2020-04-09 Nr. AB-7200-3-62-3-00907-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-780-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00907-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (A. O.) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) bausmę atliekant Alytaus PN jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl šių priemonių nesuteikimo pareiškėjas buvo nesiskutęs, nesivalęs dantų, jautėsi nešvarus, pradėjo skaudėti dantis, jie gesdavo. Nusipirkti Alytaus PN parduotuvėje būtiniausių higienos priemonių negalėjo, nes nuo 2015 m. liepos 16 d. jo asmeninė sąskaita Alytaus PN buvo areštuota ir tik 2018 m. sausio 3 d. buvo leista per mėnesį laisvai disponuoti suma, neviršijančia vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiškėjo turimos lėšos buvo naudojamos tik medikamentams pirkti, tačiau ne iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, bet iš neliečiamosios sąskaitos. Nors pareiškėjas žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kad jam būtų suteiktos higienos priemonės, pareiškėjui būdavo nurodoma, jog prašomos priemonės jam nepriklauso. Pateikus raštišką prašymą Alytaus PN administracija pasakydavo, kad tokio prašymo neregistruos. Tokius prašymus pradėjo registruoti tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Dėl neišduotų dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų nuteistiesiems išdavimo.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., patvirtintu aprašu per vieną mėnesį išduodamas 1 vnt. dantų šepetėlių, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos ir per vieną mėnesį išduodami 4 vnt. skutimosi peiliukų. 2017–2018 metais pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės. Pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, taip pat jis gaudavo atlyginimą, kuomet buvo įdarbintas, todėl turėjo realią galimybę įkalinimo įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių.

3.3. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes neteikė rašytinių prašymų. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo A. O. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su dantų pastos, dantų šepetėlių ir skutimosi peiliukų neišdavimu nuteistiesiems, iš esmės neginčija, tik nurodo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė minėtų daiktų išdavimo nuteistiesiems, o ir pats pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į atsakovo atstovą nesikreipė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo, t. y. pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

7. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, susijusius su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnio taikymu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu. EŽTT praktikoje nagrinėjamo klausimo kontekste suimtieji ir nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje, todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.

8. Vadovaudamasis EŽTT išaiškinimais ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, todėl yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

9. Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpis yra ilgas ir tęstinis, todėl pareiškėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią ir skausmą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis į Alytaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl galimo jo teisių pažeidimo ar informacijos gavimo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų pateikęs atsakovo atstovui, o šis būtų atsisakęs jį patenkinti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo paskutinio atsakovo atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti skunde nurodyta suma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, jis turimas lėšas naudojo ne tik medikamentams įsigyti, bet ir ne kartą pirko prekes iš įkalinimo vietos parduotuvės. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo reguliariai skiriamos piniginės išmokos iš biudžeto lėšų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis visą ginčo laikotarpį negalėjo valytis dantų ir nusiskusti, pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių, kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodė savo skunde.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą būtų visiškai patenkintas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo EŽTT išaiškinimus, jog suimtieji ir nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje, todėl sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį.

12.2. Pareiškėjas šiuo nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą taip, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo atstovas yra atsakingas už pareiškėjui kilusią žalą, kurios nebūtų, jei Alytaus PN administracija būtų veikusi ne tik pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir pagal tarptautinius teisės aktus.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

14.2. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. O. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neišduotus higienos reikmenis (dantų pastą, dantų šepetėlius ir skutimosi peiliukus), o apsiribota pripažinimu, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais turėjo būti tenkintas, nes atsakovo atstovas, neišduodamas higienos priemonių, pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, pareiškėjo orumą, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kad pareiškėjas neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neišduodant higienos priemonių. Atsakovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.).

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nustatęs, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę būti aprūpintam higienos priemonėmis nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d., nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo pripažinimu, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

19. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

17. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

19. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, pareiškėjas turėjo lėšų įsigyti higienos priemonių.

21. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais (pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų apie tokių prašymų teikimą), kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus. Byloje taip pat nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu turėjo lėšų ir galėjo įsigyti higienos reikmenų. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos patirtos neigiamos pasekmės kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde bei apeliaciniame skunde.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo neteikė atsakovo atstovui prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus), asmuo turėjo galimybę įsigyti pats higienos priemones, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1597-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-629/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-1062/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020).

24. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė