b618c562-feea-414a-b4e7-aa7ee216ab2c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-844-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00584-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.37; 3.2.6.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. P. ir jos atstovui M. V., atsakovui T. G. ir jo atstovei advokato padėjėjai D. B., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui T.

G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 62 500 Eur sumÄ kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 11 883,56 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso 74 383,56 Eur, 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-09-16 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovė į atsakovo sÄ skaitÄ banke pervedė 60 000 Eur, 2015-09-16 mokėjimo nurodymu – 1 200 Eur. 2015-11-16 mokėjimo nurodymu – 1 300 Eur.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė į atsakovo sÄ skaitÄ banke be paskirties pervedė 62 500 Eur sumÄ . Tai padarė atsakovo praÅ¡ymu, juo pasitikėdama. IeÅ¡kovei nėra žinoma, kur ir kokiu tikslu atsakovas panaudojo Å¡ias pinigines lėšas. Jų atsakovas ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inęs, tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėdamas jos sÄ skaita. Dėl to praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ jo priteisti remiantis CK 6.237 straipsniu. Dublike nurodė, jog Å¡alys artimai bendravo, draugavo, kartu gyveno ir ketino kurti Å¡eimÄ , todėl jai buvo žinoma, kad atsakovas nori kurti verslÄ Ispanijoje ir jam reikalingi pinigai pradiniam įnaÅ¡ui į verslÄ , tačiau Å¡alys nesitarė, kad verslas bus bendras.

Pinigus pervedė atsakovo papraÅ¡yta, juo pasitikėdama bei tikėdama jo pažadais dėl itin pelningo verslo bei gauto pelno pasidalijimo, tačiau tai, kad jis tuos pinigus panaudojo baro įsigijimui, jai tapo žinoma tik iÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovas tikėjo baro veiklos sėkme ir didžiuliu pelnu, kurį gavęs žadėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės jam suteiktas lėšas. Atsakovui verslas nepasisekė, todėl jis jį pardavė, iÅ¡ gautų pinigų atsiskaitė su kreditoriais, tačiau ieÅ¡kovei 62 500 Eur suma iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta.

Didžioji dalis pinigų atsakovui pervesta iki Å¡alių santuokos sudarymo, todėl neturi reikÅ¡mės tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016 patvirtino Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys neaptarė klausimų, susijusių su ieÅ¡kovės atsakovui pervestomis piniginėmis lėšomis, ir teisės į jų grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovė su atsakovu iki santuokos sudarymo 2015-08-20 niekada netvarkė bendro Å«kio, jų lėšos buvo atskiros, savo turtinius klausimus Å¡alys sprendė atskirai.

Jos nebuvo sudarę susitarimo dėl jungtinės veiklos. IeÅ¡kovė visuomet gyveno iÅ¡ savo susitaupytų pajamų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sportinės veiklos, Å¡alys viena kitos neiÅ¡laikė, kiekvieno gaunamos pajamos buvo jų asmeninės pajamos, naudojamos saviems poreikiams. Atsakovo įsigytame bare ieÅ¡kovė dirbo padavėjos padėjėja, už dirbamÄ darbÄ atsakovas jai mokėjo darbo užmokestį, Å¡is verslas nebuvo bendras. IeÅ¡kovė 2019-09-26 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su atsakovu buvo pora nuo 2014 metų, į Gran KanarijÄ Ispanijoje iÅ¡vyko 2014-08-26, iki iÅ¡vykimo du mėnesius gyveno kartu pas atsakovÄ .

PrieÅ¡ iÅ¡vykstant susižadėjo. IÅ¡vykdama neturėjo jokių veiklos tikslų, sekė paskui atsakovÄ juo pasitikėdama; reikėtų klausti atsakovo, kokios laimės jis ten ieÅ¡kojo. Pinigų jis paprašė atvykus į IspanijÄ . 2014-09-16 60 000 Eur paskolino jo praÅ¡ymu, nes atsakovui reikėjo pinigų bizniui. Dėl palÅ«kanų nesitarė. Sutarties notariÅ¡kai nesudarė pasitikėdama atsakovu, dėl tos pačios priežasties susitarimo neįformino ir povedybine sutartimi. Paskolintus pinigus yra uždirbusi per 13 metų iÅ¡ sportinės veiklos, žaisdama (duomenys neskelbtini).

Å iÄ sumÄ laiko paskola dėl susitarimo, kad pinigai jai bus sugrÄ Å¾inti ilgiausiai po dviejų metų. Pinigus pervedė norėdama padėti žmogui, pasitikėdama savo vyru, kuris kasdien sakė, kad nieko nedarys, kol pinigai nebus jam pervesti. PadėjimÄ suprato kaip pagalbÄ atsakovui susikurti biznį ir savo siekį susigrÄ Å¾inti pinigus. BendrÄ biznį daryti nesitarė. Patalpų barui ieÅ¡kojo ir nusipirko atsakovas. Laiduotoja tapo todėl, kad jie buvo kartu gyvendami kaip vyras ir žmona, o sudarant sutartį reikėjo antro žmogaus.

Ūkis buvo tvarkomas taip, kad ji turėjo savo pinigus banko sÄ skaitoje, kuriuos pasiimdavo su banko kortele. Apie atsakovo pinigus neturėjo supratimo. Buto nuomos pinigus 700 Eur pirmus mėnesius mokėjo jos klubas, paskui atsakovas. 2014 m. pinigų iÅ¡ sportinės veiklos ji negavo, gyveno iÅ¡ savo santaupų. Bendro Å«kio nebuvo nei iki santuokos, nei susituokus. Kaip žmona ji atliko visas pareigas, atsakovui nieko netrÅ«ko. Atsakovas neteisingai teigia, kad barÄ Ä¯gijo jų bendrai ateičiai. To neplanavo, nes Gran Kanarijoje 4-5 mėnesius ji žaidė, o nuo 2015 m. rugsėjo iki Kalėdų žaidė Rumunijoje.

Tuomet apie baro veiklÄ atsakovas jos neinformuodavo. Bare dirbo ji, atsakovas ir dar vienas žmogus. Ji dirbo bare barmene bei darė viskÄ , ko tik baro veikloje reikėjo (valė), buvo iÅ¡naudojama, dirbo nuo 19 val. iki 3 val. ryto ir už tai negavo nei cento, į jos sÄ skaitÄ pinigai už darbÄ nepervesti. Neatsimena, ar yra pasiraÅ¡iusi algalapiuose apie gautÄ darbo užmokestį. Uždarbio nereikalavo pati, nes atsakovÄ mylėjo. Paskolintus pinigus atsakovo praÅ¡ydavo sugrÄ Å¾inti dažnai, sakė norinti sužinoti, kur pinigai, tačiau atsakovas pradėdavo jÄ gÄ sdinti (sakydavo, kad jei sužinosianti, kur padėti pinigai, jie iÅ¡siskirsiÄ ).

Bijodama pradėjo nebeklausti, kol jis paprašė skyrybų. Nežino, kodėl nepareiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl negrÄ Å¾intos paskolos sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; matyt, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Pinigus paprašė grÄ Å¾inti atsakovui pardavus barÄ , tačiau jis pasakė, jog ji neturinti teisės; kodėl – reikėtų klausti jo. Kodėl barÄ pardavė ir kiek atsakovas gavo už jį pinigų, nežino. Mano, jog pardavė dėl to, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas.

Abejoja, ar buvo skolų verslo kreditoriams (pvz., tiekėjams), tačiau tiksliai atsakyti negali. Pardavus barÄ , 15 000 Eur iÅ¡ atsakovo negavo. 1200 Eur ir 1300 Eur gyvenant santuokoje atsakovui pervedė dėl to, kad jis sakė nebeturintis pinigų, klausė, ar ji galinti padėti. Buvo daugybė kartų, kai ji, paėmusi iÅ¡ savo sÄ skaitos, jam perdavė grynų pinigų sumas. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. PaaiÅ¡kino, jog yra įrodytos visos įstatyme numatytos nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos.

Ginčo sumÄ ieÅ¡kovė pervedė atsakovo papraÅ¡yta. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad pinigus grÄ Å¾ins iÅ¡ atsakovo sukurto verslo pajamų. Atsakovas nesakė, kad darys su ja bendrÄ biznį. Nors vienerius metus iki santuokos Å¡alys gyveno kartu, finansai buvo atskiri, jos nesiekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės, nėra įgiję jokio bendro daikto, ieÅ¡kovė pati save iÅ¡laikė. Baro patalpas atsakovas iÅ¡sinuomojo iki santuokos, pritaikė jas veiklai (dažė, pirko baldus, indus). Baro versle Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovė buvo atsakinga tik už nuomos mokesčio mokėjimÄ .

Atskiro susitarimo su atsakovu dėl nuomos mokesčio mokėjimo nebuvo, vienÄ mėnesį mokėjo vienas, kitÄ â€“ kitas. Atsakovas neįrodė bendro Å«kio. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai paneigia ginčo sumos panaudojimÄ bendram Å«kiui vesti ir atsakovo teiginį, kad jis už viskÄ mokėjo. Atsakovas taip pat neįrodė, jog, pardavęs baro verslÄ , ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inęs 15 000 Eur. Nėra CK 6.969 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos raÅ¡ytinės formos sutarties dėl jungtinės veiklos, įstatymu ar sandoriu pateisinto pagrindo ginčo sumos gavimui, todėl jÄ atsakovas privalo grÄ Å¾inti.

Negali tiksliai nurodyti, ar, rengdamas procesinius dokumentus dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, turėjo informacijÄ apie ginčo pinigus ir barÄ , tačiau turto teisinis režimas iki santuokos ir po santuokos skiriasi. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas negali bÅ«ti taikomas, nes ieÅ¡kovė neatskleidė visų aplinkybių. Palaikydama atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė nuslėpė, kad atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.1.3. p. įtvirtinta, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių (sutuoktinių) neturi turtinių ir neturtinių pretenzijų viena kitai. Teismo sprendimas jÄ patvirtinti turi res judicata galiÄ , todėl ieÅ¡kovė nebegali kelti klausimo dėl be pagrindo atsakovui pervestų lėšų priteisimo. IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesine padėtimi nuslėpusi, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. Å¡alys kartu gyveno dar iki santuokos sudarymo ir vedė bendrÄ Å«kį Kaune, vėliau bendromis savo pastangomis, darbu ir investuojamomis lėšomis kÅ«rė bendrÄ ateitį bei verslÄ Ispanijoje.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti tariamai be pagrindo atsakovo įgyta 62 500 Eur suma buvo investuota į bendrÄ judviejų verslÄ , baro pirkimÄ Ispanijoje, atlyginimų mokėjimÄ darbuotojams, bendrÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo pragyvenimÄ , poreikių tenkinimÄ . Vėliau verslui nepavykus ir jį pardavus, iÅ¡ gautų lėšų buvo atsiskaityta su kreditoriais, o likusios lėšos pasidalintos tarpusavyje. IeÅ¡kovė sÄ moningai nuslėpė, kad pati minėtame bare dirbo, jai buvo mokamas atlyginimas, o iÅ¡ praÅ¡omų priteisti iÅ¡ atsakovo lėšų juodu gyveno kaip Å¡eima, pinigines lėšas naudojo pragyvenimui, buityje, atostogoms ir pan.

Atsakovas neturi galimybės jų gražinti, nes jos yra išleistos bendrų tiek ieškovės, tiek atsakovo poreikių tenkinimui, verslo kūrimui, bendro ūkio vedimui. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimo įgyvendinimas yra neįmanomas. 2014-11-19 buvo sudaryta buto Ispanijoje nuomos sutartis, jame šalys drauge gyveno iki 2015 m. birželio mėnesio, iš bendrų judviejų lėšų nuomos mokesčiui padengti buvo sumokėta 7 030,00 Eur. 2015-09-17 sudaryta kito buto Ispanijoje nuomos sutartis, kuriame kartu ieškovė ir atsakovas kartu gyveno metus laiko.

Kvitai įrodo, kad per metus (nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn.) už buto nuomÄ sumokėta 5 169,81 EUR. Tai, kad Å¡alys įsigijo verslÄ drauge, bendra rizika, pagrindžia 2015-01- 14 Verslo-baro pirkimo sutartis, kurioje yra jų abiejų paraÅ¡ai. Jie rodo, kad ir pati ieÅ¡kovė buvo aktyviai įsitraukusi į minėto verslo veiklÄ . Už verslo-baro pirkimÄ buvo sumokėta 30 750,00 Eur. Už baro patalpų nuomÄ pagal verslo pirkimo sutartį, buvo sutarta mokėti po 750 Eur/mėn., iÅ¡ viso sumokėta 15 000,00 Eur.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama verslo partnere, taip pat buvo įdarbinta bare kaip darbuotoja pagal įdarbinimo sutartį, pradėjo dirbti 2015-02-03, per 2015 m. gavo 5 199,80 Eur algÄ . Verslas parduotas 2016-08-27, ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, už 30 000 Eur, iÅ¡ kurių buvo atsiskaityta su kreditoriais, o likutis pasidalintas tarpusavyje. Dėl to ginčo nėra, nes Å¡is klausimas iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. IÅ¡ viso nuo 2014-11-19 iki baro pardavimo buvo iÅ¡leista 63 149,61 Eur bendrai jungtinei Å¡alių veiklai, poreikių tenkinimui, bendram gyvenimui, bendro Å«kio vedimui.

Atsakovo banko sÄ skaitoje, į kuriÄ buvo pervesta ginčo suma, buvo paties atsakovo 6 900 Eur. Iki baro pirkimo buvo nuimti 13 950 Eur, kurie buvo panaudoti bendrai jungtinei veiklai, bendram Å«kio vedimui, pirktas inventorius barui, automobilis, lėšos naudotos abiejų sugyventinių poreikiams ir pan., taigi iÅ¡leistos ir naudotos buvo ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovo asmeninės lėšos, skirtos abiejų Å¡alių poreikių tenkinimui, pragyvenimui, bendro Å«kio vedimui. Po baro pirkimo iki jo pardavimo iÅ¡ tos pačios atsakovo sÄ skaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 16 900,00 Eur, panaudotų bendram gyvenimui, algų mokėjimui, kelionėms (Ispanijoje, Lietuvoje), laisvalaikio leidimui ir pan.

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai rodo, kad baro pirkimui buvo panaudoti 30 750,00 EUR, o kitoms iÅ¡laidoms, skirtoms ieÅ¡kovės ir atsakovo pragyvenimui, poreikių tenkinimui, iÅ¡leista dar 30 850,00 EUR, iÅ¡ viso iÅ¡laidų 68 500,00 EUR. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio vedimas, bendro turto kÅ«rimas tiek asmeninėmis lėšomis, tiek bendru jų pačių darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis, byloje Nr. 3K-3-336/209; 2010-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

IeÅ¡kovė ir atsakovas dar iki santuokos sudarymo, gyvendami drauge tiek Kaune, tiek kartu iÅ¡vykę gyventi į IspanijÄ , naudojosi bendromis lėšomis, kartu maitinosi, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už paslaugas. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sutarimas, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys lygiomis dalimis. IÅ¡ algalapių matyti, kad už darbÄ bare ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokamas atlyginimas iÅ¡ tos pačios banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervesta ieÅ¡kovės praÅ¡oma grÄ Å¾inti pinigų suma, tuo tarpu bare irgi dirbęs atsakovas savo piniginės dalies neimdavo.

Å alių turtiniai santykiai susiformavo 2014 - 2016 m. Jų abiejų asmeninius poreikius atitiko siekimas iÅ¡ gaunamų pajamų kartu gerinti buities sÄ lygas, įsigyti turto, kuris bÅ«tų bendroji dalinė nuosavybė. LAT nurodo, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, kt.).

Nors Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį jos bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ barÄ Ispanijoje. Nepavykus verslo iÅ¡vystyti ir dirbant nuostolingai, ieÅ¡kovė ir atsakovas nusprendė verslÄ parduoti. Baras buvo parduotas jau sudarius santuokÄ , o santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys nurodė, kad jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų viena kitai neturi, nes, nelikus investuotų lėšų, o ieÅ¡kovės ir atsakovo bendru įdėtu darbu ir investuotu laiku nieko neuždirbus, nebeliko ko ir pasidalinti.

Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus dokumentus atsakovas paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove susipažino Lietuvoje 2014 m., gegužės mėn. abu apsigyveno jo bute. Gyvendami kartu vedė bendrÄ Å«kį, kuris susidėjo iÅ¡ iÅ¡laidų maistui, kurui, automobilio remontui, bendroms iÅ¡vykoms, Å¡ventėms ir pan. ViskÄ pirkdavo paeiliui (vienÄ dienÄ jis, kitÄ ieÅ¡kovė). Tuo metu jis dirbo keliose įmonėse. Kai susipažino, ieÅ¡kovė ((duomenys neskelbtini) žaidėja) į LietuvÄ buvo grįžusi pusei metų, prieÅ¡ tai pusantro mėnesio žaidė sporto klube Gran Kanarijoje, jis irgi tÄ kraÅ¡tÄ buvo aplankęs, todėl abu nutarė persikelti gyventi į Gran KanarijÄ .

IÅ¡vyko 2014 m. rugpjūčio mėn. Kadangi sportine veikla užsiimti ieÅ¡kovei nepavyko, abu turėjo kažko imtis. 60 000 Eur ieÅ¡kovė į jo sÄ skaitÄ pervedė ne konkrečiai baro pirkimui, o užtikrinti bendrai ateičiai Ispanijoje. Pinigai atsakovui buvo pervesti todėl, kad pradėti verslÄ naudojantis Lietuvos banko sÄ skaita bÅ«tų sudėtinga (užtrunka pavedimai), o jis turėjo banko sÄ skaitÄ Ispanijoje. Pasitardami abu nusprendė, jog tenkintų baro verslas, pagal skelbimus ant pastatų kartu apžiÅ«rėjo apie deÅ¡imt objektų ir surado tinkamas patalpas.

Buvo susitarę, kad baras abiem priklausys kaip Å¡eimai. Kadangi abu gerai nemokėjo ispanų kalbos, įsigyjant baro verslÄ konsultavosi su juridines-buhalterines paslaugas teikiančia įmone, įsikÅ«rusioje name, kuriame nuomojosi butÄ . Verslo formÄ pasirinko jos patarti, įmonė parengė ir nuomos sutartį bei patarė, kad pagal įstatymus barmenė, kuria dirbo ieÅ¡kovė, bÅ«tų legaliai įdarbinta pagal darbo sutartį. Su tiekėjas patarė bendrauti kaip biznio partneriams. Nuomos sutartis atsakovo vardu buvo sudaryta dėl to, kad pinigai, iÅ¡ kurių bus atliekami mokėjimai įsigyjant barÄ , buvo jo sÄ skaitoje.

Sumokėjus avansÄ ieÅ¡kovė parvažiavo į LietuvÄ , grįžusi kaip bendrasavininkė pasirašė laidavimo sutartį. Baro atidarymui buvo iÅ¡leista apie 60 000 Eur, savo grynųjų pinigų į tai jis investavo apie 7000 Eur, nes įsigijimo metu patalpos tam verslui nebuvo pritaikytos. Baras pradėjo veikti 2015-01-14. Tuo metu ieÅ¡kovė sportine veikla neužsiiminėjo. Verslu (mažu paplÅ«dimio baru) rÅ«pinosi abu vienodai – stovėjo už prekystalio, rÅ«pinosi produktais. Buvo pasamdytas vienas padėjėjas.

Bare prekiavo alkoholiniais gėrimais ir užkandžiais, pastaruosius gaudavo pagamintus kitur. IÅ¡ jo veiklos pelno nebuvo; kiek uždirbdavo, nežino, pinigus iÅ¡leisdavo butų nuomai, pragyvenimui, įvairioms kelionėms. Problema buvo klientų stoka, per didelė nuomos kaina, augantis deficitas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė papildomai iÅ¡ savo sÄ skaitos pinigaus nusiiminėdavo dėl iÅ¡laidumo ir tik savo asmeninėms reikmėms (brangiems drabužiams, kvepalams, atsisiunčiamiems per Lietuvos gyvenančios atsakovo brolio žmonos vykdomÄ prekybÄ ).

Gyvenant kartu pinigai nebuvo skirstomi į „mano-tavo“, jie buvo bendri. Už bÅ«sto nuomÄ mokėjo jis, ieÅ¡kovei uždarbis iÅ¡ baro veiklos buvo mokamas grynais pinigais, kÄ patvirtina jos paraÅ¡ai; buvo begalė kelionių, už kurias buvo mokama bendrai ir bendrai keliaujama, daug kartų buvo grįžta į LietuvÄ ; kaip Å¡eima jie planavo savo biudžetÄ ir darbo bare laikÄ . Mažėjant klientų, nuspręsta barÄ parduoti. Kadangi ieÅ¡kovė pati prekiavo, naudojosi kasos aparatu, baro finansinė bÅ«klė jai buvo gerai žinoma, tik dabar ji to nepripažįsta.

Å alys pradėjo pyktis dėl to, kodėl nepasisekė verslas, kas ko nepadarė, pasireiÅ¡kė ir charakterių nesuderinamumas, be to, nesisekė susilaukti vaikų, todėl nusprendę taikiai iÅ¡siskirti. Baro verslas parduotas 2016 m. rugpjÅ«tį. Kadangi Å¡alys susitarė toliau kartu nebegyventi, iÅ¡vykdamas į LietuvÄ 2016 m. spalio mėn. padavė ieÅ¡kovei 15000 Eur – pusę jos dalies, kuri liko pardavus verslÄ ir atidavus skolas (kiek buvo skolų, negali tiksliai pasakyti) bei sumokėjus už butÄ tris ar keturis mėnesius į priekį, nes ieÅ¡kovė liko gyventi Gran Kanarijoje.

Toks buvo jų tarpusavio susitarimas; kodėl to anksčiau nesakė, negali įvardinti („bendras neturintis juridinės galios susitarimas“). Po trijų mėnesių iÅ¡situokė. IeÅ¡kinys netenkintinas. Nesutiktina su ieÅ¡kinyje nurodytais teiginiais apie tai, kad ginčo pinigines lėšas atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (1 dalis), tačiau praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika (3 dalis).

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaitÄ tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje CK 6. 237 straipsnio nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008). IeÅ¡kovės pozicijÄ , jog atsakovas negalėjo ir neturėjo gauti ginčo pinigų sumos, t. y. jÄ Ä¯gijo be teisinio pagrindo, visų pirma paneigia jos paaiÅ¡kinimas apie 60 000 Eur paskolinimÄ 2014-09-16 pervedimu. Pačios ieÅ¡kovės nurodomas pinigų pervedimo pagrindas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų nėra – pinigus atsakovas gavo pagal teisėtÄ sandorį, kurį iÅ¡ paskolos davėjos pusės savo interesais ir rizika (gyvendama su atsakovu ir juo pasitikėdama) realizavo pati kreditorė (ieÅ¡kovė).

Kitas dvi pinigų sumas 1200 Eur ir 1300 Eur ieÅ¡kovė pervedė atsakovui jo praÅ¡ymu, nurodžius, jog pristigo pinigų. Pastarieji pervedimai atlikti Å¡alims gyvenant santuokoje. Visgi, teismo vertinimu, paskolos teisiniai santykiai yra neįrodyti. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ . Ä®rodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia. Teismas konstatuoja, kad atsakovo įsipareigojimo sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kinyje nurodytas sumas ieÅ¡kovė nepagrindė jokiais įrodymais, t.y. paskolos teisinių santykių neįrodė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26 punktÄ ).

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ . Teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė 60 000 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės gavęs pagal žodžiu sudarytÄ ir abiejų Å¡alių konkliudentiniais veiksmais patvirtintÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sandorį, skirtÄ sukurti bendrÄ verslÄ kaip sužadėtinių poros ir bÅ«simos jų Å¡eimos veiklos bei pragyvenimo pagrindÄ (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali bÅ«ti bendros, tarp jų – gautos iÅ¡ kartu vedamo Å«kio. Å alių sudarytÄ susitarimÄ dėl jungtinės veiklos, skirtÄ sukurti naudoti ir valdyti verslÄ kaip bendrÄ dalinę nuosavybę, pagrindžia jų nurodytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Å¡alys susipažino 2014 m., tų pačių metų gegužės mėnesį kartu apsigyveno atsakovo bute Kaune. 2014-08-26 iÅ¡vyko gyventi į IspanijÄ , Gran KanarijÄ , ten kartu apsigyveno iÅ¡sinuomotame bÅ«ste.

Nėra ginčo dėl to, kad prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯vyko Å¡alių sužadėtuvės. Sutampantys Å¡alių paaiÅ¡kinimai, jog nuo 2014 m. gegužės mėn. jie gyveno kaip vyras ir žmona, leidžia daryti ir iÅ¡vadÄ , jog tuo metu jos vedė bendrÄ Å«kį, abi iÅ¡ savo lėšų pirkdamos bendram pragyvenimui reikalingÄ maistÄ , dalindamosis automobilio eksploatavimo, Å¡venčių rengimo ir bendrų kelionių bei panaÅ¡ias iÅ¡laidas. Atmestini ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie tai, kad nei iki santuokos, nei santuokos metu bendro Å«kio nebuvo, nes pragyvenimui ji leido savo santaupas.

Bendro Å«kio vedimÄ rodo Å¡ių santaupų panaudojimo paskirtis, kuriÄ ji pati įvardijo poros gyvenimu kaip sutuoktinių, neginčytas atsakovo paaiÅ¡kinimas, jog tais pačiais tikslais jis naudojo ir savo santaupas, Å¡eimos gyvenimo tipÄ iliustruojančios fotonuotraukos t. 2 b. l. 95-97, 99-100, taip pat faktai, kad, atvykę į IspanijÄ , Å¡alys ieÅ¡kovės vardu 2014-11-19 už 700 Eur nuomos mokesčio per mėnesį iÅ¡sinuomojo butÄ , kuriame kartu gyveno iki 2015 m. birželio mėnesio, 2015-09-17 atsakovo vardu sudarė kito buto Ispanijoje nuomos sutartį už 475 Eur per mėnesį, kuriame irgi kartu gyveno, o nuomos mokestis grynais pinigais buvo mokamas ir ieÅ¡kovės, ir atsakovo vardu (nėra įrodymų apie tai, jog už butÄ mokėjo koks nors sporto klubas) ( t. 2 b. l. 47-48, 51-70).

Abiejų Å¡alių banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 2014-09-16 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovė į atsakovo sÄ skaitÄ banke pervedė 60 000 Eur, 2015-09-16 mokėjimo nurodymu – 1 200 Eur, 2015-11-16 mokėjimo nurodymu – 1 300 Eur. Gyvenimas kartu Lietuvoje, sužadėtuvės, Å¡alių kaip poros bendro gyvenimo nukreipimas į Ä®spanijÄ bei ieÅ¡kovės sportinės veiklos Å¡ioje Å¡alyje nebuvimas (ji pripažino, kad 2014 m. negavo pajamų iÅ¡ sportinės veiklos Ispanijoje, o 2015 m. tik trumpÄ laikÄ nuo rugsėjo iki Kalėdų žaidė Rumunijoje) logiÅ¡kai pagrindžia atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , jog atvykus į IspanijÄ nesusiklostė ieÅ¡kovės sportinė karjera, todėl abu kartu galvojo, kaip Å¡ioje Å¡alyje reikės verstis.

Atsakovės paaiÅ¡kinimas apie tai, kad bÅ«simas Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis (užsiėmimas, verslas) buvo tik atsakovo problema, kad ji neturėjo jokio supratimo apie tai, ko į IspanijÄ vykstama, vertintinas kritiÅ¡kai atsižvelgiant į Å¡alių kaip poros santykius bei sužadėtuves, įprastai reiÅ¡kiančias numatomÄ santuokÄ (CPK 185 straipsnis). Atmestini ieÅ¡kovės argumentai dėl raÅ¡ytine forma sudarytos jungtinės veiklos sutarties nebuvimo. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 28 punktas).

Pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl tokio susitarimo formos kasacinio teismo buvo atskirai pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas visais įstatymų leistinais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

Tai, kad baro verslas, kurio įsigijimui buvo panaudota dalis 60 000 Eur ginčo sumos, buvo bendros jungtinės veiklos padarinys, patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai. 2015-01-14 tarp nuomotojo E.M. L. L. ir nuomininko T. G. (atsakovo) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kuriÄ nuomotojas perleido nuomininkui verslo įmonės – baro (duomenys neskelbtini) – verslÄ ir patalpas kaip bendrÄ visumÄ . Sutarties Å¡alys nustatė 9 000 Eur metinį nuomos mokestį, padalintÄ Ä¯ 12 dalių, kurį sudaro 750 Eur mėnesinis nuomos mokestis, be to, nuomininkas įsipareigojo sumokėti 3000 Eur (teksto originale ranka įraÅ¡yta 30 000) prestižo vertės kompensacijÄ .

Nuomotojas patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties sudarymo gavo 20 000 Eur, sutarties pasiraÅ¡ymo metu gavo 10 000 Eur bei 750 Eur užstatÄ kaip tinkamo nuomininko pareigų vykdymo garantÄ . Sutarties galiojimo terminas nustatytas 10 metų. Bylos Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės Å¡alių veiklos pagrindžia tai, kad komercinių patalpų perleidimo sutarties 15 punktu ieÅ¡kovė patvirtino veikianti kaip solidarus nuomininko garantas, ypatingai dėl nuomos mokesčio mokėjimo (teismo vertinimu, sutarties tekstas rodo, jog ieÅ¡kovė garantavo ne tik nuomos mokesčio mokėjimÄ ), bei kad Å¡iame versle dirbo abi Å¡alys (jos patvirtino, kad baras pradėjo veikti 2015-01-14, iki tol atsakovas jį įrenginėjo–pirko indus, baldus, atliko dažymo darbus).

IeÅ¡kovė pripažino dirbusi barmene (tai iliustruoja ir fotonuotraukos t. 2 b.l. 98), valiusi baro patalpas, nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad darbo sutartis su ja buvo sudaryta legalaus darbo įforminimui. Pažymėtina, kad, nors ieÅ¡kovė ir pasiraÅ¡inėjo darbo užmokesčio gavimo grynais pinigais dokumentus, jos teiginį apie tai, kad faktiÅ¡kai už darbÄ ji nieko negavo, pagrindžia atsakovo pripažinimas, jog Å¡iam atsiskaitymui buvo naudojami ieÅ¡kovės į jo sÄ skaitÄ pervesti pinigai iÅ¡ 60 000 Eur sumos, t. y. jų pinigai bendram Å«kiui, taip pat ieÅ¡kovės teiginys, jog ji pati sutiko už darbÄ nereikalauti užmokesčio.

Teismo vertinimu, Å¡ie faktai, siejant juos su Å¡alių gyvenimu drauge nesusituokus, bendru namų Å«kio tvarkymu, bendro verslo kÅ«rimu asmeninėmis lėšomis ir bendru neatlygintinu savo pačių darbu, rodo, kad baro verslas buvo bendras, juolab atsižvelgiant į tai, kad 2015-08-20 Å¡alys susituokė. Esant tokioms aplinkybėms faktas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ savo sÄ skaitos banke nusiiminėjo asmenines lėšas gyvenant Ispanijoje, nepaneigia nei bendro Å«kio vedimo, nei susitarimo sukurti verslÄ kaip bendrÄ dalinę nuosavybę.

Atsakovo banko sÄ skaitos Ispanijoje iÅ¡raÅ¡as pagrindžia jo teiginius apie tai, kad ginčo pinigų suma (60 000 Eur) bei 2017-09-08 sÄ skaitoje buvę jo pinigai 6918,89 Eur buvo panaudoti bendro Å«kio vedimui (sumokėta už verslo įsigijimÄ 10 000 Eur ir 20750 Eur, imti pinigai baro įrengimui, pragyvenimui, pramogoms, baro ir buto nuomai, pirkti lėktuvų bilietai) (t. 2 b.l. 2-25, 99, 101-106). 2016-08-27 baro verslas buvo parduotas už 30 000 Eur, 2016 m. spalio mėn. atsakovas grįžo į LietuvÄ , ieÅ¡kovė liko gyventi Ispanijoje.

Nors ieÅ¡kovė neigia atsiliepime į ieÅ¡kinį bei 2019 m rugsėjo 26 d. teismo posėdyje nurodytÄ atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad, gautais pinigais atsakovui atsiskaičius su verslo kreditoriais, likutį jie pasidalino tarpusavyje, faktÄ , jog pasibaigus bendrajai nuosavybei Å¡alys tarpusavio susitarimu neturėjo vienai kita finansinių pretenzijų, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudaryta praÅ¡ant nutraukti santuokÄ abiejų Å¡alių bendru pareiÅ¡kimu.

Å ioje sutartyje Å¡alys pareiÅ¡kė, kad santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neįgijo. Nurodė, kad nedalintinas iki santuokos sudarymo atsakovo įgyti žemės sklypai, pastatai ir butas bei ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo, t. y. 2014-04-22, įsigyta transporto priemonė. Sutarties 5 punkte Å¡alys pareiÅ¡kė, kad nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Å alys pareiÅ¡kia, patvirtina ir garantuoja, kad nei vienas iÅ¡ jų neturi turto, esančio asmenine sutuoktinio nuosavybe, kuris galėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.90 str. nuostatas; nei vienas iÅ¡ jų nėra prisiėmęs jokių kitų prievolių, kurios galėtų bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto; neturi turtinių bei neturtinių pretenzijų vienas kitam.

Konstatavo, kad Å¡ios sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pakeistos tik teismo sprendimu (sutarties 6.1 punktas) (Civilinio kodekso 3.53 str. 3 d.). Å alių santuokos nutraukimo byloje patvirtinta aplinkybė, jog jos viena kitai neturi turtinių ir neturtinių pretenzijų, reiÅ¡kia ieÅ¡kovės pripažinimÄ , kad atsakovas neturi neįvykdytų turtinių ir turtinių prievolių ieÅ¡kovei nei kaip sutuoktinei (tai susiję su 1200 Eur ir 1300 Eur pervedimu atsakovui gyvenant santuokoje), nei kaip kreditorei, pervedusiai į jo banko sÄ skaitÄ 60 000 Eur (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 279 straipsnis).

Tuo remiantis ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas ir kuris jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas raÅ¡tu prašė priteisti pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 2018-11-20 atsakovas sumokėjo 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų advokatui T. L. P. bei 50,00 Eur už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Mokėjimo paskirtis nenurodyta, tačiau iÅ¡ atstovavimo sutarties bei atskirojo skundo dėl 2018-11-06 teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones matyti, jog mokėjimas atliktas už atskirojo skundo parengimÄ , atskirasis skundas patenkintas Kauno apygardos teismo 2018-11-23 nutartimi (t. 1 b. l. 58, 59-64, 70). 2018-11-27 ir 2018-12-28 atsakovas sumokėjo po 400 Eur advokato padėjėjo iÅ¡laidų už advokato padėjėjos E. Å . pagalbÄ suraÅ¡ant dokumentÄ ir už patarimÄ , atstovavimo sutartis sudaryta 2018-11-13, E. Å . parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ (t. 1 b. l. 82, t. 2 b. l. 200). 2019-05-27 atsakovas advokato padėjėjai D.

B. sumokėjo 250 Eur advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų už atstovavimÄ , 2019-10-03 sumokėjo 300 Eur advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų už atstovavimÄ , atstovavimo sutartis sudaryta 2019-03-28, D. B. atsakovÄ atstovavo 2019-05-27 teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 16 min., 2019-09-26 posėdyje 1 val. 36 min. trukmės ir 2019-10-03 posėdyje 31 min. trukmės (t. 2 b. l. 124, t. 3 b. l. 61). Advokato bei padėjėjos pagalbos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų parengimÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 5, 8.2, 8.3, 8.15 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos (200+800) + 50 Eur žyminio mokesčio)). Atstovavimo teismo posėdžiuose trukmė yra keturios valandos (rekomendacijų 9-10 punktai). Užpraėjusio 2018 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) buvo 935,7 Eur, pritaikius 0,1 indeksÄ viena advokato padėjėjo atstovavimo valanda įkainota 74,85 Eur, keturių valandų atstovavimo kaina yra 299 Eur (CPK 98 straipsnis).

Bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 1349 Eur (1050+299). 2018-11-07 teismo nutartimi 1179 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, todėl iÅ¡ jos valstybei priteistina 1179 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovei sugrÄ Å¾intina 2019 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 799 per Swedbank, AB į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėto 500 Eur avanso už vertimus dalis 293,39 Eur, likusi atskaičius vertėjimų biurui sumokėtas sumas pagal teismo 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. spalio 1 d. nutartis (500 Eur – 80,77 Eur – 125,84 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P., asmens kodas 4840823115, 1349 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P., asmens kodas 4840823115, 8,42 (aÅ¡tuonis Eur 42 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir 1179 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis ) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

SugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡ Kauno apygardos teismo specialiosios sÄ skaitos 293,39 (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų 39 ct) Eur dydžio jos sumokėto avanso dalį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Virginija Gudynienė