b62a456b-6cc2-4a56-8eba-5ada2d366e06 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2532-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02940-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , ir teismo nutartimi (b. l. 7–9) priimtame skunde prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), neturtinei žalai atlyginti po 20 Eur už kiekvienÄ dienÄ už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. liepos 29 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. liepos 29 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis.

Nuo 2017 m. kovo 29 d. jis paskirtas į 5-to bÅ«rio 3-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir joje buvo laikomas visÄ buvimo pataisos namuose laikotarpį. Tuo metu, kai buvo paskirtas į Å¡iÄ patalpÄ , joje buvo laikoma 20 nuteistųjų, įskaitant jį. Patalpos plotas buvo 51,70 kv. m. Nebuvo užtikrina minimali gyvenamojo ploto norma – 3,1 kv. m. Gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, ant lubų ir sienų buvo grybelis ir pelėsis. ŽiemÄ dėl drėgmės buvo Å¡alta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki 0 °C. Gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, blakių, jų bÅ«davo iÅ¡duotuose čiužiniuose, antklodėse, ir pagalvėse.

Jis prašydavo minėtus daiktus pakeisti, tačiau ir pakeitus padėtis nepasikeisdavo, jis nuolat būdavo sukandžiotas blakių. Padėtis nepasikeisdavo ir po to, kai apsilankydavo institucija, naikinanti parazitus. Prausykloje buvo 6 kranai, 1 praustuvė kojoms ir dušas, dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus (5-tame būryje buvo 50–60 nuteistųjų) jis kartais nusiprausti galėdavo apie 24 val. nakties. 5-to būrio tualete buvo 3 pisuarai, 3 klozetai. Tarp klozetų sienelės buvo 1 m aukščio ir 1 m pločio, tai neužtikrindavo privatumo atliekant gamtinius reikalus.

Kadangi bÅ«ryje buvo 50–60 nuteistųjų, gaminti maistÄ virtuvėje užtrukdavo iki vėlaus vakaro, jis dažnai nespėdavo pasigaminti maistÄ , nes virtuvę 22 val. užrakindavo. Dėl to jam bÅ«davo atimta galimybė pasidaryti valgyti. BÅ«ryje nebuvo įrengta daiktų sandėlio patalpa, dėl to savo daiktus jam tekdavo laikyti po lova kartu su drabužiais, patalyne. Kadangi jis nuolat bÅ«davo sukandžiotas blakių, jam neleisdavo eiti iÅ¡simaudyti į pirtį, nes pirtis pagal grafikÄ bÅ«davo tik 1 kartÄ per savaitę, to tikrai nepakakdavo, o žiemÄ maudytis su Å¡altu vandeniu bÅ«ryje jis negalėdavo, nes nuolat sirgdavo dėl Å¡alto oro patalpoje.

Prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l.

75) pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad tam tikru metu gyvenamojoje patalpoje buvo 20 miegamųjų vietų, kurios visos buvo užimtos. Prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės atstovo duomenis, kiek tam tikru metu gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuteistųjų, ir įvertinti, kad gyvenamojoje patalpoje buvo daug baldų, ir tai dar labiau suvaržė jo judėjimo laisvę. Prašė įvertinti, kad trims bÅ«riams buvo skirtos tik dvi nedidelės sanitarinių mazgų patalpos, jų įrengimas tragiÅ¡kas, nuteistųjų daug, dėl to buvo atimta teisė atlikti gamtinius reikalus niekieno nestebimam. PraÅ¡yme prijungti papildomÄ medžiagÄ kaip įrodymÄ (b. l.

89) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad prie Å¡io praÅ¡ymo pridėtos 3 kortelės su 2017–2018 m. 2-o miegamojo schemomis yra paimtos nuo Å¡io miegamojo durų, ir jos patvirtina, kad Å¡iame miegamajame buvo iki 19 miegamųjų vietų, jos visos nuolat buvo užpildytos, o atsakovės atstovas klaidingai nurodė, jog 2-ame miegamajame buvo 16 miegamųjų vietų. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundÄ Ä¯ skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–21) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas 5-to bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,42 kv. m, joje buvo iki 16 nuteistųjų. Teigė, kad patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams yra periodiÅ¡kai tikrinamos Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų. SÄ lygos pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus. Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, kuri nuolat prižiÅ«ri ir tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. 2017 m. rugsėjo 6 d. visų bÅ«rių sanitariniuose mazguose sienelės tarp unitazų (klozetų) buvo paaukÅ¡tintos iki 1,5 m aukščio arba įrengtos dar aukÅ¡tesnės. 5-to bÅ«rio nuteistieji galėjo naudotis 7-to bÅ«rio daiktų sandėliu. 2019 m. vasario 12 d. raÅ¡te dėl papildomų duomenų (b. l.

65) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs nė vieno praÅ¡ymo dėl naudojimosi duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Pateikė duomenis apie sanitarinį mazgÄ . 2019 m. vasario 19 d. raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

82) ir 2019 m. kovo 20 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

94) nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis, kiek gyvenamojoje patalpoje buvo asmenų ir kokia jų kaita, ir kad teismui buvo pateiktas didžiausias skunde nurodytu laikotarpiu buvęs nuteistųjų skaičius. Minėtame 2019 m. kovo 20 d. rašte be to, nurodė, kad negali patvirtinti, iš kur pareiškėjas pateikė kaip papildomus duomenis 5-to būrio 2-os gyvenamosios patalpos miegamųjų vietų schemų kopijas su kitų asmenų vardais ir pavardėmis, ir kokio laikotarpio šie duomenys.

Teigė, kad negali nepasitikėti Marijampolės pataisos namuose dirbančių kompetentingų specialistų pateiktais duomenimis apie minėtos gyvenamosios patalpos miegamųjų vietų skaičių. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokius iÅ¡gyvenimus jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys. Be to, Marijampolės pataisos namai neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15), Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 7/07-325 dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į 51-brigadÄ (b. l.

22) ir Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 11 d. pažymoje (b. l.

23) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų 5-tame bÅ«ryje buvo laikomas ne nuo 2017 m. kovo 29 d., kaip jis nurodė skunde (b. l. 2), o nuo 2017 m. balandžio 5 d. Paminėti bylos duomenys (b. l. 15, 23) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas iki 2018 m. liepos 29 d. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiÅ¡kėjo buvimo datas, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 5-to bÅ«rio 3-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 51,70 kv. m., tuo metu, kai jis buvo paskirtas į Å¡iÄ patalpÄ (t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d.) buvo laikoma 20 nuteistųjų, įskaitant ir jį, jam nebuvo užtikrina minimali gyvenamojo ploto norma – 3,1 kv. m. (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad tam tikru metu jo gyvenamojoje patalpoje buvo 20 nuteistųjų (b. l. 75); praÅ¡yme prijungti papildomÄ medžiagÄ kaip įrodymÄ teigė, kad gyvenamojoje patlapoje buvo iki 19 miegamųjų vietų (b. l. 89).

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15–16), Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 11 d. pažymoje (b. l.

23) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo ginčo laikotarpiu laikomas 5-to bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, o ne 3-oje, kaip jis teigė skunde. PareiÅ¡kėjas nei atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l. 75), nei praÅ¡yme prijungti papildomÄ medžiagÄ (b. l.

89) neginčijo to, kad jis buvo laikomas 2-oje gyvenamojoje patalpoje. Iš atsakovės atstovo pateiktos 5-to būrio schemos (b. l.

58) matyti, kad 2-a gyvenamoji patalpa yra 51,42 kv. m ploto (tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skunde buvo nurodęs didesnį savo gyvenamosios patalpos plotÄ â€“ 51,70 kv. m). Jau raÅ¡yta, kad pareiÅ¡kėjas 5-tame bÅ«ryje buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 5 d., o ne nuo 2017 m. kovo 29 d., kaip jis nurodė skunde. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). PareiÅ¡kėjas prie teismu pateikto praÅ¡ymo prijungti papildomÄ medžiagÄ kaip įrodymÄ (b. l.

89) pridėjo tris korteles (b. l. 90–92). Ant kiekvienos iš šių kortelių yra užrašyta, kad tai 5-to būrio 2-a gyvenamoji patalpa ir pažymėtos miegamosios vietos (vienoje kortelėje – 19 miegamųjų vietų, antroje kortelėje – 19 miegamųjų vietų, trečioje kortelėje – 17 miegamųjų vietų), o ant šių miegamųjų vietų su pieštuku užrašytos pavardės. Pareiškėjas minėtame prašyme teigė, kad šios trys kortelės yra su 2017–2018 metų 2-o gyvenamosios patalpos schemomis, jos yra paimtos nuo šios gyvenamosios patalpos durų, ir šios kortelės patvirtina, kad šioje gyvenamojoje patalpoje buvo iki 19 miegamųjų vietų, jos visos nuolat buvo užpildytos (b. l. 89).

Atsakovės atstovas duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ patalpÄ pateikė atsiliepime (b. l. 15–16), prie atsiliepimo pridėjo Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 11 d. pažymÄ (b. l. 23), kurioje esantys duomenys apie nuteistųjų skaičių gyvenamojoje patalpoje atitinka atsiliepime nurodytus duomenis. Atsakovės atstovas 2019 m. vasario 19 d. raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

82) ir 2019 m. kovo 20 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

94) nurodė, kad teismui buvo pateiktas didžiausias tÄ laikotarpį buvusių nuteistųjų skaičius. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 20 d. raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad negali patvirtinti, iÅ¡ kur pareiÅ¡kėjas pateikė kaip papildomus duomenis 5-to bÅ«rio 2-os gyvenamosios patalpos miegamųjų vietų schemas su kitų asmenų vardais ir pavardėmis, ir kokio laikotarpio yra Å¡ie duomenys (b. l. 94). Tad atsakovės atstovas nepatvirtino to, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos kortelės buvo paimtos nuo 5-to bÅ«rio 2-os gyvenamosios patalpos durų, ir to, kad Å¡ios kortelės buvo ginčo laikotarpio. Be to, ant Å¡ių kortelių užraÅ¡ytos pavardės ranka su pieÅ¡tuku, todėl teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Be to, ant vienos iÅ¡ Å¡ių kortelių (b. l.

92) nėra paties pareiÅ¡kėjo pavardės. Dėl nurodytų priežasčių teismas, nustatydamas pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , nesivadovauja Å¡ių kortelių duomenimis, o vadovaujasi atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Taigi, vadovaujantis minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15–16, 23, 58), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 5-to bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,42 kv. m, kurioje buvo laikoma iÅ¡ viso 16 asmenų, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,21 kv. m ploto (51,42 / 16 = 3,21).

Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, 5-to bÅ«rio 2-as miegamasis buvo bendrabučio tipo (b. l. 16, 18). IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista, kadangi pareiÅ¡kėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto. Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, ant lubų ir sienų buvo grybelis ir pelėsis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.

Jos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.8 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å is 11.8 papunktis taikomas pareiÅ¡kėjo atveju, kadangi pareiÅ¡kėjas 5-ame bÅ«ryje buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, o ne kameroje (pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji (o ne paprastajai ar lengvajai grupei priskirti nuteistieji) yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad sÄ lygos pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 17).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į kompetentingÄ institucijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 17). Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis Marijampolės pataisos namuose buvo patikrintas 2016 m. spalio 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) (b. l. 26–28).

Å is patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui. Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra, tačiau teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Å io patikrinimo metu buvo patikrinti Marijampolės pataisos namai bendrai, ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir oro drėgmei) pažeidimų nenustatyta (b. l. 28).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo atidaryti langÄ ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę patalpoje. BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigÄ administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 255 punktÄ , pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Higienos normos HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo N. T. apeliacinį skundÄ dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėjo, kad iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo (t. y.

Higienos normos HN 37:2009 48 punkto, kuriame įtvirtinta, jog visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s; patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių, AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 9.2 punkto, kuriame įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose) matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiÅ¡kėjas (žr.

Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje žiemÄ dėl drėgmės buvo Å¡alta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki 0 °C. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Å i Higienos norma neiÅ¡skiria reikalavimų atskirai Å¡iltajam ir Å¡altajam metų periodui. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis (taikytinas pareiÅ¡kėjo atveju) nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, gyvenamieji kambariai gali bÅ«ti aprÅ«pinami elektriniais oro Å¡ildytuvais.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad sÄ lygos pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 17). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, atlikęs patikrinimÄ Marijampolės pataisos namuose, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir oro temperatÅ«rai) pažeidimų nenustatė (b. l. 28). Teismas, atsižvelgdamas į paminėtus patikrinimo akto duomenis, sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nus duoti jam elektrinį oro Å¡ildytuvÄ (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigÅ«nai atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ . Be to, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas su skundais nei į Marijampolės pataisos namų administracijÄ , nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos patalpų bÅ«klės nesikreipė (b. l. 17), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, blakių, jų bÅ«davo pataisos namų iÅ¡duotuose čiužiniuose, antklodėse, ir pagalvėse; jis praÅ¡ydavo pakeisti Å¡iuos daiktus, tačiau ir juos pakeitus, padėtis nepasikeisdavo, jis nuolat bÅ«davo sukandžiotas blakių; padėtis nepasikeisdavo ir po to, kai apsilankydavo institucija, naikinanti parazitus. Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje; 33 punktas (jo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu) nustato, kad turi bÅ«ti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as; 42 punktas nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo metu nustatė ir patikrinimo akte nurodė, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai (patalynė ir nuteistųjų minkÅ¡tasis inventorius) skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 24 punktÄ ); pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 33 punktÄ ) (b. l. 27). Å ie patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad Marijampolės pataisos namuose buvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo.

PareiÅ¡kėjas skunde ir neteigė, kad jų buvo nesilaikoma. Atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu atsiliepime (b. l. 16), pareiÅ¡kėjas galėjo duoti savo minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, antklodę, pagalvę) iÅ¡dezinfekuoti, tačiau to nepadarė. IÅ¡ pateiktos į bylÄ Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalo kopijos (b. l. 44–57) duomenų matyti, kad antklodės, čiužiniai ir pagalvės ginčo laikotarpiu buvo dezinfekuojami. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nedavė dezinfekuoti savo minkÅ¡tojo inventoriaus (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nenurodė, kad jis davė dezinfekuoti savo minkÅ¡tÄ jį inventorių. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę duoti iÅ¡dezinfekuoti savo minkÅ¡tÄ jį inventorių. Be to, toliau nurodyti bylos įrodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolat prižiÅ«ri ir tikrina Marijampolės pataisos namų patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus (b. l. 16). Å iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos Marijampolės pataisos namų su UAB „Dezinfa“ ir jos priedo (b. l. 30–34), ir 2018 m. kovo 20 d paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-28, sudarytos Marijampolės pataisos namų su ta pačia bendrove (b. l. 36–39) kopijos.

Å iÄ aplinkybę, kad UAB „Dezinfa“ Marijampolės pataisos namuose atliko kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas, taip pat patvirtina minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto (b. l. 26–28) duomenys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo metu nustatė ir Å¡iame patikrinimo akte nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas (UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės paslaugos) (vertinta pagal 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ sutartį Nr. KN-2014/422/27/10-157), tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus (b. l. 27).

Paminėti bylos įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namuose yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Pastebėtina, kad ir pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kenkėjus naikinanti įmonė lankydavosi Marijampolės pataisos namuose. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡iuo aspektu (dėl kenkėjų buvimo) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas atmetÄ kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ .

Pareiškėjas skunde (b. l.

3) nurodė, kad jam neleisdavo eiti iÅ¡simaudyti į pirtį (kadangi jis nuolat bÅ«davo sukandžiotas blakių), nes pirtis pagal grafikÄ bÅ«davo tik 1 kartÄ per savaitę, to jam tikrai nepakakdavo, o žiemÄ maudytis su Å¡altu vandeniu bÅ«ryje jis negalėdavo, nes nuolat sirgdavo dėl Å¡alto oro patalpoje. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas ir Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad nuteistieji vienÄ kartÄ per savaitę galėjo pasinaudoti duÅ¡u pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 19). IÅ¡ Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtinto duÅ¡inės darbo grafiko (b. l.

42) duomenų matyti, kad 5-to bÅ«rio nuteistieji (taigi, ir pareiÅ¡kėjas) galėjo nusiprausti duÅ¡e kiekvienÄ sekmadienį 9–11.30 val. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose taip pat nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ ) (b. l. 27–28).

Nei Higienos norma HN 134:2015, nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato reikalavimo sudaryti sÄ lygas pataisos įstaigose nuteistiesiems nusiprausti pirtyje. Kadangi pareiÅ¡kėjas teigė, kad pirtis Marijampolės pataisos namuose buvo 1 kartÄ per savaitę, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl to, kad jam neleisdavo nusiprausti duÅ¡e (o ne pirtyje) dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, kaip numatyta aptartose teisės normose.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teismui ir teigė, kad jam neužtekdavo nusiprausti 1 kartÄ per savaitę, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu praustis duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovės atstovas 2019 m. vasario 13 d. raÅ¡te dėl papildomų duomenų (b. l.

65) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs nė vieno praÅ¡ymo dėl naudojimosi duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).

Nagrinėjamu atveju, nei Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. sausio 14 d. pažymoje (b. l. 25), nei kitoje bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu gydytojas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų rekomendavęs dažniau praustis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu dėl kokios nors ligos. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad Å¡i teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį ir į prausyklÄ .

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu 2016 m. spalio 25 d. taip pat nustatė ir patikrinimo akte nurodė, kad karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų patalpas, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ ) (b. l. 27). Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teigė, kad žiemÄ maudytis su Å¡altu vandeniu bÅ«ryje jis negalėdavo, nes nuolat sirgdavo dėl Å¡alto oro patalpoje (b. l. 3), bylos duomenys to nepatvirtina: Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. sausio 14 d. pažymos (b. l.

25) duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos ar netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å¡iÄ tarnybÄ nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai pažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nesudarydami pareiÅ¡kėjui galimybės duÅ¡e praustis dažniau, nei numato aptartas teisinis reglamentavimas, bei neužtikrindami karÅ¡to vandens tiekimo į prausyklÄ . Todėl minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad 5-to būrio prausykloje buvo 6 kranai, 1 praustuvė kojoms ir dušas, dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus (5-tame būryje buvo 50–60 nuteistųjų) jis kartais nusiprausti galėdavo tik apie 24 val. nakties. Pareiškėjo nurodytų sanitarinių įrenginių skaičių iki 2016 m. gruodžio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m.

Aprūpinimo normos), minėto įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., sanitarinių įrenginių skaičiaus nereglamentavo, o nuo 2017 m. birželio 8 d. sanitarinių įrenginių skaičių reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). Kadangi minėto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d., neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2018). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusių 2017 m. AprÅ«pinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprÅ«pinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 13.1 papunktis numato, kad duÅ¡o patalpa aprÅ«pinama duÅ¡o čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 5-tame būryje (b. l. 15, 23). Atsakovės atstovo 2019 m. vasario 12 d. rašte dėl papildomų duomenų (b. l.

65) ir Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. vasario 11 d. pažymoje (b. l.

67) nurodytais duomenimis, ginčo laikotarpiu 5-tame bÅ«ryje buvo 54–63 nuteistieji, 6-tame bÅ«ryje – 48–52 nuteistieji, 7-tame bÅ«ryje – 50–53 nuteistieji, taigi, ginčo laikotarpiu Å¡iuose trijuose bÅ«riuose iÅ¡ viso buvo nuo 152 iki 168 nuteistųjų, Å¡ių bÅ«rių nuteistiesiems buvo skirti naudotis 2 sanitariniai mazgai. Kaip jau raÅ¡yta, pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Atsakovės atstovo 2019 m. vasario 12 d. raÅ¡te dėl papildomų duomenų (b. l.

65) ir Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. vasario 11 d. pažymoje (b. l.

67) nurodytais duomenimis, viename iš minėtų sanitarinių mazgų buvo 7 vandens čiaupai (kranai), kitame – 6 vandens čiaupai (kranai). Iš fotografijų (b. l. 70, 74) matyti, kad viename sanitariniame mazge įrengti 7 vandens čiaupai ir viena ilga praustuvė (vietoje atskirų 7 praustuvių), kitame sanitariniame mazge – 6 vandens čiaupai ir viena ilga praustuvė (vietoje 6 atskirų praustuvių). Teismas sprendžia, kad tai atitinka 7 praustuves ir 6 praustuves, kadangi įrengta tiek prausimosi vietų nuteistiesiems, ir nuteistieji galėjo jose nusiprausti.

IÅ¡ nurodytų duomenų daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepažeidė 2017 m. AprÅ«pinimo normų 7.4 papunkčio reikalavimų aprÅ«pinti sanitarinį mazgÄ praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 168 asmenims (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) teko 13 praustuvių (7 + 6), tad 13 asmenų teko 1 praustuvė (168 / 13 = 12,92 ? 13). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad nebuvo pakankamai praustuvių, ir Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. 2017 m.

Aprūpinimo normos nenustato reikalavimo prausykloje įrengti plautuves kojoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad buvo per mažai plautuvių kojoms, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde (b. l.

2) nors ir teigė, kad 5-to būrio prausykloje buvo dušas, tačiau kitame skundo lape (b. l.

3) patvirtino, kad jis galėdavo nusiprausti pirtyje (t. y. duÅ¡e) pagal grafikÄ 1 kartÄ per savaitę. IÅ¡ duÅ¡inės darbo grafiko (b. l.

42) matyti, kad 5-to bÅ«rio nuteistieji (taigi, ir pareiÅ¡kėjas) galėjo nusiprausti duÅ¡e kiekvienÄ sekmadienį 9–11.30 val. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas nespėdavo nusiprausti duÅ¡e, ir galėdavo jame nusiprausti tik 24 val. nakties. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl nepakankamo duÅ¡o įrenginių skaičiaus, ir atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 5-to bÅ«rio tualete buvo 3 pisuarai, 3 klozetai, tarp klozetų sienelės buvo 1 m aukščio ir 1 m pločio, tai neužtikrindavo privatumo atliekant gamtinius reikalus, dėl to jis jausdavosi nepatogiai; pareiÅ¡kėjas atsikirtime nurodė, kad trims bÅ«riams buvo skirtos tik dvi nedidelės sanitarinių mazgų patalpos.

Pareiškėjo nurodytų sanitarinių įrenginių skaičių iki 2016 m. gruodžio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos 2004 m. Aprūpinimo normos, minėto įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., sanitarinių įrenginių skaičiaus nereglamentavo, o nuo 2017 m. birželio 8 d. sanitarinių įrenginių skaičių reglamentavo 2017 m. Aprūpinimo normos. Kadangi minėto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d., neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2018). Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusių ir ginčo laikotarpiu galiojusių 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Kaip jau raÅ¡yta, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 65, 67), nustatyta, kad 5-tame, 6-tame ir 7-tame bÅ«riuose iÅ¡ viso buvo nuo 152 iki 168 nuteistųjų, Å¡ių bÅ«rių nuteistiesiems buvo skirti naudotis 2 sanitariniai mazgai. Kaip jau raÅ¡yta, pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Atsakovės atstovo 2019 m. vasario 12 d. rašte dėl papildomų duomenų (b. l.

65) ir Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. vasario 11 d. pažymoje (b. l.

67) nurodytais duomenimis, Å¡iuose sanitariniuose mazguose buvo po 3 klozetus ir po 3 pisuarus. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su kanalizacijos įrenginiu (VaitkevičiÅ«tė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) iÅ¡matoms ir kitoms neÅ¡varybėms nutekėti iÅ¡vietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131). IÅ¡ Å¡ių sÄ vokų paaiÅ¡kinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotografijų (b. l. 68–69, 71–73) matyti, kad Å¡iuose dviejuose sanitariniuose mazguose buvo po 3 unitazus (o ne klozetus) ir po 3 pisuarus. Tad iÅ¡ viso Å¡iuose dviejuose sanitariniuose mazguose buvo 6 unitazai ir 6 pisuarai. IÅ¡ nurodytų duomenų daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepažeidė 2017 m. AprÅ«pinimo normų 7.6 papunkčio reikalavimų aprÅ«pinti sanitarinį mazgÄ klozetu arba pisuaru (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 168 asmenims (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) buvo skirta naudotis 6 unitazai ir 6 pisuarai, todėl 14 asmenų teko 1 unitazas arba pisuaras (168 / 12 = 14).

Be to, nors pareiÅ¡kėjas ir teigė, kad buvo 3 pisuarai ir 3 klozetai, tačiau nenurodė, kad jų buvo per mažai, kad jis nespėdavo jais laiku pasinaudoti, ir kad jam tekdavo laukti eilėje. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės nepakankamai įrengiant unitazų ir pisuarų. Klozetų (unitazų) atitvėrimÄ sanitariniame mazge nuo 2017 m. birželio 8 d. reglamentuoja 2017 m. AprÅ«pinimo normų 7 punkto 7.6 papunktis, kuris nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali bÅ«ti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Å is 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. AprÅ«pinimo normos nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge klozetai ar unitazai turi bÅ«ti įrengti kabinose ir atitverti tam tikro aukščio sienele. IÅ¡ schemos (b. l.

59) bei fotografijų (b. l. 68–74) matyti, kad 5-to, 6-to ir 7-to būrių 2 sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamųjų patalpų – įrengti kitoje patalpoje. Iš fotografijų (b. l. 69, 73) matyti, kad minėtuose sanitariniuose mazguose pisuarai (t. y. specialaus vyrų klozeto kriauklės šlapimui nutekėti (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 853)) neatitverti sienelėmis, tačiau nei 2004 m. Aprūpinimo normos, nei 2017 m.

AprÅ«pinimo normos (jų 7 punktas) nenumatė reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienÄ nuo kito sienelėmis. PareiÅ¡kėjas ir nesiskundė dėl to, kad pisuarai nebuvo atitverti. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, koks sienelių aukÅ¡tis tarp unitazų buvo iki 2017 m. rugsėjo 6 d., tik paaiÅ¡kino, kad po minėtos datos sienelės buvo paaukÅ¡tintos (b. l. 18), todėl teismas sprendžia, kad sienelės buvo 1 m aukščio, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. visų bÅ«rių sanitariniuose mazguose sienelės tarp unitazų (klozetų) buvo paaukÅ¡tintos iki 1,5 m aukščio arba įrengtos dar aukÅ¡tesnės (b. l. 18).

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2017 m. rugsėjo 6 d. avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktas (b. l. 29), kuriame yra duomenys, kad atlikus darbus, sienelių aukÅ¡tis yra apie 1,8 m. Ä® bylÄ yra pateiktos 5-to, 6-to ir 7-to bÅ«rių dviejų sanitarinių mazgų fotografijos, iÅ¡ kurių matyti, kad unitazai Å¡iuose sanitariniuose mazguose yra atitverti vienas nuo kito (iÅ¡ Å¡onų) pakankamai aukÅ¡tomis pertvaromis (b. l. 68, 70–71). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje yra konstatavęs, kad vien tai, kad Å¡iuo atveju atskirose pataisos namų tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų nesiekė 1,5 m aukščio, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis tokiais sanitariniais mazgais pažeidimÄ .

Taip pat konstatavo, kad įvertinus tai, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes (kad 5-to, 6-to ir 7-to bÅ«rių du sanitariniai mazgai (kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas) buvo ne gyvenamojoje patalpoje, o kitoje patalpoje, kad unitazai sanitariniuose mazguose buvo atskirti pakankamai aukÅ¡tomis sienelėmis (iki 2017 m. rugsėjo 6 d. sienelių aukÅ¡tis buvo 1 m, o po Å¡ios datos – apie 1,8 m), ir atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad unitazai sanitariniame mazge buvo tinkamai atitverti, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimÄ ) dėl to, kad buvo netinkamai atitverti unitazai.

Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, koks turi būti sanitarinio mazgo plotas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad sanitariniams mazgams buvo skirtos nedidelės patalpos, nėra teisiškai reikšmingas. Pareiškėjas skunde (b. l.

3) nurodė, kad 5-tame būryje nebuvo įrengta daiktų sandėlio patalpa, dėl to savo daiktus jam tekdavo laikyti po lova kartu su drabužiais, patalyne. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte yra išvardintos patalpos, įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose. Šis punktas taikomas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas 5-ame būryje buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, o ne kameroje (pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji (o ne paprastajai ar lengvajai grupei priskirti nuteistieji) yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Minėtame taisyklių 5 punkte nėra įtvirtinta reikalavimo, kad nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse būtų įrengtas daiktų sandėlis.

Nors aptartas teisinis reglamentavimas ir nenustato reikalavimo įrengti daiktų laikymo sandėlį, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, daiktų laikymo sandėlis buvo įrengtas 7-to bÅ«rio nuteistiesiems (b. l. 19). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 5-to bÅ«rio (kuriame buvo ir pareiÅ¡kėjas) nuteistieji galėjo naudotis 7-to bÅ«rio daiktų sandėliu, kuris schemoje pažymėtas 1-78 (b. l. 19). Ä® bylÄ yra pateikta schema, kurioje yra pažymėtas daiktų sandėlis (1-78) (b. l. 59).

Kadangi Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės, kaip raÅ¡yta, neįtvirtina reikalavimo įrengti daiktų sandėlį, o Å¡iuo atveju daiktų sandėlis buvo įrengtas (kitam bÅ«riui – 7-tam), ir pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis 7-to bÅ«rio sandėliu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

3) nurodė, kad gaminti maistÄ virtuvėje užtrukdavo iki vėlaus vakaro, nes bÅ«ryje buvo 50–60 nuteistųjų, tad jis dažnai nespėdavo pasigaminti maistÄ , nes virtuvę 22 val. užrakindavo, dėl to jam bÅ«davo atimta galimybė pasidaryti valgyti. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte yra iÅ¡vardintos patalpos, įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose. Å iame 5 punkte nėra imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę (remiantis 5.11 papunkčiu, virtuvėlė kiekvienam bÅ«riui įrengiama tik esant techninėms galimybėms). Nors aptartas teisinis reglamentavimas ir nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę, paties pareiÅ¡kėjo skunde (b. l.

3) nurodytais duomenimis, Marijampolės pataisos namuose virtuvėlė nuteistiesiems buvo įrengta. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nemokamÄ maitinimÄ galėjo gauti pataisos įstaigos valgykloje, kadangi teisinis reglamentavimas (BVK 173 straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės ir kiti teisės aktai) užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprÅ«pinimÄ maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad nuteistieji maistu yra aprÅ«pinami pataisos namų valgykloje, kurioje yra tiekiami pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė (b. l. 19). Taigi, pareiÅ¡kėjas neprivalėjo pats gaminti sau maistÄ virtuvėlėje. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas, be to, maistÄ galėjo laikyti Å¡aldytuve (b. l. 19), pareiÅ¡kėjas skunde to neneigė. Kadangi Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės, kaip raÅ¡yta, neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę (ji įrengiama tik esant techninėms galimybėms), o Å¡iuo atveju virtuvėlė buvo įrengta, be to, pareiÅ¡kėjas gaudavo nemokamÄ maitinimÄ pataisos namų valgykloje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ). Nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Be to, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų medikus ar psichologus dėl pablogėjusios sveikatos ir psichologinės bÅ«klės, kuriÄ galėjo lemti netinkamos kalinimo sÄ lygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 14 d. pažymos (b. l.

25) duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos ar netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å¡iÄ tarnybÄ nesikreipė. Psichologinės tarnybos 2019 m. sausio 15 d. pažymos (b. l.

24) duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinės bÅ«klės, pablogėjusios dėl gyvenimo sÄ lygų, į Å¡iÄ tarnybÄ nesikreipė. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta kita bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalia Pranckienė