2026-03-09 Nr. BB-1406-1-04-7-00006-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-705/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00006-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama L. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir prašymo stabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, kuria konstatuota, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties (didelės žalos) požymio arba panaikinus šią nuosprendžio dalį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; taip pat panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį dėl BK 681 straipsnio taikymo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad savivaldybei yra nustatyta turtinė 674,16 Eur. dydžio žala, tačiau šis dydis savaime nelemia „didelės žalos“ požymio, nes institucijos veikla nebuvo sutrikdyta, „reputacinės“ žalos nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismui, pritaikius atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu buvo individualizuoti laidavimo terminą. Trijų metų laidavimo termino parinkimas, kai vidurkis yra du metai, turėjo būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., pakartotinumo tikimybe, elgesio po veikos vertinimu, žalos atlyginimo dinamika, santykiu su nukentėjusios institucijos interesais). Taip pat pažymima, kad BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama formaliai. Pasak kasatoriaus, teismas privalo pagrįsti, kodėl būtent viešųjų teisių atėmimas yra būtinas siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų ir kodėl šių tikslų nepakanka pasiekti švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis. Kasatorius akcentuoja, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas (mandato netekimo pagrindas) yra suformuluotas kaip formalus teisinis pagrindas, kurio taikymas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimu. Šios normos taikymo prielaida yra ne bet koks procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, o būtent teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir kuris yra įsiteisėjęs. Šioje byloje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o toks procesinis sprendimas nėra apkaltinamasis nuosprendis Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. V. kasacinis skundas paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį jo kasacinį skundą konstatavusi, kad kasacini skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame kasaciniame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Nors naujai pateiktas kasacinis skundas yra pakoreguotas papildant jį teismų praktikos pavyzdžiais, nuomone dėl atrankos kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties, teiginiais dėl laidavimo termino parinkimo, Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo ribų, tačiau kiti argumentai ( dėl BK 681 straipsnio, BK 228 straipsnio taikymo, BPK 20 straipsnio pažeidimų) iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Dėl šių argumentų buvo pasisakyta atrankos kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutartyje, todėl dar kartą juos vertinti nėra teisinio pagrindo. Papildomos teismų praktikos nurodymas ar nuomonės dėstymas aukščiau paminėtais klausimais naujai paduotame kasaciniame skunde nelaikytina teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naujai pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, todėl šį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymas paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti L. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis