2022-09-08 Nr. AB-22100-4-53-3-00200-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3779-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00200-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui R. E., jo atstovui advokatui K. R.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. R.,

vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio R. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui R. E. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 2 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad VSAT Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje valstybės sienos apsaugos pareigūnai 2021 m. liepos 25 d., apie 21.41 val., sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusius keturis asmenis. Vienas iš sulaikytųjų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs R. E., kuris neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. užsienietis apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S64818 užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3253 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis apskundė Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S64818.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. išnagrinėję užsieniečio skundą priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2670-881/2022 atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, URC pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų, kad yra išsinuomojęs ar įsigijęs būstą Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ar socialinių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, už kurias galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl šis jo poelgis traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Jis yra informuotas, jog pasikeitus teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat jam yra išaiškintos savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai grįžti į savo kilmės šalį atsisakė. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro įgaliotas atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą jame nurodytais argumentais, akcentavo, kad užsienietis gali pasislėpti, todėl turi būti kontroliuojamas.

Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje su Teikime aprašytomis aplinkybėmis ir argumentais nesutiko. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra grasinama, jis patyrė smurtą, pažeminimą, todėl prašo apsaugos. Turi lėšų save išlaikyti, nori integruotis į visuomenę, sieja ateitį su Lietuva. Draugų, giminių ar pažįstamų nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi. Asmens dokumento neturi.

Užsieniečio įgaliotas atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė užsienietį apgyvendinti VSAT, netaikant laisvės apribojimo.

II. 4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu tenkino Teikimą ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 2 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Sprendimas dėl prieglobsčio šiam asmeniui jau yra priimtas – asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį bei nuspręsta išsiųsti į kilmės valstybę. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvoje, todėl yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 1, l1 punktuose ir 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Manoma, kad suteikus užsieniečiui galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos, ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo.

6. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos. Jis nėra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo asmens duomenis, todėl lieka prielaida, kad asmuo slepia savo tapatybę, nes galimai yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamento sprendime Nr. 22S3253 pažymėta, jog asmuo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė prieštaringą informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, asmens pateikta informacija kai kuriais aspektais prieštarauja kilmės šalies informacijai, nepatikima ir klaidinanti.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti nutartį, kuria leidžiama būtų jam judėti ne tik po URC teritoriją, bet ir už jos ribų.

8. Užsienietis nurodo, kad bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis spręsti dėl jo teisinės padėties, jokių režimo pažeidimų, konfliktų nefiksuota. Pareiškėjas yra laikomas virš 13 mėnesių ir nusipelno pasitikėjimo. Duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus užsieniečių laisvės ribojimo aspektu. Užsienietis yra sulaikytas ir laikomas prastomis sąlygomis. Užsieniečio tapatybė nustatyta, ką įrodo į bylą patikti dokumentai.

9. Pareiškėjas URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais Teikime. Pareiškėjas akcentuoja, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, yra pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, atsisakė teikti duomenis apie save, todėl jo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga. Yra pagrindo manyti, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra griežta ir neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Jo tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai.

14. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S64818 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

17. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

18. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

19. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant nustatyti judėjimo laisvės ribojimus motyvuojant asmens tapatybės dokumento neturėjimu, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

20. Šiuo atveju nustatyta, jog užsienietis į bylą yra pateikęs asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, pagal kurį jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis R. B. S. B. E.. Taip pat nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 25 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienerius metus jo judėjimo laisvė ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus.

21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų užsienietis gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienerius metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo įvykdymas ir asmens išsiuntimas į kilmės valstybę – gali būti pasiektas taikant švelnesnę ir mažiau užsieniečio teises ribojančią priemonę.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 d.).

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skiriant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio R. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui R. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 2 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis