b6215491-c8a3-4dd7-88c0-e32ab1858f03 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35416-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. nutarimÄ Nr. 67-27 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. M. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. M. sumažintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu M. M. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu M. M. skirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 3 d. 3. 2019 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-72 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam M. M., tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinti šį nutarimÄ buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad M. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2019 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 67-72 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistojo teigimu, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ bei garantuotÄ darbo vietÄ laisvėje, yra motyvuotas dirbti ir kuo greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus, supranta savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį ir gailisi dėl padaryto.

Tuo tarpu, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, M. M. įsitikinimu, Å¡ias aplinkybes ignoravo, iÅ¡ esmės vertindamas tik jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei jam paskirtos bausmės dydį, kas jau buvo įvertinta jo atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skiriant bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ . Nors atlikdamas jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę M. M. buvo vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka, tačiau Å¡i nuobauda buvo panaikinta prieÅ¡ terminÄ , kas, pasak nuteistojo, rodo jo pastangas elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

5. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik Å¡ių aplinkybių, sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo M. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 50 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bÅ«tina įvertinti ir M. M. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

8. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Ir nors įvertinus M. M. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose už gerÄ elgesį buvo paskatintas, o išėjęs iÅ¡ pataisos namų turės tiek gyvenamÄ jÄ vietÄ , tiek darbÄ , tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, kas visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Patikrinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį akivaizdu, kad nei teisės taikymo, nei faktinių aplinkybių vertinimo klaidų, susijusių su lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymu/netaikymu nuteistojo atžvilgiu, apylinkės teismas nepadarė, savo iÅ¡vadas grindė nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, kuri betarpiÅ¡kai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, su kuriomis iÅ¡ esmės sutinka ir nuteistojo skundÄ nagrinėjantis teismas.

9. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriama eilė M. M. asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo teistumai, alkoholio vartojimas bei nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, neabejotinai galinčių paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Jie, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia M. M., nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo bÅ«tinumu sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje M. M. buvo teistas ne kartÄ . Pirmasis jo teistumas užfiksuotas nuteistajam sulaukus vos 16 metų, o pirmasis jo kontaktas su policija siejamas su jo 13 metų amžiumi. Siekiant koreguoti M. M. elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės, tiek ir kitos jo teisinę padėtį Å¡velninančios teisinės priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir Å¡iuo metu paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, M.

M. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, jog, sprendžiant iÅ¡ nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, praeityje nuteistasis yra pažeidęs ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas – Å¡io instituto taikymo metu jis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas ne tik didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, bet ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai bÅ«damas laisvėje pats M.

M. nedėjo, vis rinkdavosi prieÅ¡ingÄ teisei elgesio modelį, privedusį jį prie Å¡iuo metu jo atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Ir nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia M.

M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Neignoruojant Å¡ių aplinkybių atkreiptinas dėmesys į M. M. elgesį pataisos namuose, kuris, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, nebuvo pavyzdingas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose nuteistasis buvo vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡ioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡lieka vidutinė. Svarbu tai, kad statinių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia 25 balus, kas, įvertinus Å¡iuo metu nustatytÄ nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , atitinkančiÄ 50 balų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga vis dar yra galima ir turėtų bÅ«ti toliau vykdoma M. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

12. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertintinos ir jo alkoholio vartojimo problemos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta Å¡iam apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, praeityje nuteistojo įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo daromi Å¡iam apsvaigus nuo alkoholio, Å¡io faktoriaus įvertinimas sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistojo elgesys kartais pasireiÅ¡kia nekontroliuojamo pykčio protrÅ«kiais, kurie pasireiÅ¡kia M. M. bÅ«nant neblaiviu, kas įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui Å¡iam bÅ«nant laisvėje. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, kadangi, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis net ir Å¡ioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nėra tikras, ar jam pavyks laisvėje visiÅ¡kai atsisakyti alkoholio, neturi nusimatęs konkrečių žingsnių, kaip bÅ«tų galima to pasiekti, kas M.

M. neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimo problemos šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualios ir nepasikartos nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko.

13. Abejonių tinkamu M. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Å¡is veiksnys nuteistojo kriminogeniniams rizikos veiksniams nepriskiriamas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo finansinio stabilumo įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra bÅ«tinas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau mokykloje jo elgesys nebuvo pavyzdingas, jokios specialybės jis taip ir neįgijo – buvo pradėjęs mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau pasimokęs vos vienÄ mėnesį, mokslus jis metė, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog asmuo, nors ir bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus, nėra motyvuotas mokytis, to nesiekia net ir bÅ«damas pataisos namuose.

Nors bÅ«damas laisvėje jis dirbo ir turi apie 2 metus darbo patirties, dirba pataisos namuose, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. M. darbiniai santykiai nėra pastovÅ«s, jis nuolat keičia ne tik darbo vietas, bet ir darbo pobÅ«dį, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nepasižymi pastovumu, o jo galimas įdarbinimas laisvėje yra sÄ lygotas ne nuteistojo siekio pasitaisyti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, bet jo siekio kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kas M.

M. vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi 1600 eurų kreditÄ , kurį, M. M. net ir dirbant pataisos namuose bei už tai gaunant oficialias pajamas, dengia jo močiutė. Be to, jis turi net 10000 eurų siekiančius įsiskolinimus už eismo įvykių metu sudaužytus automobilius, kurių pats taip pat nedengia – juos dalimis atlygina M. M. mama. Å ių aplinkybių visuma aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis net ir Å¡iuo metu kritiÅ¡kai nevertina savo finansinių įsipareigojimų, jų naÅ¡tÄ perkeldamas ant savo artimųjų, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. M. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

15. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirtas paskatinimas. Å i aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankama. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M.

M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė