2024-12-04 Nr. AB-17643-3-62-3-00496-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-940-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00496-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. R. M. iki 2021 m. gruodžio 14 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjęs jaunesniojo specialisto pareigas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje. Nuo 2021 m. gruodžio 14 d. jis buvo išleistas į pensiją. Pareiškėjas visą savo tarnybos laiką, t. y. 28 metus 4 mėnesius 25 dienas, dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą – 24 valandų trukmės pamainomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 46 straipsnio 4 dalimi, į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). Nepaisant šios nuostatos, laikas pamainų pabaigoje perduodant postą naujos pamainos pareigūnams nebuvo apskaitomas, kaip R. M. darbo laikas, jis sudarydavo apie 30 minučių. Dėl tokios laiko apskaitos pareiškėjas kiekvieną pamainą tarnybą vykdydavo 24 valandas ir 30 minučių, nors grafikuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimos 24 valandų pamainos, t. y. kiekvieną pamainą buvo dirbami viršvalandžiai, kurie nebuvo apskaitomi, taip pat už tą laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis.

2.2. Atsakovas tarnybą organizavo nesilaikydamas teisės aktų nuostatų, todėl susidarė neapskaityti viršvalandžiai. Atsižvelgiant į tai, R. M. turi būti priteisiama už viršvalandinį darbą neišmokėta darbo užmokesčio dalis.

2.3. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas; nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) pavaldžių įstaigų sistemoje galioja 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kolektyvinių sutarčių registro Nr. PV3-430 (toliau – ir Šakos kolektyvinė sutartis), kurios 55 punktas nustato: „Laikas, skirtas pamainos perdavimui ar priėmimui, įskaitomas į darbo laiką. Konkreti pamainos perdavimo ar priėmimo trukmė nustatoma bausmių vykdymo sistemos įstaigos vadovo įsakymu, kuris yra derinamas su profesine sąjunga“. Pravieniškių PN-AK iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. galiojo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių PN-AK kolektyvinė sutartis Nr. 76-100/ LR6-KS-6(18), kurioje pamainos perdavimo (priėmimo) apskaitos laikas pareigūnams nebuvo reglamentuotas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162 buvo patvirtintas Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas, kurio 5 punkte buvo reglamentuota: „<...> Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą“. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d įsakymu Nr. V-165 2018 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-162 buvo pripažintas netekusiu galios ir buvo patvirtintas naujas Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punktas reglamentuoja: „<...> Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti)“. Tiek 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162, tiek 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 patvirtintų Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašų priedai nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams, einantiems jaunesniojo specialisto pareigas, yra taikoma 24 valandų per parą darbo laiko trukmė.

2.4. Nepaisant to, kad, vadovaujantis tiek Statuto 46 straipsnio 4 dalimi, tiek Šakos kolektyvinės sutarties 55 punktu, tiek Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162 ir vėlesniu 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 patvirtinti Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašai imperatyviai nustato (nustatė), kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti), nė vienas iš nurodomų teisės aktų nenustatė konkrečios trukmės laiko pamainai perduoti ar priimti. Tik Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162 patvirtinto Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo, galiojusio iki 2020 m. balandžio 23 d., 5 punkte buvo reglamentuota: „<...> Šis laikas neturi tukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą“, nors tuo pat metu Šakos kolektyvinės sutarties 55 punktas nurodo: „<...> Konkreti pamainos perdavimo ar priėmimo trukmė nustatoma bausmių vykdymo sistemos įstaigos vadovo įsakymu, kuris yra derinamas su profesine sąjunga“.

2.5. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konkreti Šakos kolektyvinės sutarties nuostata Pravieniškių PN-AK nebuvo įgyvendinta, nors ji buvo suformuluota kaip imperatyvas. Nesant teisės aktų įgyvendinimo, faktiškai pareiškėjo tarnyba nuolat buvo organizuojama nesilaikant aptartų reikalavimų dėl pamainos perdavimo (priėmimo) apskaitos ir atitinkamo darbo laiko apmokėjimo.

2.6. Atsižvelgus į tai, kad R. M. iki tarnybos santykių pabaigos nebuvo apskaičiuota ir sumokėta darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą, susidariusį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., kadangi į darbo laiko apskaitą nebuvo įtrauktas pamainos perdavimo laikas, darbdavys su pareiškėju iki galo neatsiskaitė, kaip reikalauja įstatymas, ne dėl R. M. kaltės, jam turi būti mokamos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos.

3. Teismo posėdžiuose pareiškėjas R. M. ir jo atstovė palaikė pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją ir prašė šį skundą tenkinti.

4. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. R. M. praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, kadangi apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti kiekvieną mėnesį iki atleidimo iš tarnybos dienos; pareiškėjas šio termino praleidimo priežasčių nenurodė ir termino atnaujinti neprašė, o tai sudaro savarankišką pagrindą jo skundą atmesti.

5.2. R. M. ginčo laikotarpiu vykdant tarnybą, buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos taikymas buvo reglamentuotas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 6 punktas nustatė, jog darbo (pamainų) grafikus ir jų pakeitimus tvirtina direktoriaus pavaduotojai įstaigoje nustatyta tvarka suderindami su profesine sąjunga arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo (pamainų) grafikuose nustatomas darbo (tarnybos) pradžios ir pabaigos laikas, kuris negali viršyti Aprašo 5 punkte nustatytų reikalavimų, bei privalomai atsižvelgiama į Aprašo 2–4 punktų nuostatas. Šiuose grafikuose nustatomos pertraukos pailsėti ir pavalgyti tarnybos (darbo) vietose, kurios įskaitomos į darbo laiką. Aprašo 4 punkte buvo nustatyta, kad, nustačius suminę darbo laiko apskaitą, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Pagal Aprašo 5 punktą, pareigūnai per apskaitinį laikotarpį dirba, įskaitant viršvalandžius, ne daugiau kaip 48 valandas, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti).

5.3. Atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos taikymą, pareigūnams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas 24 valandų trukmės tarnybos laikas, užtikrinant nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų laikymąsi. Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnų pertraukų pailsėti ir pavalgyti tvarkos aprašu, pareigūnams, budintiems Pirmajame sektoriuje, visą parą buvo suteikiama papildoma 30 minučių per parą pertrauka pailsėti ar pavalgyti, kurią jie naudojo savo nuožiūra. Papildomas 30 minučių per parą laikas pailsėti ir pavalgyti buvo skirtas siekiant kompensuoti laiką pamainai perduoti (priimti), dėl kurio neapskaitymo skundžiasi pareiškėjas. R. M. minėta tvarka buvo žinoma, tai patvirtina pareiškėjo parašas dėl susipažinimo.

5.4. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjo tarnyboje faktiškai dirbtas laikas ir jo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeista. R. M. realiai nebuvo pavesta dirbti ilgesnių nei 24 valandų faktinio darbo pamainų.

5.5. Pareiškėjas per nagrinėjamą laikotarpį į savo tiesioginį vadovą ar Pravieniškių PN-AK nesikreipė ir neinformavo, kad darbo (pamainų) grafikuose tarnybos pradžios ir pabaigos laikas buvo nustatomas neteisingai bei skundų ir prašymų dėl jo galimo teisių pažeidimo nepateikė.

5.6. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, pasirašiusi 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį Nr. ST-77/LTPF-LTPF-4/104/LRITĮPS/LR-KS-1(20)/VAITĮPS:VAG-KS-1(20) ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių PN-AK kolektyvinę sutartį Nr. 76-100/LR6-KS-6(18), atstovaujanti pareiškėją byloje, vadovaudamasi sutarčių nuostatomis, ginčo laikotarpiu informacijos apie tariamai dirbamus viršvalandžius ar netinkamai apskaitytą darbo užmokestį pareigūnams neteikė. Kompetentingos institucijos nėra nustačiusios, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo laiko apskaitos reikalavimus ar pažeidė įstatymų nuostatas.

5.7. Kalėjimų departamentas, atlikęs tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar, organizuojant pataisos pareigūnų darbą ir mokant jiems darbo užmokestį, nebuvo padaryta pažeidimų, nustatė, jog mokėtinas darbo užmokestis (pareiginė alga, priedai, priemokos) buvo apskaičiuoti teisingai, o apmokėtų dienų skaičius atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraštyje įrašytų dirbtų dienų skaičių.

5.8. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2021 m. gruodžio 13 d. ir su juo buvo visiškai atsiskaityta. Darbdavys, atleisdamas darbuotoją, neturi pareigos pertikrinti jo darbo laiko apskaitos ir atskirai išmokėti už neva neapskaitytus viršvalandžius, kurie galbūt buvo nemokami per visą tarnybos laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, R. M. reikalavimas taikyti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją (Darbo kodekso 220 str. 1 d.).

5.9. Atsakovas pareiškėjo darbo laiko apskaitą vykdė tinkamai, teisės aktų nuostatų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo jam priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už galbūt neapskaitytus viršvalandžius nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

6. Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą patekino iš dalies: Tarnybą įpareigojo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 32 valandas bei 15 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. ir apskaičiuoti netesybų dydį, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, bei R. M. išmokėti netesybas. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad R. M. iki 2021 m. gruodžio 14 d. buvo statutinis Pravieniškių PN-AK (Lietuvos kalėjimų tarnyba) valstybės tarnautojas, ginčijamu laikotarpiu ėjęs Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, o nuo 2021 m. gruodžio 14 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 8-745 „Dėl R. M. atleidimo iš tarnybos“ jis buvo atleistas iš tarnybos.

9. Aptaręs pareiškėjo skundo esmę ir pagrindinius atsakovo atsiliepimo į R. M. skundą argumentus, teismas, atsakydamas į Tarnybos atsiliepimo į skundą argumentą dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, pažymėjo, kad šiuo aspektu turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, bet ne Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, o ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Darbo kodekso 15 str. 1 d., Civilinio kodekso 1.124 str.).

Teismas nurodė, kad pagal Darbo kodekso 15 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. (Darbo kodekso 15 str. 2 d.). Ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tik žinodamas, kad jo teisės yra pažeistos, asmuo gali pradėti jas ginti.

Dėl to ieškinio senaties termino pradžia nustatoma ne objektyviuoju, bet subjektyviuoju aspektu. Teisė į ieškinį paprastai atsiranda ne nuo dienos, kurią buvo pažeista asmens teisė, bet kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad jo teisės buvo pažeistos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė buvo pažeista.

Nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

10. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Teismo nuomone, taikytinos teisės aktų nuostatos ir aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad R. M., 2023 m. kovo 1 d. kreipdamasis į teismą su skundu ir prašydamas jam iš Tarnybos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pažeistos teisės dėl su darbo apmokėjimo teisiniais santykiais susijusiu piniginio pobūdžio reikalavimu gali būti ginamos nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (atleidimo iš tarnybos).

11. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra pažeidžiama ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojams (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus), kurie atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, už darbą yra nemokama arba apmokama mažiau, nei priklauso, įskaitant atvejus, kai už tokį darbą yra apmokama pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo materialieji subjektiniai reikalavimai yra grindžiami viršvalandinio darbo faktais, o pagrindinis teisės šaltinis, reglamentuojantis darbo teisių ir pareigų įgyvendinimą bei gynybą, yra Darbo kodeksas (Darbo kodekso 1 str.).

13. Pacitavęs Statuto 46 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentui (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) pavaldžių įstaigų sistemoje galioja 2020 m. birželio 18 d. Šakos kolektyvinė sutartis. Šios sutarties 55 punkte yra nustatyta, kad laikas, skirtas pamainos perdavimui ar priėmimui, įskaitomas į darbo laiką. Konkreti pamainos perdavimo ar priėmimo trukmė nustatoma bausmių vykdymo sistemos įstaigos vadovo įsakymu, kuris yra derinamas su profesine sąjunga.

14. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. galiojo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių PN-AK kolektyvinė sutartis Nr. 76-100/ LR6-KS-6(18). Šioje sutartyje nėra reglamentuotas pamainos perdavimo (priėmimo) apskaitos laikas pareigūnams. Darbo ir poilsio laiką Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. vasario 15 d. reguliuoja Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-110 patvirtintos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 9 punkte yra nustatyta, kad įstaigos darbuotojams, kuriems dėl nepertraukiamo darbo (tarnybos) pobūdžio, kai iš anksto negalima nustatyti ir (ar) laikytis kasdieninio ar savaitės nustatyto darbo režimo, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas patvirtinamas įstaigos direktoriaus įsakymu.

15. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 1 punktą, suminė darbo laiko apskaita apibrėžiama kaip darbo laiko režimo rūšis, kai apskaitiniam laikotarpiui nustatoma ir nustatyta tvarka turi būti vykdoma darbo laiko norma. Šio aprašo 5 punkte buvo reglamentuota: „<...> Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą“. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2018 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-162 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo pripažintas netekusiu galios ir patvirtintas naujas Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas. Šio aprašo 5 punktas reglamentuoja: „<...> Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti)“. Tiek 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162, tiek 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 patvirtintų Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašų priedai nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams, einantiems jaunesniojo specialisto pareigas, yra taikoma 24 valandų per parą darbo laiko trukmė.

16. Teismas akcentavo, kad, nepaisant to, jog, vadovaujantis tiek Statuto 46 straipsnio 4 dalimi, tiek Šakos kolektyvinės sutarties 55 punktu, tiek Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-162 ir vėlesniu 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-165 patvirtinti Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašai imperatyviai numato (numatė), kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti), nė vienas iš nurodomų teisės aktų nenustatė konkrečios trukmės laiko pamainai perduoti ar priimti. Tik 2018 m. kovo 28 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtinto Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo, galiojusio iki 2020 m. balandžio 23 d., 5 punkte buvo reglamentuota: „<...> Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą“. Nors tuo pat metu Šakos kolektyvinės sutarties 55 punktas nurodo: „<...> Konkreti pamainos perdavimo ar priėmimo trukmė nustatoma bausmių vykdymo sistemos įstaigos vadovo įsakymu, kuris yra derinamas su profesine sąjunga“. Teismas sprendė, kad tai rodo, jog konkreti Šakos kolektyvinės sutarties nuostata Pravieniškių PN-AK nebuvo įgyvendinta.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 36 punkte yra nurodęs, kad pirminis požymis, apibūdinantis viršvalandinį darbą, yra darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės, vykdant jam pavestas darbo funkcijas, viršijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuris: 1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; 3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuotas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo pamainomis (Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašų priedai „Darbų, kuriems taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė ir pareigybių sąrašas“). R. M. ir jo atstovė paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas vykdė tarnybą pagal suminę darbo laiko apskaitą – 24 valandų trukmės pamainomis; R. M. pamaina prasidėdavo atitinkamos dienos 8 valandą ryte ir tęsdavosi iki kitos dienos 8 valandos ryto. Pareiškėjo aiškinimu, tarnyboje pamainų perdavimas (priėmimas) vykdavo taip: naujos pamainos pareigūnai atvykdavo į tarnybą 8 valandą ryto, išklausydavo instruktažą ir eidavo priimti postų, tuo metu jau budėjusios pamainos pareigūnai po 8 valandos ryto, nors jų pamaina jau būdavo pasibaigusi, laukdavo, kada atėjusios pamainos pareigūnams bus pravestas instruktažas ir šie ateis perimti posto. Į tarnybą atėjusiems pareigūnams postai buvo perduodami taip, kaip nustato teisės aktai. Taigi, praktika buvo tokia, jog pamainos priėmimas realiai vykdavo tarnybos metu, tačiau pamainos perdavimą pareigūnai visada atlikdavo jau po jiems nustatyto darbo laiko pabaigos ir tam užtrukdavo iki 30 minučių. Tai reiškia, kad R. M. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. kiekvienos pamainos, kuri, pagal oficialius darbo laiko apskaitos žiniaraščius, trukdavo 24 valandas, tarnybines funkcijas vykdydavo 30 minučių ilgiau, tačiau tas laikas nebuvo apskaitytas kaip darbo laikas ir atitinkamai pareiškėjas už jį negavo darbo užmokesčio.

19. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 1 d.–2021 m. gruodžio 14 d. laikotarpio R. M. darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, jog pareiškėjo darbo laikas buvo planuojamas ir organizuojamas išimtinai 24 valandų trukmės. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį yra susidarę tokios trukmės viršvalandžiai: 2020 m. kovo mėnesį (7 visos pamainos ir 1 pamainos pradžia) – 3 valandos ir 30 minučių (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2020 m. balandžio mėnesį (2 visos pamainos ir 1 pamainos pabaiga) – 1 valanda ir 30 minučių; 2020 m. gegužės mėnesį (8 visos pamainos (1 pamaina su 4 valandų viršvalandžiais) – 3 valandos ir 30 minučių; 2020 m. birželio mėnesį (6 visos pamainos) – 3 valandos (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2020 m. liepos mėnesį (6 visos pamainos) – 3 valandos; 2020 m. rugpjūčio mėnesį (8 visos pamainos) – 4 valandos; 2020 m. rugsėjo mėnesį (7 visos pamainos) – 3 valandos ir 30 minučių (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2020 m. spalio mėnesį (8 visos pamainos) – 4 valandos; 2020 m. lapkričio mėnesį (5 visos pamainos ir 1 pamainos pradžia) – 2 valandos ir 30 minučių; 2020 m. gruodžio mėnesį (7 visos pamainos ir 1 pamainos pabaiga) – 4 valandos (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2021 m. sausio mėnesį (1 visa pamaina) – 30 minučių; 2021 m. vasario mėnesį – atostogos (A); 2021 m. kovo mėnesį (7 visos pamainos) – 3 valandos ir 30 minučių (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2021 m. balandžio mėnesį (7 visos pamainos) – 3 valandos ir 30 minučių; 2021 m. gegužės mėnesį (8 visos pamainos) – 4 valandos; 2021 m. birželio mėnesį (7 visos pamainos ir 1 pamainos pradžia) – 3 valandos ir 30 minučių (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2021 m. liepos mėnesį (6 visos pamainos ir 1 pamainos pabaiga) – 3 valandos ir 30 minučių; 2021 m. rugpjūčio mėnesį (8 visos pamainos) – 4 valandos; 2021 m. rugsėjo mėnesį (6 visos pamainos ir 1 pamainos pradžia) – 3 valandos (viršvalandžiai buvo susidarę iš apskaitinio laikotarpio); 2021 m. spalio mėnesį (6 visos pamainos ir 1 pamainos pabaiga) – 3 valandos ir 30 minučių; 2021 m. lapkričio mėnesį (4 visos pamainos) – 2 valandos; 2021 m. gruodžio mėnesį (2 visos pamainos) – 1 valanda.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui yra susidarę 64 valandų ir 30 minučių viršvalandžių, kurie nebuvo įtraukti į jo darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei nebuvo apmokėti. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

20. Teismas pažymėjo, kad iš Tarnybos 2023 m. liepos 24 d. rašto Nr. SV-22-22461 „Dėl papildomų paaiškinamų pateikimo“ matosi, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Saugumo valdymo skyriaus specialistai pamainą perduodavo (priimdavo) vadovaudamiesi Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 62–63 punktų nuostatomis. Pacitavęs nurodytas nuostatas, teismas nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog jame nurodytų veiksmų atlikimas užtrukdavo vidutiniškai apie 15 minučių, bet ne ilgiau negu 30 minučių; atlikę nurodytus veiksmus, pareigūnai buvo išleidžiami iš įkalinimo vietos teritorijos. Laikas, skirtas pamainai perduoti (priimti), darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose nebuvo fiksuojamas.

21. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad darbas (15 minučių), viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, turi būti kvalifikuojamas kaip viršvalandinis, kadangi jis buvo atliekamas su darbdavio žinia.

22. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl valstybės institucijų specifinės veiklos gali būti atskirai reguliuojama darbo laiko apskaita, bet nepriklausomai nuo to, kokie juridiniai instrumentai tam naudojami, jų (instrumentų) pagalba negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, kuri prieštarautų jau priimtiems bei galiojantiems teisės aktams, nustatantiems pareigūnams bendrą darbo laiko normą apskaitiniu laikotarpiu. Jeigu buvo dirbtas viršvalandinis darbas, už jį turi būti apmokama arba kitaip teisingai kompensuojama.

23. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 1 d.–2021 m. gruodžio 14 d. laikotarpio R. M. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, jog jam buvo sumokėta tik už pamainose dirbtas 24 valandas, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas pareiškėjo dirbtas 24 valandų darbo laikas sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose. Laikas, kurį R. M. turėjo skirti pamainai perduoti, nebuvo planuojamas bei nurodomas nei darbo grafikuose, nei apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienos pamainos pabaigoje dirbdavo, kaip pripažino ir atsakovas, 15 minučių virš nustatyto tarnybos laiko tam, kad perduotų pamainą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Statuto 46 straipsnio 3–4 dalimis, šis laikas turėjo būti apskaitomas kaip darbo laikas ir laikomas viršvalandžiais. Kadangi tai viršijo nustatytą 24 valandų pamainos trukmę, 32 valandų ir 15 minučių turėjo būti apskaitoma kaip viršvalandžiai, ir, vadovaujantis Statuto 57 straipsnio 1 dalimi (pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka), už viršvalandinį darbą turėjo būti apmokama Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje (už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir atsakovą įpareigojo apskaičiuoti bei R. M. išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 32 valandas bei 15 minučių viršvalandžių, dirbtų nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

24. Teismas akcentavo, kad Tarnyba nurodė, jog vadovaujantis teisės aktais, pareigūnams, budintiems Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje visą parą, buvo suteikiama papildoma 30 minučių per parą pertrauka pailsėti ar pavalgyti, kurią jie naudojo savo nuožiūra. Atsakovas paaiškino, kad papildomas 30 minučių laikas per parą pailsėti ir pavalgyti buvo skirtas siekiant kompensuoti laiką pamainai perduoti (priimti), dėl kurio neapskaitymo skundžiasi pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad įrodyti aplinkybę, jog su pareigūnu buvo susitarta dėl 30 minučių trukmės pertraukos pamainos metu pavalgyti ir pailsėti, kuria buvo galima pasinaudoti pasirinktu pareigūnui patogiu laiku ir už kurią buvo mokamas darbo užmokestis, privalo atsakovas, kuris apie tai teigia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tokių aplinkybių nepripažino, o susitarimai raštu nebuvo sudaryti. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad statutinei tarnybai yra būdingas griežtas reglamentavimas teisės aktais, teismas sprendė, jog Tarnybos atstovo paaiškinimai dėl 30 minučių pertraukos pailsėti ar pavalgyti, kurią pareigūnai naudojo savo nuožiūra, suteikimo, kompensuojant pamainos perdavimo (priėmimo) laiką, patys savaime neįrodo, kad pareigūnui buvo suteikiama 30 minučių pertrauka pamainos metu, kadangi vidaus administravimo sprendimų (atitinkamų įsakymų) suteikti tokias pertraukas ir už jas apmokėti nėra pateikta; šis argumentas teismo buvo atmestas.

25. Pacitavęs Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog Statutas atskirai nereglamentuoja išmokų atleidžiamiems valstybės tarnautojams išmokėjimo tvarkos ir jos pažeidimo teisinių pasekmių, šiems santykiams reglamentuoti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 2 dalies nuostatos (Statuto 7 str. 3 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atleisti valstybės tarnautojai, su kuriais nebuvo atsiskaityta laikantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tvarkos, turi teisę į Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybas.

26. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. M. iš tarnybos buvo atleistas 2021 m. gruodžio 13 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu; Tarnyba, pasibaigus tarnybos santykiams su pareiškėju, neišmokėjo jam su tarnybos santykiais susijusios išmokos, t. y. darbo užmokesčio už 32 valandas ir 15 minučių dirbtus viršvalandžius nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.; ši išmoka nuo 2021 m. gruodžio 13 d. (t. y. daugiau kaip 6 mėnesius nuo atleidimo dienos) yra neišmokama ne dėl R. M. kaltės.

27. Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakovas uždelstos su tarnybos santykiais susijusios išmokos pareiškėjui neišmoka daugiau nei 6 mėnesius, bei vadovaudamasis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, jog R. M. iš atsakovo turi būti priteistinos netesybos, įpareigojant Tarnybą apskaičiuoti netesybų dydį, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, ir pareiškėjui išmokėti netesybas.

III. 28. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Aptaręs ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

29.1. Statuto 46 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnams, kai būtina užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų atlikimą, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpi), vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą dėl maksimaliojo darbo laiko per ataskaitinį laikotarpį reikalavimų, laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti), nebuvo apskaitomas, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas 48 valandų maksimalaus darbo laiko apribojimas. Atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos taikymą, pareigūnams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas 24 valandų trukmės tarnybos laikas, užtikrinant nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų laikymąsi.

29.2. Pareigūnams buvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti įskaitomos į darbo laiką, kai dėl darbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo. Nagrinėjamu atveju pertraukos buvo įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos, nepaisant to, kad pareigūnai jų metu galėjo palikti darbovietę. Taigi, pertraukas R. M. galėjo naudoti savo nuožiūra, t. y. jos metu neturėjo vykdyti darbdavio nurodymų bei atlikti darbo funkcijų. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo suteikiamos pertraukos, kurių metu jis galėjo palikti darbovietę, ir jos buvo įtraukiamos į darbo laiko apskaitą bei apmokamos, iš esmės patvirtina, jog R. M. faktinis darbo laikas per pamainą neviršijo 24 valandų ir pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeista. Teismas išdėstytų aplinkybių visapusiškai ir išsamiai neišanalizavo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

29.3. R. M. skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. kovo 1 d., praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, po daugiau nei metų laiko nuo atleidimo iš tarnybos dienos.

29.4. Pareiškėjas tarnybą vykdė bausmių vykdymo sistemoje ir buvo susipažinęs su vidaus tarnybą reglamentuojančiais ir kitais teisės aktais, todėl jam buvo keliami aukštesni nei vidutinio elgesio standartai. Apie galimą savo teisių pažeidimą į tinkamą apmokėjimą už viršvalandžius, pamainai perduodant, R. M. žinojo arba turėjo žinoti kiekvieną mėnesį iki jo atleidimo iš tarnybos dienos – 2021 m. gruodžio 13 d., tai patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų duomenys. Taigi, R. M. praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

30. Pareiškėjas R. M. prašo atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Aptaręs pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo esmę, pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas buvo priimtas objektyviai ir visapusiškai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus bei paaiškinimus, remiantis suformuota teismų praktiką ir tinkamai taikant materialiosios teisės normas. Savo poziciją R. M. grindžia šiais argumentais:

31.1. Tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad byloje turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas, nustatytas Darbo kodekso 15 straipsnyje. Teismas taip pat rėmėsi taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, pagal kurią reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismo sprendime yra pagrįstai pažymėta, kad šiuo aspektu turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso ir Civilinio kodekso, bet ne Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. M., 2023 m. kovo 1 d. kreipdamasis į teismą su skundu ir prašydamas jam iš atsakovo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių, dirbtų nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pažeistos teisės dėl su darbo apmokėjimo teisiniais santykiais susijusių piniginio pobūdžio reikalavimų gali būti ginamos nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (atleidimo iš tarnybos).

31.2. Tarnyba tiek nagrinėjant bylą, tiek apeliaciniame skunde savo sprendimą neapskaityti pamainos perdavimo laiko, kaip pamainos laiko, grindžia tuo, jog pareigūnams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas 24 valandų trukmės tarnybos laikas, užtikrinant nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų laikymąsi pagal Statuto 46 straipsnį, tačiau būtent dėl tokio sprendimo pamainos perdavimo laiko neįtraukti į pamainos laiką ginčo laikotarpiu ir susidarė viršvalandžiai, kurie nebuvo apskaityti bei už juos nebuvo apmokėta.

31.3. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad R. M. ginčo laikotarpiu dirbo pamainomis, t. y. vykdė tarnybą pagal suminę darbo laiko apskaitą – 24 valandų trukmės pamainomis. Pamaina prasidėdavo atitinkamos dienos 8 valandą ryte ir tęsdavosi iki kitos dienos 8 valandos ryto, tai patvirtina ginčo laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pažymėtas pareiškėjo dirbtas pamainų 24 valandų darbo laikas sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose. Teismas, pagrįsdamas, kad R. M. darbo laikas, perduodant pamainą, turi būti laikomas viršvalandžiais, rėmėsi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl viršvalandinio darbo. Teismo sprendime buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo darbas (15 minučių) kiekvieną pamainą, ją perduodant, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, turi būti kvalifikuojamas kaip viršvalandinis, kadangi jis buvo atliekamas su darbdavio žinia.

31.4. Atsižvelgus į tai, kad R. M. dirbtas viršvalandinis darbas jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuojamas, jis taip pat nebuvo ir apmokamas.

31.5. Tiek teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde Tarnyba nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo suteikiamos pertraukos, kurių metu jis neva galėjo palikti darbovietę, ir jos buvo įtraukiamos į darbo laiko apskaitą bei apmokamos, todėl ši aplinkybė, anot atsakovo iš esmės patvirtina, jog R. M. faktinis darbo laikas per pamainą neviršijo 24 valandų ir jo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeista. Teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad papildomas 30 minučių laikas per parą pailsėti ir pavalgyti buvo skirtas siekiant kompensuoti laiką pamainai perduoti (priimti), dėl kurio neapskaitymo pareiškėjas skundėsi, tačiau teismo posėdyje R. M. pažymėjo, jog tokių pertraukų, kurių metu jis būtų galėjęs realiai palikti tarnybą ir Pravieniškių PN-AK teritoriją, negaudavo; tarnyba visada būdavo organizuojama nepertraukiamai ir tokiu intensyvumu, jog pareiškėjas bei kiti pareigūnai savo funkcijas vykdydavo net ir grafikuose numatytų pertraukų metu, pasinaudodami atsitiktinėmis galimybėmis pavalgyti, atsižvelgdami į situacijas. Pertrauka pavalgyti ir pailsėti negali būti laikoma jokiu viršvalandžių kompensavimu teisine prasme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę aplinkybę dėl „kompensacinės pertraukos“ suteikimo.

31.6. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad R. M. iš tarnybos buvo atleistas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu; atsakovas, pasibaigus tarnybos santykiams su pareiškėju, jam su tarnybos santykiais susijusios išmokos, t. y. darbo užmokesčio už 32 valandas ir 15 minučių dirbtus viršvalandžius nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. neišmokėjo; minėta išmoka nuo 2021 m. gruodžio 13 d. (t. y. daugiau kaip 6 mėnesius nuo atleidimo dienos) buvo neišmokama ne dėl R. M. kaltės. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad uždelstos su tarnybos santykiais susijusios išmokos pareiškėjui nebuvo išmokėtos daugiau nei 6 mėnesius, teismas pagrįstai ir teisėtai Tarnybą įpareigojo apskaičiuoti netesybų dydį, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, ir R. M. išmokėti netesybas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl darbo užmokesčio už pareiškėjo R. M. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. dirbtą viršvalandinį darbą atlyginimo bei netesybų už laiku neišmokėtą šią darbo užmokesčio dalį priteisimo.

33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. M. su 2023 m. skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ir Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas. Pareiškėjas nurodė, kad jis Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą.

R. M. teigimu, jis dirbo viršvalandžius, kadangi darbo laikas pamainų pabaigoje, perduodant postą naujos pamainos pareigūnams, kuris trukdavo apie 30 minučių, nebuvo apskaitomas kaip jo darbo laikas. Taigi, pareiškėjas kiekvieną pamainą tarnybą vykdydavo 24 valandas ir 30 minučių, nors grafikuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose R. M. pamainos buvo žymimos tik po 24 valandas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Tarnybą įpareigojo apskaičiuoti bei R.

M. išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 32 valandas bei 15 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. ir apskaičiuoti netesybų dydį, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, bei pareiškėjui išmokėti netesybas. Teismas padarė išvadą, kad R. M. kiekvienos pamainos pabaigoje dirbdavo, kaip pripažino ir atsakovas (reali tarnybos trukmė), 15 minučių virš nustatyto tarnybos laiko tam, kad perduotų pamainą, šis darbas buvo atliekamas su darbdavio žinia.

Teismas sprendė, kad Tarnybos atstovo paaiškinimai dėl 30 minučių pertraukos pailsėti ar pavalgyti, kurią pareigūnai naudojo savo nuožiūra, suteikimo, kompensuojant pamainos perdavimo (priėmimo) laiką, patys savaime neįrodo, jog pareigūnui buvo suteikiama 30 minučių pertrauka pamainos metu, kadangi vidaus administravimo sprendimų (atitinkamų įsakymų) suteikti tokias pertraukas ir už jas apmokėti nėra pateikta. Atsižvelgęs į tai, kad atsiskaitant su pareiškėju, jam ne dėl R. M. kaltės nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė netesybas.

Be kita ko, teismas konstatavo, kad R. M., 2023 m. kovo 1 d. kreipdamasis į teismą su skundu ir prašydamas jam iš Tarnybos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pažeistos teisės dėl su darbo apmokėjimo teisiniais santykiais susijusiu piniginio pobūdžio reikalavimu gali būti ginamos nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (atleidimo iš tarnybos).

Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Tarnyba pažymi, kad atsižvelgus į aktualų teisinį reguliavimą dėl maksimaliojo darbo laiko per ataskaitinį laikotarpį reikalavimų, laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti), nebuvo apskaitomas, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas 48 valandų maksimalaus darbo laiko apribojimas, todėl pareigūnams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas 24 valandų trukmės tarnybos laikas.

Atsakovas akcentuoja, kad pareigūnams buvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurios buvo įskaitomos į darbo laiką, kai dėl darbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo; pertraukos buvo įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos, nepaisant to, kad pareigūnai jų metu galėjo palikti darbovietę ir pertraukas naudoti savo nuožiūra, taigi, R. M. faktinis darbo laikas per pamainą neviršijo 24 valandų ir pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeista.

Tarnyba taip pat pažymi, kad pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

34. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados. Tarnybos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, tačiau šioje teisės normoje nėra reglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas pareigūno reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimo. Tokio termino nėra nustatyta ir Statute. Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nėra nustatyta, todėl, vadovaujantis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas turi būti taikomas ir pareikštiems valstybės pareigūnų reikalavimams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Toks terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad R. M., 2023 m. kovo 1 d. kreipdamasis į teismą su skundu ir prašydamas jam iš Tarnybos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtas ir neapskaitytas 64 valandas bei 30 minučių viršvalandžių nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pažeistos teisės dėl su darbo apmokėjimo teisiniais santykiais susijusiu piniginio pobūdžio reikalavimu gali būti ginamos nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (atleidimo iš tarnybos).

36. Statuto 46 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).

37. Kaip jau minėta, savo skundo reikalavimą R. M. grindžia tuo, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo viršvalandžius, kadangi darbo laikas pamainų pabaigoje, perduodant postą naujos pamainos pareigūnams, kuris trukdavo apie 30 minučių, nebuvo apskaitomas kaip jo darbo laikas; taip pareiškėjas kiekvieną pamainą tarnybą vykdydavo 24 valandas ir 30 minučių, nors grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose R. M. pamainos buvo žymimos tik po 24 valandas. Pažymėtina, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog, perduodant (priimant) pamainą, atliekami veiksmai užtrukdavo (pareiškėjo teigimu iki 30 minučių, atsakovo – apie 15 minučių, bet ne ilgiau nei 30 minučių), tačiau šis laikas darbo apskaitos žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose nebuvo fiksuojamas, byloje nėra. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas akcentuoja, kad pareigūnams buvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurios buvo įskaitomos į darbo laiką, kai dėl darbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo; pertraukos buvo įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos, nepaisant to, kad pareigūnai jų metu galėjo palikti darbovietę ir pertraukas naudoti savo nuožiūra, taigi, R. M. faktinis darbo laikas per pamainą neviršijo 24 valandų ir pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija su tokia Tarnybos pozicija nesutinka.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad tokių pertraukų, kurių metu būtų galėjęs realiai palikti tarnybą ir Pravieniškių PN-AK teritoriją, jis negaudavo; tarnyba visada būdavo organizuojama nepertraukiamai ir tokiu intensyvumu, jog pareiškėjas bei kiti pareigūnai savo funkcijas vykdydavo net ir grafikuose numatytų pertraukų metu, pasinaudodami atsitiktinėmis galimybėmis pavalgyti, atsižvelgdami į situacijas. Nors atsakovas teigė, kad aptartą 30 minučių pertrauką pareigūnai galėjo naudoti savo nuožiūra, tačiau šis teiginys jokiais įrodomąją galią patvirtinančiais dokumentais ar įtikinančias argumentais nebuvo pagrįstas; Tarnyba neįrodė, kad poilsiui numatytu laiku pareiškėjai turėjo teisę naudotis savo nuožiūra. Byloje nėra jokių duomenų, kad per nurodytas pertraukas pareiškėjui buvo suteikiama reali galimybė pailsėti ar pavalgyti, ir nenurodė konkrečios tvarkos, kaip turi būti suteikiamas šis laisvas laikas, sudaroma galimybė palikti darbo vietą, kaip pareiškėjas tokia tvarka naudojosi, atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad R. M. minėtų pertraukų metu turėjo galimybę nevykdyti savo pareigų ir turėjo sąlygas pailsėti, neišvykdamas iš posto. Atsižvelgus į tai, kad statutinei tarnybai yra būdingas griežtas reglamentavimas, šios aplinkybės turi būti grindžiamos vidaus administravimo sprendimais (atitinkamais įsakymais), nustatančiais tokio pobūdžio pertraukų suteikimo tvarką, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

39. Tarnyba 2023 m. liepos 24 d. teismui pateiktame rašte patvirtino, kad laikas, skirtas pamainai perduoti (priimti) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose nebuvo fiksuojamas. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, kad, atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos tvarkymą, pareigūnams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas 24 valandų trukmės tarnybos laikas, užtikrinant nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų laikymąsi. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovo veiksmai nurodytu aspektu buvo teisėti ir jokiu būdu institucijos negali atleisti nuo pareigos tinkamai organizuoti pareigūnų tarnybą, užfiksuoti (apskaityti) tikslų faktinį jų darbo laiką, o jiems viršijus teisės aktų nustatytas ribas, ir apmokėti už jį. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas aptartomis pertraukomis galėjo naudotis savo nuožiūra, galėjo palikti tarnybą ir tarnybos pareigūnų neturėjo vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nepakanka formaliai nurodyti laisvo laiko valandų, pareigūnams turi būti sudaroma reali galimybė nevykdyti tarnybos pareigų ir pailsėti.

40. Pažymėtina, kad vertindamas R. M. ginčo laikotarpiu dirbtų viršvalandžių skaičių, pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent atsakovo nurodytais duomenimis, jog laikas, skirtas pamainai perduoti (priimti), užtrukdavo vidutiniškai apie 15 minučių, bet ne ilgiau nei 30 minučių. Jokių abejonių, kad šiuo metu pareiškėjas dirbo su darbdavio žinia, nekyla. Pirmosios instancijos teismo konstatuota laiko, skirto pamainai perduoti (priimti), trukmė ginčo šalių nėra ginčijama, jokių pažeidimų, ją įvertinant, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu R. M. dirbo 32 valandas ir 15 minučių viršvalandžių, už kuriuos jam turi būti tinkamai atlyginta.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2336-552/2023). Taigi, darbuotojai, su kuriais nebuvo atsiskaityta laikantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tvarkos, turi teisę į darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybas.

42. Iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimą, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, vadovaudamasis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai jį tenkino. Ginčo šalims šios teismo sprendimo dalies nekvestionuojant, teisėjų kolegija papildomų motyvų dėl atsakovo įpareigojimo apskaičiuoti netesybų dydį ir pareiškėjui išmokėti netesybas, nenurodo.

43. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. M. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys