b6183243-19b2-4347-9fc2-1fb70d41b6bc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-179-487/2019 Teisminio proceso Nr. NĖRA Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V.

B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 11 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktÄ , 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo ir V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du su paskirtomis bausmėmis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, V. B. nusikalstama veika iÅ¡ 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalies ir BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuota į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , paskiriant jam laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsniu, taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ subendrinus su bausmėmis, nutartimi paskirtomis pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir bausmėmis, nuosprendžiu paskirtomis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Kita nutarties dalis palikta nepakeista. V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d.

5. Kauno apygardos teisme gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos AntrÄ jį sektorių atvyko 2016 m. vasario 5 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, pataisos namuose stengiasi neiÅ¡siskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų.

Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai geri, valios savybės iÅ¡ugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis iÅ¡lieka tolerantiÅ¡kas, mandagus ir pagarbus, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teikime nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už gerÄ elgesį ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose skatintas 12 kartų.

Pataisos namuose nuteistasis nesimokė, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo skalbykloje darbininku, Å¡iuo metu požiÅ«ris į darbÄ neapibrėžtas. 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis atsisakė pataisos administracijos pasiÅ«lyto mokamo darbo, Å¡iuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane, sudarytame 2016 m. vasario 9 d., nuteistajam buvo numatyta pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis 1 kartÄ pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už kÄ buvo baustas drausmine nuobauda.

Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , jam nustatyta vidutinė rizika (51 balas) ir nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 2 balais (buvo 53 balai).

6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau Å¡iuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 7. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. GirdziuÅ¡as skunde praÅ¡o skundžiamÄ Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimÄ V. B. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 7.1. Gynėjas cituoja BK 51 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 straipsnio 4 dalį ir nurodo, jog iÅ¡ baudžiamojo įstatymo formulavimo seka, kad teismas, svarstydamas galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi nustatyti du esminius pagrindus – formalųjį ir materialųjį.

Formalusis pagrindas atsiranda tada, kada yra atlikta tam tikra minimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalis, o materialus – kada galima konstatuoti, jog nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad atliktos bausmės poveikis nuteistajam yra toks, jog galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad, nustačius laisvės atėmimo bausmės terminÄ , bausmės tikslai bus pasiekti be nuteistojo kalinimo iki gyvos galvos. 7.2.

Gynėjo nuomone, V. B. atveju yra abu bausmės pakeitimo pagrindai. Pažymi, kad nutartyje minima socialinio tyrimo iÅ¡vada suraÅ¡yta 2019 m. gegužės 31 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai atsirado įstatyminė galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, kad iki to laiko nebuvo apčiuopiamos vilties sulaukti bausmės pakeitimo, kaip nebuvo ir prasmės, kÄ nors daryti ar deklaruoti apie teigiamus pokyčius. Žemesnės instancijos teismas nenurodė motyvų, kuo vadovaudamasis nusprendė, kad penkeri metai ar ilgesnis laiko tarpas nedarys jokios įtakos nuteistojo elgesiui.

Gynėjo nuomone, suvokimas, jog bausmė kada nors bus atlikta, bÅ«tų itin svarbi paskata keisti elgesį ar vertybines nuostatas. Teismo liko neįvertinta, jog iki BK 51 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo nuteistasis iÅ¡ viso neturėjo jokio stimulo kÄ nors keisti. 7.3. Skunde teigiama, kad apygardos teismas selektyviai įvertino administracijos teikime iÅ¡dėstytus faktus ir nutartyje rėmėsi tik tais, kurie lyg ir leido netenkinti pataisos įstaigos praÅ¡ymo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Gynėjo nuomone, deÅ¡imt vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos tik penkios drausminės nuobaudos, nublanksta prieÅ¡ dvylika paskatinimų, tuo labiau, kad Å¡iuo metu V. B. galiojančių nuobaudų neturi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. , nors ir kalinamas iki gyvos galvos, perkeltas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , rodė akivaizdžiÄ pažangÄ . Pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu ir nustačius konkretų terminÄ , atsirastų tikslas elgtis dar geriau, kaip tai yra minima ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime.

Iki minėto sprendimo V. B. buvo kankinamas virÅ¡ dvideÅ¡imt metų, nes iÅ¡ jo buvo atimta bet kokia viltis prieÅ¡ mirtį bÅ«ti paleistam į laisvę. Dėl Å¡ių priežasčių galimai nuo 2016 m. vasario 9 d. vidutinio lygio rizika sumažėjo tik dviem balais. 7.4. Gynėjas nurodo, kad jo žiniomis nuteistojo elgesys ryÅ¡kiai keičiasi į gerÄ jÄ pusę. Jo nuomone, akivaizdu, kad valstybė su nuteistuoju elgėsi neteisingai, nes jis visÄ laikÄ aiÅ¡kiai nežinojo, kokiomis sÄ lygomis ir kada galės kreiptis dėl jam paskirtos bausmės suÅ¡velninimo, todėl vargu ar normalu reikÅ¡ti jam pretenzijas dėl to, kad jis ne visada laikėsi bausmės atlikimo taisyklių.

Gi laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu galėtų bÅ«ti ir tam tikra kompensacija už valstybės padarytus ir EŽTT konstatuotus nuteistojo teisių pažeidimus. 7.5. Skunde cituojamas EŽTT sprendimas byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , kurio pagrindu ir buvo atlikti BK 51 straipsnio pakeitimai, o iki to laiko V. B. buvo laikomas sÄ lygomis, prilygstančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje minimam kankinimui. 7.6. Gynėjas pažymi, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas rodo, jog Å¡i institucija, atlikusi įstatyme iÅ¡vardintus veiksmus (BVK 1671 straipsnis), padarė iÅ¡vadÄ , kad yra konkrečios prielaidos V.

B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl to, jeigu teismas bÅ«tų vertinęs ne atskiras teikime esančias detales, bet jo visumÄ , bÅ«tų nusprendęs, kad galima Å¡velninti V. B. skirtÄ jÄ bausmę ir nustatyti įstatyme numatytÄ terminÄ , kurio metu toliau koreguoti nuteistojo elgesį. Gynėjas mano, kad toks terminas neturėtų bÅ«ti maksimalus, įvertinus jo ginamojo amžių, antraip laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu netektų prasmės. 7.7.

Skunde nesutinkama ir su teismo argumentu dėl neapibrėžto nuteistojo požiÅ«rio į darbÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. pagal SODROS tinklapyje esančiÄ senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę yra pensininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. Dėl Å¡ių priežasčių 2018 m. vasario 22 d. nuteistojo atsisakymas nuo darbo negali turėti jokios principinės reikÅ¡mės. IÅ¡ teikimo ir asmens bylos matyti, kad jis anksčiau dirbo. Dėl Å¡ių priežasčių sprendimas atmesti pataisos įstaigos teikimÄ yra nepagrįstas.

8. Nuteistojo V. B. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad jis niekada neatsisakė darbo ir jo nevengė. Jis visada ir iÅ¡ karto sutikdavo dirbti, kai tik buvo pasiÅ«lomas darbas LukiÅ¡kių kalėjime. Pažymi, kad dirbo trejus metus, iki kol jam suėjo 60 metų ir buvo pakeistas jaunu darbuotoju, Å¡iuo laikotarpiu buvo skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ . Prašė kito darbo, bet daugiau nebuvo laisvų vietų. 2016 m. vasario 5 d. atvyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus ir iÅ¡ karto pateikė praÅ¡ymÄ -sutikimÄ dirbti.

Pakartotinį praÅ¡ymÄ pateikė 2017 m. gegužės 11 d. į valstybinę įmonę „M. a.“, tačiau gavo atsakymÄ , kad nėra laisvų vietų. 2018 m. sausio 8 d. skelbimų lentoje buvo skelbimas, kad ieÅ¡komas darbuotojas 0,5 etato bibliotekoje, todėl parašė praÅ¡ymÄ , tačiau gavo žodinį atsakymÄ , jog nuteistieji iki gyvos galvos negali dirbti, kur yra sÄ lytis su kitais nuteistaisiais, nes turi bÅ«ti izoliuotas, saugomas apsaugos. Teigia, kad 2018 m. vasario 22 d. gavo administracijos pasiÅ«lymÄ dirbti mokamÄ darbÄ ir jis sutiko jį dirbti, bet padirbęs suprato, jog jis per sunkus dėl jo pensinio amžiaus.

Sprendimo 9 pastraipoje nurodoma, kad jis yra naudojęs alkoholinius gėrimus, tačiau byloje yra duomenys, jog, patikrinus jo girtumÄ , buvo nustatytos vos 0.2 promilės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos nuobaudos yra lengvo pobÅ«džio ir panaikintos anksčiau laiko. Per paskutinį laikotarpį gavo 5 diplomus, kuriuos prideda. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados 9. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. GirdziuÅ¡o skundas atmetamas.

10. IÅ¡analizavusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

11. Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytų minėtų aplinkybių visumÄ , spręsti dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kartu pažymėtina, kad Å¡is BK 51 straipsnyje numatytas institutas nėra iÅ¡imtinis, taikomas tik nustačius tik itin nepriekaiÅ¡tingÄ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrÄ laikotarpį, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitus kriterijus.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį bei pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 1671 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tačiau vien Å¡io formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui, bÅ«tina atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. 12.1. Byloje esančioje 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-2068, suraÅ¡ytoje atlikus vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 51 balas, kuri vertinama kaip vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). IÅ¡ Å¡ių 51 balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taÅ¡kų suma, Å¡ie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti.

Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu dar sudaro gana aukÅ¡tas dinaminių balų skaičius (31 balas). Byloje taip pat yra ir 2016 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ tuo metu sudarė dinaminių balų skaičius (33 balai). Taigi nuteistasis V. B. per minėtÄ laikotarpį savo nusikalstamo elgesio rizikÄ sumažino tik 2 balais, kas nerodo didelio nuteistojo noro taisytis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. vasario 19 d. iÅ¡vadoje iÅ¡skirti Å¡eÅ¡i kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė (20 taÅ¡kų), iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 taÅ¡kų), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 taÅ¡kas), mÄ stymas ir elgesys (8 taÅ¡kai), nuostatos (5 taÅ¡kai).

Kaip matyti 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje padidėjo kriminogeninių veiksnių skaičius iki septynių, t. y. be jau minėtų atsirado dar vienas - piktnaudžiavimas alkoholiu (2 taÅ¡kai). 12.2. PrieÅ¡ingai negu teigia gynėjas, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bÅ«tina vertinti visÄ jo bausmės atlikimo laikotarpį, o ne tik laikotarpį po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo priėmimo bei įstatymo leidėjo sudarytos realios galimybės pakeisti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. padarė 11 vidaus tvarkos pažeidimų (1999 m. spalio 26 d. pasivaikščiojimo metu kalbėjosi su kitu įkalintuoju (asmens byla t. 1, b. l. 66), 2000 m. rugsėjo 14 d. nevykdė teisėtų konvojaus nurodymų (asmens byla t. 1, b. l. 152), 2002 m. spalio 23 d. pas jį rasti kvepalai (asmens byla t. 1, b. l. 223), 2003 m. liepos 14 d. kratos metu rastos kortos (asmens byla t. 2, b. l. 1), 2003 m. rugsėjo 2 d. kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas ir 4 SIM kortelės (asmens byla t. 2, b. l. 10), 2004 m. kovo 5 d. davė naudotis kompiuteriu kitam nuteistajam (t. 2, b. l. 31), 2005 m. gruodžio 13 d. bandė maisto dalintojui perduoti maišelį su saldainiais (asmens byla t. 2, b. l. 95), 2008 m. vasario 13 d. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas (asmens byla t. 3, b. l. 7), 2014 m. rugsėjo 9 d. perdavė kitam asmeniui 3 kg skalbimo miltelių (asmens byla t. 4, b. l. 86), 2016 m. rugpjūčio 22 d. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė (asmens byla t. 4, b. l. 143), 2018 m. spalio 31 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (asmens byla t. 4, b. l. 184)), už penkis iš jų buvo nubaustas nuobaudomis; paskutinis iš pažeidimų padarytas 2018 m. spalio 31 d.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus vidaus tvarkos pažeidimus, daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis nelinkęs laikytis nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo netinkamÄ požiÅ«rį į nustatytas ir priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymÄ si. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų pateiktas charakteristikas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2017 m., iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistasis V. B. elgesys tik nuo 2012 m. buvo pradėtas vertinti teigiamai, tačiau 2017 m. gruodžio 19 d. charakteristikoje Nr. 62-5978 nurodyta, kad jo elgesys vėl vertinamas patenkinamai, nes iÅ¡lieka priklausomas nuo referentinės grupės normų ir ne visada griežtai laikosi rėžimo reikalavimų (asmens byla t. 1, b. l. 203, 222, 231; t. 2, b. l. 56, 68, 130-131, 179; t. 3, b. l. 32, 60, 128, 166; t. 4, b. l. 16, 27, 44, 56, 80, 115, 164).

Atsižvelgiama ir į tai, kad V. B. nuolatos dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nemažai kartų skatintas ir jam skiriamos padėkos, pagyrimai ir diplomai, tačiau nuteistasis vis dar tinkamai nesilaiko nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo netinkamÄ požiÅ«rį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymÄ si, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. 12.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. charakteristikoje nurodoma, jog V. B. savo kaltę pripažino (t. 3, b. l. 60), o iki to laiko jos nepripažino.

PravieniÅ¡kių PN-AK teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis Å¡iuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, įvardija, jog nusikalstamo elgesio motyvacija – finansinė nauda, tačiau pokalbio metu itin vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situacijÄ , jÄ sÄ lygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems (b. l. 2). IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis, nors ir pripažįsta savo kaltę, tinkamai nevertina jos padarytos žalos kitiems asmenims ir visuomenei. 12.4.

Gynėjas teisingai nurodo, kad V. B. pagal SODROS tinklapyje esančiÄ senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę 2017 m. rugpjūčio 6 d. yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės, vertinant jo požiÅ«rį į darbÄ . Pažymima, kad nuteistasis, turėdamas galimybę dirbti ir dirbdamas, teigiamai koreguotų savo elgesį ir sumažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ , nes darbinė veikla yra viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos formų, rodančių asmens realų nusiteikimÄ ir pasiruoÅ¡imÄ grįžti į visuomenę.

Be to, iÅ¡ asmens bylos duomenų matyti, kad V. B. LukiÅ¡kių TI-K dirbo nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. (asmens byla t. 4, b. l. 8), iÅ¡ Å¡ios darbo vietos atleistas, nes padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimÄ , daugiau niekur nedirbo, todėl iÅ¡ tiesų jo požiÅ«ris į darbÄ nėra apibrėžtas, nors realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos ir nuteistojo charakteristikai.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. IÅ¡ bylos matyti, kad teismas iÅ¡ nuteistojo solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė didelės apimties civilinį ieÅ¡kinį, tačiau pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų jo vardu nėra gavusi ir neturi informacijos apie ieÅ¡kinio atlyginimÄ .

Taigi, kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ , negalima daryti. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis yra įsipareigojęs jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad, kaip nustatyta, nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, pagrobiant antikvarines vertybes, kurios visos dar iki Å¡iol nerastos ir negrÄ Å¾intos teisėtiems savininkams.

14. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, nes apygardos teismo įvertintų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ aptartų aplinkybių visuma Å¡iuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog, pakeitus V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Justas Namavičius