2022-06-15 Nr. AB-16223-4-45-3-00123-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2959-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00123-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. S., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei ir Sanjeev Arunprakash Srilekha,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. S. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. VSAT nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. Užsienietis kartu su kitais asmenimis tiksliai nenustatytoje vietoje, ne per VSAT ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Užsienietis 2022 m. vasario 22 d. buvo paleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir tą pačią dieną sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. gegužės 22 d. Užsienietis 2022 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, turėdamas su savimi (duomenys neskelbtini) vidaus asmens tapatybės kortelę, tačiau neturėdamas dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui suteikimo. Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad su teikimu dėl jo sulaikymo nesutinka. Užsienietis teigė, kad atvyko iš nesaugios šalies, kur gresia pavojus jo gyvybei. Jis vyko į Europos Sąjungą prašyti prieglobsčio. Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, neturi ketinimų vykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis prašė suteikti jam galimybę būti nesulaikytam. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, asmenybė nustatyta.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą sulaikymą ir nusprendė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.

5. Teismas nustatė, jog Užsienietis 2021 m. lapkričio 22 d. kartu su kitais asmenimis tiksliai nenustatytoje vietoje, ne per VSAT ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir tokiu būdu pateko į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Užsienietis 2022 m. vasario 22 d. buvo paleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir tą pačią dieną sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Užsieniečiui sulaikytas iki 2022 m. gegužės 22 d. Užsienietis 2022 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Taip pat nėra priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

6. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas akcentavo, jog Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Įstatymo pagrindu yra sulaikytas apie 3 mėnesius, jo sulaikymo metu jokių elgesio ir taisyklių pažeidimo atveju nėra nustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog sulaikymo pratęsimas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė, todėl skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT teikimą atmesti, konstatavus, jog neliko sulaikymo pagrindų, arba, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai savaime nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima konstatuoti esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindą – taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta nė viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų pasislėpimo pavojų pagrindžiančių aplinkybių, t. y. Užsienietis atvykęs į Lietuvą pateikė savo asmens tapatybės dokumentą (jo tapatybė nustatyta), nėra pažeidęs paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ar laikino išvykimo iš VSAT tvarkos, nėra duomenų apie apelianto keliamą grėsmę viešajai tvarkai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, dar pirmą kartą sulaikant asmenį teismo posėdžio metu paaiškino, kad paliko kilmės šalį dėl gresiančio pavojaus patirti persekiojimo veiksmus, ir prašymą suteikti prieglobstį pateikė dar 2021 m. lapkričio 22 d., taip pat pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmuo bendradarbiauja tiek su institucijomis, tiek su teismu. Iš nurodyto seka, kad objektyviai neegzistuoja nė viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose numatytų užsieniečio pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių.

9.3. Netenkinus prašymo priimti naują sprendimą – VSAT teikimą atmesti, švelnintinos Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko prieš daugiau nei pusę metų. Nuo atvykimo į Lietuvą asmuo 3 mėnesius buvo suimtas, 3 mėnesius sulaikytas, šiuo metu – pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9.4. Užsienietis yra apgyvendintas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarytame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai Centro teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, gyvenančiais kituose sektoriuose ir / ar negyvenančiais Centre, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą. Taigi, jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų, todėl apgyvendinimas Centre, ribojant judėjimo laisvę, faktiškai yra sulaikymas.

9.5. Vadovaujantis nurodytu, Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo pritaikyta priemonė neatitinka alternatyvios sulaikymui priemonės turinio, yra neproporcinga bei nebūtina. Užsieniečiui turėtų būti skiriama švelnesnė, mažiau jo teises ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. VSAT atsiliepimu į Užsieniečio skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

11. VSAT atsiliepime nurodo, jog:

11.1. Vien atvykimas į Lietuvos Respubliką turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą nelaikomas bendradarbiavimu su valstybės institucijomis. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių Užsieniečio nebendradarbiavimą (atvykimas neteisėtai kertant valstybės sieną esant nepaprastajai padėčiai, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas tik po sulaikymo, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo).

11.2. Užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių joje. Tai sudaro pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti.

11.3. Judėjimo apribojimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant, jog būtų galutinai išnagrinėtas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas – Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas nėra išnykęs.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT teikimą atmesti, konstatavus, jog neliko sulaikymo pagrindų, arba, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietis 2022 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, taigi, Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Ekstremaliosios situacijos metu alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą Užsieniečiui reglamentuoja Įstatymo 14019 ir 115 straipsniai.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Konstatavus, jog nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje ir jis yra prieglobsčio prašytojas, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2798‑756/2022). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Užsieniečiui gali būti taikomos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. lapkričio, taigi, ilgiau kaip 6 mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietis yra pateikęs dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę, nėra duomenų apie aktyvų nebendradarbiavimą su valdžios institucijomis ar kitus pažeidimus, susijusius su apgyvendinimo režimu. Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog toliau riboti Užsieniečio judėjimo laisvę nėra nei proporcinga, nei būtina Įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Kadangi nustatyta, jog Užsieniečio sulaikymo pagrindai egzistuoja, tačiau toliau riboti jo judėjimo laisvę nėra proporcinga, teisėjų kolegijos vertinimu, taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinis skundas yra tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio D. K. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. S. taikytą sulaikymą ir taikyti Šri Lankos piliečiui D. K. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Neringa Švedienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė