2023-04-19 Nr. AB-8308-3-62-3-00383-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-383-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 2 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad suprantama rusų kalba jam nebuvo teikiami parengti dokumentai, teisės aktų išaiškinimai ir aktualūs teisės aktai. Kreipdavosi raštu į Alytaus PN administraciją gimtąja rusų kalba, nes lietuvių kalba sunku išreikšti savo mintis. Pateikti atsakymai lietuvių kalba yra sunkiai suprantami. Alytaus PN administracija 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. 363-233 (toliau – ir 2021 m. vasario 1 d. raštas) lietuvių kalba atsakė į prašymus ir skundus surašytus rusų kalba, nors prašė į juos atsakyti rusų kalba. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) konstatavo, jog informacija turi būti teikiama jam suprantama kalba. Skundas buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas, bet Alytaus PN administracija toliau teikia raštus lietuvių kalba, tokiu būdu jį kankindama. Netikslius jo išsireiškimus lietuvių kalba atsakovo atstovas traktuoja kaip žargono naudojimą ir jį už tai baudžia. Dėl minėtų aplinkybių patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, atsirado nuolatinė emocinė depresija, sutriko visavertis gyvenimas, pasidarė uždaras, nebemoka normaliai bendrauti, kyla nesutarimai ir konfliktai su aplinkiniais.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Alytaus PN. Alytaus PN, išnagrinėję pareiškėjo skundus ir prašymus Nr. 5.12/83, Nr. 5.12/84, Nr. 5.12/85, Nr. 5.12/86, Nr. 5.12/87, Nr. 5.12/88, Nr. 139/115, Nr. 139/116, Nr. 139/118, Nr. 139/209, Nr. 139/215, Nr. 139/111 ir Nr. 64-687, kurie buvo surašyti rusų kalba ir kuriuose pareiškėjas prašė pateikti atsakymus jam suprantama rusų kalba, parengtuose atsakymuose Nr. 363-233, Nr. 363-1188, Nr. 363-1456 užtikrino galimybę pareiškėjui suprasti informaciją, susijusią su jo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis bei pareigomis, kadangi atsakymai buvo pateikti valstybine lietuvių kalba, kuri kaip nurodyta pagrindinio išsilavinimo pažymėjime H Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame pareiškėjo vardu, yra jo gimtoji kalba. Taip pat pareiškėjo lietuvių kalbos mokėjimą įrodo tai, kad nuo pareiškėjo atvykimo į Alytaus PN jam lietuvių kalba buvo teikiama informacija, susijusi su jo laikymu įstaigoje tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis, pareigomis, taikomais draudimais. Visi pokalbiai su juo buvo vykdomi lietuvių kalba. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu Alytaus profesinio rengimo centre studijuodamas lietuvių kalba 2021 metais įgijo baldžiaus kvalifikaciją. Pareiškėjas dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programas, kurios vestos lietuvių kalba ir jis nereiškė pageidavimo vesti jas kitomis kalbomis. Argumento, jog nemoka lietuvių kalbos, pareiškėjas nenurodė kreipdamasis į Alytaus PN administraciją su kitais skundais ar prašymais, taip pat ir kreipdamasis į teismus su skundais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjo lietuvių kalbos mokėjimą įrodė ir tai, jog visi procesiniai ir kiti dokumentai, kuriuos teikė pareiškėjas, esantys administracinėse bylose, buvo surašyti lietuvių kalba.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 28 straipsnio 1, 2 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 25, 41 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1628/2014. Teismas pažymėjo, kad nei viename iš anksčiau aptartų teisės aktų nėra įtvirtina, jog į nuteistųjų skundus turėtų būti atsakoma būtent tokia kalba, kokios jie pageidauja. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, nuteistųjų ypatingą teisinį statusą, taip pat valstybės prisiimtus įsipareigojimus garantuoti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę ginti galbūt pažeistas teises, teismas priėjo prie išvados, jog tik nesuprantantiems lietuvių kalbos nuteistiesiems atsakymai apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas turi būti teikiami jų gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie supranta. Joks teisės aktas nenumato laisvės atėmimo vietos administracijos pareigos nuteistajam teikti pažodinius teisės aktų vertimus į jo pageidaujamą kalbą, kaip kad pageidavo pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. – 2021 m. sausio 8 d. prašymuose (prašė rusų kalba pateikti BVK, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, Konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją).

7. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašai patvirtina, jog pareiškėjas dar iki atvykstant į Alytaus PN Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas reguliuojančiais teisės aktais (BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir kt.), pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad Alytaus PN susipažino su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, yra supažindintas su savižudybių ir savęs žalojimo prevencija, psichologinės pagalbos formomis bei suteikimo galimybėmis Alytaus PN.

Iš 2021 m. vasario 1 d. rašto nustatyta, kad pareiškėjas savo skundus ir prašymus Nr. 5.12/83, Nr. 5.12/84, Nr. 5.12/85, Nr. 5.12/86, Nr. 5.12/87, Nr. 5.12/88, Nr. 139/115, Nr. 139/116, Nr. 139/118, Nr. 139/209 ir Nr. 139/215 surašė rusų kalba bei prašė į juos atsakyti taip pat rusų kalba. Alytaus PN į šiuos pareiškėjo rašytus raštus atsakė lietuvių kalba, atsakovo atstovas rėmėsi VAĮ 28 straipsniu, konstatavęs, jog pareiškėjas moka lietuvių kalbą. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą ir geba ja naudotis tam, jog galėtų tinkamai ginti savo teises.

Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, pagal paties pareiškėjo paaiškinimus jis nuo 5 metų amžiaus gyveno Vilniaus rajone iki pat jo suėmimo, ką patvirtina ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašas. Pareiškėjo pagrindinio išsilavinimo pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjo gimtoji kalba yra lietuvių, o užsienio kalba yra rusų. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, Alytaus profesinio rengimo centre studijuodamas lietuvių kalba, sėkmingai įgijo baldžiaus kvalifikaciją, dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programas lietuvių kalba.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo pat atvykimo į Alytaus PN laisvai bendrauja lietuvių kalba su įstaigos administracijos atstovais, byloje pateiktas Nuteistųjų prašymų ir skundų registro išrašas, pateiktos pareiškėjo rašytų skundų kopijos patvirtina, kad jis geba lietuvių kalba raštais, prašymais, skundais kreiptis į Alytaus PN administraciją, Kalėjimų departamentą, Seimo kontrolierių įvairiais klausimais (per 2019 m. vasario 18 d. – 2022 m. vasario 9 d. laikotarpį pateikė 318 pareiškimų, prašymų, skundų, paaiškinimų ir kt.).

Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas lietuvių kalba surašytais daugkartiniais skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus, siekdamas ginti savo teises, t. y. per 2019–2022 metų laikotarpį 33 kartus kreipėsi į administracinius teismus, 6 kartus – į bendrosios kompetencijos teismus, teismo posėdžiuose išsamiai ir logiškai dėstė savo paaiškinimus dėl skundų aplinkybių lietuvių kalba. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, geba bendrauti, skaityti ir rašyti lietuviškai, naudodamasis lietuvių kalba tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas.

Todėl atsakovo atstovas neturėjo pareigos atsakymų bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų pareiškėjui teikti jo pageidaujama rusų kalba, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų.

8. Teismas konstatavo, kad ginčo situacijos teisinis reguliavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos neteikiant atsakymų į jo prašymus, skundus rusų kalba. Teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, BVK 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Pareiškėjo gimtoji kalba yra rusų kalba, kaip ir nurodyta asmens pase. Pareiškėjas lankydamas įvairius užsiėmimus bendraudavo tiek rusiškai, tiek lietuviškai, bet dažniausiai rusiškai ir mokytojai jį suprasdavo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą.

11. Atsakovo atstovas Alytaus PN (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su Alytaus PN pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 2 d. neteikiant atsakymų į pareiškėjo prašymus, skundus rusų kalba, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. neteikiant atsakymų į jo prašymus, skundus rusų kalba, patirtą neturtinę žalą.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

18. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.

19. Šiuo atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar Alytaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymus, skundus lietuvių kalba, laikėsi numatyto reguliavimo ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto matyti, kad BVK iš esmės numato, kad nuteistiesiems į jų prašymus dėl informacijos pateikimo turėtų būti atsakoma jų gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie supranta, jeigu tai yra susiję su informacija su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis, pareigomis.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad kalinimo įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės gauti atsakymus jo gimtąja rusų kalba į prašymus ir skundus surašytus rusų kalba.

21. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Alytaus PN, išnagrinėję pareiškėjo skundus ir prašymus Nr. 5.12/83, Nr. 5.12/84, Nr. 5.12/85, Nr. 5.12/86, Nr. 5.12/87, Nr. 5.12/88, Nr. 139/115, Nr. 139/116, Nr. 139/118, Nr. 139/209, Nr. 139/215, Nr. 139/111 ir Nr. 64-687, kurie buvo surašyti rusų kalba ir kuriuose pareiškėjas prašė pateikti atsakymus jam suprantama rusų kalba, parengtuose atsakymuose Nr. 363-233, Nr. 363-1188, Nr. 363-1456 užtikrino galimybę pareiškėjui suprasti informaciją, susijusią su jo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis bei pareigomis. Atsakymai pareiškėjui buvo pateikti valstybine lietuvių kalba, kuri kaip nurodyta pagrindinio išsilavinimo pažymėjime H Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame pareiškėjo vardu, yra jo gimtoji kalba. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu Alytaus profesinio rengimo centre studijuodamas lietuvių kalba įgijo baldžiaus kvalifikaciją, taip pat pareiškėjas dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programas, kurios vestos lietuvių kalba ir jis nereiškė pageidavimo vesti jas kitomis kalbomis. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą ir geba ja naudotis tam, jog galėtų tinkamai ginti savo teises. Pareiškėjo byloje esančios rašytų prašymų, skundų lietuvių kalba kopijos patvirtina, kad jis lietuvių kalba surašytais prašymais, skundais daug kartų kreipėsi į Alytaus PN administraciją, Kalėjimų departamentą, Seimo kontrolierių įvairiais klausimais. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas lietuvių kalba surašytais daugkartiniais skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus, siekdamas ginti savo teises, teismo posėdžiuose išsamiai dėstė paaiškinimus lietuvių kalba. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, geba skaityti ir rašyti lietuviškai, tam, kad tinkamai įgyvendintų savo teises ir pareigas.

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuteistųjų teisinę padėtį reguliuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdamas į ypatingą nuteistųjų teisinį statusą, LVAT suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1628/2014), į nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, kad naudodamasis lietuvių kalba tinkamai įgyvendintų savo teises ir pareigas, priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovo atstovas Alytaus PN neturėjo pareigos atsakymų bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų pareiškėjui teikti jo pageidaujama rusų kalba, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad pareiškėjui neteikiant atsakymų į jo prašymus, skundus rusų kalba jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nedetalizavo kokios konkrečiai informacijos, susijusios su jo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis bei pareigomis, jis negalėjo suprasti. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas.

24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė