2018-01-25 Nr. AB-1930-3-64-3-02565-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-578-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02656-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2, 8–9), kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių TI, iš savo motinos N. Č. paštu gavo siuntinį, kuriame buvo vokai, pašto ženklai, tušinukai, sąsiuvinis, kad galėtų rašyti laiškus savo vaikams, mamai, broliui, žmonai, t. y. bendrauti, susirašinėti su artimaisiais. Atsiųsti vokai, pašto ženklai, tušinukai iš pareiškėjo buvo paimti ir jam nebuvo leista šių pašto reikmenų turėti, jais naudotis. Motinos atsiųsti daiktai iš pareiškėjo buvo atimti, padėti į Šiaulių TI sandėlį, nebuvo grąžinti iki skundo teismui surašymo dienos. Pareiškėjas teigė rašęs prašymus Šiaulių TI direktoriui, buvo pradėjęs badauti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. 4D2014/1-386 nurodė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į susirašinėjimą, į socialinius ryšius ir kt. Dėl Šiaulių TI veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo atimta teisė į susirašinėjimą, į bendravimą, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, jis patyrė depresiją, patyčias iš pareigūnų pusės, kurie atėmė vokus ir kt., ir taip užkirto teisę ir galimybę rašyti laiškus artimiesiems.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu (I t., b. l. 20–23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Šiaulių TI suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu (toliau – ir SVĮ) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Pažymėjo, kad pareiškėjo R. Č. siuntinyje patikrinimo metu rasti ne tik drabužiai ir avalynė, todėl daiktai, kurie nėra numatyti SVĮ 24 straipsnio 1 dalyje, buvo paimti ir surašytas Siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda patikrinimo protokolas, kurį pasirašė suimtasis R.

Č., nurodydamas, kad turi daug pretenzijų. Iš 2014 m. sausio 15 d. protokolo ir apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjui nebuvo įteikti ausų krapštukai, ausų kamštukai, 2 rašikliai, USB „Medion“, dantų pasta „Ecodenta“, dantų šepetėlis, vienkartinės nosinaitės, 10 vokų su markutėmis, šokoladas „Karūna“, žalioji arbata su citrina ir ženšeniu. Pareiškėjas dėl daiktų paėmimo skundėsi raštu Šiaulių TI direktoriui, jam nustatyta tvarka buvo atsakyta. Šiaulių TI pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktuose nurodytas funkcijas ir neperduodami su siuntiniais atsiųstų daiktų, kuriuos draudžiama siųsti, nepažeidė jokių teisės aktų, o veikė teisėtai.

Pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 187–191) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pažeidžiančių jo teises į bendravimą su artimaisiais ir socialinių ryšių palaikymą, Šiaulių TI.

7. Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

8. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 15 d. Šiaulių TI gautas pareiškėjui adresuotas siuntinys, kuriame, be kitų daiktų, buvo ausų krapštukai, ausų kamštukai, 2 rašikliai, USB „Medion“, dantų pasta „Ecodenta“, dantų šepetėlis, vienkartinės nosinaitės, 10 vokų su markutėmis, šokoladas „Karūna“, arbata „Žalioji su citrina ir ženšeniu“, ir šie daiktai buvo paimti Šiaulių TI pareigūno.

10. Teismas nurodė, kad SVĮ 24 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 31 d.) numatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. To paties straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) numatyta, kad pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse. Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte numatyta, kad pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda perduodamas suimtajam, kurio vardu jis gautas, prieš tai jo akivaizdoje atidarius ir patikrinus, ar jame nėra daiktų, kurių perdavimas nenumatytas SVĮ, o 59 punkte numatyta, kad pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas SVĮ nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami. Teismas nustatė, kad ginčo metu, pagal galiojusią SVĮ redakciją, vokai, rašikliai, pašto ženklai nebuvo nurodyti kaip leidžiami perduoti daiktai, todėl Šiaulių TI pareigūnai, paimdami iš pareiškėjo vokus su pašto ženklais, rašiklius ir kitus susirašinėjimo reikmenis, teisės aktų nepažeidė.

11. Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. vasario 10 d., 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 4 d. pareiškėjui buvo išduoti vokai ir popieriaus lapai, o laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas siuntė laiškus iš Šiaulių TI. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į susirašinėjimą nepažeidė. Todėl, nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymą priteisti jam neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių TI, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas R. Č. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jam būnant Šiaulių TI, vokų su pašto ženklais atsiuntė ne tik motina, bet ir pastorius. Šiaulių TI pareigūnams atėmus vokus ir pašto ženklus, buvo atimta pareiškėjo teisė į socialinius ryšius, į bendravimą su šeimos nariais ir dvasininku, tokiu būdu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, pareiškėjas buvo priverstas badauti, patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, kuri turėtų būti priteista.

14. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu (II t., b. l. 6–8) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių jo teises į bendravimą su artimaisiais ir socialinių ryšių palaikymą, t. y. Šiaulių TI pareigūnams neperdavus pareiškėjui siųstų vokų su pašto ženklais, rašiklių ir kitų susirašinėjimo reikmenų.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad Šiaulių TI neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į susirašinėjimą nepažeidė, todėl, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi šio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21. Ginčo atveju, netgi vertinant, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos SVĮ 24 straipsnio nuostatos, bei nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1R-172, X skyriaus nuostatos, ribojusios (nenumačiusios) galimybės suimtiesiems, laikomiems tardymo izoliatoriuose perduoti ar atsiųsti paštu priemones, reikalingas šeimos ir kitiems socialiniams santykiais palaikyti (vokus, pašto ženklus, popierių, rašymo priemones) prieštaravo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, kurios buvo pakeistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais, nustatančiais suimtųjų teisę gauti neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1819, 2015 rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 1R-247), šalių nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepatvirtina, kad dėl Šiaulių TĮ pareigūnų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme: ginčui reikšmingos redakcijos SVĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę susirašinėti, 1 dalis, be kita ko, nustato, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, 4 dalis – kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų.

22. Nors Šiaulių TĮ pareigūnai, vadovaudamiesi tuo metu galiojusios SVĮ 24 straipsnio ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, 2015 m. sausio 15 d. paėmė ir perdavė saugoti pareiškėjui motinos paštu atsiųstus daiktus, kurių perdavimas suimtiesiems SVĮ nebuvo numatytas, tarp jų – ir 10 vokų su pašto ženklais (I t., b. l. 26–30, 39–40), byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi savo teise susirašinėti su artimaisiais (motina) ir kitais asmenimis, dažnai siuntė korespondenciją, ne kartą kreipėsi į kardomojo kalinimo įstaigos administraciją, prašydamas išduoti vokų, popieriaus lapų, rašymo priemonių, kurios, patikrinus, jog pareiškėjas neturi lėšų asmeninėje sąskaitoje, jam būdavo išduodamos (I t., b. l. 95–134), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjui buvo reikšmingai apribota teisė susirašinėti su šeimos nariais, palaikyti socialinius ryšius, tame tarpe – konstatuoti pareiškėjo minimą grubų Konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimą.

23. Pažymėtina ir tai, kad dėl 2014 m. sausio 15 d. paimtų daiktų pareiškėjas su skundu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių (I t., b. l. 26–29). Šiaulių TI direktorius minėtą pareiškėjo skundą išnagrinėjo, priimdamas 2014 m. vasario 10 sprendimą Nr. 17/01-356; nustatė, kad pareigūnai, neatiduodami pareiškėjo skunde minimų daiktų ir padėdami juos saugoti į daiktų sandėlį vadovavosi teisės aktais ir pažeidimų nepadarė (I t., b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą Šiaulių TI direktoriaus sprendimą būtų skundęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka (SVĮ 49 str. 1 d.).

24. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, susijusios su daiktų, siųstų kitų asmenų (pastoriaus), neperdavimu, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismo priimtame pareiškėjo skunde dėl neturtinės žalos atlygimo, nebuvo tiriamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nevertintinos tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 134 str. 2 ir 6 d., 142 str. 3 d.).

25. Kadangi, kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

26. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius