b628bfa7-e4f7-402f-8b22-522b92823599 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasBaudžiamoji byla Nr. 1A-12-193/2014                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00433-2011-9Teisėja Danutė Švitinienė                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S)                                                                                                                                                                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorui Ramūnui Pačebutui, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam G.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir G.

M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo G. M. suėmimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-10-20 iki 2012-04-20.Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir 10000 Lt užstatas – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini ir 10000 Lt grÄ Å¾intinas užstato davėjai S. M..Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimu į G.

M. turtÄ : pinigines lėšas – 500 litų, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimi pinigai – 500 Lt konfiskuoti valstybės nuosavybėn.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė : G. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nuteistas už tai, kad jisužasnigu72 str. ______________________________________________________________________________________________________ neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ parduoti bei jÄ pardavė, o bÅ«tent: 2011 m. liepos 17 d., 23.30 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 250 litų pardavė 0,236 gramų narkotinės medžiagos – kokaino asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 21.30 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 250 litų pardavė 0,403 g. narkotinės medžiagos – kokaino asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus;tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatyto laiko, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį 63,483 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,343 g psichotropinės medžiagos – katinono darinį – 4 MEC (4-metl-N-etilkatinonÄ ), 0,081 g. psichotropinės medžiagos -1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) iki 2011 m. spalio 20 d., 16 val., kol kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡ias psichotropines ir narkotinę medžiagÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatyto laiko, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sekcijos stalčiuje, neturėdamas leidimo laikė keturiolika pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletinius Å¡ovinius su gumine kulka (9 mm PA su maksimalia kulkos kinetine energija 35 J), priskiriamus B kategorijos Å¡audmenims iki 2011 m. spalio 20 d., 16 val., kuomet kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iuos Å¡audmenis rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu G.

M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, jog teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus ir suraÅ¡ant nuosprendį, o taip pat teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas tvirtina pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, iÅ¡ esmės rėmėsi tik policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie yra tendencingi bei prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

Pabrėžia, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo (toliau – NVIM) sankcionavimo aplinkybių, matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, raÅ¡ydami teikimÄ dėl NVIM sankcionavimo, nedisponavo pakankama informacija apie jo galimai daromas nusikalstamas veikas, tai yra neturėjo jokios konkrečios informacijos, dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo darymo, nagrinėjamu atveju – narkotinių medžiagų platinimo. BÅ«tent pareigÅ«nai, vertindami klausant pokalbius telefonu gautÄ medžiagÄ , akivaizdžiai klydo, kadangi buvo kalbama ne apie neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, o apie vertimÄ si pinigų skolinimu.

Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas nei vienas asmuo, kuriam jis, neva, pardavė narkotines medžiagas – jie net nebuvo nustatinėjami, o praÅ¡ymÄ apklausti liudytoju K. M. teismas atmetė, nors Å¡is, apelianto teigimu, patvirtintų jo versijÄ apie vertimÄ si pinigų skolinimu, taip ne tik pažeisdamas rungimosi principÄ , tačiau ir tinkamai nepatikrindamas NVIM teisėtumo. Tvirtina, jog policijos pareigÅ«nai neturėjo konkrečių duomenų dėl ankstesnių teistumų už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o byloje nėra pateikta jokios objektyvios, teisminiu bÅ«du patikrintos informacijos, rodančios, kad policijos pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti jį (G.

M.) prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ dar prieÅ¡ NVIM dalyviui T. G. užmezgant kontaktÄ . Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, jog bÅ«tent policijos pareigÅ«nas T. G. ėmėsi iniciatyvos – jis tiek pirmÄ , tiek antrÄ kartÄ užmezgė kontaktÄ , nors pats Å¡iam policijos pareigÅ«nui neskambino ir nieko nesiÅ«lė, kas vadovaujantis tarptautine ir Lietuvos teismų praktika turėtų bÅ«ti pripažinta provokacija bei dėl ko visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais.

Apeliantas taip pat mano, jog pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , pareigÅ«nų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų iÅ¡aiÅ¡kinimu, o ne tolimesniu skatinimu daryti nusikalstamas veikas, dėl ko tokia pareigÅ«nų veikla neatitinka BPK 1 str. ir 2 str. prasmės ir paskirties ir kartu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog surinkti duomenys gauti neteisėtu bÅ«du ir negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais. Apeliantas taip pat pažymi ir tai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė pareikÅ¡tus kaltinimus dėl narkotinių medžiagų platinimo, todėl teismas ypatingai kruopščiai turėjo patikrinti tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis ir juos tinkamai įvertinti.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamos ir išsamios įrodymų analizės neatliko, nenurodė remiantis kokiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais atmetami jo (G. M.) paaiškinimai, kad jis nėra padaręs inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apeliantas pažymi, jog nors tiek A. S., tiek T. G. tvirtina, jog T. G. susitikimas juo (G. M.) užfiksuotas vaizdo ir garso įrašymo technikos pagalba, tačiau iš teismui pateiktos vaizdo-garso medžiagos akivaizdu, jog nėra galimybės nustatyti, su kuo susitiko T.

G., juo labiau, kad iš liudytojais apklaustų A. S. bei su T. G. atvykusio R. G. parodymų matyti, kad šie negali patvirtinti su kokiu asmeniu T. G. susitiko, nes nei vienas iš šių liudytojų to nematė. Apeliantas pabrėžia, jog teismas taip pat šališkai vertino kratos metu gautus duomenis, t.y. visiškai netyrė, kokiomis aplinkybėmis namuose atsirado narkotinės medžiagos ir dujinis pistoletas bei šaudmenys, neatkreipė dėmesio į duotus paaiškinimus, jog šiuos daiktus namuose iš vakaro paliko V.

I., taip pat nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus atlikti papildomÄ Å¡ių aplinkybių tyrimÄ teisme bei neįvertino, kad ant kratos metu rastų daiktų nebuvo rasta nei vieno tinkamo identifikuoti jo (G. M.) palikto pirÅ¡to pėdsako.Be viso to, apeliantas tvirtina skundžiamÄ nuosprendį priėmusį teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ , tai yra teismas visiÅ¡kai nepagrįstai policijos pareigÅ«nų parodymus vertino kaip objektyvius ir teisingus, kadangi teismui net nekilo abejonių policijos pareigÅ«nų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad policijos pareigÅ«nai du kartus neva iÅ¡ jo (G.

M.) už tokiÄ pačiÄ sumÄ pirko skirtingus tos pačios narkotinės medžiagos kiekius, be to, jo gyvenamojoje vietoje nebuvo surasti ir policijos pareigÅ«nų sužymėti pinigai, kuriuos neva už narkotines medžiagas buvo įteikęs T. G.. Apeliantas mano, jog teismo Å¡aliÅ¡kumui įtakos turėjo ir ta aplinkybė, jog ta pati teisėja, nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nagrinėjo ir jo (G. M.) sutuoktinės baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl autoįvykio, o Å¡ioje baudžiamojoje byloje dalyvavęs prokuroras R.

Pačebutas buvo pagrindinis liudytojas sutuoktinės baudžiamojoje byloje, juo labiau, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo (G. M.) baudžiamosios atsakomybės klausimas, pareikÅ¡tasis nuÅ¡alinimas prokurorui R. Pačebutui bylÄ nagrinėjančios teisėjos buvo visiÅ¡kai nemotyvuotai atmestas. Taip pat mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, o ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras R. Pačebutas, paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , darė psichologinį spaudimÄ â€“ pusę metų neleido matytis su vaikais, sutuoktine, nors akivaizdu, jog jokios įtakos tyrimui toks bendravimas negalėjo turėti.

Be to, teismas, konfiskuodamas 500 Lt, vadovaudamasis BK 72 str. 1 d. 2 d., prieÅ¡taravo prokuroro priimtam nutarimui dėl dalies pinigų sugrÄ Å¾inimo S. M., kadangi pastaroji ikiteisminio tyrimo metu įrodė, jog tie pinigai yra jos asmeniniai, gauti be jo (G. M.) žinios ir sutikimo (paėmė asmeninę paskolÄ ), kas patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotų 500 Lt, priklausiusių S. M., neteisėtumÄ . Be to, pažymima ir tai, jog teismas visiÅ¡kai nesiėmė vertinti aplinkybės, jog procesinės poveikio priemonės buvo taikytos nakties metu (BPK 27 str.).

Teismo posėdyje G. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos iÅ¡analizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , su kuria visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka G.

M. kaltei dėl jam inkriminuotų, BK 260 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. numatytų, nusikalstamų veikų pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , o kuriuos vertina kritiÅ¡kai ir atmeta. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Apeliantas skundu iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tendencingais bei prieÅ¡taraujančiais bylos medžiagai liudytojų – policijos pareigÅ«nų, parodymais, o jo paties parodymus bei keliamÄ versijÄ apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei Å¡audmenų priklausomybę kitam asmeniui, nepagrįstai bei nemotyvuotai atmetė, taip pat Å¡aliÅ¡kai vertino bylos duomenis ir nesiėmė veiksmų patikrinti jį teisinančius duomenis.Å ie, pirmiau nurodyti, nuteistojo skundo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.

Be to, jie iÅ¡ esmės nėra nauji, tai yra apeliantas skunde iÅ¡ esmės kelia tuos pačius klausimus bei versijas, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir į kuriuos motyvuotai buvo atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka, juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas, patvirtino bei sustiprino apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , gauti duomenys.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G.

M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog nieko nežino, vėliau – pasinaudojo įstatymų suteikta teise bei parodymų dėl jam pareikÅ¡to įtarimo visai nedavė, ir tik pirmosios instancijos teisme apklausus visus liudytojus bei iÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nusikalstamų veikų padarymo, iÅ¡kėlė versijÄ , jog dėžutes ir ginklÄ su Å¡oviniais paprašė pasaugoti V. I., kuris, pažymėtina, tuo metu jau buvo miręs bei nei patvirtinti nei paneigti nuteistojo versijos negalėjo, o susitikimų su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu iÅ¡ viso nebuvo (2 t. 140-141, 144 b.l., 3 t. 106-107 b.l.).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, motyvuotai atmetė Å¡iÄ nuteistojo versijÄ .

Kaip jau ir minėta, G. M. ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių apie kratos metu rastų daiktų priklausomybę kitam asmeniui nenurodė, V. I. apklausti neprašė, o minėtos versijos pateikimo metu V. I. jau buvo miręs, taigi galimybės patikrinti Å¡iuos duomenis nebebuvo. G. M. taip pat tvirtino, jog jo sulaikymo metu V. I. ėjo pas jį atsiimti daiktų, tačiau pamatęs policijos pareigÅ«nus, užlipo kiek aukščiau, pastovėjo ir išėjo iÅ¡ namo laiptinės. Å ias aplinkybes paneigia apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , duoti nuoseklÅ«s liudytojų parodymai.

Policijos pareigÅ«nai G. B., R. J., R. K., A. K., dalyvavę sulaikant G. M. bei atliekant kratÄ jo namuose, vieningai parodė, jog joks asmuo su Å¡uniuku, nei sulaikymo metu nei po jo, laiptinėje neparėjo, o liudytojas A. S., parodė, kad jis neturėjo duomenų, kad su G. M. bendravo V. I. bei tada vyro su Å¡uniuku nesutiko. Abejoti Å¡ių liudytojų nuosekliais ir neprieÅ¡taringais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma aplinkybė, jog ant kratos metu rastų daiktų nebuvo rasta nei vieno tinkamo identifikuoti jo (G.

M.) palikto piršto pėdsako nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia jo kaltės, kadangi, kaip matyti iš 2012-01-30 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų cento specialisto išvados Nr. 140-(470)-IS1-639 rankų pėdsakai, išryškinti ant pateiktų tirti devyniasdešimt septynių plastikinių maišelių, trijų plastikinių dėžučių, plastikinio šaukštelio, keturių popieriaus lapelių ir elektroninių svarstyklių su dėklu, rastų ir paimtų kratos metu, netinkami asmeniui identifikuoti, todėl sulyginti juos su G.

M., taip pat ir kitų asmenų, rankų antspaudais nebuvo galimybės (1 t., 110-111 b.l.).Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos narkotinės medžiagos – kokaino, pardavimo pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam asmeniui aplinkybės. Teigiama, jog G. M. kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. M. kaltės pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam asmeniui pardavus 0,236 g ir 0,403 g kokaino yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Šioje dalyje G. M. kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys, specialisto išvados bei kiti byloje esantys duomenys.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio G.

M. veikoje skundžiamu nuosprendžiu nustatyti du BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai: narkotinės medžiagos – kokaino, pardavimas bei labai didelio kiekio (63,483 g) narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymas. Nors nuteistasis G. M. neigia dalyvavęs kaltinime nurodytoje nusikalstamoje veikoje, teigia, kad susitikimo su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu nei 2011-07-17 nei 2011-09-20 nebuvo ir narkotinių medžiagų jis nepardavė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius jo parodymus vertino kritiškai, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti, bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, įrodymai patvirtina jį atlikus BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus.

Taip pat pažymėtina, jog paties nuteistojo parodymai yra prieštaringi – tai jis tvirtina iš viso nesusitikęs su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu bei nieko jam nepardavęs, tai, jog susitikimai buvo organizuojami per jo vaikų gimtadienius, tai yra pripažįsta visgi buvus minėtus susitikimus. Sugretinęs visus baudžiamojoje byloje esančius faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo liudytojų T. G., policijos pareigūno veikusio pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį bei tiesiogiai iš G.

M. įsigijusio narkotinių medžiagų, R. G., A. S. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai, pokalbių iÅ¡klotinės, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, apžiÅ«ros protokolai, specialistų iÅ¡vados ir kiti Å¡altiniai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė apelianto padarytos veikos tiek objektyviuosius požymius, tiek subjektyviuosius požymius – suvokimÄ apie neteisėtÄ narkotinių medžiagų pardavimÄ bei didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymÄ ir norėjimÄ taip veikti.

Å ioje byloje esančių faktinių duomenų pakako G. M. kaltei nustatyti. Jie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje dalis įrodymų yra gauti Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka atlikus operatyvinius veiksmus, kurių atlikimo sÄ lygos ir rezultatai užfiksuoti Å¡ių veiksmų atlikimo protokoluose bei prieduose. Skunde keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo sankcionavimo aplinkybių, tvirtinant, jog policijos pareigÅ«nai nedisponavo pakankama informacija apie jo galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau Å¡ie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais gali bÅ«ti pripažinti duomenys gauti ne vien tik taikant BPK, bet ir duomenys surinkti atliekant kituose įstatymuose numatytus veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos – 2011-06-30 teikimo dėl NVIM panaudojimo, tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo – policijos pareigÅ«no A. S. parodymų matyti, kad policijos pareigÅ«nas turėjo operatyvinės informacijos apie G. M. galimai vykdomÄ neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl įgaliotas prokuroras sankcionavo NVIM taikymÄ .

Atlikus modelyje numatytus veiksmus ir pasitvirtinus operatyvinei informacijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas bei buvo sankcionuotas nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų taikymas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡sireikalautos baudžiamosios bylos Nr. 1-415-581/2012 bei prokuroro pateiktų dokumentų – teikimų bei nutarčių dėl techninių priemonių naudojimo specialiÄ ja tvarka, minėtoje baudžiamojoje byloje klausantis asmenų pokalbių buvo gauti duomenys apie G. M. galimai daromas nusikalstamas veikas, tai yra prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, ir turint Å¡iuos duomenis buvo kreiptasi dėl techninių priemonių panaudojimo specialiÄ ja tvarka, o vėliau sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas, taigi tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo.

Taip pat pažymėtina, kad remiantis byloje surinktais, iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinus jų visumÄ (susietumo aspektu), skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvuotai paneigta kaltinamojo gynybos versija dėl vertimosi pinigų skolinimo veikla, todėl su Å¡ia versija susiję teiginiai pakartotinai neanalizuojami.Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog jis iÅ¡ esmės buvo provokuojamas policijos pareigÅ«no atlikti neteisėtus veiksmus, tai yra tiek pirmÄ , tiek antrÄ kartÄ kontaktÄ užmezgė bÅ«tent pareigÅ«nas, nors pats Å¡iam policijos pareigÅ«nui neskambino ir nieko nesiÅ«lė.

Šie teiginiai taip pat yra niekuo nepagrįsti, pagrindo tvirtinti, jog G. M. įgyvendinant nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo provokuojamas, nėra. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių garso įrašų stenogramų, G. M. ir pareigūno, veikusios pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, pokalbiai buvo ypatingai trumpi, konkretūs, duomenų, jog G. M. būtų buvęs įkalbinėjamas ar pan. nėra.Kaip matyti iš liudytojo T. G. parodymų, viso proceso metu jis nuosekliai ir detaliai nurodė visas operatyvinio bei ikiteisminio tyrimų dėl G.

M. inkriminuotų veiksmų atlikimo aplinkybes bei užfiksuotus rezultatus. Sutinkamai su jo parodymais bei juos patvirtinančiais kitais duomenimis – tarnybiniu pranešimu, teikimu ir kt., visi minėtieji veiksmai atlikti būtent apelianto G. M. atžvilgiu ir pastarajam dalyvaujant. Pats nuteistasis, tvirtino nei 2011-07-19 nei 2011-09-20 su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu nesusitikęs bei narkotinių medžiagų jam nepardavęs. Tačiau tokie G. M. parodymai kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste vertinami kritiškai, nes jie paneigti ir nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis.

Tuo tarpu esminėse detalėse sutampantys liudytojų T. G., R. G. parodymai, bei juos patvirtinantys operatyvinių veiksmų ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, pokalbių iÅ¡klotinės, specialisto iÅ¡vados, sudaro pakankamÄ visetÄ apelianto kaltei patvirtinti. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad iÅ¡ byloje esančios vaizdo bei garso medžiagos nėra galimybės nustatyti su kuo susitiko T. G.. Tačiau Å¡ie duomenys nepaneigia, jog vaizdo bei graso įraÅ¡uose užfiksuoti susitikimai bei pokalbiai su G.

M.. Tai, kad negalima asmens identifikuoti pagal jo iÅ¡vaizdÄ , nepaÅ¡alina galimybės tÄ pačiÄ aplinkybę įrodinėti kitomis priemonėmis – Å¡iuo atveju liudytojų parodymais. Tai, kad susitikimas vyko bÅ«tent su G. M. ir bÅ«tent su juo vykę susitikimai yra užfiksuoti, patvirtina liudytojai T. G., R. G., netiesiogiai – A. S.. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip jau ir minėta, paties nuteistojo parodymai yra prieÅ¡taringi – tai jis tvirtina iÅ¡ viso nesusitikęs su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu bei nieko jam nepardavęs, tai, jog susitikimai buvo organizuojami per jo vaikų gimtadienius, tai yra pripažįsta visgi buvus minėtus susitikimus.

Todėl nurodytų įrodymų visuma nekelia abejonių, jog 2011-07-17 kaltinime nurodytoje vietoje asmuo, veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo susitikęs su G. M. ir narkotinę medžiagÄ Ä¯gijo bÅ«tent iÅ¡ nuteistojo G. M., kaip ir tai, jog 2011-09-20 nurodytoje vietoje asmuo, veikdamas pagal nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus buvo susitikęs su G. M. ir iÅ¡ jo įgijo narkotinę medžiagÄ . Tai, jog jo gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo surasti policijos pareigÅ«nų sužymėti pinigai, kuriuos už narkotines medžiagas buvo įteikęs T.

G., atsižvelgiant į tai, kad krata buvo atlikta praėjus mėnesiui nuo paskutinio narkotinių medžiagų pardavimo epizodo, G. M. kaltės nepaneigia.Kadangi, kaip jau ir minėta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu G. M. veikų juridiniu vertinimu, kuris skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuotas, todėl šiuo klausimu plačiau nėra pasisakoma. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas G.

M. bausmes, BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek į apelianto asmenybę bei motyvuotai paskyrė tinkamas, atitinkančias savo tikslus, bausmes.Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , apeliantas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ daro todėl, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmusi teisėja nagrinėjo jo sutuoktinės baudžiamÄ jÄ bylÄ , o prokuroras R.

Pačebutas buvo pagrindinis liudytojas toje byloje. Å ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad Å¡aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų priežasčių, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, teismas apelianto teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime.

Aplinkybės, jog teisėja dalyvavo nagrinėjant apelianto sutuoktinės bylÄ dėl eismo įvykio ar netenkino jo pareiÅ¡kimo dėl prokuroro nuÅ¡alinimo, nesant tam pagrįstų priežasčių, nesudaro pagrindo tvirtinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ . Be to, praÅ¡ymas nuÅ¡alinti ikiteisminį tyrimÄ atlikusį bei valstybinį kaltinimÄ palaikiusį prokurorÄ , prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo apeliantas, buvo motyvuotai atmestas tiek pirmosios instancijos teisme (3 t., 92 b.l.), tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Dėl apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, jog skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai buvo konfiskuoti 500 Lt, kurie buvo S. M. nuosavybė, pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad konfiskuotos lėšos iÅ¡ tiesų yra gautos iÅ¡ paskolos, juo labiau, kad nemaža dalis ikiteisminio tyrimo metu rastu lėšų visgi buvo gražinta S. M., o atsižvelgiant į tai, kad G.

M. iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo 500 Lt pajamų, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, Å¡ios piniginės lėšos buvo pagrįstai konfiskuotos.Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobÅ«džio, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, byloje yra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ar vienaÅ¡aliÅ¡kai, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, prieÅ¡ingai, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, leidžiančių teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokiu bÅ«du, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N U T A R I A :

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Ričardas Gilys Teisėjai:             Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                         Algirdas Gaputis