b6368856-0e9e-4e99-a7dc-d2dfb0b6d93e · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-289-986/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46874-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.;2.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam L. D., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo T.

D. įstatyminei atstovei I. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeL. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietÄ deklaravęs ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistaskaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui) ir BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), n u s t a t ėL.

D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sugriebė savo Å¡eimos narei– sugyventinei I. Ž. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, Å¡iais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvÄ kaklo priekyje deÅ¡inėje, taip nežymiai sutrikdymas I. Ž. sveikatÄ . Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. spalio 3 d. apie 23.32 val., sugriebė savo mažamečiui sÅ«nui T. D., gim. 2014 m., už kaklo ir jį suspaudė, Å¡iais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmÄ .Kaltinamasis L.

D. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nežymiai sutrikdžius sveikatÄ Å¡eimos nariui kaltu prisipažino visiÅ¡kai, o dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui neprisipažino. Teisiamajame posėdyje parodė, kad jis neiÅ¡siaiÅ¡kina su nukentėjusiÄ ja dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikams ir kartu gyvenimo, dėl to dažniausiai ir kyla pykčiai. 2016 spalio 3 d. jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur vienas gėrė alų ir degtinę, iÅ¡gėrė 1 ,,fliaÅ¡kutę“ degtinės. Vėliau dar ėjo nusipirkti alaus.

Grįžus, apie 23- 24 val., ėjo prie I. aiÅ¡kintis dėl alimentų. Jis pakėlė I., aiÅ¡kinosi, ir tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. T. miegojo prie sugyventinės. Jis sugriebė I. Ž. už kaklo rankom, tačiau nepamena viena ar abiem, nestipriai jį paspaudė. Smaugdamas tuo pačiu ir purtė. Spaudė neilgai, tai sekundžių reikalas, norėjo jÄ tik pagÄ sdinti. Tuo metu prabudo sÅ«nus T., pradėjo verkti. Jis T. pasakė ,,eik miegok, nusiramink“ ir paėmęs už Å¡onų paguldė vaikÄ abiem rankomis Å¡alia savęs. Daugiau vaikui už niekur neėmė, sugyventinė jį apkalba, kad ėmė už kaklo.

I. griebė T. ir bėgo pas savo mamÄ . Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti sugyventinei skausmÄ , tačiau to nesiekė, nenorėjo ir nesuprato, kad gali sužaloti, norėjo tik pamokyti. Atsiprašė, gailisi, blaivus taip pat bÅ«tų pasielgęs, alkoholis tam įtakos neturėjo. Namuose dažnai nesmurtauja, argi tai yra smurtas.Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusio T. D. įstatyminė atstovė I. Ž. parodė, kad pirmadienį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo apie 21 val., kur rado agresyviai nusiteikusį iÅ¡gėrusį sugyventinį su vaiku.

Jis ieÅ¡kojo priekabių. Po kurio laiko sugyventinis išėjo kaip sakė nusipirkti alaus. Ji su vaiku nuėjo gultis. Apie 23 val. 30 min., papildomai iÅ¡gėręs sugyventinis priėjo prie jų ir pradėjo kibti. Ji paprašė leisti su vaiku ilsėtis, nes vaikÄ sunku užmigdyti. Tada jis jai griebė smarkiai už kaklo viena ar abejomis rankomis, nepamena keliomis, nes buvo įmigus ir suspaudė. Ji tuo metu gulėjo, vaikas taip pat buvo stipriai įmigęs. Ji jam sakė „kÄ tu darai“, buvo labai iÅ¡sigandusi, bandė iÅ¡sivaduoti.

Tuo metu vaikas pradėjo muistytis ir tuo metu jis kita ranka griebė vaikui už kaklo ir pradėjo spausti. Ji tai matė, nes koridoriuje degė Å¡viesa, buvo prieblanda. Nežino kokia jėga buvo naudojama vaikui. Bandė keltis ir atsikėlė, pasisuko Å¡onu, kad galėtų atsisėsti, bandė iÅ¡silaisvinti. Tada jis paleido vaikÄ , o jÄ apkabino ir stipriai suspaudė. Ji atsistojo ir iÅ¡ visos jėgos nustÅ«mė jį iki vaiko lovytės, kuri stovėjo Å¡alia, bei paėmė vaikÄ . Jai pavyko kaip stovi su vaiku pabėgti pas mamÄ .

Vaikas pakeliui nustojo verkti. Jis galėjo verkti ir iÅ¡ skausmo. Mama paėmė vaikÄ , kadangi jis buvo pusplikis. Jis mamai sakė, kad jam ,,popa“, tai yra skauda. Mamai skundėsi, kad jam yra ,,popa“, tėtė padarė ,,popÄ â€œ, rodė mamai kaklo sritį. IÅ¡ pradžių vaikas buvo pasimetęs, pagalvojo, kad gal taip su juo žaidžia, tačiau paskui, kai sugyventinis paleido rankÄ , vaikas pradėjo verkti. Blaivas sugyventinis irgi taip pat elgiasi, alkoholis tam įtakos neturi.Liudytoja D.

Ž. parodė, kad jI iÅ¡ I. skambučio sužinojusi, kad tÄ vakarÄ L. yra iÅ¡gėręs ir arÅ¡us. I. skambino, kad jis išėjo dar iÅ¡gerti, o ji gulasi su vaiku miegoti. Apie vidurnaktį iÅ¡ spalio 3 d., į spalio 4 d., buvo paklebinta rankena, iÅ¡ ko ji suprato, kad atėjo dukra. Atidarius duris pamatė I. ir T., jie iÅ¡ karto pradėjo kalbėti. Irma sakė, kad jie pabėgo, o vaikas sakė ,,tėtė mušė“ ir ,,popa“, skeryčiojo rankom. Ji vaiko pati nieko neklausinėjo, vaikÄ nunešė į kambarį, įvyniojo į antklodę ir Å¡ildė.

Dukra sakė, kad L. grįžo ir pradėjo juos smaugti. Ji paklausė ar ir T., I. tai patvirtino. Ji suprato, kad L. smaugė ir T.. Vėliau jai skambino L. ir sakė kad jis smaugė ir todėl išėjo. Nepamena ar sakė žodį ,,juos“. AntrÄ kartÄ L. paskambinęs pasakė, kad ir jÄ pasmaugs. Po visko, jau iÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams su L. ir I., ji suguldė vaikus ir įjungė filmukÄ , kad vaikai apsiramintų. Tik vėliau, žiÅ«rėdamas filmukÄ , po žaidimų staiga T. pasakė kad ,,tėtė mušė mane čia“, ji tuos žodžius gerai prisimena.

Jis taip pat parodė ranka link kaklo srities. Ji nežino į kÄ vaikas nurodė, į save ar dukrÄ , pradžioje sakydamas ,,Tėtė muÅ¡a, popa“, jis tuo metu taip pat nerodė ir kur jam skauda. Dukra ne kartÄ yra parėjusi iÅ¡ to buto, jai kartÄ pasakojo, kad T. suverkė, o ji pribėgusi matė L. rankÄ prie vaiko, tačiau nežino ar mušė. Tada vaikas jai aiÅ¡kiai rodė, kad ,,čia popa“.IÅ¡ 2016-10-04 tarnybinio praneÅ¡imo Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. l. 10- 15) matyti, kad 2016-10-03, apie 23.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis L.

D. iš miego prikėlė savo sugyventinę I. Ž. ir jų mažametį sūnų T. Ž. bei sugriebęs už kaklo savo sugyventinę ir sūnų juos smaugė. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu 2016-10-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1- 2).Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2587/2016(02) nurodoma, kad I. Ž. nustatyta kraujosruva kaklo priekinėje dešinėje. Sužalojimo vaizdas ir pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei būdu.

Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu, jis laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2587/2016(02) nurodoma, kad T. D. kūno paviršiuje, lūpose sužalojimų nėra. Nustatyti, ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra galimybės, nes skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių (b. l. 28).Asmens duomenys patvirtina, kad T. D., gim. 2014-01-12, yra kaltinamojo L. D. sūnus (b. l. 71).L.

D. 2016-10-04, 02.27 val., tech. priemonėmis buvo nustatytas 1,33 prom. girtumas (b. l. 43).Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui“. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos narių sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

To paties straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ , padarytÄ mažamečiui asmeniui, t. y. asmeniui iki 14 metų amžiaus.Objektyviai Å¡ie nusikaltimai gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. D. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sugriebė savo Å¡eimos narei – sugyventinei I. Ž. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, Å¡iais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvÄ kaklo priekyje deÅ¡inėje, taip nežymiai sutrikdymas I.

Ž. sveikatÄ . Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Å¡ioje dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymas sugyventinei) prisipažino visiÅ¡kai, jis patvirtino smurtavęs prieÅ¡ savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ Å¡eimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto iÅ¡vada. Å iais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Todėl teismas, iÅ¡analizavęs surinktų įrodymų visumÄ , daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., t. y. dėl to, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.32 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė savo mažamečiui sÅ«nui T. D., gim. 2014 m., už kaklo ir jį stipriai suspaudė, Å¡iais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmÄ , neprisipažino. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl sukelto fizinio skausmo mažamečiui T.

D. neigė, tačiau jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų visuma. IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir jo sugyventinės I. Ž. konfliktas vyko, jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Kaltinamojo parodymus, kad jis prieÅ¡ mažametį nesmurtavo, visų pirma paneigia liudytojos D.

Ž. parodymai, patvirtinantys, kad vos nukentėjusieji pas jÄ atvyko, vaikas jai sakė „tėtė mušė“ ir „popa“. Po kurio laiko, jau vaikui aprimus, jis neklausinėjamas staiga pasakė, kad „tėtė mušė mane čia“ ir parodė link kaklo srities. Å ie liudytojos parodymai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo mažamečio T. D. įstatyminės atstovės I. Ž. parodymus- ji patvirtino, kad gerai matė, kaip kaltinamasis, vaikui lovoje pradėjus muistytis, sugriebė T.

D. už kaklo ir jį spaudė. Jai tuo metu bandant iÅ¡silaisvinti, kaltinamasis paleido rankÄ nuo vaiko, ir tuo metu vaikas pradėjo verkti. Taigi aplinkybę, kad tokiais kaltinamojo veiksmais mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina tiek nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės, tiek ir liudytojos parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s ir vienas kitam neprieÅ¡tarauja. Be to kaltinamasis ne tik tvirtina nesukėlęs fizinio skausmo mažamečiui, bet ir neėmęs vaikui už kaklo- jį suėmęs tik už Å¡onų.

Å iÄ kaltinamojo gynybinę versijÄ paneigia visi anksčiau paminėti, vienas kitam neprieÅ¡taraujantys įrodymai. Be to pats mažametis D. Ž. nurodė, kad jam dėl tėčio padarytų veiksmų skaudėjo bÅ«tent kaklo sritį, kurio, kaip tvirtina kaltinamasis, net nelietė. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių liudytoja D. Ž. ar nukentėjusioji ir nukentėjusiojo mažamečio T. D. įstatyminė atstovė I. Ž. bÅ«tų apkalbėjusios kaltinamÄ jį.

Be to pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dažnai nesmurtauja ir nemanantis kad pastarasis įvykis yra smurtas, dėl ko abejotina, ar kaltinamais proporcingai vertina savo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiuosius ir jų pasekmes. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog kai liudytoja yra nukentėjusiajai yra artimas asmuo (motina), savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotus parodymus nepatikimais. Pagal teismų praktikÄ vien tik ta aplinkybė, jog liudytoja yra nukentėjusiosios giminaitė, jos parodymų kritiÅ¡ko vertinimo savaime nesuponuoja, nes kiekvienas liudytojas, prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus, bei prisiekia duoti teisingus parodymus.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja bÅ«tų sulaužiusi priesaikÄ , vengusi, atsisakiusi duoti arba davusi melagingus parodymus. Taigi, teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡iais liudytojos parodymais.LAT praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ . Net trumpÄ laikÄ spaudžiant ranka kaklÄ , t. y. smaugiant, žmogui trukdoma kvėpuoti, tokiu bÅ«du neabejotinai jaučiamas skausmas, juolab kai tai daro suaugęs žmogus mažamečiui, 3 metų vaikui. Å ioje byloje buvo nustatyta mažamečiui sukelto fizinio skausmo iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka- tai jo verkimas, taip pat vėlesnis jo rodymas į sukelto fizinio skausmo vietÄ - kaklo sritį.

Be to įrodyta, kad kaltinamasis pakankamai stipriai naudojo jėgÄ nukentėjusiosios atžvilgiu- jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko prieÅ¡ nepilnametį tuo pačiu metu daromas toks pats veiksmas galėjo pasižymėti neproporcingai didele jėga, ko pasėkoje ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad L. D. smurtavo prieÅ¡ mažametį vaikÄ T. D. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ , t. y. yra įrodyta, kad jis padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančiÄ veikÄ .

IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad kaklas mažamečiui suspaustas stipriai, tačiau tai veikos kvalifikavimui pagal BK 140 str. 3 d. įtakos neturi, nes nusikalstamos sudėties požymiams konstatuoti pakanka įrodyti įvykusio fizinio smurto padarinius- fizinio skausmo sukėlimÄ mažamečiui. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos požymiai ar kriterijai, pagal kuriuos tokia veika atribojama nuo nusikaltimų daugeto, neapibrėžti, todėl didelę svarbÄ Ä¯gauna teismų praktikoje formuojama tęstinės veikos samprata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.Kaltinamojo veikos, kaltinamajam akte kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis pripažino, kad viena iÅ¡ smurto priežasčių- jo neiÅ¡siaiÅ¡kinimas su nukentėjusiÄ ja dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikams, t. y. ir T. D.. Å ios nusikalstamos prieÅ¡ nukentėjusiuosius iÅ¡ esmės buvo padarytos vienu ir tuo pačiu metu, joms sekant viena po kitos, toje pačioje vietoje (lovoje), iÅ¡ esmės tokiais pačiais veiksmais, analogiÅ¡ku bÅ«du (sugriebiant už kaklo ranka), t. y. kėsinantis į tas pačias vertybes. Taigi nusikalstamas veikas prieÅ¡ nukentėjusiuosius kaltinamasis įvykdė tęstiniais veiksmais, pradėdamas smurtÄ Å¡eimoje prieÅ¡ sugyventinę, ir baigdamas prieÅ¡ mažametį.

Todėl kaltinamajame akte nurodyti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais bylos duomenimis įrodyti L. D. nukentėjusiesiems padaryti nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas turi bÅ«ti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, pagal idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį. L. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip paaiÅ¡kino tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, kaltinamÄ sias smurtauja tiek bÅ«damas blaivas, tiek ir iÅ¡gėręs ir alkoholis Å¡iam nusikaltimui įtakos neturėjo.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį- padarytos dvi apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, jos baigtos;

į padarytos veikos motyvus ir tikslus– fizinis smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių- ginčijant priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, prieÅ¡ silpnesnius asmenis juos prikėlus iÅ¡ miegų, t. y. iÅ¡ esmės jiems negalint pasiprieÅ¡inti. L. D. praeityje baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus), turi galiojančiÄ nuobaudÄ . Jis dirba (b. l. 68- 70), turi du mažamečius vaikus (b. l. 71), nėra registruotas VÅ¡Ä® Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje (b. l. 75).

Nors jis teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau 2014-11-26 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 140 str. 2 d. jam ir I. Ž. susitaikius (b. l. 72- 73). Å i aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį, rodo jo polinkį į tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymÄ , tai, kad Å¡i veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorÄ taisytis, daryti iÅ¡vadų, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., turi bÅ«ti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas.

VieÅ¡ieji darbai už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ laikytini per Å¡velnia bausmės rÅ«Å¡imi, nes jis visiÅ¡kai nesigaili dėl padarytos Å¡io nusikalstamos veikos, be to kaltinamasis turi darbÄ . Skirti areÅ¡to bausmę už šį nusikaltimÄ taip pat nėra tikslinga, nes kaltinamasis kaip minėta dirba, be to turi pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams (civ. byla 2-2989-188/2015), dėl ko netekęs darbo galimai negalėtų vykdyti Å¡ios savo prievolės. Gi už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d., skirtina griežčiausia Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam.

Skirti areÅ¡tÄ anksčiau nurodytais motyvais už šį nusikaltimÄ taip nėra tikslinga, o bauda neatitiktų BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, neatimtų ir neapribotų jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas; be to kaltinamasis kaip jau minėta turi teismo nutartimi patvirtintÄ piniginę prievolę savo vaikams ir jos vykdymo kvestionuoja. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du.Nors praeityje kaltinamasis ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir I.

Ž. susitaikius, tačiau jis teisiamas pirmÄ kartÄ , turi darbÄ ir mažamečių vaikų, dėl ko galutinės skirtos bausmės vykdymas atidėtinas, bei atsižvelgus į jo elgesio problemines sritis skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie užtikrins teisingo nubaudimo principÄ . Atidėjus bausmės vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, L. D. įpareigojimas:

1) tęsti darbÄ arba užsiregistruoti ir bÅ«ti registruotam darbo biržoje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) nesilankyti nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. Atsižvelgus į mažamečio atžvilgiu naudotÄ smurto intensyvumÄ ir sukeltas pasekmes (fizinis skausmas), prigimtinę vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, tai kad bendravimo tvarka (civ. byla 2-2989-188/2015) nustatyta L. D. nustatyta ne tik su T. D., bet ir A. D., BK 721 str. ar 75 str. 2 d. 9 p. draudimai vaiko atžvilgiu kaltinamajam netaikytini. Kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusios I. Ž. yra baigtas civilinis procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl L.

D. draudimo bendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., tvarkÄ . Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, tai, kad nukentėjusiosios teismo posėdžio metu kaltinamasis neatsiprašė, ciniÅ¡kai nurodydamas, kad taip prieÅ¡ jÄ reikėjo elgtis ir anksčiau, be to bylos duomenimis kaltinamasis jau ne pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., 75 str. 2 d.).

Realios bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaitytinas L. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-04, 00 val. 55 min., iki 2016-10-05 14 val. 30 min. (b. l. 48- 49), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, daiktų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, nėra.Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Vadovaujantis BPK 105 str., 106 str. 2 d., atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis dirba, iÅ¡ kaltinamojo priteistinos proceso iÅ¡laidos – 34,74 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos), valstybei.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302- 307 str., n u s p r e n d ž i a :L.

D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) ir BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui) ir jį nuteisti:- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės metu įpareigojant:

1) du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant:

1) lankytis nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje;

2) bendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. Draudimo bendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., teisę.- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ Â 5 (penkiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistÄ jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ arba užsiregistruoti ir bÅ«ti registruotam darbo biržoje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) nesilankyti nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. Draudimo bendrauti su nukentėjusiÄ ja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., teisę.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 722 str., 75 str. 2 d. L. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad Å¡is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti L.

D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-10-04, 00 val. 55 min., iki 2016-10-05 14 val. 30 min. (dvi paras).KardomÄ jÄ priemonę– raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuria L. D. buvo buvo įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiaisiais I. Ž. ir T. D., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Priteisti iÅ¡ nuteistojo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,74 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus 16 ct) proceso iÅ¡laidų (biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis– įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėjas                                                                 Mindaugas NekraÅ¡as