2022-02-23 Nr. AB-4172-3-62-3-02358-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-291-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02358-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 374 Eur turtinės ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. dėl jam paskirtų nuobaudų buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose. 2018 m. rugsėjo 3 d., jam būnant kamerų tipo patalpoje Nr. 12, iš koridoriuje įrengtos spintos, kuri yra užrakinama ir kurią gali atrakinti tik pataisos įstaigos pareigūnai, dingo pareiškėjo tabakas. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašė nustatyti asmenį, paėmusį tabaką. Po dviejų dienų į pareiškėjo kamerą atėjo Alytaus PN pareigūnas, nurodė, kad išsiaiškino pareigūną, paėmusį pareiškėjo tabaką, pažadėjo, kad paimtas tabakas bus grąžintas, o jį paėmęs pareigūnas griežtai įspėtas. Pareiškėjo teigimu, paimtas tabakas jam nebuvo grąžintas.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. užsiprenumeravo žurnalus „Keturi ratai“, „Auto bild Lietuva“, „Tik vyrams“, tačiau nė vieno iš jų negavo. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ pareiškėjui nurodė, kad žurnalai buvo pristatyti į Alytaus PN. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl laikraščio „Lietuvos rytas“ su priedu „Stilius“ ir žurnalo „Žmonės“ pristatymo, jam buvo atsakyta, kad spauda pristatyta į Alytaus PN. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. 6 mėnesiams užsiprenumeravo laikraštį „Lietuvos rytas“ su priedu „Stilius“, tačiau jo negaudavo arba gaudavo be priedo. Pareiškėjas 2019 m. birželio 12 d. bei 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jo užprenumeruoti spaudos leidiniai nebuvo gauti, nors AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad pareiškėjo užsakyti spaudos leidiniai buvo pristatyti į Alytaus PN.

4. Pareiškėjo teigimu, jam būnant kamerų tipo patalpoje Nr. 11, 2019 m. rugsėjo 25 d. savo asmeninius daiktus jis buvo pasidėjęs sandėlyje. 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjas pasigedo kepurės ir odinės striukės. Dėl asmeninių daiktų dingimo 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau Alytaus PN pareigūnas pareiškėjui paaiškino, kad dingę daiktai nebus ieškomi.

5. Pasak pareiškėjo, dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų jis jautėsi nesaugus, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, o dėl dingusių daiktų, negautų spaudos leidinių, susirašinėjimo su AB „Lietuvos paštas“ (vokai, pašto ženklai) patyrė turtinius nuostolius.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Alytaus PN nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. gavo pareiškėjo pranešimą dėl dingusio tabako. Peržiūrėjus kamerų vaizdo įrašą nustatyta, kad vienas iš Alytaus PN pareigūnų netyčia suklydęs, atrakino pareiškėjo spintelę, iš kurios kitas nuteistasis paėmė spintelėje laikomą pareiškėjo tabaką. Žodinio pokalbio metu pareiškėjui paaiškinta, kad įvyko klaida, kad patirtas nuostolis jam bus kompensuotas. Dingęs tabakas pareiškėjui buvo grąžintas 2018 m. rugsėjo 28 d., pareiškėjas raštu patvirtino, kad atsakymo nereikalauja. Kitų pareiškėjo skundų, pareiškimų ar prašymų dėl turtinės žalos, patirtos dėl dingusio tabako, pataisos įstaiga negavo, todėl nebuvo pradėti ir atliekami tyrimai ar tikslinamos įvykio aplinkybės. Įstaigoje 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 19 d. gauti pareiškėjo skundas ir prašymas dėl prenumeruojamos spaudos, pareiškėjui 2019 m. liepos 11 d. raštu pateiktas atsakymas. Alytaus PN teigimu, pareiškėjo prenumeruoti žurnalai nebuvo pristatyti į pataisos įstaigą, AB „Lietuvos paštas“ juos pristatė pakartotinai, tai užfiksuota AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašte. Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar įstaigos darbuotą dėl kepurės ir striukės ar kitų asmeninių daiktų dingimo iš daiktų saugojimo sandėlio nėra. Nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra registruota pareiškėjo skundų, pareiškimų dėl dingusių daiktų.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. I. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Alytaus PN direktoriaus pavaduotoją, prašė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su tabako iš Alytaus PN pareigūnų saugomos jo spintelės dingimu; Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašą, nustatyta, kad vienam iš pareigūnų suklydus ir atrakinus pareiškėjo spintelę, vienas iš nuteistųjų paėmė ten buvusį tabaką, pareiškėjo tabaką paėmus iš kalto asmens, jis buvo gražintas pareiškėjui.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesinaudojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyta teise skųsti pareigūnų neteisėtus veiksmus, nepradedant tyrimo dėl dingusio tabako, dėl turtinės žalos, patirtos dėl dingusio tabako, atlyginimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo ranka 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktas įrašas po jo 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu patvirtina Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad iš Alytaus PN pareigūnų saugomos pareiškėjo spintelės paimtas tabakas pareiškėjui buvo grąžintas.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tariamai dingusių asmeninių daiktų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Bylos duomenys patvirtina, kad Nuteistųjų prašymų ir skundų registre pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl dingusių asmeninių daiktų nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Alytaus PN pateikta oficialia informacija.

12. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl negautos spaudos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 3-2019-03331 „Dėl gautų pretenzijų“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo negauti leidiniai buvo pristatyti pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo prenumeruoti spaudos leidiniai jam nebuvo pristatyti dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų.

13. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti, todėl atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 14. Pareiškėjas N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, priėmė nepagrįstą sprendimą, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, nevertindamas jų pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, 2019 m. rugsėjo 25 d. savo asmeninius daiktus jis pasidėjo kamerų tipo patalpų sandėlyje. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. rugsėjo 26 d. pasiaiškinimas ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimas Nr. 48-1802. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pasigestus daiktus (kepurę ir odinę striukę) gavo paštu, todėl Alytaus PN gautų siuntų žurnalo išrašas patvirtina, kad pareiškėjas šiuos daiktus turėjo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir nenustatė, kur galėjo dingti minėti daiktai. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad jam nebuvo grąžintas iš jo paimtas tabakas, teigia, jog tabako grąžinimo atveju turėtų būti jo rašytinis patvirtinimas. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus dėl negautų spaudos leidinių, už kuriuos pareiškėjas buvo sumokėjęs iš savo lėšų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas dėl to daug kartų kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, tai buvo intensyvus ir nevienkartinio pobūdžio reiškinys. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Alytaus PN 2019 m. lapkričio 15 d. atsakymą Nr. 363-1779, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 21 d. atsakymą Nr. 2S-354, taip pat į AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. 3-2019-03331, 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 3-00395, Vilniaus pataisos namų 2019 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 42-1927. Pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus PN veiksmai nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinami kaip grubus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, dėl kurio pareiškėjas patyrė 374 Eur turtinę žalą. Be to, Alytaus PN psichologinis mikroklimatas pareiškėjui nepagrįstai sukėlė daug kančių.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, kuriais remdamasis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl 374 Eur turtinės ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui N. I. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų Alytaus PN veiksmų.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad iš Alytaus PN pareigūnų saugomos pareiškėjo spintelės paimtas tabakas pareiškėjui buvo grąžintas, kad Nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl dingusių asmeninių daiktų (kepurės ir striukės), taip pat kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas užsakytų spaudos leidinių negavo dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, be to, negauti spaudos leidiniai pareiškėjui buvo pristatyti pakartotinai.

19. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas buvo šališkas, netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, nevertindamas jų pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), tinkamai neužtikrinant pareiškėjo teisės į asmeninių daiktų priežiūrą bei užsakytų paslaugų gavimą apsaugos įkalinimo įstaigoje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nurodytų Alytaus PN veiksmų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nenagrinėjo pareiškėjo argumentų ir nurodytų aplinkybių, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

25. Pabrėžtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne vien tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų proceso veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y. kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y. kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti keliamą ginčą, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo išreikalavo su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino bei detaliai dėl jų pasisakė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

29. Apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino Alytaus PN 2019 m. lapkričio 15 d. atsakyme Nr. 363-1779 į pareiškėjo prašymus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 21 d. atsakyme Nr. 2S-354, AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. 3-2019-03331 bei 2019 m. sausio 23 d. rašte Nr. 3-00395, taip pat Vilniaus pataisos namų 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 42-1927 pateiktų duomenų, pareiškėjas nedetalizavo, kurie minėtuose raštuose pateikti duomenys ir ką konkrečiai nagrinėjamu atveju turėtų pagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodyti raštai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas dėl negaunamų užsakytų spaudos leidinių kreipėsi į Alytaus PN, Vilniaus pataisos namus, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei AB „Lietuvos paštas“. Tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių ir nebuvo ginčo dėl šios aplinkybės. Ginčas byloje kilo dėl to, ar užsakytų spaudos leidinių pareiškėjas negavo konkrečiai dėl Alytaus PN (pareigūnų) netinkamų veiksmų, o šias aplinkybes iš esmės paneigia paties pareiškėjo pateiktame AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. 3-2019-03331 (kuriuo, priimdamas sprendimą, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas) nurodyta informacija, kad pareiškėjas ginčo spaudos leidinių galėjo negauti dėl to, jog ant į Alytaus PN pristatytų spaudos leidinių galėjo būti nenurodytas jų gavėjas (t. y. nenurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė). Įvertinęs šias aplinkybes, AB „Lietuvos paštas“ leidinius pareiškėjui pristatė pakartotinai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu.

30. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. pasiaiškinimas, Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. 48-1802 bei Alytaus PN gautų siuntų žurnalo išrašas patvirtina, kad iš kamerų tipo patalpų sandėlio ginčo laikotarpiu dingo pareiškėjo ten 2019 m. rugsėjo 25 d. padėti asmeniniai daiktai – kepurė ir striukė. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo jo nurodytus daiktus (kepurę ir striukę) ir kad pareiškėjo asmeniniai daiktai ginčo laikotarpiu buvo saugomi Alytaus PN kamerų tipo patalpų sandėlyje. Tačiau paties pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose dokumentuose – Alytaus PN vyriausiojo specialisto 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 2494 ir 2019 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 2543, taip pat Alytaus PN direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarime Nr. 49-1847 užfiksuota, jog 2019 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. spalio 3 d. bei 2019 m. spalio 16 d. pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad iš jo paimtus daiktus gavo, jokių papildomų pastabų pareiškėjas šiuo klausimu nepareiškė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo nurodyti daiktai apskritai yra dingę ir kad tai įvyko būtent pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl ginčo laikotarpiu dingusių asmeninių daiktų, pagrįstai atmetė su tuo susijusius pareiškėjo reikalavimus.

31. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad jam nebuvo grąžintas iš jo paimtas tabakas, paneigia byloje surinkti duomenys – pareiškėjo, grąžinus jam tabaką (žr. Alytaus PN Saugumo valdybos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4-4307) 2019 m. rugsėjo 28 d. rašytinis patvirtinimas, kad jis nereikalauja rašytinio paaiškinimo į savo 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl dingusio tabako ir kad jam viskas išaiškinta žodžiu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad jokių pakartotinių pretenzijų dėl negrąžinto tabako pareiškėjas po 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškimo Alytaus PN administracijai neteikė.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas gausiai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų (gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamų higienos sąlygų, bendravimo su artimaisiais ribojimo, socialinės reabilitacijos nevykdymo, medicininės pagalbos nesuteikimo), atlyginimo (apeliacinio skundo 6–21 lapai). Tačiau minėta pareiškėjo nurodyta teismų praktika nėra pagrindo remtis nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šioje administracinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo teisės į asmeninių daiktų priežiūrą bei užsakytų paslaugų gavimą, atlyginimo priteisimo.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė