su pareiÅ¡kėju dar nereiÅ¡kia, kad Komisijai atlikus tyrimÄ dėl skunde nurodytų asmenų pareiÅ¡kėjui kils atitinkamos teisės ir pareigos.

Pasak Komisijos, skundžiamas Sprendimas neįtakoja pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių ir nesukuria jam jokių pareigų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepatenka ir į asmenų, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį galinčių ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisme, ratÄ . Taip pat tvirtina, kad Komisija atsisakė pradėti tyrimÄ , vadovaudamasi Interesų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad Komisija atsisako nagrinėti praneÅ¡imÄ , kai jame nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai bei pareiÅ¡kėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.Pabrėžė, kad ginčijamame Sprendime Komisija nevertino ir neturi įgaliojimų vertinti, ar Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojai laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedÅ«rų, tarnybinių nusižengimų tyrimų procedÅ«rų bei konkurso į valstybės tarnautojo pareigas sÄ lygų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Atsakovė, vertindama skundžiamus veiksmus, taip pat nekompetentinga pasisakyti dėl atliktų tarnybinių patikrinimų atitikties Ä®statymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimams, todėl priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys: G. P., J. G. ir R. G. palaikė atsakovės pozicijÄ ir atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, todėl prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė Komisijai 2017 m. rugsėjo 21 d. skundÄ , praÅ¡ydamas atlikti tyrimÄ dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vedėjo R. R., VDI Veiklos procesų ir vidaus kontrolės skyriaus vedėjo R. G., VDI Veiklos procesų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto G.

P., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) viceministrės E. R. veiksmų atitikties Interesų įstatymo nuostatoms. Šiame skunde pareiškėjas nurodė, kad J. G. davė nurodymus VDI karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkui R. R., kokius valstybės tarnautojus ir kaip vertinti, o R. R. juos vykdė, taigi, pareiškėjo teigimu, šie valstybės tarnautojai pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus, vadovavosi privačiais interesais ir pažeidė viešuosius interesus.

Be to, J. G. pavedė tiesiogiai pavaldiems ar nuo jo priklausantiems VDI darbuotojams atlikti dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo, o E. R. nenusiÅ¡alino nuo J. G. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Taip pat nurodė, kad jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkurse, o J. G., R. G. ir G. P. jį persekioja. Skundžiamu Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, nusprendė tyrimo pagal skunde nurodytas aplinkybes neatlikti. Sprendime konstatuota, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad vykdant valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį vertinimÄ , atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus bei organizuojant konkursÄ Ä¯ VDI inspektoriaus pareigas, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti asmenys priiminėjo sprendimus, davė pavedimus ar atliko kitokio pobÅ«džio veiksmus, kuriais bÅ«tų galimai pažeistos Interesų įstatymo nuostatos.

Komisijos vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvios informacijos apie galimus Interesų įstatymo pažeidimus, t. y. J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. privataus intereso egzistavimÄ bei konkrečių veiksmų, kuriais jie bÅ«tų siekę realizuoti savo privatų interesÄ . Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nebuvo pradėtas tyrimas pagal pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundÄ dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų, kuriose pareiÅ¡kėjas įžvelgė galbÅ«t padarytus Interesų įstatymo pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti KomisijÄ iÅ¡tirti jo skundÄ . PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ panaikinti atsakovės SprendimÄ bei laikydamasis pozicijos, kad Komisija privalėjo pradėti tyrimÄ pagal jo pateiktÄ skundÄ , Å¡ioje byloje teigia, jog Komisija nesiaiÅ¡kino ir net nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo argumentų apie tai, kad J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus ir vadovavosi privačiais interesais. PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, Komisijai užtenka, kad bÅ«tų pateikta tiek duomenų, jog kyla įtarimų dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galėjimo patekti į interesų konflikto situacijÄ ar dėl galimo kito pažeidimo.Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

Taigi teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (Å¡iuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTÄ®)) nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi bÅ«ti įgyvendinama, laikantis ABTÄ® nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Vienas iÅ¡ reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismÄ , yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalį skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Apibendrinant ABTÄ® nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotÄ ABTÄ® normų aiÅ¡kinimÄ , konstatuotina, kad kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, jog Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar tenkinant pareiÅ¡kėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).Pagal ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reguliavimÄ vieÅ¡asis interesas teisme gali bÅ«ti ginamas tik esant dviem sÄ lygoms: vieÅ¡ieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismÄ ir tik įstatymų numatytais atvejais.

BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismÄ , turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismÄ besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be minėtų dviejų sÄ lygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo – tai vieÅ¡ojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).Materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė iÅ¡nyko, Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga teismui priimant byloje atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi bÅ«ti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo atsakovei pateiktÄ skundÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kaip fizinis asmuo pranešė atsakovei apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikų neatitikimÄ Interesų įstatymo nuostatoms.

Komisijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų praneÅ¡imus, skundus ir praÅ¡ymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Komisijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Komisija tiria praneÅ¡imus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, iÅ¡skyrus praneÅ¡imus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ Komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų Komisijos priimamų sprendimų matyti, kad atlikus tyrimÄ pagal minėtÄ fizinių asmenų praneÅ¡imÄ , gali bÅ«ti priimami tokie sprendimai: pripažinti, kad asmuo pažeidė arba nepažeidė Interesų įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimÄ ; nutraukti tyrimÄ (29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6 punktai). Nagrinėjamu atveju Komisija pareiÅ¡kėjo, kuris turi teisę praneÅ¡ti Komisijai apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikas, neatitinkančias Interesų įstatymo nuostatų, įvertino pateiktame skunde nurodytus duomenis, tačiau nepradėjo tyrimo, Sprendime nurodydama konkrečius ir aiÅ¡kius motyvus, dėl kurių ji tyrimo neatliks, t. y. kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tokių duomenų, be kurių neįmanoma pradėti praneÅ¡imo tyrimo, o bÅ«tent duomenų, patvirtinančių apie J.

G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. turėtÄ turtinį ar neturtinį suinteresuotumÄ . Komisijos įstatymo 24 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindai, kai Komisija atsisako nagrinėti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės (nepradeda tyrimo), ir vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų yra tas, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti praneÅ¡imo tyrimo (Komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Komisijos įstatymo 24 straipsnis nustato Komisijos diskrecijÄ spręsti klausimÄ dėl jai adresuoto praneÅ¡imo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011).

Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens praneÅ¡imÄ (skundÄ ), jame pateikti duomenys turi bÅ«ti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamÄ sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimÄ dėl jai adresuoto praneÅ¡imo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iÅ¡ esmės (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi bÅ«ti pateikti pakankami ir akivaizdÅ«s duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbÅ«t pateko į interesų konflikto situacijÄ . Å ioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovė, įgyvendinanti įstatymų leidėjo suteiktÄ diskrecijos teisę ir priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , kuriuo nepradėjo tyrimo, nustačiusi, kad skunde nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo J.

G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. interesų konflikto, pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ir teismui skunde nenurodo jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kaip Komisijos Sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. kad skundžiamas Sprendimas daro įtakÄ pareiÅ¡kėjo kaip suinteresuoto asmens teisinei padėčiai, ir kad yra bÅ«tina ginti pareiÅ¡kėjo pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiÅ¡kėjo nurodomu bÅ«du.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs proceso Å¡alių iÅ¡sakytus argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant klausimÄ dėl tyrimo pradėjimo, Sprendimas, kuriuo nepradėtas tyrimas ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobÅ«džio nurodymų bei kuris nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui, nepažeidžia pareiÅ¡kėjo jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų bÅ«ti apginti jo praÅ¡omu bÅ«du, t. y. vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų bÅ«dų.

Apibendrindamas nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamo Sprendimo panaikinti nėra jokio pagrindo, jis teisėtas ir pagrįstas. Kadangi pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundÄ â€žDėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų“ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, jis taip pat netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M.

P. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                  Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska